Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konica Minolta Baltia“ ieškinio atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugų (pirkimo ID 5984682), kurio dokumentai buvo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą. 2026 m. vasario 5 d. raštu perkančioji organizacija informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę: pirmoje vietoje buvo UAB „Novakopa“ pasiūlymas (80 balų, pasiūlymo kaina 476 400,00 Eur be PVM), antroje – Orgsis, UAB (50,40 balų, 1 635 000,00 Eur be PVM), trečioje – UAB „Konica Minolta Baltia“ (48,20 balų, 873 000,00 Eur be PVM). Viešojo pirkimo komisija pripažino UAB „Novakopa“ pasiūlymą laimėjusiu ir nusprendė su šiuo tiekėju sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2026 m. vasario 11 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė atmesti UAB „Novakopa“ pasiūlymą, teigdama, kad jis neatitinka pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų. Perkančioji organizacija 2026 m. vasario 20 d. pretenziją atmetė.

Ieškinys atsisakomas priimti.

4. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

5. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Be to, teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

7. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o tokio atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Konica Minolta Baltia“ reiškia reikalavimą panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. vasario 5 d. rašte nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Novakopa“ nustatymo bei įpareigoti atsakovą atmesti Pirkimui pateiktą UAB „Novakopa“ pasiūlymą. Kaip matyti iš pateikto ieškinio ir jo priedų, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos CVP IS priemonėmis atviro (tarptautinio) konkurso būdu vykdo spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugų viešąjį pirkimą, pirkimo ID 5984682. Ieškovė pateikė savo pasiūlymą Pirkime. Atsakovas 2026 m. vasario 5 raštu informavo apie nustatytą pasiūlymų eilę, į kurią įrašyti trijų tiekėjų pasiūlymai: pirmoje vietoje tiekėjo UAB „Novakopa“ pasiūlymas, antroje vietoje tiekėjo Orgsis, UAB, trečioje vietoje – UAB „Konica Minolta Baltia“ pasiūlymas. Atsakovo viešojo pirkimo komisija pripažino UAB „Novakopa“ pasiūlymą laimėjusiu ir priėmė sprendimą su juo sudaryti pirkimo sutartį. Taigi, ieškovės pasiūlymas pagal perkančiosios organizacijos sudarytą pasiūlymų eilę užėmė trečią vietą.

9. Ieškovė 2026 m. vasario 10 d. pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją. Pretenzijoje nurodė, kad mano, jog UAB „Novakopa“ pateiktas pasiūlymas neatitinka dviejų esminių konkurso techninės specifikacijos reikalavimų: pirmos juodos kopijos spausdinimo laiko ir apkrovos balansavimo bei paskirstymo tarp serverių funkcionalumo. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovė nekėlė klausimų ar prašymų dėl antrosios vietos tiekėjo pasiūlymo tinkamumo. Atsakovas 2026 m. vasario 20 d. atsakymu į pretenziją ją atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo 2026 m. vasario 5 d. rašte nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „Novakopa“ bei įpareigoti atsakovą atmesti Pirkimui pateiktą UAB „Novakopa“ pasiūlymą. Ieškovė neginčija antros vietos pasiūlymo tinkamumo Pirkime.

10. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai; pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.

11. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalį, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

12. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 27 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ieškovė dalyvavo pirkime, pateikė savo pasiūlymą, kuris užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, sudaro prielaidas spręsti dėl ieškovės tinkamumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė ginčija tik pirmosios vietos tiekėjo pasiūlymo tinkamumą ir neginčija antrosios vietos pasiūlymo tinkamumo, kai pati yra trečiojoje vietoje, nėra prielaidų spręsti dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo.

15. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas). Nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 97, 108 punktai; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 51 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 116 punktas).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, atitinkamai, tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pirmiau nurodyta tiekėjų teisinio suinteresuotumo taisyklė, pagal kurią trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių (o ne tik pirmos vietos) tiekėjų pasiūlymų vertinimą, buvo taikyta tokiam tiekėjų pasiūlymų vertinimo modeliui, pagal kurį kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai reikalaujami tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio ūkio subjekto (jų grupės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 27 punktas).

17. Aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos išaiškinimų kontekste, įvertinęs pateiktą ieškinį, teismas sprendžia, kad ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą tik dėl trečiojo asmens (pirmosios vietos pasiūlymo) pripažinimo laimėtoju, tačiau antrojoje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo nekvestionuoja, dėl jo vertinimo argumentų ieškinyje nenurodo, taip pat nepateikia konkrečių argumentų, įrodančių ieškovės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, kas reiškia, kad ieškovė nepagrindžia savo subjektinių teisių pažeidimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovui pretenziją dėl antrojoje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo. Atitinkamai jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

18. Pažymėtina, kad trečią vietą užėmusios tiekėjos bendras viso sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimas, prašant jį panaikinti, pateiktame procesiniame dokumente grindžiant tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumą, tačiau nepasisakant dėl antrą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo (ne)teisėtumo ir (ar) nepateikus argumentų, įrodančių ieškovės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, negali būti vertinamas kaip reiškiantis tiek pirmos, tiek antros vietų pasiūlymų ginčijimą, ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu pagrįsti trečiosios vietos pasiūlymo tiekėjos teisinį suinteresuotumą byloje. Net ir tuo atveju, jeigu ši byla būtų nagrinėjama iš esmės ir būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo panaikinimo, perkančioji organizacija sudarytų naują pasiūlymų eilę, kurios pirmojoje vietoje būtų nurodyta antrąją vietą užėmusi tiekėja, taigi, ieškovė, net ir tenkinus ieškinį, netaptų pirkimo laimėtoja. Įvertinus ieškovės teikto ieškinio turinį, t. y. tai, jog jame nėra konkrečiai pasisakoma ir nedėstomi argumentai dėl antrosios vietos pasiūlymo įvertinimo, ieškovės, kurios pasiūlymas užėmė trečiąją vietą, teisinis suinteresuotumas nuginčyti pirmojoje vietoje esantį pasiūlymą vertintinas kaip hipotetinis ir, atitinkamai, nepakankamas pagrįsti jos teisę teikti ginčo ieškinį. Tokio vertinimo laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-74-1097/2026).

19. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas teisme pagal CPK nustatytas taisykles nenagrinėtinas, nes ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys atsisakomas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konica Minolta Baltia“ ieškinį ir jį kartu su priedais grąžinti ieškovei.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją ieškovės atstovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.