- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-854-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13024-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Marius Bartninkas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „M. N.“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. N.“ dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. N. K. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti vienašališką atsakovės UAB „M. N.“ (toliau – ir atsakovė) darbo sutarties sąlygos dėl darbo laiko režimo pakeitimą, t. y. darbo laiko normos 7 dienų savaitinio išdėstymo pakeitimą į penkių dienų darbo laiko normos išdėstymą, numatant pastovias ne darbo dienas savaitgaliais, neteisėtu, pripažinti jo (ieškovo) atleidimą iš darbo atsakovės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas darbines išmokas, vidutinį darbo užmokestį už 2022 m. birželio 27 d., 28 d., 30 d., 2022 m. liepos 1 d., 5 d., 8 d., 11 d., 13 d., 14 d., 18 d., 19 d., 21 d., 22 d., 26 d., 27 d., 29 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 3 d., 4 d., 8 d., 2022 m. rugsėjo 27 d., 28 d., 2022 m. lapkričio 17 d. priverstinės pravaikštos laiką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2022 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šešių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad 2007 m. liepos 30 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 307, pagal kurią jis buvo neterminuotai įdarbintas atsakovės gamybiniame padalinyje - rozečių vyniojimo operatoriumi. Pagal darbo sutartį nuo 2020 m. gegužės 29 d. šios darbo sutarties pakeitimu jo pareigybės pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Nors darbo sutarties 5 p. nustatyta darbo dienos (pamainos) trukmė - „darbo grafikas“, dėl ko darbo grafikus sudarydavo ir tvirtindavo, kaip nustatyta darbo sutartyje, atsakovė - darbdavys, tačiau tarp šalių buvo nuo pat pradžių sutarta ir 15 metų vykdyta darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko režimo, t. y. jis dirbo darbo vietoje slenkančiu grafiku, skirstant darbo laiko normą per 7 dienas savaitėje pagal atsakovės sudarytą grafiką, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais, tokiu būdu nustatant suminę darbo laiko režimo rūšį. Darbo laiko normos skirstymas į septynias savaitines dienas jam buvo esminė darbo sutarties sąlyga, kuri abiejų šalių visą laiką buvo vykdoma. Šias aplinkybes patvirtina paties darbdavio 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 164 nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinti visų 2022 metų darbo grafikai gamybos barų ir aptarnaujančių tarnybų darbuotojams, iš kurių matyti, jog ieškovas turėjo dirbti pagal suminį slenkantį darbo grafiką „H“. Pagal šį grafiką buvo nustatytas I pamainos darbo laikas 7:00 val.-19.00 val., II pamainos darbo laikas 19:00 val. - 7:00 val. Ieškovo darbo laikas grafike „H“ žymimas „D“ pamaina, kurios darbo laiko norma yra išdėstyta per 7 dienas savaitėje, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais. Atsakovės vienašališkas darbo sąlygos pakeitimas pripažintinas neteisėtu, nes atsakovė 2022 m. birželio mėn., nesant ieškovo sutikimo, pakeitė jo atžvilgiu esmine buvusią darbo sutarties sąlygą - darbo laiko režimą. Ieškovas nuo 2022 m. birželio 27 d., įskaitant 2022 m. lapkričio 17 d., neatvyko į darbą dėl atsakovės vienašališkai pakeistos darbo sutarties sąlygos dėl darbo režimo, atsakovei nesutinkant geranoriškai leisti jam vykdyti darbo sutartį nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis (pagal seną darbo laiko režimą). Atsakovė nepagristai ir neteisėtai netenkino ieškovo prašymų leisti