Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko E. B. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas pasiūlė šalims pateikti teismui savo poziciją dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat pasiūlė ieškovui pateikti savo poziciją dėl skolos išdėstymo, o atsakovei – argumentuoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo bei pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą skolos išdėstymui (rašytinius įrodymus, pagrindžiančius skolininkės turtinę padėtį bei tai, kodėl skolininkė negali įvykdyti iš karto viso iš jos priteisto įsiskolinimo).

2020 m. balandžio 22 d. rezoliucija teismas patenkino atsakovės prašymą dėl termino rašytiniams įrodymams apie finansinę padėtį pateikti pratęsimo.

2020 m. balandžio 23 d. byloje gautas ieškovo pareiškimas, kuriame pastarasis nurodė, jog neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, tačiau nesutinka su atsakovės prašymu dėl skolos išdėstymo. Pažymėjo, jog dėl atsakovės neatsiskaitymo negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi ir dėl to šiai dienai patiria papildomus nuostolius ir realius suvaržymus savo ūkinėje veikloje dėl neatsiskaitymo su savo kreditoriumi.

Teismo nustatytu terminu atsakovė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepateikė, taip pat nepateikė savo finansinę padėtį pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

2020 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai, išsiunčiant teismo nutartį. Iki paskirto teismo posėdžio šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Agrosfera“ ir ūkininkas E. B. 2018 m. spalio 17 d. sudarė du sandorius: Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1017/18-01Rl ir Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1017/18-RL02 (toliau kartu – sutartys). Sutartimis atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjui, sutarties 1.1 punkto ir lentelėse nurodytą atitinkamos rūšies ir kokybės kviečių bei pupų kiekį, o ieškovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti su atsakovu sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Ieškovas nurodė, jog už pristatytą produkciją pagal sutartis atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nr. ASFG190488 (4 528,52 Eur sumai), 2019 m. spalio 25 d. Nr. ASFG190877 (9 594,56 Eur sumai), 2019 m. spalio 30 d. Nr. ASFG190889 (10 743,78 Eur sumai), ir 2019 m. spalio 10 d. Nr. ASFG190818 (578,49 Eur sumai), kurių atsakovė pilnai neapmokėjo, todėl susidarė 21 685,95 Eur įsiskolinimas. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo prievolių pagal sutartis įvykdymo, taip pat nėra ginčo dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo – įsiskolinimo dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.306 straipsnio 2 dalis numato, jog pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi sulygo dėl ateityje išaugintinų grūdų pardavimo, todėl pagal savo prigimtį šalių pasirašyta sutartis yra Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) pinigų sumą perduodama žemės ūkio produkcija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog žemės ūkis yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių; šios ūkio šakos valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdis, inter alia nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių ) padėtis rinkoje ir poreikis paremti žemės ūkio produkcijos gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Dėl šios priežasties žemės ūkio pirkimo - pardavimo santykiai reglamentuojami bendromis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXIII skyriaus nuostatomis bei specialiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų tarpe Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 4 punktą žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje, be kito ko, turi būti nurodyta šalių atsakomybė už žemės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą.

Nagrinėjamu atveju šalys sutarčių 5.3 punktuose sulygo dėl 0,02 procento dydžio netesybų nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną mokėjimo. Todėl ieškovas atsakovei paskaičiavo ir prašo priteisti 269.96 Eur delspinigių.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė ieškovo teisės į 21 685,95 Eur įsiskolinimą bei sutartines netesybas neginčijo, todėl ieškinys tenkintinas pilnai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 8 procentų metines procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju prievolių atsiradimo pagrindas - pirkimo-pardavimo sutartis, komercinio pobūdžio sandoris, atitinkamai ieškovo reikalavimai dėl 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo pagrįsti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini pilnai, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (21 955,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 494 Eur žyminio mokesčio, atsakovės patirtos bylinėjimosi išalidos jai nepriteistinos.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesiams. Paaiškino, jog šiuo metu neturi finansinių galimybių atsiskaityti su visais savo 27 kreditoriais ir negali suteikti ieškovui nepagrįsto pranašumo.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai. Atsakovė savo prašymą dėl sprendimo atidėjimo grindžia negalėjimu iš karto atsiskaityti su ieškovu, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams), taip pat niekaip nepagrindė aplinkybės, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, pastarasis bus realiai įvykdytas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės įsiskolinimas susidarė 2019 m. rudenį, atsakovė skolą pripažino, tačiau jokių mokėjimų skolai sumažinti iki šiol neatliko. Nenustačius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, atsakovės prašymas atmestinas. Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovė ieškinio neginčijo, tačiau bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka reiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, t. y. atsakovei nereiškus prieštaravimų, šiuo metu ieškovas jau turėtų įsiteisėjusį teismo įsakymą, nebūtų patirtos papildomos bylinėjimosi sąnaudos, todėl ir dėl šios priežasties teismas mano, jog nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto esmės, nes būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, suteikiant atsakovei pranašumą ieškovo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui ūkininkui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Agrosfera“, juridinio asmens kodas 302348275, 21 685,95 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 95 euro centų) skolą, 269,96 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 96 euro centų) netesybas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 955,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.