Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G., D. N. ir S. R. (S. R.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais ir nubausti: S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. V. K. piniginių lėšų pasisavinimo) ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. piniginių lėšų pasisavinimo) ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. V. K. piniginių lėšų pasisavinimo) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. piniginių lėšų pasisavinimo) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. V. K. piniginių lėšų pasisavinimo) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. piniginių lėšų pasisavinimo) ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir S. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. K. S. G., S. R. ir D. N. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą veikdami organizuotoje grupėje, o būtent: S. G., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuotoje grupėje, turėdamas vieningą tikslą su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su S. R., atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), J. B. g. (duomenys neskelbtini), ir D. N. – laisvėje esančiu asmeniu, turėdami bendrą tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą – pinigus, veikė organizuotoje grupėje, t.y. 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 18.35 val. S. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), po to 18:45 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (skambino keturis kartus) paskambino nukentėjusiajai J. V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatė daktaru A. M., bei melagingai nurodė, kad nukentėjusiosios J. V. K. pažįstama L. nukrito nuo laiptų ir krisdama kliudė mažą mergaitę, kuriai skilo kaukolė ir reikalingi pinigai mergaitės gydymui, bei, kad pas ją atvyks mergaitės tėvas, kuriam reiks perduoti pinigus, tuo pat metu S. R. iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus D. N. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir duodant nurodymus vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus D. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų paėmimo būdą iš nukentėjusiosios J. V. K, tuo pačiu metu S. G. tęsė pokalbį su nukentėjusiąja iki tol, kol D. N., vykdydamas telefonu duotus S. R. nurodymus, apie 19 val. nuvyko nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji J. V. K, būdama apgauta, D. N. perdavė 600 eurų. Tokiu būdu jie, veikdami organizuotoje grupėje, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 600 eurų, priklausančius J. V. K. Tokiais savo veiksmais S. G., S. R. ir D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. neigia įvykdęs nusikalstamą veiką nukentėjusios J. V. K. turto atžvilgiu. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamame nuosprendyje padaryta išvada, kad S.G. padarė minėtą nusikalstamą veiką, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Nuteistojo D. N. parodymai nepatvirtino S. G. dalyvavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje, nes jis nuosekliai tvirtino, kad S. G. nepažįsta. Tačiau pagal reiškiamus kaltinimus šie asmenys tiesiogiai tarpusavyje ir nebendravo. Tuo tarpu nuteistasis S. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad informaciją, kokiu adresu (duomenys neskelbtini) reikia vykti paimti pinigų bei kuo prisistatyti, jam nurodė S. G., o jis (S. R.) ją perdavė D. N.. Tuo metu S. G. kartu su juo (S. R.) atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. S. G. skambindavo nukentėjusiosioms ir prisistatydavo daktaru. Šiuos S. R. parodymus patvirtina ir byloje esantys telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys. Prieš pagrindžiant pastarąją išvadą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ir detaliai išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad S.G. dalyvavo įvykdant sukčiavimą antros nukentėjusios L. V. turto atžvilgiu. Šios veikos nustatytos faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, tad apeliacinės instancijos teisme revizuojamos nebus. Tačiau teismas jomis remsis bei gretins tarpusavyje surinktus įrodymus dėl S.G. dalyvavimo sukčiaujant abiejų nukentėjusiųjų turto atžvilgiu. Minėtus telekomunikacijų operatorių pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas analizavimo labai kruopščiai, teisėjų kolegija su padarytomis išvadomis sutinka ir detaliai jų nekartoja. Pabrėžtini tik nagrinėjamam klausimui svarbūs momentai. Iš nukentėjusiosios J. V. K. laidinio telefono numerio įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad jai skambinęs bei daktaru prisistatęs asmuo 2017-09-17 18.35 val. skambino iš numerio (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)), pokalbis truko apie 10 minučių. Iš karto po to nuo 2017-09-17 18.45 val. iki 20.49 val. į tą patį laidinį J. V. K. telefoną keturis kartus buvo skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), bendra skambučių trukmė virš 111 minučių. Kaip minėta, byloje yra įrodyta, kad S. G. į nukentėjusios L. V. laidinį telefoną skambino naudodamas numerį (duomenys neskelbtini), tai yra tą patį, kuris naudotas sukčiaujant prieš J. V. K. Telefono abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės patvirtina, kad abu šie numeriai nuolat jungėsi prie bokštų (celių), kurių pasiekiamumo zonoje yra (duomenys neskelbtini). Būtent čia pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis nusikalstamos veikos įvykdymo metu atlikinėjo bausmę S. G. bei S. R. Skambučių išklotinių analizė taip pat patvirtino, kad nustatyti S. G. naudoti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei S. R. naudotas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakaitomis įstatomi į tą patį telefono aparatą, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat pakaitomis buvo naudojami ir telefono aparate, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Visi trys minėti numeriai aktualiu laikotarpiu kontaktavo su numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių naudotojas, kaip nustatyta, buvo D. N.