jam dirbti nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Be to, ieškovas apie pakeistą darbo režimą (t. y. pakeistą darbo sutarties sąlygą), kaip ir apie pagal pakeistą darbo režimą sudarytą darbo grafiką nebuvo informuotas prieš 7 dienas. Atsakovė nepagrįstai žymėjo pravaikštas, nesutikdama ieškovui sudaryti sąlygas dirbti pagal nepakeistas darbo sutarties sąlygas, ir atsiskaitydama už šias dienas ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neteisėtai su juo nutraukė darbo sutartį, nes iš esmės nagrinėjamu atveju nėra jo kaltės dėl darbo pažeidimo, kuriuo jis buvo atsakovės apkaltintas ir kurio pagrindu buvo atleistas (t. y. kad neatėjo į darbą 2022 m. lapkričio 17 d.). Nagrinėjamu atveju, nėra ieškovo kaltės dėl neatvykimo į darbą, kuris atsakovės buvo laikomas kaip šiukštus darbo drausmės pažeidimas. Darbuotojo teisių gynimas ir nesutikimas atlikti darbo darbdavio vienašališkai pakeistomis darbo sutarties sąlygomis negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir juo labiau šiukščiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal tai ir pagal teisminę praktiką dėl DK 58 straipsnio taikymo ir aiškinimo jis nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo, kuris DK 58 straipsnio prasme galėtų būti kvalifikuotinas kaip šiurkštus, suteikiantis pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, jog pati atsakovė nurodė, kad ji nesutinka leisti ieškovui dirbti senu darbo laiko režimu ir šiuo metu, kaip nurodė atsakovė, bendrovėje yra atsisakyta darbo savaitgaliais ir dėl to seno darbo laiko režimo taikymas šiuo metu yra negalimas, todėl egzistuoja DK 218 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas negrąžinti ieškovą į darbą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad darbo grafiko pakeitimą įtakojo nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksniai - nuo 2022 m. birželio 7 d. iš 4 toje pačioje pozicijoje kaip ir ieškovas dirbusių darbuotojų, liko 3 darbuotojai. Be to, sugedus vienam iš dviejų rozečių vyniojimo įrengimų, gedimą buvo planuojama pašalinti tik rugpjūčio – rugsėjo mėn., kai bus gauta reikalinga detalė. Dėl šių priežasčių atsakovė buvo priversta pakeisti darbo grafiką ir vielos gaminių mašinų operatoriams. Atsakovė, kaip darbdavys šiuo atveju turėjo teisę pakeisti ieškovo darbo grafiką, įspėjusi jį prieš 2 darbo dienas, kaip numato DK 115 straipsnio 2 dalis. Įvertinus tai, kad „D“ grafikas buvo patvirtintas 2022 m. birželio 9 d., įsigaliojo nuo 2022 m. birželio 13 d., ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad laikinas nedarbingumas baigėsi tik 2022 m. birželio 23 d., o apie pakeistą darbo grafiką ieškovas buvo informuotas taip pat 2022 m. birželio 13 d., į darbą ieškovas pasibaigus nedarbingumui turėjo atvykti 2022 m. birželio 27 d. Taigi ieškovas apie pakeistą darbo grafiką buvo informuotas likus daugiau nei prieš 7 d. iki pradedant dirbti pagal naują grafiką. Šiuo atveju ieškovo išankstinis sutikimas su nauju darbo grafiku „D“ nebuvo reikalingas, kadangi darbo laiko režimo rūšis grafiku „D“ keičiama nebuvo. Tiek darbo grafikas „H“, tiek grafikas „D“ esminių pakeitimų ieškovo darbo laiko atžvilgiu neturėjo. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo neįgalus sūnus darželį lanko darbo dienomis nuo 09:00 val. iki 12:30 val. Taigi, ieškovas pasinaudodamas teise pasirinkti palankesnę pamainą, kaip numato DK 115 straipsnio 3 dalis, ir/arba teise į papildomą poilsio laiką, kaip numato DK 138 straipsnio 3 dalis, turėjo galimybę vykdyti tiek savo šeiminius įsipareigojimus, tiek darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus darbdaviui.
