Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-07-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-14498-918/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
2YT-14498-918/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09975-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14498-918/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09975-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2016-05-03 patvarkymą, kuriuo pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kadangi toks patvarkymas prieštarauja CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nuostatoms. Išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, t. y. 350 Eur. Nurodytos teisės normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą. Pareiškėjas pabrėžia, kad antstolė nurašo visas jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, neatsižvelgdama į nustatytus sumos apribojimus. Pareiškėjas prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos arba areštuotos jo lėšos, šias lėšas grąžinti pareiškėjui arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Antstolė 2016-05-15 patvarkymu su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodo, kad ji 2010-04-21 priėmė vykdymui Kauno apygardos teismo 2010-03-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-58-401/2010 dėl neturtinės ir turtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojos R. K. naudai. Į 2010-04-22 siųstą raginimą skolą susimokėti gera valia skolininkas nereagavo, todėl pradėtas priverstinis vykdymas. Žala iš D. V. priteista 2010-03-16 nuosprendžiu, todėl skolininkui apie prievolę ją atlyginti buvo žinoma. Pradėjus vykdymą nustatyta, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. CPK 668 str. 1 d. numatytas draudimas išieškoti iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, jei tos lėšos reikalingos šeimos pragyvenimui. Kadangi skolininko pragyvenimu rūpinasi valstybė, laisvės atėmimo vietoje jam nemokamai suteikiamas maistas tris kartus per dieną, higienos priemonės, patalynė, esant reikalui ir švari apranga, užtikrinta sveikatos apsauga, nėra pagrindo taikyti CPK 668 str. 1 d. draudimą dėl negalimumo išieškoti iš 1 MMA dydžio sumos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime (14 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. D. V., nužudęs jos sūnų T., laisvės atėmimo vietoje yra viskuo aprūpintas valstybės lėšomis, todėl jokie papildomi pinigai asmeninėms reikmės jam nereikalingi. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad D. V., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, bet kuriuo metu iš valstybės lėšų gauna maisto, drabužių, jam nereikia mokėti už šildymą ir kitas paslaugas, o tuo tarpu R. K., netekusi jai materialiai padėdavusio sūnaus T., turi viskuo pasirūpinti pati iš savo lėšų. D. V. nuo nuosprendžio iki šio laiko jokios žalos dalies R. K. nėra sumokėjęs.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjas papildomai informuotas į laisvės atėmimo vietą išsiųstu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/10/01793 medžiagos nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Kauno apygardos teismo 2010-03-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-58-401/2010 dėl neturtinės ir turtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojos R. K. naudai. Pradėjus vykdymą nustatyta, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antstolė nukreipė išieškojimą į D. V. turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė Audronė Adomaitienė Alytaus pataisos namams nusiųstame 2016-05-03 patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 43443 Eur skolos ir 2132 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 45575 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje.

Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-239-210/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-907-112/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-899-440/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-730/2016 ir kt). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje(Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės Audronės Adomaitienės 2016-05-03 patvarkymas nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintinas neteisėtu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų,, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 str.), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Teisme sprendžiant klausimą dėl piniginių lėšų, jų suma negali būti apibrėžta kokiomis nors sąlygomis, teismo procesiniame dokumente turi būti nurodoma konkreti suma eurais, t. y. teismas negali priimti neapibrėžto ir sąlyginio sprendimo (CPK 267 str.). Pareiškėjas nenurodo, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jo buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie jo areštuotoje sąskaitoje buvusių lėšų dydį, taip pat apie areštuotą ir iš sąskaitos nurašytą sumą, teismas neturi galimybės nustatyti, dėl kokios sumos grąžinimo pareiškėjui turėtų būti sprendžiama. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl įpareigojimo antstolei grąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti joms areštą, atmestinas. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra duomenys tik apie 2015-08-05 patvarkymo, kurio pareiškėjas neskundžia, pagrindu nurašytas lėšas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolės Audronės Adomaitienės veiksmus, 2016-05-03 patvarkymu vykdomosiose bylose Nr. 0036/10/01793 ir Nr. 0036/10/01794 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė