Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovei 2021-12-15 įsakymu patvirtinus visų 2022 metų darbo grafiką, bei esant 15 metų šalių sutartai ir vykdomai darbo sutarties sąlygai – t. y. sulygta 7 dienų darbo savaitė, jis turėjo pagrįstą lūkestį dirbti darbo vietoje pagal atsakovės nustatytą grafiką, kuriame darbo laiko norma ir toliau būtų dėstoma (nustatyta) per 7 savaitės dienas.

Tačiau 2022 m. birželio mėn. atsakovė vienašališkai pakeitė šalių sutartą ir vykdytą darbo sutarties sąlygą - darbo laiko rėžimą, nustatant darbo normos išdėstymą ne per 7 dienas, bet per 5 dienas savaitėje, numatant pastovias ne darbo dienas savaitgaliais, - 2022-06-09 d. įsakymu Nr. 81, bei kitais vėlesniais atsakovės įsakymais, „H“ darbo grafikas buvo pakeistas į naują „D“ grafiką, kuris buvo sudarytas pagal naują vienašališkai pakeistą darbo laiko rėžimą, šeštadienį ir sekmadienį numatant pastoviomis poilsio dienomis. Dėl tokio pakeitimo, taikant darbo laiko rėžimo suminę rūšį, buvo nustatytas ženkliai didesnis krūvis paprastomis darbo dienomis, t. y. skiriama ženkliai mažiau ne darbo dienų ne savaitgalio dienomis.

Be to, prie procesinių dokumentų pateikti rašytiniai įrodymai apie jo nedarbingumo laikotarpius patvirtina, jog iki 2022-06-23 jis sirgo, ir iki 2022-06-27 pagal senąjį „H“ darbo laiko grafiką, su kuriuo jis buvo supažindintas, jam buvo ne darbo dienos (t. y. 06.24, 06.25, 06.26). Jis po ligos ir ne darbo dienų grįžo į darbą tik 2022-06-27 ir grįžęs sužinojo apie pakeistą darbo sąlygą, kuri jam yra itin reikšminga. Atsakovė nedarbingumo laikotarpiu nors jam ir skambino, tačiau jo jokiu būdu nesupažindino su pakeistu darbo grafiku, ir juo labiau nepranešė apie darbo laiko rėžimo pakeitimą. Atsakovė, siekianti įrodyti tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog jis neva iš anksto buvo informuotas apie darbo sąlygų pasikeitimą, Darbo ginčų komisijoje pateikė vieno iš savo darbuotojų (kuris neabejotinai yra priklausomas nuo darbdavio) 2022-07-20 Tarnybinį pranešimą, kuris, kaip matyti iš datos, buvo parengtas ne iš karto po 2022-06-27, kuomet jis atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o tik 2022-07-20, kuomet buvo reikalinga Darbo ginčų komisijai pateikti atsiliepimą į jo (ieškovo) reikalavimus ir visus su ginču susijusius dokumentus, kas leidžia pagrįstai abejoti darbuotojo specialiai ginčui rengtame tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos teisingumu.

Taip pat nurodė, kad tik 2022-06-27 jam grįžus dirbti po ligos, jis buvo informuotas, kad privalės nuo tos pačios dienos, t. y. nuo 2022-06-27, dirbti pagal pakeistą darbo laiko rėžimą (t. y. jo darbo laiko normą paskirstant ne į 7 savaitės dienas, o tik į 5 d., numatant pastovias nedarbo dienas savaitgaliais) nauju darbo grafiku. Pagal naują darbo grafiką pamainos trukmė ir pamainos pradžios bei pabaigos laikas nesikeitė, t. y. nustatyta I pamainos darbo laikas 7:00 val.-19.00 val., II pamainos darbo laikas 19:00 val. - 7:00 val. Tačiau kaip minėta, buvo pakeistas darbo laiko rėžimas iš 7 dienų darbo savaitės į 5 dienų darbo savaitę, todėl ženkliai padidėjo darbo dienų skaičius ne savaitgalio dienomis, nors iki to laiko ilgus metus šalių buvo sutarta ir vykdoma darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko rėžimo - darbo laiko normos skirstymo į 7 dienas savaitėje. Be to, jam 2022-06-27 susipažinus su nauju darbo laiko rėžimu, jis pamatė, kad, su juo nederinant, jo darbo grafike „D“ buvo priskirta „A“ pamaina, nors darbdaviui buvo puikiai žinoma, kad jis turi 4 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis yra (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti senasis „H“ ir naujasis „D“ darbo grafikai. 2022-06-27 susipažinus su nauju darbo laiko rėžimu, kuriuo buvo reikalaujama dirbti nuo tos pačios dienos, jis atsakovės atsakingam darbuotojui nurodė, kad jam yra reikalinga paprastoms darbo dienomis vežioti (duomenys neskelbtini) sūnų į darželį, į atitinkamas procedūras, dėl ko jis neturi jokių objektyvių galimybių dirbti nauju darbo laiko rėžimu, kuriame numatytas ženkliai intensyvesnis darbas paprastomis darbo dienomis. Todėl atsakovės atsakingo asmens prašė grąžinti seną, eilę metų egzistavusį darbo laiko rėžimą. Tačiau atsakovė jo atžvilgiu nesprendė susidariusios situacijos, t. y. nebuvo siūlyta jam pereiti į kitą darbo vietą, ar kt. Todėl tą pačią dieną, t. y. 2022-06-27 jo nesutikimas su darbo sąlygų pakeitimu papildomai darbdaviui buvo pateiktas raštu. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2022-06-27 jo prašymas. Tačiau situacija ir toliau nebuvo sprendžiama, - nebuvo bendradarbiaujama, siūloma kitų variantų, sudarant jam galimybę dirbti pagal seną darbo laiko rėžimą. Nors kaip anksčiau minėjo, atsakovei buvo žinoma informacija apie jo vaikus ir dėl jo atliekamos darbo funkcijos specifikos. Be to, atsakovei jokių papildomų kaštų, jam dirbant senu darbo laiko rėžimu, nebūtų kilę.

Be to, atsakovė, neteisėtai pakeitusi darbo sutarties sąlygas, nesudarant jam galimybių dirbti, nuo 2022-06-27, nuo jo pateikto nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis pradėjo žymėti pravaikštas ir jo pareikalavo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. 2022-07-01 jis atsakovei pateikė paaiškinimą, kad jis nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis bei pateikė pakartotinį prašymą, - palikti seną darbo laiko rėžimą, kartu pridėjo visus duomenis apie jo nepilnamečius vaikus. 2022-08-24 atsakovės įsakymu Nr. 104 esant patvirtintam naujam darbo grafikui ir darbo rėžimui iki 2022-10-31, atsakovė jo prašymo dėl darbo rėžimo palikimo nepakeistu netenkino ir toliau 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nesprendė situacijos, žymėdama jo atžvilgiu pravaikštas. Tai patvirtina į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Be to, 2022-10-12 atsakovės įsakymu Nr. 122 buvo patvirtintas naujas darbo grafikas ir darbo rėžimas iki 2022-10-31. Pagal šį jam nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, t. y. pakeistu darbo laiko rėžimu, jam ir toliau buvo žymimos pravaikštos.

Be to, 2022-09-23 jis atsakovei pateikė prašymą sudaryti galimybes vykdyti darbo sutartį nepakeistomis darbo sąlygomis, t. y. paliekant seną darbo laiko rėžimą. Tačiau atsakovė atsisakė tenkinti šį jo prašymą.

Tai pat nurodė, kad 2022-11-07 jam buvo pateiktos atsakovės atlikto tarnybinio patikrinimo išvados, kuriose nustatyta, jog jis 2022-10-27 ir 2022-10-28 neatvyko į darbą ir neatvykimo priežastys (t. y. kad jo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis) nelaikytinos svarbiomis. Dėl to jam buvo ir toliau žymimos pravaikštos bei pateiktas 2022-11-09 įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, padarius tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

2022-11-18, jam atvykus į darbovietę, jam žodžiu buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis 2022-11-17 neatvyko į darbą. Dėl to jis atsakovei paaiškino raštu, - jog neatvyko į darbą, nes nuo 2022-06-27 nesutiko ir nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, t. y. pagal pakeistą darbo laiko rėžimą. Į tai atsakovė tą pačią dieną el. paštu jam atsiuntė įsakymą (potvarkį) apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 32, bei darbo sutarties įrašą, kuriame pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta. Tokiu būdu jis buvo informuotas, kad nuo 2022-11-18 jo darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (t. y. padarius šiukštų darbo drausmės pažeidimą, neatvykstant į darbą be pateisinamos priežasties).

Be to, jis nuo 2022-06-27, įskaitant 2022-11-17 d., neatvyko į darbą dėl atsakovės vienašališkai pakeistos darbo sutarties sąlygos dėl darbo rėžimo, atsakovei nesutinkant geranoriškai leisti jam vykdyti darbo sutartį nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis (pagal seną darbo laiko rėžimą).

Atsakovės vienašališkas darbo sąlygos pakeitimas pripažintinas neteisėtu, nes atsakovė 2022 m. birželio mėn., nesant jo sutikimo, pakeitė jo atžvilgiu esmine buvusią darbo sutarties sąlygą - darbo laiko rėžimą (t. y. nustatant darbo laiko normos skirstymą ne per 7 savaitines dienas, bet per 5 darbo dienas, savaitgalius padarant pastoviomis ne darbo dienomis). Dėl tokio darbo laiko rėžimo pakeitimo ženkliai padidėjo darbo dienų skaičius ne darbo dienomis, o su tuo jis, augindamas (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių vienas (duomenys neskelbtini), nesutiko ir dėl to nedirbo. Kadangi jis nesutiko su pakeista darbo sutarties sąlyga, toks pakeitimas, vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas neteisėtu.

Be to pažymėjo, jog atsakovė nepagristai ir neteisėtai netenkino jo 2022-07-01 prašymo leisti jam dirbti nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Tokiu būdu atsakovė pažeidė DK 113 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2022-08-01) reikalavimus. Tai pat atsakovė nepagristai ir neteisėtai netenkino jo 2022-09-23 ir 2022 m. lapkričio mėnesį pateiktus prašymus leisti jam dirbti nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Tokiu būdu atsakovė pažeidė DK 113 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojanti nuo 2022-08-01) reikalavimus.

Be to, jis apie pakeistą darbo rėžimą (t. y. pakeistą darbo sutarties sąlygą), kaip ir apie pagal pakeistą darbo rėžimą sudarytą darbo grafiką nebuvo informuotas prieš 7 dienas. Nes po ligos ir ne darbo dienų jis sugrįžo į darbą tik 2022-06-27. Tuomet jam buvo pateiktas pakeistas grafikas, pagal kurį buvo reikalauta iš karto dirbti, nors dėl (duomenys neskelbtini) vaiko jis neturėjo jokių objektyvių galimybių to padaryti. Be to, kaip minėjo, jam tuo metu net nebuvo suteikta teisė pasirinkti pamainą, o grafike pamaina jau buvo paskirta. Tik vėliau, t. y. 2022-08-29, kuomet jis pakartotinai nesutiko dirbti pakeistu darbo laiko rėžimu ir jo pagrindu suformuotu nauju darbo grafiku, atsakovė jam nurodė leidžianti pasirinkti pamainą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visose pamainose buvo nustatytas ne tik naujas darbo grafikas, tačiau ir pakeistas darbo laiko rėžimas, jis atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Taigi darbdavys, jam 2022-06-27 liepdamas tą pačią dieną pradėti dirbti pagal naujai sudarytą grafiką, taip pat elgėsi neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė DK 115 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2022-06-27 d., 28 d., 30 d., 2022-07-01 d., 05 d., 08 d., 11 d., 13 d., 14 d., 18 d., 19 d., 21 d., 22 d., 26 d., 27 d., 29 d , 2022-08-01 d., 03 d., 04 d., 08 d , 2022-09-27 d., 28 d., 2022-11-17 d., jam nepagrįstai žymėjo pravaikštas; nesutikdama jam sudaryti sąlygas dirbti pagal nepakeistas darbo sutarties sąlygas, ir atsiskaitydama už šias dienas jam nesumokėjo darbo užmokesčio. Todėl jo naudai iš atsakovės priteistina už 23 dienas vidutinis darbo užmokestis, t. y. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovė neteisėtai su juo nutraukė darbo sutartį, nes iš esmės nagrinėjamu atveju nėra jo kaltės dėl darbo pažeidimo, kuriuo jis buvo atsakovės apkaltintas ir kurio pagrindu buvo atleistas (t. y. kad neatėjo į darbą 2022-11-17). Kaip minėta, atsakovė dar 2022 m. birželio mėn. vienašališkai ir neteisėtai pakeitė šalių sutartas ir vykdytas darbo sutarties sąlygas, o jam atsisakius dirbti atsakovės neteisėtai pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, - pakeistu darbo laiko rėžimu, atsakovė nesudarė sąlygų toliau vykdyti darbo sutartį senomis šalių sutartomis darbo sutarties sąlygomis, t. y. atsisakė leisti vykdyti sutartį pagal seną darbo laiko rėžimą, ko pasėkoje darbo sutartis nebuvo vykdoma dėl pačios atsakovės netesėtų veiksmų. Taigi nagrinėjamu atveju, nėra jo kaltės dėl neatvykimo į darbą, kuris atsakovės buvo laikomas kaip šiukštus darbo drausmės pažeidimas. Darbuotojo teisių gynimas ir nesutikimas atlikti darbo darbdavio vienašališkai pakeistomis darbo sutarties sąlygomis negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir juo labiau šiukščiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal tai ir pagal teisminę praktiką dėl DK 58 straipsnio taikymo ir aiškinimo jis nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo, kuris DK 58 straipsnio prasme galėtų būti kvalifikuotinas kaip šiurkštus, suteikiantis pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Todėl jo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

Atsižvelgdamas į tai, jog pati atsakovė nurodė, kad ji nesutinka leisti jam dirbti senu darbo laiko rėžimu ir šiuo metu, kaip nurodė atsakovė, bendrovėje yra atsisakyta darbo savaitgaliais ir dėl to seno darbo laiko rėžimo taikymas šiuo metu yra negalimas, teigia, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas negrąžinti jį į darbą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su juo nutraukė darbo sutartį, akivaizdu, jog atsakovė nenori, kad ji toliau dirbtų pas atsakovę. Pagal tai be to pagrįstai mano, jog sugrąžinus jį į darbą, jam gali būti sudarytos : nepalankios dirbti sąlygos; jam itin nepalankūs darbo grafikai ir kt. Todėl yra visuma aplinkybių (priežasčių) jo negrąžinti į darbą. Pagal tai ir kadangi jis pas atsakovę išdirbo daugiau nei 15 metų bei pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas jo naudai iš atsakovės priteistina : vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; šešių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Atsiliepimu į ieškinį (DOK - 51637) atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodė, jog ieškovas patikslintame ieškininiame pareiškime teigia, kad : „nors darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko rėžimo nebuvo nustatyta darbo sutartimi, o darbo sutartyje buvo numatyta, jog dirbama pagal darbo grafiką, tačiau tai nepaneigia faktinio šalių elgesio ir konkliudentinių veiksmų, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko rėžimo skirstymo į 7 dienas savaitėje buvo šalių suderinta ir vykdoma, dėl ko tokia lyga laikytina šalių sulygta darbo sutarties sąlyga ir 2 jos vykdymas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu šalims buvo privalomas. Todėl nustatytina, kad nuo darbo santykių pradžios, t. y. (duomenys neskelbtini) m., tarp šalių buvo sutarta ir egzistavo darbo sutarties sąlyga dėl darbo rėžimo, numatant darbo laiko normos išdėstymą per septynias dienas savaitėje“ ir tai patvirtina dėl jo darbo grafikai bei įsakymai, kuriais buvo patvirtinti jo darbo grafikai 2017-2021 m. laikotarpiu. Tačiau tarp ieškovo bei atsakovo 2007-07-30 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 307, kurios 1.1. ir 1.2 p. nurodyta, kad ieškovas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties 5 p. nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – „Darbo grafikas“. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2008-08-03 d. Nuo 2020-07-01 d. pareigybės pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. 2021-12-15 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 164, nuo 2022-01-01 d. buvo patvirtinti 2022 m. darbo grafikai (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Ieškovas 2022 m. turėjo dirbti pagal suminį slenkantį darbo grafiką „H“. 2022-06-09 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 81, darbo grafikas „H“ laikotarpiui 2022-06-13 d. - 2022-08-31 d. buvo pakeistas į grafiką „D“, kuriame šeštadienis ir sekmadienis numatytos poilsio dienos. Grafiku „D“ pamainų trukmė, pradžios bei pabaigos laikas lyginant su grafiku „H“ nesikeitė. Ieškovui nuo pat 2022 m. metų pradžios buvo taikomas suminis slenkantis darbo laiko režimas, dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Esminis pasikeitimas pagal darbo grafiką „D“ buvo darbo tik darbo dienomis suplanavimas, tačiau darbo laiko režimo rūšis pakeista nebuvo – pagal grafiką „D“ dirbantiems darbuotojams toliau buvo taikomas suminis darbo laiko režimas. Taigi darbo laiko režimo rūšis keičiama nebuvo, t. y. ieškovo ginčijamas darbo grafiko pakeitimas nelaikytinas ieškovui nustatyto darbo laiko režimo rūšies keitimu.

Patikslinto ieškinio reikalavimu Nr. 1 ieškovas prašo pripažinti darbo sutarties sąlygos dėl darbo laiko rėžimo pakeitimą, t. y. darbo laiko normos 7 dienų savaitinio išdėstymo pakeitimą į 5 dienų darbo laiko normos išdėstymą, numatant pastovias ne darbo dienas savaitgaliais, neteisėtu. Taigi, šiuo atveju tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovo 2022-06-09 d. generalinio direktoriaus patvirtinto įsakymo Nr. 81, kuriuo buvo pakeistas ieškovo darbo grafikas „H“ į darbo grafiką „D“.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2022-06-27 d. iki 2022-11-17 d. imtinai neatvyko į darbą dėl atsakovo vienašališkai pakeistos darbo sutarties sąlygos dėl darbo rėžimo, atsakovui nesutinkant leisti vykdyti darbo sutartį pagal seną darbo laiko rėžimą, dėl ko vienašališkas darbo sąlygų pakeitimas pripažintinas neteisėtu, o ieškovo nesutikimas dirbti neteisėtai pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nelaikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Atsakovė dėl šio dalyko ir reikalavimo nesutinka, nes, vadovaujantis DK 32 straipsniu, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi, darbdavys organizuoja visus darbo procesus remdamasis galiojančiais teisės aktais, o darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai. Taigi, tik darbdavys turi teisinį pagrindą vykdyti darbo organizavimą įmonėje savo nuožiūra, bei nustatyti darbuotojams darbo grafikus.

2022-06-09 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 81, darbo grafikas „H“ laikotarpiui 2022-06-13 d. - 2022-08-31 d. buvo pakeistas į grafiką „D“; 2022-08-24 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 104 nustatyta, kad darbo grafikas „D“ galiojo laikotarpiu 2022-09-01 d. – 2022-10-31 d. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai kai atvyko į įmonę 2022-08-29 d., kadangi laikotarpiu 2022-08-09 d. – 2022-09-26 buvo išleistas kasmetinių atostogų. 2022-10-12 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 122 nustatyta, kad darbo grafikas „D“ galiojo laikotarpiui 2022-11-01 d. – 2022-12-31 d. Su šiuo įsakymu ieškovas taip pat buvo supažindintas pasirašytinai 2022-10-21 d.

Be to į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą pamainą tokiomis dienomis ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėta kaip neatvykimas be svarbių priežasčių („PB“): 2022 m. birželio 27 d., 28 d., 30 d., o taip pat 2022 m. liepos 01 d., 05 d., 08 d., 11 d., 13 d., 14 d., 18 d., 19 d., 21 d., 22 d., 26 d., 27 d., 29 d., rugpjūčio 01 d., 03 d., 04 d., 08 d., 2022 m. spalio 27 d., 28 d., ir 2022 m. lapkričio 17 d.

Ieškovas informuotas apie pakeistą birželio mėn. darbo grafiką, darbdaviui pateikė dokumentus : 2022-06-27 d. raštą, 2022-07-01 d. pasiaiškinimą, iš kurių teksto matyti, kad ieškovas tik nurodė, kad nesutinka su nauju grafiku „D‘“. 2022-07-01 d. ieškovas pateikė prašymą, kuriame pakartotinai nurodė, kad nesutinka dirbti pagal pakeistą darbo grafiką „D“, nes jo nuomone nėra priežasčių keisti darbo sutartį, nes nėra gamybos apimčių sumažėjimo. Ieškovas šiame prašyme nurodė, kad augina keturis nepilnamečius vaikus, kuriems atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų, dėl ko jam taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas pagal DK 57 straipsnį. Papildomai ieškovas šiame prašyme nurodė, kad augina vaiką, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini), kurį turi vežti į darželį, o dirbdamas tokiu grafiku to daryti negali.

Pagal tai, - pirminę ieškovo darbdaviui išdėstytą poziciją raštu, ieškovas, sužinojęs apie darbo grafiko pakeitimą, apskritai ginčijo darbdavio teisę keisti darbo grafiką bei laikė, kad darbo grafikui pakeisti turėjo būti gautas ieškovo sutikimas. Kilus ginčui, ieškovui ne kartą buvo siūloma pasinaudoti teise pakeistame darbo (pamainų) grafike „D“ pasirinkti jam palankesnę pamainą. Ieškovas pats šios teisės nerealizavo, nors darbdavys ne kartą siūlė ieškovui apsispręsti dėl jam palankesnės darbo pamainos pasirinkimo.

Be to, nors ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad atsakovė 2022 m. birželio mėn., nesant jo sutikimo, pakeitė jam esmine buvusią darbo sutarties sąlygą - darbo laiko rėžimą (t. y. nustatant darbo laiko normos skirstymą ne per 7 savaitines dienas, bet per 5 darbo dienas, savaitgalius padarant pastoviomis ne darbo dienomis). Jo teigimu dėl tokio darbo laiko rėžimo pakeitimo ženkliai padidėjo darbo dienų skaičius ne darbo dienomis, su kuo jis nesutiko ir dėl to tiesiog nustojo eiti į darbą, ir kad jo atsisakymas dirbti nauju darbo laiko rėžimu negali būti laikomas nepagrįstu neatvykimu į darbą ir/ar šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, ir kad gamybos apimčių sumažėjimas galėjo sudaryti pagrindą nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), tačiau ne žymėti pravaikštas dėl neatvykimo į darbą, tačiau šiuo atveju DK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbo grafiko pakeitimą įtakoję veiksniai detaliai aptarti atsakovės atsiliepime į pradinį ieškinį (DOK - 42560), taip pat pateikti pagrindžiantys dokumentai, todėl šių argumentų nekartoja. Tik trumpai primenant grafiko keitimo priežastis akcentuoja, kad darbo grafiko pakeitimą įtakojo nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksniai - nuo 2022-06-07 d. iš 4 toje pačioje pozicijoje kaip ir ieškovas dirbusių darbuotojų, liko 3 darbuotojai. Be to sugedus vienam iš (duomenys neskelbtini) įrengimų, gedimą buvo planuojama pašalinti tik rugpjūčio – rugsėjo mėn., kai bus gauta reikalinga detalė. Dėl šių priežasčių atsakovė buvo priversta pakeisti darbo grafiką ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė kaip darbdavys šiuo atveju turėjo teisę pakeisti ieškovo darbo grafiką, įspėjusi jį prieš 2 darbo dienas, kaip numato DK 115 straipsnio 2 dalis. Įvertinus tai, kad „D“ grafikas buvo patvirtintas 2022-06-09 d., įsigaliojo nuo 2022-06-13 d., ieškovas atsižvelgiant į tai, kad laikinas nedarbingumas baigėsi tik 2022-06-23 d., o apie pakeistą darbo grafiką ieškovas buvo informuotas taip pat 2022-06-13 d., į darbą ieškovas pasibaigus nedarbingumui turėjo atvykti 2022-06-27 d. Taigi ieškovas apie pakeistą darbo grafiką buvo informuotas likus daugiau nei prieš 7 d. iki pradedant dirbti pagal naują grafiką.

Šiuo atveju ieškovo išankstinis sutikimas su nauju darbo grafiku „D“ nebuvo reikalingas, kadangi žemiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad darbo laiko režimo rūšis grafiku „D“ keičiama nebuvo, nes : DK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu; pagal DK 113 straipsnio 1 dalį darbo laiko režimas - darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių: 1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; 2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; 3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; 4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; 5) individualų darbo laiko režimą; kaip minėta anksčiau, grafiku „D“ darbo laiko režimo rūšis pakeista nebuvo, t. y. liko suminis – slenkantis darbo grafikas, kaip ir prieš tai buvęs grafikas „H“. Pagal tai ieškovo dirbtas darbo laikas po grafiko pakeitimo ir toliau būtų buvęs apskaitomas pagal suminę darbo laiko apskaitą; pagal grafiką „H“ ieškovas dirbdavo tiek rytinėse, tiek vakarinėse pamainose (I arba II), kaip buvo numatyta ir pagal grafiką „D“. Ieškovui dirbti tekdavo po 2/3 darbo dienas per 7 dienų laikotarpį pagal grafiką „H“, ir būtų tekę 3/4 darbo dienas per 7 dienų laikotarpį pagal grafiką „D“. Pagal abu darbo grafikus, I pamainos (rytinės) darbo laikas 7:00 val.-19.00 val., II pamainos (vakarinės) darbo laikas 19:00 val. – 7:00 val.

Palyginus ieškovui priskirtos pamainos D pagal darbo grafiką „H“ darbo laiką aišku, kad ieškovui būtų tekę dirbti:

- liepos mėn. 9 rytinėse pamainose, 7 vakarinėse pamainose;

- rugpjūčio mėn. atitinkamai 8 rytinėse pamainose ir 6 vakarinėse pamainose;

- rugsėjo mėn. atitinkamai 7 rytinėse pamainose, ir 9 vakarinėse pamainose;

- spalio mėn. atitinkamai 7 rytinėse pamainose, ir 9 vakarinėse pamainose;

- lapkričio mėn. atitinkamai 7 rytinėse pamainose, ir 7 vakarinėse pamainose.

Tuo tarpu pagal naująjį grafiką „D“ ieškovui priskirtoje pamainoje A, ieškovui būtų tekę dirbti:

- liepos mėn. ieškovui būtų tekę dirbti 6 rytinėse pamainose, ir 7 vakarinėse pamainose;

- rugpjūčio mėn. atitinkamai 7 rytinėse pamainose ir 8 vakarinėse pamainose;

- rugsėjo mėn. atitinkamai 8 rytinėse pamainose, ir 6 vakarinėse pamainose;

- spalio mėn. atitinkamai 6 rytinėse pamainose, ir 8 vakarinėse pamainose;

- lapkričio mėn. atitinkamai 8 rytinėse pamainose, ir 6 vakarinėse pamainose.