6. Atsakovė nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas tyčia ir sistemingai atsisakė vykdyti savo darbines pareigas itin ilgą laiką. Toks darbuotojo elgesys, kuomet jis ne kartą įspėtas apie darbo pareigų pažeidimą ir pasekmes, ir vis tiek nepasirodo darbo vietoje be pateisinamos priežasties, pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas akivaizdžiai ir toliau nėra suinteresuotas sąžiningai ir tinkamai atlikti darbo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. ir toliau neatvyksta į darbą nesant svarbių priežasčių, kas akivaizdžiai parodo jo nenorą toliau dirbti įmonėje. Tokių aplinkybių visuma sudarė pagrindą pagrįstam sprendimui nepasitikėti darbuotoju bei paties darbuotojo, padariusio šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, abejingumą ir nekritiškumą savo elgesio atžvilgiu, be to absoliutų nesiskaitymą su darbdavio teisėtais interesais. Ieškovas buvo informuotas apie spalio mėn. jo padaryto darbo pareigų pažeidimo vertinimą kaip šiurkštų, tačiau atsakovės (generalinio direktoriaus) sprendimu ieškovui buvo suteiktas šansas pasitaisyti ir ieškovas buvo įspėtas apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatytas toks pat darbo pareigų pažeidimas. Ieškovas per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, darbo tvarkos taisyklių 6.3. punkto 1 dalį, darbo sutarties 1, 5, 10 punktus, pareiginių nuostatų 3, 4 punktus, kadangi neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2022 m. lapkričio 17 d. Pagal tai atsakovė (darbdavys) priėmė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, dėl ko šiuo atveju atsakovės (darbdavio) pasirinkimas nutraukti darbo santykius su ieškovu šiam vėl neatvykus į darbą laikytina pasirinkta proporcinga priemone ginant atsakovės (bendrovės) interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas iki 2022 m. birželio 12 d. dirbo suminės darbo laiko apskaitos režimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, be to nenuginčyta, kad atsakovė, pagal susidariusią realią ekonominę situaciją rinkoje, sumažėjusį gaunamų užsakymų kiekį ir žaliavų tiekimą, optimizuodama gamybą, t. y. pagrįstai ir turėdama tam teisę, perorganizavo bendrovės ir darbuotojų darbą. Atsakovė rašytiniais įrodymais įrodė, kad darbo grafikas vielos gaminių mašinų operatoriams buvo pakeistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, t. y. 2022 m. birželio 7 d. iš keturių darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, kaip ir ieškovas, liko dirbti tik trys. Be to, sugedus vienam iš dviejų rozečių vyniojimo įrengimų, gedimą buvo planuojama pašalinti tik rugpjūčio – rugsėjo mėn., kai bus gauta reikalinga detalė. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Atsakovė įrodė, jog darbo grafiko keitimą įtakojo nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ir turėjo teisę pakeisti darbo grafiką, įspėjusi ieškovą prieš 2 darbo dienas, kaip numato DK 115 straipsnio 2 dalis. Be to, iš pateiktų atsakovės rašytinių įrodymų matyti, kad darbo grafikas buvo keičiamas ir kitiems gamybos padalinio darbuotojams dėl bendro atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimo, žaliavos tiekimo sutrikimų, užsakymų sumažėjimo. Atsakovės patikti rašytiniai įrodymai apie „rozečių“ gamybos apimtis patvirtina, kad rozečių gamyba nuo 2022 m. balandžio mėn. lyginant su 2022 m. sausio mėn., sumažėjo beveik keturis kartus. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje surinktus įrodymus, ieškovo paaiškinimus nenustatyta, kad, atsakovei 2022 m. birželio 13 d. pakeitus ieškovo darbo grafiką, jam darbo laiko režimas buvo pakeistas. Teismas konstatavo, kad darbo grafiko laikinas pakeitimas šiuo atveju atliktas atsakovei siekiant optimizuoti gamybos procesą, ji darbo grafiką pakeitė egzistuojant realiam (objektyviam) keitimo poreikiui, atsakovė ieškovo tolimesnį darbą dėl pagrįstų priežasčių organizavo suminiu darbo laiko režimu. Teismas nurodė, kad ieškovas, pasinaudodamas savo teise, nes augina vaiką iki 7 metų (DK 115 straipsnio 3 dalis), turėjo teisę pasirinkti pamainą, t. y. dirbti pagal I pamainą nuo 7:00 iki 19:00 val. arba II pamainą ir dirbti nuo 19:00 iki 7:00 val. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovę (darbdavį) su prašymu leisti dirbti pasirinktą patogią pamainą. Be to, įtikinantys atsakovės atstovės bei liudytojo D. J. paaiškinimai patvirtina, kad dėl gamybinio būtinumo ir darbo organizavimo ypatumų ieškovo prašymo palikti dirbti senuoju darbo grafiku „H“ tenkinimas būtų sudaręs per dideles sąnaudas darbdaviui, kadangi savaitgaliais turėtų dirbti elektrikas, šaltkalvis, pamainos meistras. Ieškovas iki jo atleidimo iš darbo dienos, nei karto nebandė dirbti pakeistu, jam žinomu, darbo laiko režimu. Tai akivaizdžiai rodo, jog jis su atsakove nebendradarbiavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal realią, rinkoje susidariusią situaciją, galimybes turėjo pareigą tinkamai organizuoti bendrovės darbą, optimizuoti gamybos procesus, racionalizuoti bendrovės naudojamas lėšas.
