- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-1561-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02663-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12301-863/2020 pagal ieškovo ūkininko E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas E. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Agrosfera“ 21 685,95 Eur skolą, 269,96 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog:
1.1. Tarp šalių 2018 m. spalio 17 d. buvo sudarytos Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 1017/18-RL02 ir 1017/18-01RL, pagal kurias jis įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pagrindinėje sutarties dalyje nurodytą grūdų, rapsų arba sėklų kiekį, t. y. 100 tonų pupų, 300 tonų kviečių. Ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir už atsakovei pagal sutartį parduotą ir pristatytą produkciją išrašė apmokėti PVM sąskaitas faktūras.
1.2. Atsakovė pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo ar pristatytų prekių kokybės nepareiškė, tačiau išrašytų sąskaitų nepamokėjo ir liko skolinga 21 685,95 Eur. Sutarčių 5.3 punkte šalys susitarė, jog atsakovė (pirkėja), neatsiskaičiusi už grūdus sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais, moka pavėluoto mokėjimo palūkanas bei išieškojimų išlaidų kompensaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, bet ne mažiau nei 0,02 procento nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai taikant 0,02 procento dydį sudaro 269,96 Eur. Ieškovas taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Agrosfera“ atsiliepime į ieškinį prašė: ieškinį tenkinti; išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Sutartinių įsipareigojimų ieškovui neneigia, tačiau šiuo metu dėl susiklosčiusios situacijos negali padengti ieškovui 21 685,95 Eur sumos iš karto. Norėtų prievolę įvykdyti dalimis – teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesiams. Pažymėjo, kad turi debitorių – tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, registruotų ir/arba gyvenančių Lietuvoje bei užsienyje. Atsakovės debitorių pradelsti įsipareigojimai sudaro didžiąją atsakovės gaunamų pajamų dalį, t. y. debitorių grąžintinų skolų atsakovei suma yra apie 6 172 627,45 Eur, iš kurių pradelstų skolų yra apie 3 592 016,67 Eur. Atsakovė jau kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimų priteisimo, tačiau teismo procesai reikalauja laiko, o prievolės atsiskaityti galutinis įvykdymas gali trukti net kelis metus.
2.2. 2018 m. liepos 19 d. atsakovė pasirašė su Luminor Bank AS kredito linijos sutartį Nr. 141-TV, pagal kurią atsakovė sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudojosi 11 500 000 Eur dydžio kredito limitu. Atsakovė prašo teismo išdėstyti sprendimo vykdymo mokėjimą per 6 mėnesius ir nuo teismo sprendimo arba nutarties įsiteisėjimo dienos įsipareigoja mokėti ieškovui kiekvieną mėnesį po 3 614,32 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui ūkininkui E. B. iš atsakovės UAB „Agrosfera“ 21 685,95 Eur skolą, 269,96 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 955,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė ir ieškovas 2018 m. spalio 17 d. sudarė du sandorius: Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1017/18-01Rl ir Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1017/18-RL02. Sutartimis ieškovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti atsakovei, kaip pirkėjai, sutarties 1.1 punkte ir lentelėse nurodytą atitinkamos rūšies ir kokybės kviečių bei pupų kiekį, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti su ieškovu sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Ieškovas nurodė, jog už pristatytą produkciją pagal sutartis atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nr. ASFG190488 (4 528,52 Eur sumai), 2019 m. spalio 25 d. Nr. ASFG190877 (9 594,56 Eur sumai), 2019 m. spalio 30 d. Nr. ASFG190889 (10 743,78 Eur sumai) ir 2019 m. spalio 10 d. Nr. ASFG190818 (578,49 Eur sumai), kurių atsakovė pilnai neapmokėjo, todėl susidarė 21 685,95 Eur įsiskolinimas. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo prievolių pagal sutartis įvykdymo, taip pat nėra ginčo dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo – įsiskolinimo dydžio. Šalys sutarčių 5.3 punktuose sulygo dėl 0,02 procento dydžio netesybų nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną mokėjimo. Todėl ieškovas atsakovei paskaičiavo ir prašo priteisti 269,96 Eur delspinigių. Apylinkės teismas pažymėjo, kad prievolių atsiradimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis, komercinio pobūdžio sandoris, atitinkamai ieškovo reikalavimai dėl 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo pagrįsti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
