Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-428-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio aplinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-1005/2018 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų T. N. ir I. N. išlaikymui po 230 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 1180 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2017 metų balandžio mėnesio gyvena atskirai nuo šeimos, iki kreipimosi į teismą vaikų išlaikymui pervedė tik 200 Eur, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėjo, kad vaikų kasdieninius poreikius sudaro išlaidos maistui, gyvenamajam plotui (būsto paskola, išlaidos priežiūrai, remontui, šildymui, komunaliniams mokesčiams ir kt.), aprangai, mokymo priemonėmis ir ugdymui (mokymo priemonės, mokestis už mokslą, užklasinė veikla, korepetitorių paslaugos, transporto išlaidos ir kt.), sveikatai, higienai, laisvalaikiui. Kadangi atsakovas yra darbingas asmuo, turi ūkininko statusą ir gauna pajamų iš žemės ūkio veiklos, jis prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams gali tekti. Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra apie 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas panaudos sutarties pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. N. nepilnamečiams vaikams T. N. ir I. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. N. ir I. N. 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Kartu pirmosios instancijos teismas nustatė, paskirstė ir priteisė tarp šalių ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą, atsižvelgė ir įvertino šalių vaikų (šalys turi 2 vaikus, kurie buvo 11 ir 8 metų amžiaus) poreikius bei kasdienines išlaidas, t. y. kad vaikai lanko mokyklą bei mokamus būrelius; kad jiems yra suteikiamos telekomunikacijų bei kitos buitinės paslaugos; kad ieškovės pateikti pirkimo kvitai patvirtina jos patiriamas išlaidas vaikų drabužiams, pragyvenimui, laisvalaikiui bei lavinimui. Taip pat teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį bei turimą turtą – šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu ir ūkiniais pastatais, kuriame ieškovė gyvena kartu su vaikais, ir butas; kad šalių vardu nėra registruota transporto priemonių, nors bylos nagrinėjimo metu abi šalys nurodė, kad faktiškai savo žinioje turi automobilius; kad ieškovės mėnesinis atlyginimas svyruoja nuo 600 iki 900 Eur, priklausomai nuo budėjimų, priedų prie atlyginimo; kad atsakovas dirba vadybininku AB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinis atlyginimas yra apie 460 Eur, tačiau jis yra įregistravęs ūkininko ūkį, kuriame vykdoma ekonominė veikla – grūdinių kultūrų, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas, o laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2017 m. spalio 6 d. jam buvo išmokėtos 9535,81 Eur dydžio išmokos, jis taip pat gauna ir tiesiogines išmokas. Skundžiamu sprendimu teismas vertino, jog atsakovo paaiškinimai nėra pakankami nuginčyti oficialiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, todėl laikė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad iš tikrųjų negauna jokių pajamų iš žemės ūkio veiklos, nors ir turi finansinių įsipareigojimų bei nuomojasi būstą. Įvertinęs atsakovo per mėnesį patiriamas išlaidas būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams, turimus kreditorinius įsipareigojimus kredito unijai, teismas laikė, kad atsakovas per mėnesį savo nepilnamečiams vaikams yra pajėgus teikti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam. Be to, ieškovė taip pat turi visas galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, nes vaikams, kurių amžius yra 11 ir 8 metų, bendra 600 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama ne tik būtiniausiems jų poreikiams patenkinti, bet ir papildomam ugdymui bei laisvalaikiui organizuoti.Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats atsakovas pripažino bei sąskaitos išrašas patvirtina, jog minėtu laikotarpiu jis vaikų išlaikymui pervedė tik 200 Eur. Teismui nepateikus daugiau duomenų apie vaikų išlaikymui teiktas sumas, iš atsakovo buvo priteistas 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas (150 x 3 x 2 – 200).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. N. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepilnamečiams vaikams iš atsakovo A. N. priteisti po 230 Eur kiekvienam kasmėnesinį išlaikymą; 1180 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; nustatyti nepilnamečių vaikų I. N. ir T. N. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovė savo pareigą išlaikyti vaikus vykdo tinkamai, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, pernelyg mažai dėmesio skyrė ieškovės pateiktiems įrodymams apie vaikams skiriamas išlaidas, tačiau per daug atsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra ne tik būtinieji, tačiau ir laisvalaikio, bendravimo, lavinimo ir kt. Nustatant tėvų turtinę padėtį, yra vertinamas ne tik jo turtimas turtas bei gaunamos pajamos, tačiau ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų didesnes pajamas, iš kurių galėtų teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikams. Šiuo atveju atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios neišlaikė vaikų ir nenurodė tam pateisinamų priežasčių. Viso teisminio proceso metu atsakovas įrodinėja sunkią savo materialinę padėtį tam, kad būtų priteistas kuo mažesnio dydžio išlaikymas. Nepaisant to, atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes gauti didesnes pajamas (turi ūkį, yra dirbęs statybose), tačiau nesiima tam priemonių. Akivaizdu, jog 460 Eur per mėnesį pajamos neatitinka jauno ir darbingo asmens galimybių, atsakovas dirba privačioje sferoje, kurioje darbo užmokestis nėra apibrėžtas ir yra susitarimo rezultatas. Kai kartu gyveno, atsakovas dirbo užsienyje, tinkamai rūpinosi vaikų interesais, todėl, jiems apsigyvenus skyrium, vaikų interesai neturi nukentėti. Pagal formuojamą teismų praktiką vaiko išlaikymo orientacinė suma yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Kartu apeliantė pabrėžia, jog vien tai, kad ji deda daugiau pastangų siekdama užtikrinti geresnes vaikų gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad ši pareiga turi būti perkelta jai vienai, o atsakovas atleistas nuo pareigos išlaikyti vaikus.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs argumentų ir be jokio pagrindo atsisakė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir buvo nurodęs, kad ginčo dėl to nekyla, tačiau ieškovė kategoriškai nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, kadangi atsakovas nesutinka sudaryti susitarimo šiuo klausimu (kas patvirtina ginčo kilimą), ir taip atima galimybes iš ieškovės vaikų gyvenamosios vietos faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nėra jokio ginčo su ieškove dėl vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovė niekada nekėlė reikalavimo dėl rašytinės formos susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuriam neprieštarautų. Vaikų gyvenamoji vieta deklaruota pas ieškovę, todėl ji šį faktą, atsižvelgiantį Lietuvos Respublikos gyventojų deklaravimo įstatymo nuostatas, gali naudoti prieš trečiuosius asmenis. Dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir įsiskolinimo priteisimo, atsakovas nurodo, kad jis gauna fiksuotą 460 Eur atlyginimą, dėl ko skundžiamu sprendimu iš jo yra priteista daugiau nei 2/3 per mėnesį gaunamų pajamų. Savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, automobilį pasiskolino iš brolio, o transporto priemonės eksploatacijos išlaidas apmoka pats. Taip pat nuomojasi butą ir moka komunalinius mokesčius, turi asmeninę paskolą, moka mokesčius už telekomunikacijų tinklais teikiamas paslaugas. Uždarosios akcinės bendrosios (toliau – UAB) „Biobriketa“ veikla sustabdyta, įmonė bevertė, iš įmonės jokių pajamų negauna, nesiverčia žemės ūkio ar kita veikla dėl sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali pasilenkti, dirbti fizinio darbo, tačiau turi išlaidų. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji yra sveika, turi didesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Civilinės bylos dalis, kurioje nebuvo išspręstas ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl iš atsakovo priteisto kasmėnesinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepilnamečiams vaikams, o taip pat dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė A. N. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas be motyvų atsisakė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ir faktiškai netenkino šio jos reikalavimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir sprendžia, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tikrai nesprendė ir sprendime nieko nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė A. N. 2017 m. liepos 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 290 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą (1 t., 2 – 9 b. l.). 