9. Teismas nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 27 d. ieškovas neatvyko į darbą be pateisinamų svarbių priežasčių pagal naują, teisėtą grafiką „D“. Atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 5 mėn. laikotarpį kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių (pravaikštos - PB) ieškovui pažymėjo bendrai 23 darbo pamainas. Ieškovui nepagrįstai atsisakius dirbti pagal pakeistą darbo grafiką, ir neatvykus į darbą be svarbios priežasties, teismas vertino, kad atsakovė pagrįstai sprendė, jog tai laikytina ieškovo nepagrįstu elgesiu ir jog ieškovas, neatvykdamas į darbovietę be svarbios priežasties, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2022 m. lapkričio mėn. jos sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo dar 2022 m. birželio mėn., bet buvo nuspręsta jam suteikti dar vieną galimybę įvertinti savo veiksmus bei galimas pasekmes. Ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašytinai įspėtas apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatytas toks pat darbo pareigų pažeidimas. Tačiau ieškovas 2022 m. lapkričio 17 d. į darbą neatvyko. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes neatvyko į darbą visą darbo pamainą be pateisinamos priežasties, ir tai sudarė atsakovei visumą reikiamų išpildyti įstatymo reikalavimus aplinkybių (pagrindą) tokius ieškovo veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkštų jo darbo pareigų pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas N. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nenagrinėjo ir nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, ieškovui taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės ir jai lojalaus liudytojo pozicija bei į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu apie telefoninius pokalbius. Atkreiptinas dėmesys, jog telefoninių pokalbių išklotinė nepateikia įvykusių pokalbių turinio, o tik nurodo įvykusių pokalbių datas, laikus ir trukmes. Ieškovas neneigia sulaukęs nurodytu laiku atsakovės atstovo skambučių, tačiau buvo bendrauta ne apie konkrečiai pakeistą darbo laiką ieškovo atžvilgiu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
10.2. Byloje esantys duomenys neįrodo, jog atsakovė tinkamai įvykdė pareigą informuoti apie pasikeitusį darbo grafiką. Savalaikiai ir tinkamai ieškovui nebuvo pranešta apie pakeistą ieškovo darbo laiką. Taip pat ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti patogesnį darbo laiką, kaip tai numato DK 115 straipsnio 3 dalis. Pagal ją teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
10.3. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą darbuotojui, visiškai ignoruodamas nurodytas faktines aplinkybes, kurių neneigė ir darbdavys. Byloje nėra ginčo, jog atsakovei buvo žinoma, jog ieškovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems atitinkamai yra 2, 4, 13 ir 15 metų, be to, vienam iš jų nustatytas neįgalumas.
10.4. Atsakovė nesiūlė jokio kito patogaus darbo laiko režimo. Pati atsakovė įgyvendindama savo teises ir vykdydama pareigas, neveikė sąžiningai, bendradarbiavo ir pažeidė ieškovo teises ir įstatymų saugomą šeiminį interesą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino. Nepaisant atsakovės deklaruojamo gamybos apimčių mažėjimo, kitas metalo gaminių gamybos cechas, ieškovo ir atsakovės ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dirbo įprastu darbo laiko režimu. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus duomenis, t. y. pateikti metalo gaminių gamybos darbuotojų 2022 m. sausio – rugsėjo mėnesių darbo grafikus, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o taip pat dėl jų nepasisakė.