Taigi, palyginus ieškovui tenkantį darbo pamainų skaičių pagal abu grafikus, darytina išvada, kad tiek darbo grafikas „H“, tiek grafikas „D“ esminių pakeitimų ieškovo darbo laiko atžvilgiu neturėjo. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) sūnus darželį lanko darbo dienomis nuo 09:00 val. iki 12:30 val. Taigi, ieškovas pasinaudodamas teise pasirinkti palankesnę pamainą, kaip numato DK 115 straipsnio 3 dalis, ir/arba teise į papildomą poilsio laiką, kaip numato DK 138 straipsnio 3 dalis, turėjo galimybę vykdyti tiek savo šeiminius įsipareigojimus, tiek darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus darbdaviui. Tuo tarpu ieškovas nuo pat 2022-06-27 d. iki 2022-11-18 d., iki kol buvo atleistas, darbo vietoje nepasirodė apskritai nustatytu darbo laiku nei pagal naują „D“ grafiką, nei pagal senąjį „H“ grafiką.

Be to, darbuotojams susipažinimui nauji darbo grafikai yra talpinami padalinių skelbimo lentose iš karto po patvirtinimo. Nepateikusius elektroninio pašto adreso darbuotojus apie pakeistus darbo grafikus tiesioginiai vadovai informuoja telefonu. Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas 2022 m. birželio 01d.-04d. buvo išleistas kasmetinių atostogų, birželio 06d.-23d. ieškovas buvo laikinai nedarbingas. Ieškovas nebuvo pateikęs elektroninio pašto adreso darbdaviui. Apie tai, kad yra pakeistas darbo grafikas ir ieškovas 2022-06-27 d. turi atvykti į rytinę pamainą ir pradėti dirbti 07:00 val., ieškovas buvo ne kartą informuotas telefonu, ką patvirtina į bylą pateiktas ieškovo tiesioginio vadovo D. J. tarnybinis pranešimas ir D. J. naudojamo telefono skambučių išklotinė - ieškovui buvo telefonu skambinta 2022-06-13 d., 2022-06-23 d., 2022-06-27 d. Tačiau ieškovas nustatytu laiku nuo birželio mėn. darbo vietoje nepasirodė iki pat atleidimo iš darbo dienos nei pagal naują darbo grafiką „D“, nei pagal senąjį darbo grafiką „H“.

Kad nauju darbo grafiku „D“ ieškovui nebuvo pakeista darbo laiko režimo rūšis, ieškovas sutinka ir patikslintame ieškinyje. Pagal tai teigia, kad atsakovei, šiuo atveju keičiant darbo grafiką, ieškovo sutikimo gauti neturėjo. Taigi, darbo laiko grafiko pakeitimas laikytinas atliktu teisėtai, ir ieškovas privalėjo naujame grafike nustatytu darbo laiku atvykti į darbovietę.

Ieškovas pateikė darbdaviui 2022-09-23 d. ir 2022-11-08 d. prašymus leisti dirbti senuoju darbo grafiku „H“. Abudu ieškovo prašymai darbdavio buvo apsvarstyti ir pateikti atsakymai, įvertinus tai, kad atsakovė kaip darbdavys organizuoja visų bendrovės darbuotojų darbo funkcijų atlikimą, atsižvelgdama į savo verslo specifiką. Atsakovė turi teisę ir pareigą paskirstyti darbuotojų darbo laiką būtent taip, kaip jo požiūriu tai yra reikalinga bei efektyvu, kad darbuotojai darbo pareigas atliktų būtent tada, kada jų atlikimas iš tiesų yra reikalingas. Atsakovė yra gamybos įmonė ir veiklos specifika lemia, kad jeigu darbo grafike numatytas darbo laikas būtų derinamas atsižvelgiant išimtinai tik į vieno darbuotojo poreikius, tokiu atveju nepagrįstai išaugtų darbdavio kaštai : dėl atsakovės veiklos specifikos, kiekvienoje gamybos pamainoje turi būti pamainų meistrai, budintys kitų sričių darbuotojai, kurie tenkinus ieškovo prašymą leisti dirbti senuoju „H“ grafiku, būtų nepilnai apkrauti darbu, būtų švaistomi energijos ištekliai. Ieškovui darbui reikalingą žaliavą turi paruošti kiti darbuotojai, kurie taip pat turėtų dirbti savaitgaliais vien tik dėl to, kad ieškovas būtų aprūpintas darbu. Atsižvelgiant į tai, kad darbo grafiko laikinas pakeitimas šiuo atveju priimtas atsakovei siekiant optimizuoti gamybos procesą, darbdavys darbo grafiką pakeitė egzistuojant realiam (objektyviam) keitimo poreikiui, darbo grafiko pakeitimą įtakojo veiksniai, nepriklausę nuo atsakovės kaip darbdavio valios, šiuo atveju darbo grafiko pakeitimas atliktas teisėtai. Darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti bendrovės darbą, optimizuoti gamybos procesus, racionalizuoti bendrovės naudojamas lėšas. Ieškovo prašymai buvo apsvarstyti ir atsisakyta juos tenkinti. Dėl gamybinio būtinumo ir darbo organizavimo ypatumų ieškovo prašymų tenkinimas būtų sudaręs per dideles sąnaudas darbdaviui. Atsakant į ieškovo prašymus raštais 2022-09-28 d. Nr. 19-2-230, 2022-11-11 d. Nr.19-2-259 buvo pasiūlyta pasinaudoti teise į papildomą poilsio laiką, bei pasirinkti palankesnę pamainą, taip siekiant padėti ieškovui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus ir tuo pačiu darbo sutartimi darbdaviui prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą pamainą (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima „PB“) : 2022 m. birželio 27 d., 28 d., 30 d., o taip pat 2022 m. liepos 01 d., 05 d., 08 d., 11 d., 13 d., 14 d., 18 d., 19 d., 21 d., 22 d., 26 d., 27 d., 29 d., rugpjūčio 01 d., 03 d., 04 d., 08 d., 2022 m. spalio 27 d., 28 d., ir 2022 m. lapkričio 17 d.