2017 m. spalio 13 d. byloje buvo gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė tikslino ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir prašė iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 230 Eur kas mėnesį bei 1180 Eur įsiskolinimą (2 t., 60 b. l.). Pirmosios instancijos teisme 2017 m. gruodžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu pats teismas nurodo, kad nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šiame teismo posėdyje ieškovė nurodė visiškai palaikanti savo ieškininius reikalavimus. Po pertraukos 2018 m. sausio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė palaikanti pareikštus reikalavimus. Duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi ieškininio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, byloje nėra. Aplinkybe, kad šis reikalavimas nebuvo išspręstas skundžiamu sprendimu (ieškovės vertinimu, faktiškai atmestas), apeliantė grindžia ir savo apeliacinį skundą. Esant nutarties 17, 18 punktuose nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje neišsprendė ieškovės ieškinio materialinio teisinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat nenurodė civilinio proceso kodekso normomis pagrįsto procesinio sprendimo, kodėl tokio reikalavimo nenagrinėja. Nors atsakovas A. N. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog tarp šalių nekyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ši aplinkybė, nesant duomenų apie ieškovės atsisakymą nuo aptariamo reikalavimo, nėra pagrindas nenagrinėti tokio reikalavimo ir šioje dalyje nepriimti jokio procesinio sprendimo.Atsižvelgiant į nutarties 17-19 punktuose išdėstytas aplinkybes, susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai spręsti, kad dėl ieškovės reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Kadangi ši neišspręstų reikalavimų dalis civilinėje byloje gali būti išskirta, teisėjų kolegija civilinę bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes atsižvelgė tik į atsakovo gaunamas pajamas, o ieškovės pateiktų įrodymų apie vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas, taip pat aplinkybių, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, kad gali važiuoti dirbti į užsienį bei gauti didesnes pajamas, nei 460 Eur per mėnesį, tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos nurodyto dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams yra nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-71/2010; Nr. 3K-3-209/2013; 3K-3-491/2013 ir kt.).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nustatyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t., 16 b. l.) ir turi du nepilnamečius vaikus – 11 metų amžiaus T. N. bei 8 metų amžiaus I. N. (1 t., 17 – 18 b. l.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikai lanko mokyklą bei mokamus būrelius (1 t., 25, 35, 87, 91 – 92, 96 – 97, 105, 133 – 135, 161 – 162 b. l.; 2 t., 174 – 176, 181 – 185, 195, 200 b. l.; 3 t., 13, 25 – 28 b. l.), ieškovei yra teikiamos ryšio ir televizijos bei elektros energijos tiekimo paslaugos, kurias ji apmoka (1 t., 26 – 27, 32 – 34, 82, 86, 89, 94, 98 – 99, 166 – 168, 182 – 183, 187 b. l.; 2t., 179, 186, 190, 198 – 199 b. l.; 3 t., 19 – 20 b. l.), perka kurą, moka už komunalinius patarnavimus (1 t., 163, 181, 186 b. l.; 2 t., 193 – 194 b. l.). Iš pateiktų pirkinių kvitų matyti, jog ieškovė užtikrina buitinius vaikų poreikius, susijusius maistu, avalyne, apranga, pramogomis bei laisvalaikiu (1 t., 42 – 81, 142 – 148, 169 – 180, 188 – 195, 2 t., 189, 191 – 192; 3 t., 4 – 10, 21 – 24, 30 – 33 b. l.). Ieškovė tvirtino, jog kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį skiria apie 460 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, vertino abiejų šalių turtinę padėtį ir atsižvelgė, kad: šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu ir ūkiniais pastatais, kuriame ieškovė gyvena kartu su vaikais, ir butas su bendro naudojimo patalpomis Panevėžyje (1 t., 22 – 24 b. l.); šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių (1 t., 20, 122 b. l.), tačiau faktiškai abi šalys naudojasi transporto priemonėmis; ieškovės mėnesinis atlyginimas svyruoja nuo 600 iki 900 Eur, o atsakovo – apie 460 Eur (2 t., 19 – 44 b. l.); atsakovas 2013 m. birželio 12 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, kuriame vykdoma ekonominė veikla (2 t., 12 b. l.); atsakovui nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo išmokėtos 9535,81 Eur dydžio išmokos; atsakovui 2017 metais buvo grąžintos 34 Eur bei 7,53 Eur gyventojų pajamų mokestis už 2015 bei 2014 metus; atsakovui buvo išmokėtos tiesioginės išmokos (2 t., 121 – 122 b. l.); atsakovas turi finansinių įsipareigojimų – jo asmeniškai bei jo įmonės skolos pagal paskolų sutartis smulkiajam verslui bei šiaudų briketavimo linijos pirkimui sudaro 8709,50 Eur bei 45427,07 Eur (3 t., 44 – 45 b. l.); jis taip pat yra sudaręs būsto nuomos sutartį (kaina yra 50 Eur per mėnesį) (3 t., 46 – 47 b. l.