10.5. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi atsakovės paaiškinimais bei nuo jos priklausomo liudytojo D. J. parodymais, nepagrįstai nuspręsdamas, jog „atsakovei, esant gamybinei įmonei, jai dirbant tik pagal užsakymus (negaminant produkcijos, kurią galėtų vėliau realizuoti), jeigu darbo grafike numatytas darbo laikas būtų derinamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo poreikius, tokiu atveju nepagrįstai išaugtų darbdavio kaštai“. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai turi būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas šališkai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, nors jos nurodytos klaidingai ir neatitinka realios padėties.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „M. N. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė tinkamai įvykdė pareigą informuoti ieškovą apie pasikeitusį darbo grafiką. Ieškovas privalėjo naujame grafike nustatytu darbo laiku atvykti į darbovietę dirbti. Šiuo atveju ieškovas pats nebendradarbiavo su darbdaviu - vietoj to, kad konstruktyviai spręstų klausimą - pavyzdžiui pasirinktų palankesnę darbo pamainą, naudotųsi papildomu poilsio laiku, prašytų trumpinti darbo laiką tam tikromis dienomis, ginčą sprendė neteisiniu būdu - tiesiog tyčia neatvykdamas į darbą.
11.2. Liudytojas byloje D. J. buvo ieškovo tiesioginis vadovas, t. y. kilus ginčui su ieškovu, laikinai ėjo gamybos cecho viršininko pareigas. Liudytojas asmeniškai informavo ieškovą apie pasikeitusį darbo grafiką. Pažymėtina, kad liudytojas objektyviai teikė paaiškinimus teismo posėdyje ne tik apie kilusį ginčą su ieškovu, bet ir apie visą bendrovės gamybos padalinio darbą. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, esminių prieštaravimų tarp liudytojo parodymų nenustatyta. D. J. liudijimas teisme buvo nuoseklus ir reikšmingas šaltinis, kartu su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžiant apie bendrovėje susiklosčiusią situaciją, priežastis, paskatinusias 2022 m. birželio mėn. keisti darbuotojams darbo grafiką, ieškovo informavimo apie pakeistą darbo grafiką aplinkybes.
11.3. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Atsakovė nuo 2022 m. birželio 13 d. sudarydama naują darbo grafiką „D“, tame tarpe ir vielos gaminių mašinų operatoriams, darbą organizavo taip, kad šių padalinių darbuotojai, dirbantys slenkančiu darbo grafiku, nedirbs šeštadieniais ir sekmadieniais. Pažymėtina, kad ieškovas į atsakovę dėl pamainos pasirinkimo nesikreipė, į darbą nė karto neatvyko nei pagal naują, nei pagal senąjį darbo grafiką.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus duomenis, t. y. pateikti metalo gaminių gamybos darbuotojų 2022 m. sausio - rugsėjo mėnesių darbo grafikus, tačiau teismas neva šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o taip pat dėl jų nepasisakė. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovas dirbo prie kito staklyno ir vykdė visiškai kitas funkcijas, nei jo minimas padalinys. Taigi toks ieškovo prašymas apylinkės teismo buvo atmestas kaip nesusijęs su šios bylos dalyku, kadangi tokių procesinio pobūdžio reikalavimų patenkinimas neapgintų jokios subjektinės ieškovo teisės ir nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių.
11.5. Ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes neatvyko į darbą visą darbo pamainą be pateisinamos priežasties. Atsakovė tokius ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų jo darbo pareigų pažeidimą. Šiuo atveju įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo objektyvų pagrindą nutraukti darbo santykius su ieškovu, laikėsi visų darbo sutarties šiuo pagrindu nutraukimo procedūrų, ir ieškovo patikslintą ieškinį atmetė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sąlygų sampratos ir teisinės reikšmės (DK 33 straipsnis), dėl darbo laiko režimo sampratos (DK 113 straipsnio 2 dalis), dėl darbo laiko apskaitos (grafiko) (DK 115 straipsnis), dėl darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo ( DK 28 straipsnis).
14. Pagal DK 33 straipsnį, darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios darbo sutarties sąlygos - darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė. Nėra ginčo, kad dėl šių sąlygų šalys buvo susitarę. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Susitarimas bendrąja prasme reiškia šalių suderintą valią (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).