Su atsakovės generalinio direktoriaus 2022-08-24 d. įsakymu Nr. 104 dėl darbo grafiko „D“ nustatymo laikotarpiui 2022-09-01 d. – 2022-10-31 d., ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2022-08-29 d. Pagal į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius aišku, kad rugpjūčio 09 d. – rugsėjo 26 d. ieškovui prašant buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Rugsėjo 28 d., 29 d. ieškovo prašymu buvo suteiktas poilsio laikas pagal DK 138 straipsnio 3 dalį, t. y. („tėvadienis“, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta indeksu „M“). Iki 2022 m. spalio 07 d. ieškovas buvo laikinai nedarbingas, spalio 11-13 d. atostogavo, spalio 14-20 d. buvo laikinai nedarbingas, spalio 24-25 d. ieškovo prašymu suteiktas „tėvadienis“, tačiau spalio 27 d. ir 28 d. ieškovas vėl nepasirodė darbe be pateisinamų priežasčių. Ieškovas pateikė 2022-11-01 d. pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad nebuvo darbe dėl to, kad nesutinka su darbo grafiku „D“, patvirtintu 2022-08-24 d. įsakymu Nr.104.

Su atsakovės generalinio direktoriaus 2022-10-12 d. įsakymu Nr.122 dėl darbo grafiko „D“ taikymo laikotarpiui 2022-11-01 d. – 2022-12-31 d. ieškovas taip pat buvo supažindintas pasirašytinai 2022-10-21 d. Ieškovui jo prašymu 2022 m. lapkričio 09d., 11 d. buvo suteiktas „tėvadienis“, o 17 d. ieškovas vėl nepasirodė darbe visą pamainą be pateisinamų priežasčių. Atsakovės reikalavimu ieškovas pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad 2022-11-17 d. nebuvo darbe, nes nesutiko su grafiku, galiojančiu nuo 2022-06-27 d. Įvertinęs visas ginčo aplinkybes, ieškovo pasiaiškinimą, atsakovė (generalinis direktorius) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Pagal tai, šiuo atveju pats ieškovas nebendradarbiavo su darbdaviu, ir vietoj to, kad konstruktyviai spręstų klausimą – pavyzdžiui pasirinktų palankesnę darbo pamainą, prašytų trumpinti darbo laiką tam tikromis dienomis, ginčą sprendė neteisiniu būdu – tiesiog neatvykdamas į darbą.

Ieškovas pats nedėjo jokių pastangų išspręsti susidariusią situaciją, tik vis tvirtino, kad jam grafikas „D“ iš principo netinka.

Minėtos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju atsakovei 2022 m. birželio pradžioje patvirtinus darbo grafiką „D“, darbo laiko režimo rūšis ieškovui keičiama nebuvo, taip pat nebuvo keičiamos jokios darbo sutarties būtinosios ar papildomos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal grafiką „H“ ieškovas dirbdavo tiek rytinėse, tiek vakarinėse pamainose, be to tiek „H“, tiek „D“ darbo grafikai neturėjo esminių pakeitimų ieškovo darbo laiko atžvilgiu. Ieškovas privalėjo naujame „D“ grafike nustatytu darbo laiku atvykti į darbovietę dirbti, tačiau jis darbo vietoje nepasirodė nei pagal naują „D“ grafiką, nei pagal senąjį „H“ grafiką. Taigi, ieškovas neatvykdamas į darbovietę beveik 2 mėnesius iš eilės be svarbios priežasties, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas įvertinus ir tai, kad pagal grafiką „H“ ieškovas atvykdavo į darbą visą pamainą darbo dienomis.

Atsakovė iš esmės (atsižvelgiant į aiškius netikslumus dėl DK 58 straipsnio 3 dalies nurodymo) nurodė, nors ieškovas teigia, kad atsakovė su juo nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 3 dalies l punktą nesant tam pagrindo, ir prašo darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tačiau su tai ir šiuo reikalavimu nesutinka, nes šiuo atveju ieškovas neatvyko į darbą iš viso 23 darbo pamainas be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2022-06-27 – 2022-11-17 d. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pas atsakovę už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą 2022-11-17 d. visą darbo pamainą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.

Be to, atsakovė su anksčiau aprašytu ieškovo argumentu ir reikalavimu nesutinka, nes į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad : ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su atsakovės generalinio direktoriaus 2022-08-24 d. įsakymu dėl darbo grafiko „D“ laikotarpiui 2022-09-01 d. – 2022-10-31 d.; ieškovas spalio 27 d. ir 28 d. neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių; pareikalavus nurodyti neatvykimo į darbą priežastis, ieškovas 2022-11-02 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės 2022-08-24 d. įsakymu Nr. 104, kuriuo patvirtintas darbo grafikas „D“; atsakovės sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir konstatavo, kad atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo dar 2022 m. birželio mėn., bet buvo nuspręsta darbuotojui suteikti dar vieną galimybę įvertinti savo veiksmus bei galimas pasekmes. Ieškovas neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių 2022-10-27 d. ir 2022-10-28 d. Komisija įvertino, kad ieškovas šiuo atveju darbo sutartį atsisakė vykdyti savavališkai, nesant tam teisinio pagrindo, ir toks darbuotojo sąmoningas neatvykimas į darbą bei darbo funkcijų neatlikimas pagrįstai vertinamas kaip pravaikšta. Taigi buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, dėl ko šiuo atveju darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju laikytinas pasirinkta proporcinga priemone ginant bendrovės interesus. Įvertinus šias aplinkybes, komisija konstatavo, kad darbuotojo atleidimas darbo yra proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė; atsakovė (generalinis direktorius) patvirtino komisijos išvadas, t. y. kad ieškovas dvi pamainas iš eilės tyčia nepasirodė darbo vietoje 2022-10-27 d. ir 2022-10-28 d., ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Ieškovas buvo informuotas apie jo padaryto darbo pareigų pažeidimo vertinimą kaip šiurkštų, tačiau atsakovo generalinio direktoriaus sprendimu ieškovui buvo neatimta galimybė toliau dirbti įmonėje - ieškovas 2022-11-09d. buvo pasirašytinai įspėtas apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatytas toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Laikotarpiu 2022-11-01 d. – 2022-12-31 d. ieškovui galiojo darbo grafikas „D“, patvirtintas atsakovės (generalinio direktoriaus) 2022-10-12 d. įsakymu. Ieškovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai. Iš lapkričio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 03d-08 d. sirgo, 2022-11-09d. ir 11 d. jo prašymu buvo suteiktas „tėvadienis“, lapkričio 14-16 d. kasmetinės atostogos. Taigi pagal grafiką „D“ 2022-11-17d. ieškovas privalėjo pasirodyti darbe. Dėl nebuvimo darbe 2022-11-17 d. priežasčių, ieškovas pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad 2022-11-17 d. nebuvo darbe, nes nesutiko su grafiku, galiojančiu nuo 2022-06-27 d. Įvertinus visas ginčo aplinkybes, ieškovo pasiaiškinimą, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2022-11-09 d. jau buvo įspėtas apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta ieškovui per dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, atsakovė (generalinis direktorius) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte padarymo.

Sprendžiant ar ieškovo veiksmai vertintini kaip pravaikšta, turi būti analizuojami DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto šiurkštaus darbo pažeidimo turinį sudarantys elementai ir vertinama, kas šiame kontekste laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą.