13. N. S. G. dalyvavimą sukčiaujant J. V. K. turto atžvilgiu netiesiogiai patvirtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. (2017 m. rugsėjo 20 d. taip pat) S. G. kaip ir nuteistasis S. R. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tame pačiame 5-ame nuteistųjų būryje, kuriame gyvenamos patalpos yra bendrabučio tipo ir nuteistieji tarpusavyje gali bendrauti (t. 3, b. l. 63, 78). Kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys S. G. dalyvavimą, vertintina ir tai, kad šiai nukentėjusiajai skambinęs asmuo pateikė labai panašaus pobūdžio apgaulingą informaciją, kaip ir nukentėjusiajai L. V. skambinęs S. G. O būtent, buvo prisistatyta daktaru, nurodyta, kad įvyko nelaimė, kurios metu neva nukentėjusiajai artimas asmuo krito ir sužalojo kitą asmenį. Sutampa skambinusiojo pasiūlytas situacijos sureguliavimo būdas, tai yra pasirašant susitaikymo protokolą su giminaičiais, diktuotas raštelis, tekste minint Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, civilinį kodeksą. J. V. K. turtas apgaule užvaldytas vos dvi dienos iki L. V. turto užvaldymo. Abiem atvejais pinigus atsiimti atvyko tas pats asmuo – D. N. Atsižvelgtina ir į paties S. G. tvirtinimą, kad jis vienintelis Lietuvoje prisistato daktaru.

14. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, ir jų visuma patikimai pavirtina S. G. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, bei paneigia jo teiginius, išdėstytus apeliaciniame skunde bei nurodytus apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto S. G. iškeltą įvykių versiją kaip neįrodytą, ir sprendžia, kad S. G. dalyvavimas sukčiaujant J. V. K. turto atžvilgiu buvo konstatuotas pagrįstai.

Dėl organizuotos grupės požymio

15. A. S. G. ir D. N. savo apeliaciniuose skunduose neigia sukčiavę organizuotoje grupėje. Nagrinėjamu atveju būtent organizuotos grupės požymis lėmė apeliantų veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tad jo konstatavimo pagrįstumo revizavimas tiesiogiai sietinas ir su nustatytų veikų kvalifikavimo pagrįstumo patikrinimu.

16. Organizuotos grupės sąvoka pateikta BK 25 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-60-942/2019, 2K-178-303/2019). Be to, pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka jų tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis Nr. 2K-75-648/2017), svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-178-303/2019).

17. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas vienas iš būtinų konstatuoti organizuotos grupės požymių yra susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Iš šios teisės normos gramatinės formuluotės spręstina, kad organizuotos grupės požymis negali būti inkriminuojamas tuomet, kai yra susitariama daryti tik vieną nesunkų nusikaltimą. Toks susitarimas turi apimti kelias tokio pobūdžio veikas, be to, toks susitarimas turi būti sudarytas vėliausiai iki pirmojo nesunkaus nusikaltimo pabaigos. Kad organizuotai grupei yra būdingas tam tikras pastovumas, nevienalaikiškumas pabrėžiama ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-96/2012, 2K-60-942/2019, 2K-178-303/2019 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad trys nuteistieji bendrais veiksmais įvykdė dvi baigtas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, kurių metu iš dviejų nukentėjusiųjų buvo apgaule pasisavinta atitinkamai 600 Eur ir 1300 Eur. Šios veikos, atmetus organizuotos grupės požymį, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatytas veikų įvykdymo mechanizmas leidžia konstatuoti ir tai, kad visi nuteistieji veikė siekdami bendro tikslo apgaule užvaldyti svetimą turtą, tam buvo pasiskirstę vaidmenimis, o būtent, įkalinimo įstaigoje esantis S.G. skambino nukentėjusiosioms telefonu ir pateikdavo apgaulingą informaciją, taip įtikindamas jas perduoti pinigus jų paimti atvykusiam asmeniui. Tuo pačiu metu taip pat įkalinimo įstaigoje esantis S. R. telefonu perduodavo asmeniui, esančiam laisvėje ir galinčiam nuvykti pas nukentėjusiąsias, iš S. G., tebetęsiančio pokalbį telefonu su nukentėjusiosiomis, gautą informaciją, kokiu adresu turi būti vykstama atsiimti pinigų, nurodydavo kuo turi būti prisistatoma, kokia kalba kalbama, kokia pinigų suma turi būti paimama. Nagrinėjamu atveju tuo asmeniu buvo D. N., kuris, iš S. R. gavęs minėtus duomenis, nuvykdavo nurodytais adresais, pateikdavo nukentėjusioms nurodytą informaciją, pasirašydavo raštelį ir paimdavo nurodytą pinigų sumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų šių trijų asmenų veiksmai buvo koordinuojami keičiantis informacija, o būtent tarpusavyje susižinant S. G. su S. R., taip pat S. R. su D. N. Visų šių trijų asmenų dalyvavimas padarant bendrą tokio mechanizmo nusikalstamą veiką buvo būtinas ir reikšmingas. Be to, iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, kad visi jie suprato bendrai darantys aptarto mechanizmo nusikalstamas sukčiavimo veikas. Tačiau šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti kitą būtiną organizuotos grupės požymį, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino.