15. Ieškovas įrodinėjo, kad susitarė su darbdaviu dėl darbo laiko režimo, kurį apibūdino taip: „dirbs slenkančiu grafiku, skirstant darbo laiko normą per 7 dienas savaitėje pagal atsakovės sudarytą grafiką, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais, tokiu būdu nustatant suminę darbo laiko režimo rūšį“. Toks darbo laiko režimas, ieškovo teigimu, jam faktiškai buvo taikomas 15 metų. Ieškovo teigimu, faktinis atsakovės elgesys 15 metų sudarant ieškovui darbo grafikus ir taikant suminį darbo laiko apskaitos režimą, įrodo buvus šalių susitarimą. Atsakovė neginčijo šių faktinių aplinkybių, bet neigė susitarimą, nurodė, kad tokie grafikai buvo sudaromi nesant susitarimo tarp šalių, o darbo laiko apskaitos režimas nuo darbo sutarties sudarymo momento nepasikeitė, kaip buvo suminis, taip ir liko. Šalių sudarytos darbo sutarties 5 p. nurodyta, kad darbo dienos/pamainos trukmė nustatoma darbo grafiku, sutarties 6 punkte nurodoma, kad darbo laikas netrumpinamas. Tai reiškia, kad šalys susitarė tik dėl to, kad darbuotojas dirbs visą įstatymo nustatytą darbo laiką pagal darbdavio sudarytą darbo grafiką.
16. Darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Kartu turi būti taikoma ir bendroji CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius ją sudariusių šalių ketinimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Tačiau šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių susitarimas dėl darbo laiko darbo sutartyje apibūdintas lakoniškai kaip nesutrumpintas darbo laikas ir „darbo grafikas“, jokių kitų duomenų apie egzistavusį šalių susitarimą, kad darbo grafikas bus konkretaus pobūdžio ar pan., byloje nepateikta. Todėl kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad buvo šalių susitarimas sudaryti ieškovui darbo grafiką nenustatant privalomų poilsio dienų šeštadienį ir sekmadienį. Teismų praktikoje papildomos darbo sutarties sąlygos DK 33 straipsnio 3 dalies prasme pripažįstamos tokiais atvejais, kai yra pateikiamas rašytine forma sudarytas šalių susitarimas, apsikeitimas laiškais ir pan. Pavyzdžiui, kasacinis teismas viena iš tokių sąlygų laikė DK 36 straipsnyje reglamentuotą atvejį, kai siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 17 p.).
18. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. dirbo pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą ir pagal suminį-slenkantį darbo grafiką „H“, pagal kurį buvo nustatytos dvi pamainos: 1) nuo 7 val. iki 19 val. ir 2) nuo 19 val. iki 7 val. Nuo 2022 m. birželio 9 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 81, darbo grafikas „H“ buvo pakeistas į suminį-slenkantį darbo grafiką „D“, pagal kurį nustatytos pamainos: 1) nuo 7 val. iki 19 val. ir 2) nuo 19 val. iki 7 val. Kaip matyti, abu grafikai atitiko suminės darbo laiko apskaitos režimą, todėl ieškovo argumentas, kad jam buvo pakeistas darbo laiko apskaitos režimas, atmestinas kaip neatitinkantis realios padėties. Skirtumas tarp „H“ ir „D“ grafikų buvo tas, kad pagal „H“ grafiką darbas buvo planuojamas septynias dienas per savaitę, o pagal grafiką „D“ pamainų darbas buvo dėstomas penkias dienas per savaitę, visi savaitgaliai buvo pažymėti kaip poilsio dienos. Ieškovas iš esmės prašė pripažinti, kad jis su darbdaviu buvo sutaręs dirbti pagal grafiką, kur darbo pamainos buvo išdėstytos įtraukiant ir savaitgalio dienas. Kaip jau minėta, tokio pobūdžio susitarimo ieškovas neįrodė.