Tarp ieškovo bei atsakovo 2007-07-30 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 307, kurios 1.1. ir 1.2 punktuose nurodyta, kad ieškovas priimtas (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties 5 punkte nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – „Darbo grafikas“. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2008-08-03 d. Nuo 2020-07-01 d. pareigybės pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties 10 punkte ieškovas įsipareigojo laikytis DK, bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių, laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, laikytis bendrovėje nustatytos komercinių/gamybinių paslapčių apsaugos. Pasirašydamas darbo sutartį darbuotojas patvirtino, kad toks susitarimas atitinka jo valią, tikslus ir interesus.

Vielos gaminių mašinų operatoriaus pareiginės instrukcijos 3 punkte nurodyta, kad darbuotojo darbą reglamentuoja Darbo kodeksas, Darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instrukcijos, Įrengimų eksploatacijos instrukcijos, Bendrovės darbo tvarkos taisyklės, Šis pareigybės aprašas, (duomenys neskelbtini) technologinės instrukcijos, Leidimų ir judėjimo bei elgesio tvarkos įmonės viduje nuostatai, kiti Bendrovės tvarką reglamentuojantys patvirtinti vietiniai norminiai teisės aktai. Instrukcijos 4 punkte nustatytas pagrindinis pareigybės tikslas/priskirtina funkcija – (duomenys neskelbtini) taikomus kokybės reikalavimus ir efektyviai naudojant įrengimus bei gamybos priemones.

2019 m. kovo 20 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 6.1. punktu nustatyta, kad Darbo pareigų pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Šių Taisyklių, pareiginių nuostatų ir kitų Bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų nesilaikymas (nevykdymas), laikomas darbo pareigų pažeidimu (taisyklių 6.2. punktas). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą (6.3. punkto 1 dalis). Taisyklių 6.4. punktu nustatyta, kad nustačius bent vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba per dvylikos mėnesių laikotarpį nustačius du tokius pačius darbo pareigų pažeidimus, darbuotojas gali būti be atskiro įspėjimo atleidžiamas iš darbo nemokant šiam darbuotojui išeitinės išmokos. Atleidimas iš darbo nepašalina darbuotojo, kuris darbo pareigų pažeidimu padarė žalos darbdaviui, pareigos atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas tyčia ir sistemingai atsisakė vykdyti savo darbines pareigas itin ilgą laiką. Toks darbuotojo elgesys, kuomet jis ne kartą įspėtas apie darbo pareigų pažeidimą ir pasekmes, ir vis tiek nepasirodo darbo vietoje be pateisinamos priežasties, pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas akivaizdžiai ir toliau nėra suinteresuotas sąžiningai ir tinkamai atlikti darbo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. ir toliau neatvyksta į darbą nesant svarbių priežasčių, kas akivaizdžiai parodo jo nenorą toliau dirbti įmonėje. Tokių aplinkybių visuma sudarė pagrindą pagrįstam sprendimui nepasitikėti darbuotoju bei paties darbuotojo, padariusio šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, abejingumą ir nekritiškumą savo elgesio atžvilgiu, be to absoliutų nesiskaitymą su darbdavio teisėtais interesais.

Ieškovas buvo informuotas apie spalio mėn. jo padaryto darbo pareigų pažeidimo vertinimą kaip šiurkštų, tačiau atsakovės (generalinio direktoriaus) sprendimu ieškovui buvo suteiktas šansas pasitaisyti ir ieškovas buvo įspėtas apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatytas toks pat darbo pareigų pažeidimas. Ieškovas šiuo atveju per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, darbo tvarkos taisyklių 6.3. punkto 1 dalį, darbo sutarties 1, 5, 10 punktus, pareiginių nuostatų 3, 4 punktus, kadangi neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2022-11-17d.

Pagal tai atsakovė (darbdavys) priėmė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, dėl ko šiuo atveju atsakovės (darbdavio) pasirinkimas nutraukti darbo santykius su ieškovu šiam vėl neatvykus į darbą 2022-11-17 d., laikytina pasirinkta proporcinga priemone ginant atsakovės (bendrovės) interesus. Pagal tai šiuo atveju atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimų visumai priemonė.

Taigi minėtos aplinkybės ir į bylą pateiktų dokumentų visuma rodo, kad 2022-11-18 d. atsakovės (generalinio direktoriaus) įsakymas (potvarkis) apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 32 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, buvo priimtas įvertinus 2022-11-18 d. ieškovo pateiktą pasiaiškinimą, gamybos padalinio viršininko tarnybinį pranešimą dėl ieškovo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties 2022-11-17 d. Įvertinus aplinkybių visumą, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, darbuotojo neatvykimas į darbą buvo tęstinio pobūdžio (t. y. nuo 2022-06-27 d. neatvyko į darbą 23 pamainas), toks pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas kaip šiurkštus ir šiuo atveju darbo sutarties nutraukimas buvo proporcinga priemonė ieškovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Be to, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pagrįstai pripažino, kad 2022-11-17 d. ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikštas jį (ieškovą) atleido iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Šiuo atveju priimant tokį sprendimą buvo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas pagal darbo grafiką „D“ neatvyksta į darbą nesant teisėtos priežasties, be to kilus ginčui visą laiką nereiškė noro bendradarbiauti, ignoravo savo pareigą vykdyti darbo funkcijas net ir po to, kai gavo iš darbdavio informaciją apie jam fiksuojamas pravaikštas, t. y. ne tik kelis mėnesius tendencingai darė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet ir savo elgesiu atskleidė netinkamą požiūrį į darbo santykius, dėl kurio darbdavys prarado pasitikėjimą ieškovu, o tai lemia pritaikytų pasekmių – darbo sutarties nutraukimo – teisėtumą. Darbuotojui neatvykstant į darbą be pateisinamos priežasties, ignoruojant atsakovo pastangas susidariusią situaciją spręsti konstruktyviai, konstatuotina, jog darbdavys turėjo pagrindą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu.

Taigi, ieškovas šiuo atveju padarė tiek šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiuo atveju atsakovas pasirinko nutraukti darbo sutartį su ieškovu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir kompensaciją, lygią vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus motyvuojant tuo, kad atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, ieškovas neva negalėtų būti grąžintas į pirmesnį darbą.

