- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2-69-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00531-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. K., L. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1544-730/2017 pagal ieškovų V. K. ir L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. K. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. M., prašydami priteisti iš R. M. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žibosa“ 1 348 100,66 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat iš atsakovės ieškovams priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bendrai 1 348 100,66 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra didelė, todėl egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nurodė, kad atsakovės turtui yra pritaikyti areštai 866 974,63 Eur dydžio piniginės prievolės įvykdymui užtikrinti, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui 24 500 Eur dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti. Ieškovų nuomone, atsakovė gali bandyti slėpti turtą arba šiam turtui pritaikyti suvaržymus, dėl ko ieškovų reikalavimų patenkinimas iš šio turto būtu itin apsunkintas arba taptų praktiškai neįmanomas. Tokias išvadas ieškovai darė, atsižvelgdami į tai, kad atsakovė jau yra pripažinta kalta nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 222 straipsniai) padarymu, o tai parodo, jog atsakovė yra linkusi nusikalsti, todėl ir ateityje gali siekti įvairiomis priemonėmis vengti būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovų V. K. ir L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovės R. M. kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 1 348 100,66 Eur sumos.Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes ieškovai kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra 1 348 100,66 Eur, pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenis atsakovės turto arešto mastas sudaro 866 974,63 Eur, kitų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, sprendė, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovų reikalavimo teisė į atsakovę atsirado Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-206/2017, nustatytų aplinkybių pagrindu, minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovė prisipažino jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, ir konstatavo, jog byloje yra tikėtinų duomenų, jog atsakovė gali mėginti nuslėpti turtą arba mėginti šiam turtui pritaikyti suvaržymus, dėl ko ieškovų reikalavimų patenkinimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų ieškinys yra prima facie pagrįstas. Pirma, bendrovė, kurios naudai yra pareikštas ieškinys, nėra įtraukta į bylą nei atsakove, nei bendraieškove, nei trečiuoju asmeniu, o teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas – toliau (CPK) 266 straipsnis). Antra, nuosprendis, kuriuo ieškovai remiasi reikšdami ieškinio reikalavimus, nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka. Trečia, nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad dėl atsakovės veiksmų bendrovė nepatyrė jokios žalos.Atsakovė yra sąžininga, nesiėmė ir neketina imtis veiksmų, kuriais slėptų savo turtą arba kitaip siektų apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovai nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovė ketina imtis kokių nors veiksmų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, savo teiginius grindžia deklaratyvia nuomone.Nepagrįstai teismas konstatavo atsakovės nesąžiningumą. Vien tai, kad atsakovė pripažino jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su netinkamu apskaitos tvarkymu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji yra nesąžininga bei slepia ar ketina slėpti savo turtą ar jį suvaržyti. Atsakovės finansinė padėtis yra gera ir stabili, o ieškinio suma jai nėra didelė. Atsakovė turi pakankamai turto tam, kad galėtų padengti visus ieškinio reikalavimus. Nors dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista, ji nėra areštuota. Atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ar iš jos turto vykdomų išieškojimų. Ieškovai laikinąsias apsaugos priemones naudoja kaip spaudimo priemonę atsakovei. Pažymi, kad ieškovai ir atsakovė yra UAB „Žibosa“ akcininkai, valdantys po pusę šios bendrovės akcijų. Ieškovai ilgą laiką siekė priversti atsakovę įsigyti jų turimą bendrovės akcijų paketą. Taigi, reikšdami nesavalaikį ieškinį (kai nuosprendis nėra įsiteisėjęs), ieškovai siekia vienintelio tikslo, kad atsakovės atžvilgiu būtų pritaikytos kuo didesnės apimties laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, nepagrįstai apsunkinant atsakovės asmeninį gyvenimą ir ūkinę-komercinę veiklą.Ieškovai V. K. ir L. S. atsiliepime į atsakovės R. M. atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:Bendrovės neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nereiškia prima facie ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, nes ieškovų ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Be to, trečiųjų asmenų įtraukimo ar netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi klausimai, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, o pati atsakovė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl šio nuosprendžio, o tai įrodo, kad atsakovė pritaria nuosprendžiui. Atsakovė, teigdama, kad jos veiksmai buvo atliekami bendrovės naudai ir interesais, klaidina teismą. Nuosprendyje nėra tokios ar panašios išvados. Atsakovė pripažino, kad vedė apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ir veikdama per kitus darbuotojus deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės pajamas, turtą ir jų panaudojimą, kad padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, taigi pareikštas ieškinys yra pagrįstas, nes dėl tokių atsakovės veiksmų UAB „Žibosa“ negavo didelės pinigų sumos. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, atsakovės skundas atmestinas.Atsakovės nesąžiningumą ir ketinimą imtis veiksmų slepiant savo turtą ar apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą, patvirtina pačios atsakovės veiksmai: atsakovė jau pripažinta kalta BK 220 ir 222 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymu; atsakovė analogiškus veiksmus, t. y. apgaulingą bendrovės apskaitos tvarkymą ir mokesčių slėpimą, pajamų neapskaitymą bendrovėje vykdė ir anksčiau; atsakovė, sužinojusi apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, perleido dalį savo turto; atsakovė nuolat atlieka savo turto perleidimus; atsakovė nuolat siekė ir siekia savo asmeninių interesų patenkinimo UAB „Žibosa“ ir kitų asmenų interesų sąskaita.Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovai, siekdami pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei pagrįstumą, neturi pateikti įrodymų, kad atsakovė jau ėmėsi veiksmų turtui paslėpti ar jį perleisti. Riziką dėl būsimo teismo sprendimo nevykdymo patvirtina didelė ieškinio suma. Pirma, atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti realią UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ akcijų rinkos vertę. Antra, UAB „Žibosa“ finansinė padėtis ir veiklos pelningumas neturi reikšmės vertinant atsakovės turtinę padėtį, nes bendrovės turtas yra atskirtas nuo atsakovės turto. Trečia, nepagrįstai atsakovė teigia, kad jai gali būti išmokėti 312 000 Eur dividendų, nes nėra priimto akcininkų sprendimo dėl dividendų išmokėjimo bendrovės akcininkams. Ketvirta, ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė tris kartus mažesnė nei ieškinio suma, be to, nepagrįstai atsakovė į jai priklausančio turto sąrašą įtraukė turtą, kuris bendrąja daline nuosavybe priklauso su kitais asmenimis. Penkta, atsakovė yra skolinga UAB „Žibosa“ 199 676,44 Eur. Šešta, atsakovės atžvilgiu yra pradėtas teisminis procesas dėl 353 973 Eur nuostolių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1622-253/2017).Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nepagrįstai nevaržo atsakovės teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Nepagrįstai atsakovė teigia, kad ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia daryti jai spaudimą. Laikinosios apsaugos priemonės negali turėti įtakos atsakovės asmeniniam gyvenimui, nes iš areštuotų banko sąskaitų ji turės galimybę daryti tam tikrus atsiskaitymus, kurių sumą nustatys antstolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovų pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovai materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą iš esmės įrodinėja Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Atskirajame skunde apeliantė ieškinio nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu buvo pakeista tik Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu UAB „Žibosa“ paskirta bausmė, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Dėl šios priežasties nėra pagrindo ieškovų ieškinį pripažinti prima facie nepagrįstu, nes jis yra grindžiamas jau įsiteisėjusio procesinio dokumento konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.Sutiktina su ieškovais, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, neturi reikšmės apeliantės teiginiai apie tai, kad pareikštame ieškinyje UAB „Žibosa“ neįtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu. Ši aplinkybė nei paneigia, nei patvirtina paties ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Be to, šis klausimas, jei yra būtina, gali būti išspręstas bylą iš esmės nagrinėjančio teismo CPK nustatyta tvarka (CPK 45, 46, 47 straipsniai). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovų nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Ar šioje byloje ieškovų pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje išsamiau nepasisako dėl apeliantės pateiktų baudžiamojoje byloje konstatuotų faktinių aplinkybių įvertinimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitą būtiną sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančią realią grėsmę, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, iš tiesų patvirtina tai, jog minėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu apeliantė pripažinta padarius nusikalstamas veikas ir ji pati pripažino jas padariusi, nes tai leidžia spręsti, jog apeliantė linkusi elgtis nesąžiningai. Apeliantės sąžiningumą paneigia ir ieškovų prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuose užfiksuota, jog buvo netinkamai tvarkoma UAB „Žibosa“ buhalterinė apskaita. Be to, ieškovai pateikė duomenų, įrodančių, jog kai apeliantės atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas (UAB „Žibosa“ krata buvo atlikta 2014 m. rugsėjo 30 d. (žr. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio 30 psl.)), ji 2015 m. sausio 9 d. perleido A. M. butą (žr. atsiliepimo į atskirąjį skundą priedas Nr. 3), 2016 m. birželio 9 d. perleido jai priklausiusias UAB „Balerina“ akcijas (žr. atsiliepimo į atskirąjį skundą priedą Nr. 4). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog apeliantė gali ir dabar elgtis nesąžiningai – t. y. siekdama išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo, imtis veiksmų perleisti, nuslėpti jai priklausantį turtą ar kitokiu būdu apsunkinti išieškojimą į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateiktais duomenis taipogi nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškinio suma apeliantei laikytina didelė.Apeliantė savo gerą turtinę padėtį įrodinėja tuo, kad jai priklauso dalis UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ akcijų, UAB „Žibosa veikia pelningai, kad ji turi galimybę gauti iš UAB „Žibosa“ 312 000 Eur dydžio dividendus, jai nuosavybės teise priklauso 26 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė yra 486 913 Eur, ji gauna pastovias 110 000 Eur dydžio metines pajamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti jai priklausančių UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ akcijų rinkos vertę. Kaina, už kurią ieškovai įsigijo UAB „Žibosa“ akcijas, neįrodo, jog už tokią pačią kainą apeliantė galėtų realizuoti jai priklausančias akcijas, nes ieškovų sudarytas sandoris atspindi individualią susitarančių šalių valią dėl akcijų pirkimo–pardavimo. Apeliantė jai priklausančių UAB „Juozo alus“ akcijų vertę nustatė pagal šios bendrovės nuosavo kapitalo vertę, tačiau tai taipogi negali atspindėti realios apeliantei priklausančių akcijų vertės.Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, nurodydama jai priklausančių 26 nekilnojamojo turto rinkos vertę, neatsižvelgė į tai, kad dalis nekilnojamojo turto jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais subjektais, nors tai turi reikšmės nustatant apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertę. Be to, apeliantės nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra aktuali, kita vertus, įvertinus apeliantės pateiktą turto vertę, ji sudaro nedidelę dalį ieškinio sumos dydžio. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos egzistuojančią teisę gauti 312 000 Eur dydžio dividendus iš UAB „Žibosa“.Atsižvelgdama į šios nutarties 17-18 punktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jos turtinė padėtis leidžia spręsti, jog ieškinio suma jai nelaikytina didelė. Deklaracijose užfiksuotos apeliantės metinės pajamos taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas. Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, jog apeliantės daliai turto yra pritaikytas areštas 866 974,63 Eur dydžio reikalavimo įvykdymui užtikrinti (nėra pateikta duomenų, jog šis areštas yra panaikintas), be to, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui kaip 24 500 Eur dydžio prievolės įvykdymo užtikrinimas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad prezumpcija, jog turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galimai ieškovų palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką didina būtent ieškovės nesąžiningumo aspektas. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantei apeliacinėje instancijoje nepaneigus, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turto atžvilgiu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, anot jo, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taip pat įrodžius esant visoms sąlygoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl vien tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali patvirtinti apeliantės teiginių, kad ieškovai siekia daryti jai spaudimą, o apeliantės ir ieškovų tarpusavio galimi nesutarimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, apeliantė neargumentavo kokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jos asmeninį gyvenimą ir ūkinę-komercinę veiklą. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad apeliantei buvo palikta teisė naudotis areštuotu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, o iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leista apeliantei mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovais, taip pat pavesta antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, nustatyti suvaržymai neleidžia daryti išvados apie tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali suvaržyti apeliantės kasdienį gyvenimą ar vykdoma ūkinę-komercinę veiklą, atitinkamai, yra pagrindas konstatuoti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.