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnės kasdienės vaikų materialinio aprūpinimo, būsto suteikimo ir išlaikymo išlaidos, kad atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, galintis teikti vaikams jų būtinus poreikius užtikrinantį išlaikymą, kurio pakankamas dydis mėnesiui yra 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis visiškai sutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio, o nustatant konkretų priteisiamo išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama, kokio dydžio pajamoms disponuoja asmuo bei kokios yra galimybės šiam asmeniui gauti didesnes pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-3-307/2006; Nr. 3K-3-491/2011; Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.). Taigi apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas nepagrįstai per daug dėmesio skyrė atsakovo turtinei padėčiai nustatyti. Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, atsakovas dirba pilną darbo dieną pagal darbo sutartį, tačiau gauna mažesnį nei 500 Eur, bet didesnį negu valstybėje nustatyta minimali mėnesinė alga, darbo užmokestį, nuomojasi būstą, turi kreditorinių įsipareigojimų iš ankstesnio verslo. Ieškovė su vaikais gyvena abiem šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ją galima nustatyti iš pateiktų įrodymų, kad jis turi neatskleistų pajamų šaltinių ar kad turi objektyvią galimybę teikti ženkliai didesnį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jis turi sveikatos sutrikimų, nes jam 2017 metais nustatyti stuburo degeneraciniai pokyčiai juosmeninėje stuburo dalyje, diskų osteochondrozė, def. spondyloatrozė, kitos stuburo ligos (3 t., 90 b. l.). Todėl nėra pagrindo daryti išvados, o kartu ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas neturi sveikatos problemų ir gali dirbti bet kokį kitą geriau apmokamą darbą, įskaitant ir apeliantės minimą darbą užsienyje, neatsižvelgiant į sveikatos būklę. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad atsakovas, dirbdamas privačioje sferoje, turi galimybę susitarti su darbdaviu dėl didesnio darbo užmokesčio, tėra tik jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nenurodė konkrečių duomenų, susijusių su nepilnamečių vaikų poreikiais, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs netinkamai. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatytas 300 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam iš šalių vaikų nėra akivaizdžiai per mažas, neteisingas ar neadekvatus. Ieškovo nurodė per mėnesį gaunanti nuo 600 Eur iki 900 Eur dydžio darbo užmokestį. Tokio dydžio darbo užmokestis nesiderina su ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktu šalių vaikų poreikių apskaičiavimu, kuriame užfiksuota, kad šalių vaikų poreikiai per mėnesį siekia 577 Eur bei 574 Eur. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis dydis nėra imperatyvus ir gali būti taikomas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaikų kasmėnesinio išlaikymo dydžio nustatymu, ir padarė pagrįstas išvadas dėl 150 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį kiekvienam iš vaikų. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir atitinkamo išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo iš atsakovo yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 201 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirta 28,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Už apeliacinio skundo surašymą ieškovė patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 250 Eur šių išlaidų. Kadangi civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti ieškovės tenkintų ir atmestų reikalavimų dalių bei pagal proporcingumo taisyklę paskirstyti bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šis klausimas taip pat perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2017 m. sausio 21 d. Radiologinio tyrimo vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo grindžia atsiliepimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais

nutaria:

panaikinti Panevėžio aplinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-1005/2018 dalį, kuria iš atsakovo A. N. ieškovei A. N. priteista 224 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš atsakovo A. N. priteista 128,64 Eur žyminio mokesčio, 18,28 Eur pašto išlaidų, iš ieškovės A. N. - 10,29 Eur pašto išlaidų ir šią bylos dalį bei bylos dalį pagal ieškovės A. N. ieškininį reikalavimą atsakovui A. N. nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Panevėžio aplinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.