Su šiuo reikalavimu atsakovė nesutinka, nes ieškovas iš pareigų atleistas teisėtai už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl (jos galva) nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti. Ieškovo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėjo, kad teismui nusprendus kitaip ir pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, šiuo atveju atsakovas neprieštarautų dėl ieškovo grąžinimo į darbą. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, ieškovui ilgą laiką neatvykstant į darbą jis nebuvo iš karto atleistas. Ieškovo atžvilgiu nebuvo jokių darbo užmokesčio įsiskolinimų. Ieškovas bet kada galėjo ateiti į darbą, be to buvo tenkinami visi ieškovo prašymai dėl atostogų ir/ar papildomų poilsio dienų suteikimo. Prašymus ieškovas pateikdavo darbdaviui atvykęs į įmonę administracijos darbo metu. Buvo bendraujama su ieškovu, stengiamasi išspręsti susidariusią situaciją konstruktyviai ir taikiai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo teiginiams apie tai, kad sugrąžinus ieškovą į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

2023-02-01 teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovas iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje aprašytas aplinkybes argumentus. Atsakė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, jog tik jis gali ir tik lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini) sūnų nuvežti į (duomenys neskelbtini) mieste esantį darželį ir atitinkamas procedūras (duomenys neskelbtini) mieste esančiose įstaigose. Taip pat, iš esmės, jog nuo 2022-06-27, kuomet jau buvo pakeistas darbo laiko rėžimas, iki jo atleidimo iš darbo dienos jis nebandė dirbti pakeistu, jam žinimu, darbo laiko rėžimu (t. y. jo darbo laiko normą paskirstant ne į septynias savaitės dienas, o į penkias, numatant pastovias nedarbo dienas savaitgaliais. Teismo posėdžio metu liudytojo D. J. duotiems paaiškinimas neprieštaravo.

Be to, atsakovė 2021-12-15 įsakymu Nr. 164 (T.1, e. b. l. 28–31), nuo 2022-01-01 patvirtino 2022 m. darbo grafiką (duomenys neskelbtini) darbuotojams, pagal kurį ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), taikant Suminį režimą ir slenkantį darbo grafiką „H“, „D“ pamainoje. Pagal šį grafiką buvo nustatytas I pamainos darbo laikas 7:00 val. - 19.00 val., II pamainos darbo laikas 19:00 val. – 7:00 val. Dirbant šiuo grafiku, ieškovas dirbo įvairiomis savaitės dienomis, slenkančiu grafiku. Atsakovės 2022-06-09 įsakymu Nr. 81 (T.1, e. b. l. 34), „H“ darbo grafikas laikotarpiui nuo 2022-06-13 iki 2022-09-01 buvo pakeistas į „D“ grafiką, kuriame darbuotojams, tame tarpe ieškovui, šeštadienis sekmadienis numatytos poilsio dienos. Pagal šį grafiką pamainos pradžios bei pabaigos laikas nesikeitė, t. y. nustatyta I pamainos darbo laikas 7:00 val.-19.00 val., II pamainos darbo laikas 19:00 val. - 7:00 val. Ieškovui darbo grafike „D“ buvo priskirta „A“ pamaina, kuri dirba pagal slenkantį grafiką skirtingomis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio.

Atsakovė ieškovą iš anksto siekė supažindinti su pasikeitusiu darbo grafiku ir tai padarė. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti jos tiesioginio vadovo atsakovui tarnybinis pranešimas ir telefono skambučių išklotinė, t. y. ieškovui buvo skambinta 2022-06-13, 2022-06-23, 2022-06-27. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo.

Ieškovas iš esmės nurodė, kad atsakovė nuo 2022-06-13 ir be jo sutikimo pakeitė darbo laiko režimą (grafiką), nesudaro sąlygų dirbti pagal ankstesnį darbo grafiką, kuris yra patogus dėl šeimyninių aplinkybių. Jis pagal naują grafiką turėtų dirbti penkias darbo dienas ir poilsiauti šeštadienį bei sekmadienį. Kai tuo tarpu iki ginčijamo grafiko pakeitimo darbas buvo organizuojamas taip, kad dalį laiko dirbdavo šeštadieniais ir sekmadieniais. Be to, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovas 2022-06-27, atvykęs į darbą, raštu (T.1, e. b. l. 37) nurodė nesutinkantis dirbti pagal suminį slenkantį 3 – jų pamainų 5 dienų per savaitę grafiką „D“. Taip pat 2022-07-01 atsakovei pateikė paaiškinimą (T.1, e. b. l. 38), kuriame pakartotinai nurodė nesutinkantis su nauju pasiūlytu grafiku, pagal kurį nurodytos darbo dienos 2022 m. birželio 27, 28, 29. Į darbą ieškovas atsakovės darbo grafike nustatytu laiku nuo 2022-06-27 neatvyko. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino nuo 2022-06-27 neatvyko į darbą, kadangi darbdavio veiksmus laikė(-o) neteisėtais. Posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad iš esmės nesutiko dirbti be darbo dienų šeštadieniais ir sekmadieniais, t. y. vien tik nuo pirmadienio iki penktadienio.

Su tuo nesutikdamas, ieškovas 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovę įpareigoti nekeisti darbo sutarties sąlygų, palikti galioti ankstesnį darbo grafiką ir priteisti darbo užmokestį už periodą, kai buvo pakeistas darbo grafikas, kuri 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-13075/2022 nusprendė atmesti ieškovo reikalavimus atsakovei dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, darbo grafiko nustatymo ir darbo užmokesčio išieškojimo, kaip nepagrįstus (T.1, e. b. l. 10–15).

Su tuo nesutikdamas, ieškovas 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė : įpareigoti atsakovę vykdyti 2007-07-30 tarp jo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį Nr. 307, nekeičiant darbo rėžimo, t. y. paskirstant jo darbo normą į septynias savaitės dienas, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais; įpareigoti atsakovę su juo nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, išmokant visas su tuo susijusias išmokas; priteisti iš atsakovės jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022-06-27 (T.1, e. b. l. 1–8).

Ieškovas 2022-11-18 paaiškinime atsakovei nurodė, jog 2022-11-17 d. nebuvo darbe, nes nesutinka su grafiku galiojančiu nuo 2022-06-27 (T.3, e. b. l. 41).

Pieš bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 32 (T.2, e. b. l. 198, 199) su atsakovu nuo 2022 m. lapkričio 18 dienos nutraukė darbo sutartį DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, - pagal (duomenys neskelbtini) padalinio viršininko tarnybinį pranešimą (T.3, e. b. l. 42), - dėl N. K. neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties. Su tuo nesutikdamas ieškovas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui anksčiau aprašytą patikslintą ieškinį.

Be to pagal teismo pareikalavimą atsakovės pateikti į bylą 2017-12-29 įsakymas Nr. 129 ir darbo grafikas „H“, 2018-12-04 įsakymas Nr. 163 ir darbo grafikas „H“, 2019-12-20 įsakymas Nr. 214 ir darbo grafikas „H“, 2020-12-18 įsakymas Nr. 197 ir darbo grafikas „H“ (T.3, e. b. l. 96-116), teismo vertinimu patvirtina atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, jo ieškovui pakeistu darbo grafiku „D“ nei darbo laiko režimas, nei jo rūšis pakeista nebuvo.