5. Apylinkės teismas nustatė, kad abi šalys yra verslininkai. Atsakovė prašymą dėl sprendimo išdėstymo grindžia negalėjimu iš karto atsiskaityti su ieškovu, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams), taip pat nepagrindė aplinkybės, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, pastarasis bus realiai įvykdytas. Pažymėjo, jog atsakovės įsiskolinimas susidarė 2019 m. rudenį, atsakovė skolą pripažino, tačiau mokėjimų skolai sumažinti iki šiol neatliko. Taip pat pažymėjo, jog nors atsakovė ieškinio neginčijo, tačiau bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka reiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, t. y. atsakovei nereiškus prieštaravimų, šiuo metu ieškovas jau turėtų įsiteisėjusį teismo įsakymą, nebūtų patirtos papildomos bylinėjimosi sąnaudos, todėl ir dėl šios priežasties teismas mano, jog sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje įtvirtinto instituto esmės, nes būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, suteikiant atsakovei pranašumą ieškovo atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „Agrosfera“ apeliaciniu skundu prašė: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti; ii) priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
6.1. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kredito linijos sutartis Nr. 141-TV, pagal kurią kredito gavėjas, t. y. atsakovė, sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudojasi 11 500 000 Eur kredito limitu, buvo pasirašyta dar 2018 m. liepos 19 d., iki ginčo iškėlimo teisme dienos atsakovė ne tik, kad išleido gautą kreditą verslo investavimui, bet ir šiuo metu grąžina gautą kreditą bankui, galutinė atsakovės skola Luminor Bank AS Lietuvos skyriui vis dar siekia 4 000 000 Eur.
6.2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra įrodymų, įrodančių, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis leidžia atsakovei įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė turi daugiau negu 20 kreditorių, kurių reikalavimų į atsakovę bendra suma sudaro apie 549 416,72 Eur. Šie duomenys yra vieši, skelbiami LITEKO duomenų bazėje. Dėl kreditorių skaičiaus atsakovė stengiasi dalinai vykdyti įsipareigojimus dalimis visų kreditorių atžvilgiu, dėl ko ir buvo pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad visos atsakovės turimos skolos turi būti dengiamos nesuteikiant nė vienam iš kreditorių prioriteto, taip užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą.
6.3. Teismas taip pat nevertino duomenų apie atsakovės debitorinius reikalavimus. Teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovės debitorių grąžintinų skolų suma yra apie 6 172 627,45 Eur, iš kurių pradelstų skolų yra apie 3 592 016,67 Eur. Dėl šiuo metu vykstančių skolų išieškojimo proceso atsakovė negali greitai atgauti savo įsiskolinimų iš debitorių, kas savaime riboja atsakovės galimybes vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.
6.4. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo procesas taip pat trunka tam tikrą laiką, tačiau priverstinio vykdymo procese atsakovei bus taikomi apribojimai – areštuotas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, kas savaime sutrikdys įmonės veiklą, apsunkins atsakovės galimybes mokėti mokesčius ir vykdyti kitas prievoles.
6.5. Atsakovė neginčija skolos sumos, su ja sutinka visiškai ir neatsisako jos vykdymo, neįrodinėja aplinkybių, eliminuojančių atsakovės civilinę atsakomybę, tačiau atsakovei sumokėti visą reikalaujamą skolą per du kartus šiuo metu yra sudėtinga.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista ieškovui 21 685,95 Eur skola, 269,96 Eur netesybų, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 21 955,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o tuo pačiu netenkintas atsakovės procesinis prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams.
