Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-277-744/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-12
Bylos Nr.: 1A-277-744/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: A. S., K. J., G. B., D. O., M. O., K. P., J. K., J. R.
Nukentėjusysis: S. G.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-744/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51309-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.4; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo S. G. turto užvaldymo), ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 2 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, A. S. į bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, laikas; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. J., G. B., G. B., D. O., M. O., K. P., J. K., A. S. ir J. R., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su M. O., K. J., G. B., G. B. ir nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, priklausantį nukentėjusiajam S. G., turtą, o būtent: 2017 m. balandžio 5 d. 17.37 val. nenustatytas asmuo paskambino fiksuoto ryšio telefono naudotojui S. G., melagingai prisistatė policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad pas jį yra suklastoti pinigai, pareikalavo atiduoti šiuos pinigus ir nurodė pinigus perduoti asmeniui, kuris atvyks pas nukentėjusįjį į namus. Iš karto po to, 2017 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 17.37 val. iki 19.40 val., M. O. ir nenustatytas asmuo telefonu nurodė G. B. ir G. B. nuvykti pas nukentėjusįjį S. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paimti iš nukentėjusiojo 965 eurus, o G. B. ir G. B., vykdydamos tokį pavedimą, nuvažiavo į nukentėjusiojo namus ir paėmė iš nukentėjusiojo 965 eurus. Po to, tą pačią dieną, vykdydamos M. O. nurodymą, G. B. ir G. B. nukentėjusiojo pinigus padalino: 60 eurų pasiėmė sau, 450 eurų perdavė N. B., 300 eurų perdavė K. J.. Vėliau, 2017 m. balandžio 6 d., N. B., vykdydama A. S. nurodymą, gautą nukentėjusiojo pinigų dalį padalino: 10 eurų pasiliko sau, 440 eurų persiuntė E. M., o pastaroji, vykdydama A. S. nurodymą, 440 eurų perdavė nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu A. S., M. O., K. J., G. B., G. B. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam S. G. priklausantį, turtą – 965 eurus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo, ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, bei paskirti galutinę bausmę, ją apėmimo būdu subendrinant su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi.

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad neginčija savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje (sukčiavimą), tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tai yra su tuo, kad jis nusikaltimą padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, bei su jam paskirtos bausmės subendrinimo būdu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Apelianto teigimu, jis neginčija, kad padėjo sukčiavimo būdu (apgaule) pasisavinti iš nukentėjusiojo S. G. 965 eurus, tačiau jo nesiejo jokie tarpusavio ryšiai su kitais nuteistaisiais – M. O., K. J., G. B., G. B. ir iki šiol nenustatytu asmeniu. Iki įtarimų pareiškimo šioje byloje jam nebuvo žinoma apie M. O. tariamai organizuotą grupę, jam, kaip bendrininkui ar padėjėjui, jokių nurodymų, kokius veiksmus reikia atlikti, kiti nuteistieji nėra davę, jis nei savo, nei kitų asmenų veiksmų ar veiklos nederino ir neorganizavo su kitais nuteistaisiais. Jam pateiktas kaltinimas, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje, grindžiamas tik prielaidomis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančiu jo dalyvavimą organizuotoje grupėje dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų iš nukentėjusiojo S. G.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai įvertino įrodymus dėl jo kaltės ir veikos dalyvavus organizuotos grupės veikloje bei klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apelianto įsitikinimu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

