Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. K., L. S. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., L. S. ir J. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės R. M. uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ naudai 1 348 100,66 Eur dydžio nuostolius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovų naudai priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė R. M. 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktu, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas atsakovės inicijuotoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017. Prašyme nurodė, kad minėtoje civilinė byloje ji, be kitų reikalavimų, siekia, kad būtų pripažinta niekine ir negaliojančia 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Žaibosa“ (toliau ir – bendrovė) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. M. perleido V. K. ir L. S. savo turėtas bendrovės akcijas, bei taikyta restitucija, grąžinant akcijų nuosavybės teisę J. M.. Patenkinus atsakovės ieškinį šioje dalyje bendrovės akcijos būtų grąžintos J. M. ir V. K. bei L. S. būtų laikomi neturintys akcijų suteikiamų turtinių bei neturtinių teisių, tarp kurių ir teisė pareikšti ieškinį dėl žalos bendrovei atlyginimo.2017 m. lapkričio 13 d. teismui pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo į procesą įstojo dar vienas ieškovas – J. M.. 2017 m. lapkričio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patikslintas ieškinys priimtas, klausimą dėl bylos sustabdymo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovai V. K. ir L. S. pagal 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šiuo metu yra UAB „Žibosa“ akcininkai. Tuo tarpu ieškovas J. M. šiuo metu nėra UAB „Žibosa“ akcininkas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškinys byloje yra pareikštas naudojantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte bendrovės akcininkams suteikta teise. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 atsakovė R. M. ginčija minėtą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei siekai, kad taikius restituciją akcijų nuosavybė būtų grąžinta ieškovui J. M.. Spręsdamas dėl pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą teismas nustatė, jog tarp jos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos egzistuoja teisinis ryšys, kadangi ieškovai V. K. ir L. S. kreipėsi į teismą įgyvendindami savo, kaip akcininkų, teises, o jų šios teisės egzistavimas yra kvestionuojamas minėtoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, ši byla negali būti išnagrinėta, kol neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5660-262/2017, kadangi: teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jog galimai arba ieškovai V. K. ir L. S., arba J. M. turi teisę įgyvendinti akcijų suteikiamas neturtines teises pareikšdami reikalavimą dėl žalos bendrovei atlyginimo; teismas šioje byloje nenagrinėja klausimo dėl V. K. ir L. S. teisės būti UAB „Žaibosa“ akcininkais; J. M. šiuo metu nėra UAB „Žaibosa“ akcininkas. Šios aplinkybės lemia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai V. K. ir L. S. ir J. M. atskirajame skunde su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai šiuo metu galiojant, V. K. ir L. S. laikytini teisėtais bendrovės akcininkais, turinčiais teisę pareikšti ieškinį bendrovės interesais. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieškinio pagrįstumo klausimas bus išnagrinėtas tik priėmus galutinį sprendimą byloje ir kitokios nei disponavimo akcijomis teisės jiems negali būti apribotos. Tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas užkirto ieškovams teisę naudotis bendrovės akcijų suteikiamomis teisėmis (išieškoti žalą bendrovei). Nebuvo jokio pagrindo sustabdyti bylą, kadangi jos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad kažkas iš ieškovų neturi teisės reikšti ieškinio, būtų galima tiesiog pasinaudoti netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu institutu ir tai nekeistų nei būsimo teismo sprendimo pagrindo, nei esmės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad reikšdami ieškinį ieškovai veikia UAB „Žibosa“ interesais, todėl aplinkybė, kas konkrečiai yra bendrovės akcininkas, nėra svarbi. Teismas gali išnagrinėti šią bylą dėl žalos bendrovei priteisimo ir visiškai nėra svarbu kas iš dabartinių ieškovų bus pripažintas akcijų savininku / savininkais. Atsakovė R. M. atsiliepime (analogiški dokumentai Nr. C-20306 ir C-20330) su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Ieškinį bendrovės vardu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu turi teisę pareikšti tik bendrovės akcininkai, todėl nagrinėjančiam bylą teismui yra ypatingai svarbu nustatyti aplinkybę ar tokį netiesioginį ieškinį reiškia asmuo, turintis tokią teisę.