19. Aplinkybė, kad su pakeistu darbo grafiku ieškovas buvo supažindintas, byloje nustatyta ir paties ieškovo pateiktu 2022 m. birželio 27 d. darbdaviui pateiktu pareiškimu, kad ieškovas nesutinka dirbti slenkančiu suminiu grafiku „D“ penkias dienas per savaitę, tiek ir liudytojo D. J. paaiškinimais 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 115 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai sprendė, kad įstatyme nustatyta 2 dienų įspėjimo taisyklė nebuvo pažeista. Ieškovo argumentai, kad D. J. yra priklausomas nuo atsakovės, todėl jo parodymais teismas neturėjo vadovautis, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
20. Apeliantas argumentuoja, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti patogesnį darbo laiką, kaip tai numato DK 115 straipsnio 3 dalis, taip pat argumentuoja, kad darbdavys nepasiūlė jam palankaus darbo grafiko, neatsižvelgė, kad jis augina keturis vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 28 straipsnis nustato darbdaviui pareigą imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojų pateikti prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. DK 28 straipsnio normos yra susiję su DK 115 straipsnio 3 dalies norma, suteikiančia darbuotojui, auginančiam mažametį vaiką/vaikus, teisę pasirinkti pamainą, kurioje pageidauja dirbti.
22. Kaip jau minėta šios nutarties 16 pastraipoje, grafikais „H“ ir „D“ nustatyta pamainų trukmė niekuo nesiskyrė. Pagal grafiką „H“ ieškovas faktiškai dirbdavo pamainose nuo 7 iki 19 val. Sutiktina, kad planuojant darbo dienas tik pirmadieniais-penktadieniais, nėra galimybės dirbti savaitgaliais ir vietoje savaitgalių turėti laisvą kurią nors iš darbo dienų (pirmadienį-penktadienį), kai, ieškovo teigimu, reikia nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą. Šią problemą ieškovas galėjo spręsti pateikdamas konkretų pageidavimą darbdaviui, kokioje pamainoje nori būti skiriamas dirbti arba kokiu kitu būdu prašo sudaryti jam, pavyzdžiui, individualų grafiką. Būtent ieškovas geriausiai žino, kokius turi šeiminius įsipareigojimus, darbdavys šių aplinkybių nežino, todėl pasiūlymus turi teikti darbuotojas, o ne darbdavys. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad rašydamas darbdaviui 2022 m. birželio 27 d. nesutikimą dirbti nauju grafiku ieškovas nurodė, kad augina vaiką invalidą ir jam netinka grafikas, tačiau nepareiškė konkretaus prašymo skirti jam kitą pamainą arba lankstų grafiką ir pan. Rašydamas darbdaviui 2022m. liepos 1 d. paaiškinimą, ieškovas nurodė, kad neatvyko į darbą birželio 27,28,30 dienomis, nes nesutiko su naujai pasiūlytu darbo grafiku, tačiau konkretaus prašymo, kaip grafiką pakeisti, koks laikas jam būtų tinkamas, nenurodė. Savo 2022 m. liepos 1 d. prašyme įmonės direktoriui ieškovas nurodė, kad augina neįgalų vaiką, kurį turi vežti į darželį, o dirbdamas jam sudarytu grafiku to daryti negalės, tačiau vėlgi konkretaus prašymo, kokio grafiko pageidautų, neišdėstė. Byloje teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas konkrečiai nurodė, koks darbo grafikas jam būtų palankus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su kita darbo sutarties šalimi, ir tai neatitinka DK 24 straipsniu nustatytos darbo sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos.
23. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimas su nustatytu grafiku vis dėlto neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atvykti į darbą ir dirbti. Byloje nustatyta, kad ieškovas neatvyko į darbą iš viso 23 pamainas 2022 m. birželio ir liepos mėnesį. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą neatvykimas į darbą visą vieną darbo dieną ar pamainą be svarbios priežasties, laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį įstatymas leidžia nutraukti darbo sutartį (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju ieškovas neatvyko į darbą, kaip minėta, žymiai daugiau kartų, todėl pagrįstai buvo atleistas iš darbo.
24. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias susitarimą dėl darbo sutarties sąlygų, darbo laiko apskaitos režimo nustatymą, darbo grafikų reikšmę, šalių bendradarbiavimo principus (DK 24, 28, 33, 113, 115 straipsniai), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl teisingai ir pagrįstai išsprendė ginčą. Priimto sprendimo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.