19. Nagrinėjamu atveju organizuotos grupės konstatavimui būtina įrodyti, kad nuteistieji veikė susitarę daryti kelias tokio pobūdžio veikas, be to, šis susitarimas tarp jų buvo sudarytas iki sukčiavimo J. V. K. turto atžvilgiu pabaigos. Patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą dėl minėtos aplinkybės, byloje nėra. Nei vienas iš nuteistųjų savo parodymais tokio susitarimo nepatvirtino. S. G. nurodė teismui, kad nieko neplanavo nei su S. R., nei su D. N., kurio net nepažįsta, dėl šių nusikalstamų veikų nesitarė. Pinigus turėjo važiuoti pasiimti visai kitas asmuo, tačiau jam sugedo mašina. Surasti asmenį laisvėje, galintį paimti pinigus, taip pat turėjo kitas žmogus. Skambinti sugalvojo savo iniciatyva. Abiem atvejais kalbėdamas su nukentėjusiomis jis ant lapelio užrašė adresus ir padavė lapelį žmogui, kurio duomenų nenurodys, nes nėra apsaugotas. Nežino, kaip lapeliai atsidūrė pas S. R. Lapelyje nebuvo nurodęs, kas konkrečiai turi važiuoti paimti pinigų. Kad būtent S. R. ėmėsi surasti laisvėje esantį žmogų jis sužinojo tik vėliau. Kad važiuos būtent D. N. jis apskritai nežinojo. S. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, kad tiksliai nepamena, bet galimai S. G. pasakė jam, jog reikia nuvažiuoti ir paimti pinigus. Jam davė telefoną. Jis (S. R.) turėjo daug numerių, tad pradėjo jais skambinti. Rado D. N., paklausė, ar šis gali nuvažiuoti į Pabradę ir paimti pinigus – 600 Eur. Šis sutiko, nuvažiavo ir juos paėmė. Vėliau (duomenys neskelbtini) juos kažkam atidavė. Po poros dienų į jį vėl kreipėsi prašant surasti žmogų, galintį paimti pinigus. Kažkoks kitas žmogus turėjo važiuoti juos paimti, bet negalėjo. Jis iš pradžių skambino kitiems žmonėms, galiausiai vėl prisiskambino D. N. Paklausė, ar šis gali paimti pinigus (duomenys neskelbtini). Adresas, taip pat kuo reikia prisistatyti, buvo nurodyti jam atneštame lapelyje. Lapelį padavė per langelį, jam atrodo, kad tai galėjo būti S. G.. D. N. sutiko, nuvažiavo ir paėmė pinigus, tačiau po to buvo sulaikytas. D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad dėl nieko tartasi nebuvo. Jam telefonu paskambino asmuo, balsas buvo panašus į S. R., paprašė nuvažiuoti paimti pinigus, ką jis ir padarė. Teismas vertino ir byloje fiksuotų pokalbių tarp S. R. ir D. N. turinį (t. 2, b. l. 52-108), iš kurių seka, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. vakare D. N. paskambinęs S. R. tarėsi su juo dėl veiksmų kitą dieną (2017 m. rugsėjo 20 d.), buvo kalbama apie pinigų pervedimą, S. R. nurodė pats ėmęsis reikalų, kuriuos padarys 100 procentų, nurodė D. N. rytoj turėti švarių rūbų, pakrautą telefoną. Minėti asmenys bendravo tarpusavyje ir kitą dieną, tai yra 2017 m. rugsėjo 20 d. S. R. nurodinėjo D. N. kur važiuoti, atsiuntė du konkrečius adresus, kuriais šis turėjo vykti, tačiau vienu iš jų D. N. negalėjo nuvykti, nes buvo ne tame mieste. Vėliau nuvyko S. R. nurodytu L. V. gyvenamosios vietos adresu, kur turėjo prisistatyti Tomu ir paimti pinigus, ką šis ir padarė. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į pirmosios instancijos teismo nurodytus įrodymus, sietinus su galimu pasikėsinimu sukčiauti liudytojos A. B. turto atžvilgiu, kuriuos apylinkės teismas vertino kaip patvirtinančius, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Visų šių įrodymų visumos analizė neleidžia apeliacinės instancijos teismui patikimai spręsti, kad tarp nuteistųjų buvo aukščiau minėto pobūdžio susitarimas. Priešingai, šie įrodymai patvirtina, kad asmenų grupė, dalyvavusi aptarto mechanizmo nusikalstamose veikose, kaskart susiformuodavo daugiau stichiškai, be susitarimo tarp minėtų asmenų tokią veiklą vykdyti nuolatinai ar bent kelis kartus. Susitarimo sukčiauti konkretaus nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo. Galimai nusikalstama veika A. B. turto atžvilgiu baigta nebuvo. Nėra ir įrodymų, ar po to nuteistieji būtų ir toliau tęsę tokio pobūdžio savo nusikalstamus veiksmus, kas leistų spręsti apie jų ilgalaikius, pastovius, nevienkartinius, sutartus veiksmus.

20. Jokia apkaltinamoji išvada negali būti grindžiama prielaidomis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012). Todėl byloje nesat pakankamai patikimų įrodymų, kad nuteistieji veikė susitarę nusikalsti kelis kartus, kad jų grupė atitiko organizuotai grupei keliamus pastovumo, organizuotumo kriterijus, kilusios abejonės aiškintinos jų naudai ir konstatuotina, kad S. G., S. R. ir D. N. veikė kartu, bendrai, tačiau ne kaip organizuota grupė, o kaip bendravykdytojai.

21. Remiantis aukščiau minėtais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tai sutrukdė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, todėl ginčijamas nuosprendis yra keistinas, iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalinant veikų padarymą veikiant organizuotoje grupėje. Pašalinus minėtą aplinkybę nebėra pagrindo nustatytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Jos atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, padarytą esant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veikas padarė bendrininkų grupė, kas ir konstatuotina.

22. Proceso dalyviai nebuvo informuoti apie galimybę nuteistųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai bylos nagrinėjimo metu siekė būtent tokio jų veiksmų perkvalifikavimo, proceso dalyviai išsakė dėl to savo argumentus, tad teisė į gynybą pažeista nėra.

23. N. S. R. apeliaciniame skunde neginčijo organizuotos grupės požymio, tačiau apeliacinės instancijos teismo konstatuotas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos ir jam, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengia jo apeliacinio skundo apibrėžtas nagrinėjimo ribas ir šalina organizuotos grupės požymį ir jo neginčijusio S. R. atžvilgiu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl skirtų bausmių

24. Nuteistųjų veikas perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, yra keistina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių, o nuteistiesiems D. N. ir S. G. ir dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio.