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad tarp šios bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kadangi išnagrinėjus Vilniaus apygardos teismui pateiktą atsakovės ieškinį būtų atsakyta į klausimą koks subjektas turi teisę pareikšti šį ieškinį.Aplinkybė, kad naujai į procesą įstojęs ieškovas J. M. palaiko ieškinio reikalavimus, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo.Bylos sustabdymas nevaržo ieškovų galimybių naudotis bendrovės akcijų suteiktomis teisėmis, o priešingai – užtikrina protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proceso koncentracijos principų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja pagrindas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta kita teisme nagrinėjama civilinė byla. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Vienas iš bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-5660-262/2017 (atskirojo skundo nagrinėjimo metu bylos Nr. e2-2610-262/2018), kurioje prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai šioje byloje V. K. ir L. S. yra įgiję UAB „Žibosa“ akcijas. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas, vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu (bendrovės akcininkų netiesioginis ieškinys dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 be kitų R. M. reikalavimų sprendžiamas ir minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia klausimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ginčijama dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), todėl ją pripažinus niekine ir negaliojančia, tokia sutartis negaliotų ab initio (liet. nuo jos sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.). Taigi, tokiu atveju apeliantai būtų laikomi neteisėtai įgiję nuosavybės teises į bendrovės akcijas bei kitas turtines ir neturtines akcininkų teises, be kita ko, ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisę – kreiptis į teismą su ieškiniu bendrovės vadovei dėl žalos bendrovei atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantais, kad civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018 nagrinėjimas nesudaro kliūčių šios bylos nagrinėjimui dėl ginčo esmės, kitaip tariant, materialinio pobūdžio ginčas dėl žalos atlyginimo gali būti išnagrinėtas nepriklausomai nuo paminėtos bylos, nes bylose nustatinėtinos skirtingos faktinės aplinkybės. Tačiau, kaip ir kiekvienoje byloje, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovai V. K. ir L. S. yra tinkami subjektai, t. y. ar jie turi teisę pareikšti ieškinį byloje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Ši aplinkybė gali būti nustatyta tik Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus minėtą civilinę bylą. Atmestinas apeliantų skundo argumentas, kad į bylą ieškovu įstojus ir J. M., kuris perleido akcijų nuosavybės teisę kitiems ieškovams, yra nebeaktualus netinkamo ieškovo klausimas, kadangi bet kokiu atveju J. M. arba kiti du ieškovai palaikys reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, galimybė nagrinėti ieškinį negali būti grindžiama prielaida, kad kažkuris iš ieškovų turi teisę jį pareikšti. Kilus ginčui dėl V. K. ir L. S. nuosavybės teisės į akcijas bei J. M. šiuo metu nesant bendrovės akcininku, egzistuoja problemos išnagrinėti ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, neįžvelgia nei teisinio, nei faktinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405-302/2016; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-310-178/2018). Atmestinas apeliantų nurodytas argumentas, kad nagrinėjamos bylos sustabdymu paneigiamos apeliantų kaip bendrovės akcininkų neturtinės teisės. Apeliantų ieškinys bendrovės vadovei dėl žalos bendrovei atlyginimo yra priimtas ir civilinė byla iškelta. Taigi, savo neturtine teise pareikšti reikalavimą dėl žalos bendrovei atlyginimo apeliantai pasinaudojo, ji yra realizuota faktiškai ir skundžiama nutartimi nepanaikinta. Kaip minėta, bylos sustabdymas yra procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo tik laikinas sustabdymas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taigi, šio procesinio instituto taikymas apskritai nėra susijęs su apeliantų kaip akcininkų teisių apribojimu / panaikinimu. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2610-262/2018, nagrinėjama byla bus atnaujinta. Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama sutartimi teismas sukėlė prieštaringą situaciją, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo konstatuota, jog ieškinio pagrįstumo klausimas bus išnagrinėtas tik priėmus galutinį sprendimą byloje ir kitokios nei disponavimo akcijomis teisės ieškovams negali būti apribotos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl bylos sustabdymo, todėl joje konstatuotos aplinkybės apie ieškinio preliminarų (ne)pagrįstumą neturi reikšmės šioje nutartyje nagrinėjamam klausimui. Be to, jau buvo konstatuota, kad neturtinė akcininkų teisė pareikšti netiesioginį ieškinį šios bylos sustabdymu nebuvo apribota. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.