- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-646-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22211-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27226-1014/2022 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovams K. K. – P. ir T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. K. – P. ir T. K. 28,07 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų K. K. – P. bei T. K. 27,36 Eur skolos, 0,71 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (28,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės K. K. – P. ieškovei 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo T. K. ieškovei 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų valstybei po 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams po ½ dalį buto, pagal 2021 m. vasario 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 641. Teismas nurodė, jog atsakovai už pradinio kreditoriaus UAB „Tauragės vandenys“ (toliau – pradinis kreditorius) suteiktas paslaugas laikotarpiu 2020 m. lapkričio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. laiku neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas lygus 27,36 Eur bei 0,71 Eur delspinigių. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove, todėl teismas lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei priteisė 27,36 Eur skolą. Tenkinant ieškovės reikalavimą, teismas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 0,71 Eur delspinigius.
5. Ieškinį tenkinus, teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (28,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur suma už ieškinio surašymą neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos už šiuos procesinius veiksmus, tačiau teismas vertino, jog byla nėra sudėtinga, atsakovai yra vartotojai, o ieškovė naudojosi advokato pagalba, kuriam turėjo būti žinoma, kad pažeistos teisės galėjo būti apgintos ne tik reiškiant ieškinio reikalavimus, bet ir rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu būdu ieškovui patiriant kur kas mažesnes atstovavimo išlaidas. Taigi, teismas sprendė, jog ieškovės atstovo pasirinktas teisių gynybos būdas sąlygojo situaciją, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra protingos, todėl negali būti priteistos visos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas – 21,00 Eur žyminį mokestį ir 100,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, iš viso – 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Juris LT“ prašo pakeisti 2022 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-27226-1014/2022, dalyje dėl ieškovės UAB „Juris LT“ išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo, ir ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovų padidinti nuo 100,00 Eur iki 300,00 Eur, priteisiant iš kiekvieno po 150,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantės teigimu, šio ginčo atveju jos atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus. Šios aplinkybės teismas neįvertino ir todėl nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydį, kas taip pat prieštarauja elementariai logikai ir suformuotai teismų praktikai. Pabrėžė, kad teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas tokia apimtimi iš esmės pažeidė ir ieškovės teisę samdyti advokatą bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovą blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą.
7.2. Apeliantė pažymėjo, jog net už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo klientas advokatui turėtų sumokėti 432,48 Eur. Taigi, nors teismas nurodė, kad į teismą ieškovė galėjo kreiptis pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau net ir tokio pareiškimo parengimo kaštai yra ženkliai didesni nei ieškovo prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro vos apie 0,7 proc. skaičiuojant nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą, todėl toks priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis visiškai neatitinka suteiktų teisinių paslaugų apimties ir iš esmės yra nuostolingas ieškovei.
7.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės įmonės veikla – teisinės paslaugos, bet pastaroji neva vis tiek samdėsi advokatą. Tokie teismo išvedžiojimai yra nepagrįsti nė vienu byloje esančiu įrodymu, o jei ir būtų pagrįsti, tai ieškovo teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms teikti niekaip ir jokiais būdais negali būti apribota.
7.4. Ieškovė bandė prašomą priteisti sumą išieškoti ir ikiteismine tvarka t. y. siuntė pranešimą atsakovui ir tik nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka ir nežinant ar skolininkas ginčys skolą, buvo pateiktas ieškinys teismui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai K. K. – P. ir T. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovų teigimu, vien tai, kad sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, teismas neturėjo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų, kurios viršija 10 kartų prašomą priteisti sumą. Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų dydžio pagrįstumo, būtina vadovautis ne tik CPK 98 straipsnio 2 dalimi, bet ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, todėl vien tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė už nustatytą maksimalią sumą, nėra pagrindas priteisti prašomo dydžio užmokestį.
8.2. Pažymėjo, jog atsakovams nebuvo žinoma apie kreditoriaus pasikeitimą. Siunta su informacija apie kreditoriaus pasikeitimą bei informacija apie mokėtiną sumą buvo gražinta siuntėjui, t.y. ieškovei, taip pat iš atsakovų niekas jokių skolų nereikalavo, todėl nėra žinomos prielaidos teiginiui jog atsakovai nesiekė bendradarbiauti. Priešingai, atsakovai padengė mokėtiną sumą priminiam kreditoriui UAB „Tauragės vandenys“, vos tik jiems tapo žinoma apie skolą. Taip pat pažymėjo jog atsakovai nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, ir jau pervedė ieškovui visas mokėtinas sumas pagal 2022 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ siuntos sekimo duomenų bazės; UAB „Juris LT“ pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą; pavedimų kopijos už paslaugas pirminiam kreditoriui UAB „Tauragės vandenys“; mokėjimo nurodymas už 2022 m. spalio mėn. iš UAB „Tauragės vandenys“, kuriame mokėtina suma apima ir 27,36 Eur skolą dėl kurios buvo teiktas ieškinys; pavedimų kopijos UAB „Juris LT“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atsakovai minėtais pateiktais įrodymais grindžia, jog atsakovai nevengė vykdyti savo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad su naujais įrodymais turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad atsakovai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, teismo vertinimu priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovų pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. K. mirties butą paveldėjo K. K. – P. ir T. K., po ½ dalį buto. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams po ½ dalį buto, pagal 2021 m. vasario 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovai už pradinio kreditoriaus UAB „Tauragės vandenys“ suteiktas paslaugas laikotarpiu 2020 m. lapkričio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. laiku neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas lygus 27,36 Eur bei 1,21 Eur delspinigių.