2.2. Nuteistojo A. S. tvirtinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 16 metų 2 mėnesiams. Apeliantas pažymi, kad nusikalstama veika pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo padaryta anksčiau nei veikos, už kurias jam buvo paskirtos bausmės Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiais. Be to, anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktais, bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2003 m. rugsėjo 10 d., tai yra beveik 19 metų, tačiau jam vėl skiriama 16 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios atlikimo pabaiga numatoma tik 2038 metais. Mano, kad toks ilgas terminuotas laisvės atėmimas (35 metai) nėra numatytas BK, kurio 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gali būti paskirta iki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas advokatas V. P. prašo tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo bei A. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtą galutinę bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nustatyti duomenys įrodo, jog A. S. nežinojo apie M. O., K. P. suburtą organizuotą grupę, jokio susitarimo (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) dalyvauti organizuotos grupės veikloje nebuvo. Tiek A. S., tiek nuteistieji M. O., K. P. ir kiti nuteistieji dėl nukentėjusiojo S. G. turto užvaldymo viso bylos proceso metu nepripažino, kad jie tarpusavyje su A. S. buvo susitarę veikti kaip organizuota grupė. Byloje daugiau nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad A. S. būtų dalyvavęs su kitais nuteistaisiais ar padėjęs jiems užvaldyti apgaule kitų nukentėjusiųjų turtą. Faktas, kad A. S. surado asmenį, kuriam galėtų būti persiųsti pinigai ir kuris persiųstų pinigus kitiems asmenims, nėra pakankamas, kad būtų vienareikšmiškai pagrįsti bei atskleisti A. S. inkriminuoti bendrininkavimo organizuota grupe subjektyvieji požymiai. A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta anksčiau nei veikos, už kurias A. S. buvo paskirtos bausmės Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu. Todėl paskirta galutinė bausmė apėmimo būdu subendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aurelija Rakštienė prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia spręsti, jog nuteistasis A. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą, suprato ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdamas tam tikrą užduotį, vaidmenį kartu su kitais bendrininkais, tai yra veikia organizuotoje grupėje. A. S. veiksmai, jų apimtis, padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tyčinį jų pobūdį ir suvokimą dalyvaujant organizuotos grupės veikloje. Kadangi A. S. nuteistas už anksčiau padarytą nusikaltimą nei priimti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartis ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, bendrinant bausmes pagrįstai buvo taikomos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo kaltės apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus nukentėjusiajam S. G. priklausantį turtą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino sukčiavus dalyvaujant organizuotoje grupėje, nes jo nesiejo jokie tarpusavio ryšiai su kitais nuteistaisiais – M. O., K. J., G. B., G. B. ir iki šiol nenustatytu asmeniu. Nuteistojo A. S. teigimu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinius skundu nuteistasis A. S. taip pat nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, kad jam paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

7. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

8. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019).

9. Kaip jau minėta, A. S. nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su M. O., K. J., G. B., G. B. ir nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam S. G. priklausantį turtą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis M. O. davė nurodymus, koordinavo kitų nuteistųjų veiksmus, jiems vadovavo, nuteistieji A. S. (duodamas nurodymus N. B., E. M., kam perduoti apgaulės būdu užvaldytų lėšas), G. B., G. B. (nuvykusios pas nukentėjusįjį ir paimdamos iš jo pinigus bei juos perduodamos kitiems asmenims ir gaudamos dalį apgaulės būdu užvaldytų lėšų) bei K. J. (paimdama dalį apgaulės būdu užvaldytų lėšų iš G. B. ir G. B.) tiesiogiai dalyvavo nusikaltimo padaryme, nes be šių bendrininkų aktyvių (aukščiau paminėtų) veiksmų nusikaltimas nebūtų pavykęs.

10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje teismas, įvertinę įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. S. bendrininkavimo organizuota grupe su M. O., K. J., G. B., G. B. ir nenustatytu asmeniu požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti sunkų nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą. Be to, teismas ne tik aprašė organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, pagrįsdami susitarimo daryti sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą. Teismas padarė išvadą, kad nusikalstamas veikas daryti buvo planuojama iš anksto, kiekvienas asmuo vykdė jam nurodytas užduotis siekiant bendro tikslo – užvaldyti svetimą turtą. Nors kaltinamieji nurodė nežinoję apie organizuotos grupės buvimą, tačiau kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų intensyvumas, vaidmenų pasiskirstymas, jų ilgalaikiai ryšiai rodo, jog kaltinamieji veikė kaip organizuotos grupės nariai, todėl jų veikos atitinka sukčiavimo, padaryto organizuota grupe, požymius.

11. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors A. S. savo kaltę dėl bendrininkavimo sukčiavime, dalyvaujant organizuotoje grupėje, neigia, tačiau, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

12. Nuteistasis A. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog per savo gyvenimą sukčiavo daug kartų, ilgą laiką atliko bausmę sukčiautojų būryje, jam perduotus pinigus realizuodavo, visus gautus pinigus panaudojo narkotikų pirkimui. Su nuteistuoju M. O. asmeniškai nebuvo pažįstamas, bet bendraudavo su juo telefonu. Taip pat parodė, kad jo yra paprašę rasti kokį nors žmogų (duomenys neskelbtini), kuriam būtų galima perduoti pinigus, tad jis rado draugą (J.), susitarė, kad jo motinai (duomenys neskelbtini) perduotų pinigus, o pastaroji tuos pinigus perdavė E. M.. Jis E. M. prašė pinigus siųsti, jai nurodė sąskaitas, leido jai pasilikti 10-20 eurų, galėjo nurodyti jai, kad pinigus perduotų atvažiavusiems asmenims. Jis taip pat pasiėmė tik savo dalį. Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad A. S., veikdamas organizuota grupe kartu su M. O., K. J., G. B., G. B. ir nenustatytu asmeniu, ir kartu atlikdami jau nurodytus neteisėtus veiksmus, suvokė, kad, iš nukentėjusiojo apgaulės būdu išviliodami pinigus ir perduodami kitiems asmenims, apgaule užvaldo svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusiajam yra daroma žala, užvaldant svetimus pinigus, ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. A. S. savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad jis atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, suvokė, jog jis vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė.

