- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-310-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00601-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- V. K., L. S.
- Atsakovas
- R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K., L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų V. K. ir L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo. Ieškovai V. K. ir L. S. pareiškė ieškinį atsakovei R. M., prašydami priteisti iš atsakovės 353 973 Eur nuostolius UAB „Žibosa“ (toliau – bendrovė) naudai, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai, bendrai turintys 50 proc. bendrovės akcijų, teigia, kad atsakovė neteisėtais veiksmais bendrovei padarė 353 973 Eur nuostolius, kuriuos prašo priteisti CK 2.87 straipsnio 7 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-2009 m. bendrovės buhalterijoje buvo neapskaityta ir nedeklaruota 343 174,52 Eur pajamų, dėl ko bendrovė nesumokėjo PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio, ko pasekoje bendrovei buvo paskirtos baudos ir priskaičiuoti delspinigiai 10 798,19 Eur sumai. Atsakovė pateikė teismui prašymą stabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017. Nurodo, kad minėtoje byloje atsakovė pareiškė ieškinį ieškovams, J. M. ir J. S., prašydama apginti atsakovės, kaip bendrovės akcininkės, pažeistas teises bei pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. gegužės 19 d. bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir J. M., kuria ieškovai neteisėtai įgijo bendrovės akcijas, nuo atitinkamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Patenkinus atsakovės ieškinį, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojančia, ir taikius restituciją visos ieškovų valdomos bendrovės akcijos būtų grąžintos buvusiam bendrovės akcininkui J. M. bei pripažinta, kad ieškovai nebuvo neįgiję bendrovės akcijų bei jų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių, įskaitant teisės pareikšti ieškinį dėl žalos bendrovei atlyginimo. Atsakovės teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybes, neabejotinai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes tik įsiteisėjusiu sprendimu minėtoje byloje nustačius, jog ieškovai yra teisėti bendrovės akcininkai, būtų galima spręsti apie jų pareikštų reikalavimų pagrįstumą nagrinėjamoje byloje nurodomu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė bylą iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įgiję 50 proc. bendrovės akcijų, pareiškė reikalavimą dėl žalos, padarytos bendrovės valdymo organo (direktorės) veiksmais, atlyginimo. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 priimtas atsakovės ieškinys, pareikštas J. M., V. K., L. S., J. S., kuriuo atsakovė, gindama savo kaip bendrovės akcininkės galimai pažeistas teises, prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai įgijo bendrovės akcijas. Kadangi nagrinėjamoje byloje reiškiamas žalos, padarytos bendrovei atlyginimo reikalavimas, o sandorio, kurio pagrindu ieškovai įgijo bendrovės akcijas teisėtumo (tuo pačiu ir ieškovo šioje byloje tinkamumo) klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas bylos sustabdymui. Teismas sustabdė bylą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 (CPK 163 str. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovai (toliau ir - apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė bylą, nutartis prieštarauja išimtinio civilinio bylos sustabdymo instituto taikymo reikalavimui.Civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 nusprendus, kad 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir grąžinus akcijų nuosavybės teisę J. M., pastarasis vietoje ieškovų vėl taptų bendrovės akcininku, turinčiu 50 proc. akcijų. Todėl minėtos bylos sprendimas turės įtakos tik ieškovo nustatymui byloje, o ieškovo pakeitimo institutas nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Netinkamo ieškovo klausimas byloje neaktualus, nes bendrovės interesų gynimo klausimas, atsakovei inicijavus teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017, tapo aktualus ir J. M., kuris 2017 m. lapkričio 14 d. pateiktu patikslintu ieškiniu įstojo į nagrinėjamą bylą kaip bendraieškis. Todėl nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. e2-5660-262/2017 baigties, bendrovės interesai gali ir turi būti ginami bylos nestabdant, nes tuo suinteresuotos visos atsakovės ginčijamo sandorio šalys.Bylą galima nagrinėti ir neišsprendus civilinės bylos Nr. e2-5660-262/2017, nes nagrinėjami klausimai yra nesusiję ir juos galima nagrinėti atskirai. Nei teismas, nei atsakovė nenurodė aplinkybių bei nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, jog minėtos civilinės bylos yra susijusios taip, kad nagrinėjamos bylos neįmanoma išnagrinėti neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. e2-5660-262/2017. Tarp minimų bylų nėra teisinio ryšio, būtino civilinės bylos stabdymui.Kol nenuginčyta akcijų perleidimo sutartis, apeliantai laikytini teisėtais akcijų savininkais ir bendrovės akcininkais. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiama kol kas nenuginčyta apeliantų nuosavybės teisė į bendrovės akcijas. Neteisėtai sustabdžius bylą, apeliantams suvaržoma jų kaip akcininkų teisė kreiptis į teismą ginant bendrovės teises ir teisėtus interesus bei be teisinio pagrindo paneigiama apeliantų valia dėl naudojimosi akcijų suteikiama teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo bendrovei.Civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017 priimtas sprendimas neturės prejudicinės įtakos nagrinėjamoje byloje priimtam sprendimui bei jo vykdymui, todėl nėra teisinių pagrindų civilinės bylos sustabdymui.Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai sustabdė bylą, o jos sustabdymas neriboja apeliantų teisių daugiau nei būtina tam, kad būtų priimtas teisingas, pagrįstas ir neprieštaringas sprendimas. Byloje pareikštas išvestinis ieškinys bendrovės vardu, vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kurį turi teisę pareikšti išskirtinai tik teisėti tos bendrovės akcininkai. Jokiems kitiems asmenims atitinkama teisė nėra ir negali būti suteikta. Byloje pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas tik nustačius, ar apeliantai yra tinkami ieškovai turintys teisę pareikšti bei vesti bylą pagal minėtos ABĮ normos pagrindu, o atitinkamos aplinkybės bus nustatytos ir konstatuotos tik įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5660-262/2017.Bylos sustabdymas yra būtinas ir tikslingas bei padėtų užtikrinti proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, nes sustabdžius bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Priešingu atveju, būtų konstatuotas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) bei proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).Apeliantų nurodomas patikslintas ieškinys nėra priimtas, todėl nėra pagrindo J. M. laikyti bylos šalimi ar bendraieškoviu. Nepaisant to, aplinkybė, jog J. M. palaiko ieškinio reikalavimus ar yra įtrauktas į bylą bendraieškoviu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Bandymas įtraukti naują ieškovą parodo pačių apeliantų neužtikrintumą ir prieštaravimą savo pozicijai, jog byloje Nr. e2-5660-262/2017 priimtas sprendimas neva neturės įtakos nagrinėjamos bylos nagrinėjimui ir joje nustatinėjamoms aplinkybėms.Byloje apeliantų atliekami procesiniai veiksmai ir reiškiami reikalavimai nebūtinai atitinka J. M. interesus, nes kartu su procesinėmis teisėmis jis turėtų perimti ir procesines pareigas, kurių galimai neturėtų galimybės įgyvendinti.Tiesioginį prejudicinį ryšį tarp minėtų bylų patvirtina ir tai, kad kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1544-730/2017 pagal tų pačių apeliantų išvestinį ieškinį atsakovei dėl žalos priteisimo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi byla sustabdyta. Bylos sustabdymo institutu nėra paneigiamos akcininkų neturtinės teisės, nes apeliantai kreipėsi į teismą, jų ieškinys priimtas, byla iškelta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantai turi kitas akcininkų teises susijusias su bendrovės valdymu, o bylos sustabdymas yra proporcinga ir tikslinga priemonė siekiant užtikrinti, kad byloje būtų priimtas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-5660-262/2017 (šiuo metu - Nr. e2-2610-262/2018), kurioje prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nagrinėjamos bylos apeliantai yra įgiję bendrovės akcijas. Teismas sprendimą stabdyti bylą grindė tuo, kad yra ginčijamas sandorio, kuriuo apeliantai įgijo bendrovės akcijas, teisėtumas, taip pat ir apeliantų kaip ieškovų nagrinėjamoje byloje tinkamumo klausimas. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad nėra teisinių pagrindų bylos sustabdymui, nes (1) civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 priimtas sprendimas turės įtakos tik ieškovo nustatymui; (2) J. M. įstojus į bylą bendraieškovu, netinkamo ieškovo klausimas byloje nebeaktualus; (3) nagrinėjamą bylą galima nagrinėti iš neišsprendus Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018; (4) skundžiama nutartimi yra pažeidžiama kol kas nenuginčyta apeliantų teisė kreiptis į teismą dėl žalos bendrovei atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.Apeliantai, vadovaudamasi ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip bendrovės akcininkai pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei – bendrovės vadovei dėl pastarosios neteisėtais veiksmais padarytos žalos bendrovei atlyginimo (CK 6.68 str.). Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 be kitų reikalavimų sprendžiamas ir 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kuria apeliantai įgijo 50 proc. bendrovės akcijų, pripažinimo niekine ir negaliojančia. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtoje civilinėje byloje akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ginčijama dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), todėl ją pripažinus niekine ir negaliojančia, tokia sutartis negaliotų ab initio (nuo jos sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.). Taigi, tokiu atveju apeliantai būtų laikomi neteisėtai įgiję nuosavybės teises į bendrovės akcijas bei kitas turtines ir neturtines akcininkų teises, be kita ko, ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisę – kreiptis į teismą su ieškiniu bendrovės vadovei dėl žalos bendrovei atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantais, kad civilinės bylos Nr. e2-2610-262/2018 nagrinėjimas nesudaro kliūčių šios bylos nagrinėjimui dėl ginčo esmės, kitaip tariant, materialinio pobūdžio ginčas dėl žalos atlyginimo gali būti išnagrinėtas nepriklausomai nuo paminėtos bylos, nes bylose nustatinėtinos skirtingos faktinės aplinkybės. Tačiau, kaip ir kiekvienoje byloje, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovai yra tinkami subjektai, t. y. ar jie turi teisę pareikšti ieškinį byloje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Kilus ginčui dėl 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu apeliantai yra įgiję 50 proc. bendrovės akcijų, tuo pačiu ir įgiję teisę pareikšti ieškinį bendrovės vadovei dėl žalos atlyginimo, darytina išvada, kad tik išnagrinėjus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-2610-262/2018 paaiškės dėl apeliantų subjektinės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį (ne)turėjimo. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad netinkamo ieškovo klausimas byloje yra nebeaktualus, nes J. M., kuris perleido apeliantams jam priklaususias bendrovės akcijas, yra įstojęs į bylą kaip bendraieškovas. Atsakant į tokį argumentą, pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, kad tik po skundžiamos nutarties priėmimo 2017 m. lapkričio 16 d. byloje gautas patikslintas ieškinys, kuriame reikalavimus atsakovei reiškia ne tik apeliantai, bet ir J. M.. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu šis asmuo apskritai nebuvo bylos dalyvis. Todėl aplinkybė, kad po to prie apeliantų (ieškovų) pareikšto reikalavimo prisidėjo dar vienas ieškovas, negali turėti reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumo jos priėmimo metu įvertinimui. Beje, šiame kontekste pastebėtina, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas LITEKO duomenimis net ir šiuo metu nėra išspręstas, o dėl to ir šiuo metu J. M. nėra pagrindo laikyti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad dėl aptariamos aplinkybės ieškovo tinkamumo klausimas nebeaktualus. Tuo atveju, jei byloje nustatoma, jog ieškinį pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės ar neturintis teisės reikšti netiesioginį ieškinį (nagrinėjamas ieškinys savo esme yra netiesioginis), ieškinys negali būti patenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, neįžvelgia nei teisinio, nei faktinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 priimtas sprendimas, kuriuo bus išspręstas 2017 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo klausimas, turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, kurioje, kaip minėta, apeliantai ieškinį reiškia kaip bendrovės akcininkai, tačiau tokio jų statuso įgijimo teisėtumas kvestionuojamas kitoje byloje ir tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2610-262/2018 priimtas sprendimas bei jame nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis ieškovų tinkamumo aspektu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-405-302/2016). Nesutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamos bylos sustabdymu paneigiamos apeliantų kaip bendrovės akcininkų neturtinės teisės. Apeliantų ieškinys bendrovės vadovei dėl žalos bendrovei atlyginimo yra priimtas ir civilinė byla iškelta, taip pat pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, savo neturtine teise pareikšti reikalavimą dėl žalos bendrovei atlyginimo apeliantai naudojosi, ji yra realizuota faktiškai ir skundžiama nutartimi nepanaikinta. Kaip minėta, bylos sustabdymas yra procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo tik laikinas sustabdymas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taigi, šio procesinio instituto (ne)taikymas apskritai nėra susijęs su apeliantų kaip akcininkų teisių apribojimu/panaikinimu. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2610-262/2018, nagrinėjama byla bus atnaujinta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.