18. Taip pat byloje pateikta ieškovės UAB „Juris LT“ ir UAB „Tauragės vandenys“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Tauragės vandenys“ perleido reikalavimo teisę į atsakovus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų minėtą skolą bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo paskirstytų advokato pagalbos bylinėjimosi išlaidų tarp šalių pagrįstumo.
20. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
21. Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovų 300,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
23. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017)
24. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
25. Svarbu pabrėžti, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
26. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 28,07 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams ieškinys buvo išsiųstas ir įteiktas, o atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina, jog atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, jog 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. pradiniam kreditoriui sumokėjo skolą.
27. Apeliantės skundžiamą sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad byla nėra sudėtinga, atsakovai yra vartotojai, ieškovė naudojosi advokato pagalba, kuriam turėjo būti žinoma, kad pažeistos teisės galėjo būti apgintos ne tik reiškiant ieškinio reikalavimus, bet ir rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu būdu ieškovui patiriant kur kas mažesnes atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės atstovo pasirinktas teisių gynybos būdas sąlygojo situaciją, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra protingos, todėl sprendė, jog negali būti priteistos visos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamo sprendimo už akių motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą mažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės UAB „Juris LT“ ir UAB „Tauragės vandenys“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Tauragės vandenys“ perleido reikalavimo teisę į atsakovus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovai pateikė duomenis, jog ieškovės siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis) atsakovams nebuvo įteiktas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė turi būti vertinama santykyje su tuo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurios pagrindinė veikla yra skolų išieškojimo paslaugos. Be to, ieškovės internetinėje svetainėje ((duomenys neskelbtini)) skelbiama, kad jos paslaugas teikia kvalifikuoti teisės specialistai. Tai suponuoja pagrindą ją laikyti pranašesne už atsakovus finansine bei teisine prasme, todėl jai turi būti taikytini didesni apdairumo ir protingumo reikalavimai išieškant piniginius reikalavimus. Ieškovės žinioje esant duomenims apie tai, kad jos siųstas pranešimas nebuvo įteiktas atsakovams, daugiau nepateikus duomenų apie bandymus kitais būdais ar pakartotinai informuoti atsakovus apie pasikeitusį kreditorių, toks ieškovės elgesys negali būti pripažintinas kaip tinkamu atsakovų informavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo pareigą informuoti atliko tik formaliai, ko negalima vertinti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų priteisimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad ieškovės nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas vykdant skolų išieškojimo veiklą sudaro pagrindą mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
29. Taip pat būtina pažymėti ir CPK 434 straipsnio 4 dalis pagal kurią, jeigu ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jai žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovai, išskyrus, jei iš atsakovų elgesio ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad atsakovai reikalavimą ginčys. Šiuo atžvilgiu ieškovei tinkamai neinformavus atsakovų apie kreditorių pasikeitimą bei pretenziją įvykdyti prievolę, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo objektyviai manyti, jog atsakovai gavę ieškinį ar teismo įsakymą ginčys jo reikalavimus. Tai patvirtina ir atsakovų procesinis elgesys. Atsakovai, gavę ieškovės ieškinį, jo neginčijo, neteikė atsiliepimo ir prašomą priteisti sumą apmokėjo. Taigi, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovams tinkamai pateikus pretenziją, jie atsisakys ją įvykdyti geranoriškai. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovė turėjo pagrindą kreiptis supaprastinto proceso tvarka. Užpildžiusi atitinkamos formos prašymą, ji būtų sutaupiusi lėšų už advokato teisines paslaugas, o pats procesas būtų įvykęs operatyviau, su mažesnėmis ir teismo laiko sąnaudomis (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo nėra ribojama ieškovės teisę pasirinkti advokatą ar procesinis teisių gynimo būdas, kadangi nustatyta buvus pakankamą pagrindą ieškovei spręsti ginčą pigesniu būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei pasirinkus brangesnį savo teisių gynimo būdą, jai tenka dalis atsakomybės dėl savo patirtų teisinių išlaidų.
30. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos ne tik kreipiantis į teismą, bet ir atliekant dokumentų analizę, situacijos vertinimą bei tai, kad teismas neproporcingai jas sumažino vertinant atliktų darbų apimtį bei priteistinus maksimalius dydžius, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas advokato teiktas paslaugas įvertino kompleksiškai, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovai yra vartotojai bei įvertino ir ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas buvo elementarus, jis nėra naujas (plačiai ir aiškiai suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose), todėl rengiant procesinius dokumentus neprireikė itin specialių žinių ar didelių advokato darbo laikos sąnaudų; ginčo sumos dydis 28,07 Eur, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti dešimt kartų viršijo ieškinio sumą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ir jos advokato atstovavimo sutartis sudaryta 2020 m. gegužės 27 d., iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovę su advokatu sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęstiniai ieškovės ir jos advokato sutartiniai santykiai lemia, kad analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo ruošimas užtrunka neilgą laiko tarpą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į maksimalius priteistinus dydžius. Be to, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo prašant bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokato teisinei pagalbai atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kuriais remiantis ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos.
31. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sumažintos bylinėjimosi išlaidos lemia jos atsidūrimą blogesnėje padėtyje nei iki ieškinio padavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir pati turi įvertinti būsimų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi įvertinti ne tik ieškovės padėtį, tačiau turi išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovės interesų. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai yra orientacinio pobūdžio ir tik teismas nustato, koks teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymas konkrečios bylos atžvilgiu.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
35. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas ir įvertinus tai, kad atsakovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šiuo atveju yra neaktualus.
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.