10. Apylinkės teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad šalys 2018 m. spalio 17 d. sudarė du sandorius: Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1017/18-01Rl ir Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1017/18-RL02. Ieškovas nurodė, jog už pristatytą produkciją pagal sutartis atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nr. ASFG190488 (4 528,52 Eur sumai) – neapmokėta suma 4 528,52 Eur, 2019 m. spalio 10 d. Nr. ASFG190818 (578,49 Eur sumai) – neapmokėta suma 578,49 Eur, 2019 m. spalio 25 d. Nr. ASFG190877 (9 594,56 Eur sumai) – neapmokėta suma 5 835,16 Eur, 2019 m. spalio 30 d. Nr. ASFG190889 (10 743,78 Eur sumai) – neapmokėta suma 10 743,78 Eur.
11. Atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, o pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams.
12. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
14. Atsakovės teigimu, jos finansinė padėtis yra labai sunki, ji turi didelį kreditą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, taip pat turi daugiau negu 20 kreditorių, kurių reikalavimų į atsakovę bendra suma sudaro apie 549 416,72 Eur. Atsakovė prie atsiliepimo teikė įrodymus: UAB „Agrosfera“ 2019-12-16 pažymą apie pradelstas gautinas sumas, kurioje nurodyta, jog pradelstų skolų suma 3 592 016 Eur, visų skolų suma 6 172 627 Eur; Susitarimą dėl 2018-07-19 Kredito linijos banko sąskaitoje sutarties Nr. 141-TV sąlygų pakeitimo; Luminor 2020-02-12 pažymą dėl įmokų mokėjimo (e. b. 1 t. 37 b. l.).
15. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą, įvertino atsakovės pateiktus duomenis, atsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki (duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas ir pan.), atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad įmonė turi sunkumų dėl to, kad skolininkai laiku neatsiskaito su įmone, taip pat duomenys apie tai, kad atsakovė turi kitų kreditorių, nelaikytini pakankamais įrodymais, sudarančiais pagrindą išdėstyti teismo sprendimą aptariamu atveju.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad: pirma, atsakovė yra privatus juridinis asmuo; antra, atsakovės įsiskolinimas iš esmės susidarė dar 2019 m. rudenį; trečia, atsakovės į bylą teikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jai ieškovui mokėtina suma 21 955,91 Eur (21 685,95 Eur skola ir 269,96 Eur delspinigiai) būtų ženkli; ketvirta, iš bylos duomenų matyti, kad ūkininkas E. B. iš pradžių atsakovės (skolininkės) UAB „Agrosfera“ atžvilgiu inicijavo supaprastintą teismo procesą dėl teismo įsakymo išdavimo, o skolininkė UAB „Agrosfera“ teikė dėl priimto teismo įsakymo prieštaravimus nors iš esmės prašomų priteisti sumų neginčija; penkta, ieškovas nesutiko su skolos išdėstymu atsakovės siūlomiems 6 mėnesiams; pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju, jis yra suinteresuotas maksimaliai efektyviai ir greitai atgauti skolą, kadangi dėl atsakovės neatsiskaitymo jis negali atsiskaityti su savo kreditoriumi, patiria papildomus nuostolius ir realius suvaržymus savo ūkinėje veikloje (e. b. 1 t. 46 b. l.); šešta, nors pati atsakovė ir reiškė procesinį prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, neginčydama iš jos prašomų priteisti sumų, tačiau nuo jos atžvilgiu inicijuoto teismo proceso (atsakovės atstovė dar 2020-02-13 prašė suteikti prieigą prie bylos) neatliko nei vieno dalinio mokėjimo ieškovui. Įvertinant į bylą teiktus įrodymus bei atsakovės argumentus darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, dėl ko teisingai, pagrįstai ir teisėtai nuspendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės procesinio prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 494 Eur žyminį mokestį, taip pat prie apeliacinio skundo teikė duomenis apie tai, kad už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą patyrė 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (e. b. 1 t. 64 b. l.).
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Atmetus atsakovės UAB „Agrosfera“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su suteikta teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Kadangi atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčijo procesinį klausimą, išspręstą teismo sprendimu, dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuris žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, yra pagrindas grąžinti atsakovei už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei UAB „Agrosfera“, j. a. k. 302348275, 494 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, kuris sumokėtas AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 14030 (žyminio mokesčio užduoties kodas ZI91784).
Išaiškinti atsakovei, kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdami šiuo procesiniu sprendimu.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.