13. Organizuotos grupės požymio buvimo A. S. veikoje nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad su kitais nuteistaisiais jo nesiejo jokie tarpusavio ryšiai. Minėta, kad pagal teismų praktiką nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).??? Tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje.

14. Nors A. S. buvo organizuotos grupės narys ir atsako už visas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias jam buvo žinoma, tai yra pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). ???Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. veika dėl nukentėjusiojo S. G. turto užvaldymo atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau, kaip jau minėta, A. S. nusikalstamus veiksmus, atliktus dalyvaujant organizuotoje grupėje, kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, papildomas jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį nebuvo galimas, todėl iš skundžiamo nuosprendžio A. S. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį šalintinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-395-898/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-112-843/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-591-317/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-954/2019).

16. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 320 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti ir kitų nuteistųjų – K. J., G. B., G. B., M. O. veiksmai, tačiau teisėjų kolegija nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį pašalinimo kvalifikuojant A. S. veiksmus nelaiko nei nuosprendžio švelninimu (BPK 320 straipsnio 5 dalis), nei nuteistojo padėties bloginimu (BPK 320 straipsnio 4 dalis). A. S. nagrinėjamu atveju suvokė savo vaidmenį organizuotos grupės daromame nusikaltime, nuteistųjų siekis apgaule įgyti pinigus jam buvo aiškus, o jo indėlis į bendrą padarytą nusikalstamą veiką atitinka vykdytojo organizuotoje grupėje požymius. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. su kitais nuteistaisiais ir nenustatytu asmeniu veikė pagal iš anksto sugalvotą planą, pasiskirstę vaidmenimis, suderintai tiek skirtingų asmenų, tiek laiko požiūriu, kiekvienas atliekamas pagal planą savo veiksmus, taip savo veiksmų dalimi realiai įgyvendindami priemones, buvusias būtinas nusikaltimo rezultatui – nukentėjusiojo S. G. pinigų užvaldymui, pasiekti. Pažymėtina, kad šis teisėjų kolegijos atliktas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio patikslinimas dėl A. S. veiksmų kvalifikavimo, nekeičia šių veiksmų teisinio vertinimo.

17. Atsižvelgus į tai, kad dėl K. J., G. B., G. B., M. O. apeliacinių skundų Šiaulių apygardos teismui nepateikta, dėl K. J., G. B., G. B., M. O. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis skundžiamame nuosprendyje teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bausmių bendrinimo

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. nesutinka su jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo būdu. Mano, kad yra pagrindas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktais, jam paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2003 m. rugsėjo 10 d., tai yra beveik 19 metų, tačiau jam vėl skiriama 16 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios atlikimo pabaiga numatoma tik 2038 metais.

19. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, įvertinus BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus ir pagrindus, A. S. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. S. į bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, laikas.

20. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. balandžio 5 d., neatlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė su minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau po to, kai 2017 m balandžio 5 d. A. S. padarė nagrinėjamo byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu 2018 m. birželio 15 d. buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendis, kuriuo A. S. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis) buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nebebuvo galima dar kartą bendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Po Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio A. S. atžvilgiu dar buvo priimti keturi nuosprendžiai – Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendis, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendis. Visais šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme). Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, ir ja A. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 11 mėnesių 16 dienų. Ši Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atmetus nuteistojo A. S. skundą.

22. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu A. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2017 m. balandžio 5 d., tai yra iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties (o tuo pačiu ir nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos šia nutartimi) priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė su minėta nutartimi nustatyta bausme pagrįstai buvo bendrinama, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis.

23. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. S. nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, subendrinęs su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta bausme buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kuris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo parinktas tinkamai.

24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, teismas prie griežtesnės bausmės – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytos bausmės A. S. pridėjo tik 2 mėnesius 14 dienų skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas pridedamos bausmės dalies dydžio nemotyvavo, tačiau, atsižvelgus į A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, rūšį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė, ir mažinti nuteistajam A. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo.

25. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką privalomai įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Todėl šiuo atveju subendrinus skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta bausme BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką pagrįstai įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, laikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti:

A. S. (A. S.) nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiojo S. G. turto užvaldymo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį be nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėEgidijus MockevičiusLaisvydas Zederštremas