25. Skiriant bausmes vadovaujamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra padaryti du baigti nesunkūs nusikaltimai nuosavybei veikiant tiesiogine tyčia. Pirmos veikos atveju buvo užvaldyta 600 Eur, antros – 1300 Eur, tačiau pastarieji nukentėjusiajai grąžinti. Sukčiauta senyvo amžiaus nukentėjusiųjų atžvilgiu, teikiant jiems apgaulingą informaciją apie neva artimiems asmenims ištikusias nelaimes. Visų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistieji S. G., D. N. ir S. R. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ar jose dalyvavusius asmenis, tačiau esmines veikos faktines aplinkybes jie pripažino (išskyrus S. G. dėl sukčiavimo J. V. K. turto atžvilgiu, kuris pakeitė poziciją apeliacinės instancijos teisme), neigė tik organizuotos grupės požymį, kuris pašalintas. Jie taip pat išreiškė savo apgailestavimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, tad teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. N. S. G. pirmosios instancijos teisme neneigė savo kaltės dėl sukčiavimo J. V. K. turto atžvilgiu, tačiau savo poziciją apeliacinės instancijos teisme pakeitė, kaltę neigė, tad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl šios veikos nekonstatuotina. Vertinant nuteistųjų asmenybes atsižvelgtina į tai, kad visi jie praeityje yra teisti. S. G. teistas 15 kartų, S. R. – 7 kartus, o D. N. – 5 kartus. S. G. ir S. R. veikas padarė atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę, o D. N. – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai leidžia spręsti, kad jiems skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė. Todėl yra pagrindas jiems skirti griežčiausios rūšies bausmę, parenkant atitinkamai didesnį nei minimalus bei artimesnį vidurkiui jos dydį. Tarpusavyje bausmės bendrintinos taikant dalinį sudėjimo būdą.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, S. G. ir D. N. skirtas bausmes subendrino su bausmėmis, skirtomis nuosprendžiais, priimtais po nagrinėjamų veikų įvykdymo, tačiau pakeitus už pastarąsias veikas skirtas bausmes yra atitinkamai keistini ir subendrintų bausmių dydžiai, nekeičiant nuosprendžio dalies dėl bausmės atlikimo vietos, taikytų įskaitymų, bausmės skaičiavimo pradžios. Kartu pažymėtina, kad visi procesiniai sprendimai, kuriais skirtos bendrintinos bausmės, yra įsiteisėję, nagrinėjant šią bylą jų peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas.

27. Revizuodamas nuteistiesiems skirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistųjų iš nukentėjusiosios J. V. K. išvilioti 600 €, vėliau pervesti į S. G. sąskaitą, taip pat iš L. V. išvilioti 1300 € yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuoti. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje nustatyta, kad iš L. V. paimti 1300 Eur buvo rasti pas D. N. ir grąžinti nukentėjusiajai. Be to, nors iš J. V. K. išvilioti 600 Eur jai nebuvo grąžinti, tačiau nukentėjusioji yra pareiškusi tokio dydžio civilinį ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino ir minėtą sumą iš nuteistųjų priteisė. Tokiu būdu spręstina, kad nuteistieji nėra gavę iš savo nusikalstamos veikos jokios turtinės naudos. Todėl paskyrus minėto dydžio turto konfiskavimą būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas, kas šiuo atveju neatitinka turto konfiskavimo paskirties. Šios išvados yra grindžiamos ir esama teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-270/2004, 2K-70/2005, 2K-486/2006, 2K-208/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

nuteistųjų S. R., D. N. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad S. G., S. R. ir D. N. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

S. G. nusikalstamą veiką (dėl J. V. K. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

S. G. nusikalstamą veiką (dėl L. V. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir S. G. paskirti subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-03-29 nuosprendžiu paskirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme bei su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-05-07 nutartimi paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams.

D. N. nusikalstamą veiką (dėl J. V. K. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. N. nusikalstamą veiką (dėl L. V. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir D. N. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Visagino miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

S. R. nusikalstamą veiką (dėl J. V. K. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. R. nusikalstamą veiką (dėl L. V. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir S. R. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti sprendimą pripažinti 1900 € nusikalstamos veikos rezultatu ir juos iš S. G., S. R. ir D. N. konfiskuoti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.