Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G., suinteresuotiems asmenims G. M., Š. M., suinteresuotų asmenų G. M. ir Š. M. atstovui advokatui J. Š., antstoliui S. V., išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio S. V. veiksmų su suinteresuotais asmenimis G. M. ir Š. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė du skundus dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547, antstoliui 2015-09-29 priėmus patvarkymus dėl kiekvienos vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo.

A. S. V. 2015-10-30 patvarkymais Nr. S-15-24548 (vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01548) ir Nr. S-15-24509 (vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01547) skundų netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui.

Skundų nagrinėjimas 2015-11-26 teismo pirmininkės pavaduotojos sujungtas į vieną bylą (b. l. 103-104).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai, išduoti civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012 dėl Š. M. ir G. M. įpareigojimo atlikti šiuos veiksmus: per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėja nurodo, kad ji negali įvykdyti antstolio patvarkymo, nes jau kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau sprendimo vykdymo tvarka buvo nepakeista. Tai yra vienintelis atvejis, kada nepavyko pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos. Teismas sprendimu ir papildomu sprendimu pareiškėjai suteikė teisę, o ne pareigą šalinti nelegalios statybos padarinius. Teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, tačiau pareiškėja negali pasinaudoti numatytomis sprendimo neįvykdymo pasekmėmis, nes įstatymais jai suteikta teisė atlikti tik griovimo darbus, o rekonstrukcijos darbų neturi nei teisės, nei pareigos atlikti. Mano, kad antstolis nepagrįstai užbaigė vykdomąsias bylas, nesistengė atlikti visų veiksmų, kad patys skolininkai įvykdytų teismo sprendimą. Po 2015-09-17 nutarties civ. byloje Nr. 2S-1711-601/2015 antstolis ir toliau nesiima aktyvių veiksmų, nors teismas pasisakė, kad tą antstolis privalo daryti vadovaujantis įstatymo nuostatomis, nereikia jo įpareigoti teismo sprendimu. Skolininkai savo pareigos nugriauti savavališką statinį ir atstatyti iki rekonstrukcijos buvusią šio namo dalį nevykdo.

Teismo posėdžio metu ir 2015-10-30 patvarkymuose Nr. S-15-24548 (vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/01548) ir Nr. S-15-24509 antstolis nurodė, kad užbaigė vykdomąsias bylas įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėjo, kad atliko visus CPK 771 straipsnyje numatytus veiksmus, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą. Teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą nubausti asmenį dėl sprendime numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės, antstolio prašymą atmetė, nes išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija atsisakė naudotis jam suteikta teise (civilinė byla Nr. 2-3479-90/2013). Tuo išieškotojas padarė priverstinio sprendimo įvykdymą neįmanomą, nes kitų vykdymo mechanizmų teisės aktai nenumato. Antstolis negali keisti teismo sprendimo turinio. Mano, kad išieškotojui privalu pačiam kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, jei sprendimas jam buvo neaiškus, o ne kreiptis į antstolį ir antstoliui tarpininkaujant spręsti iškilusiais problemas dėl sprendimo vykdymo. Dėl tų klausimų, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse bylose, antstolis pakartotinai į teismą neprivalo kreiptis ir išieškotojas tokio antstolio atsisakymo neskundė. Išieškotojas taip pat nesikreipė su kasaciniu skundu į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Reziumuoja, jog sprendimo vykdymas tapo neįmanomas, išieškotojui atsisakius vykdyti teismo sprendimą, kuriame buvo numatytos tik tokios jo įvykdymo pasekmės kaip leisti išieškotojui pačiam atlikti sprendime numatytus veiksmus, o jis jų neatlieka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus vykdymo tvarką reglamentuoja CPK 771 straipsnis. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tam neturi reikšmės teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar ne. Pažymėtina, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu ir 2011-10-07 papildomu sprendimu įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini); 2. Atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; 3. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius – suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas. Kauno apygardos teismo 2012-02-09 nutartimi pastarieji sprendimai po apskundimo palikti nepakeisti. Įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu 2012-04-20 buvo išduoti vykdomieji raštai. Pareiškėja 2012-05-29 kreipėsi į antstolį su vykdomaisiais raštais dėl šių sprendimo įvykdymo, tuo pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547. 2015-09-29 antstolio patvarkymais vykdomosios bylos Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547 užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Kaip matyti iš skundo bei antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547, vykdomosios bylos yra užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, antstoliui motyvuojant, jog išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padarė neįmanomą, t. y. atsisakė taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes. Antstolio manymu, išieškotojas, kuriam perėjo teisė nugriauti teismo sprendime nurodytus statinius po to kai G. M. ir Š. M. šio įpareigojimo neįvykdė, atsisakė vykdyti teismo sprendimu jam suteiktą teisę ir būtent tuo sprendimo vykdymą padarė neįmanomą. Teismas tik iš dalies sutinka su tokiu antstolio teiginiu, nes kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, išieškotojas ne kategoriškai atsisakė vykdyti jam teismo sprendimu perleistą teisę nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę, tačiau negalimumą vykdyti tokį teismo sprendimo argumentavo įstatymo normomis, nenumatančiomis teisės ieškovui (skundo pareiškėjui) - Inspekcijai atlikti tokius veiksmus, kurie yra įvardinti teismo sprendime. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis Inspekcijai perimti ir įgyvendinti statytojo teisę tik savavališkai pastatytų statinių griovimo atveju, tačiau Inspekcija neturi teisės įgyvendinti statytojo teisės savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo atveju. Nuo 2014-01-01 įsigaliojus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymui, įstatymo 23 straipsnyje aiškiai apibrėžtos Inspekcijos teisės, viena jų - organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (23 straipsnio 16 punktas). Jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo - kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (t. y. įpareigojimą statinį nugriauti), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Visa tai veda prie išvados, jog Inspekcijai teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra suteikta tiek įstatymo, tiek teismo sprendimu, bet ji negali būti traktuojama kaip būtinoji pareiga ir priskirtina prie privalomųjų veiksmų, kuriuos pagal teismo sprendimą turi atlikti tik ji viena. Išlieka ir kitas subjektas, privalantis vykdyti teismo sprendimą – tai G. M. ir Š. M.. Be to, reikia sutikti su pareiškėja, kad Inspekcijai yra įstatymo suteikta ir teismo sprendimu perleista teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tačiau šiuo atveju teismo sprendime yra įvardintas ne tik statinio nugriovimas, bet ir rekonstrukcija, o tokioje apimtyje Inspekcija veikti nėra kompetentinga.

Atmestinas antstolio argumentas, kad Inspekcija nesiėmė veiksmų teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimui ar išaiškinimui. Teismas nesutinka su tokia antstolio pozicija ir mano, kad byloje yra akivaizdūs faktai, pagrindžiantys pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Inspekcija kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimų rezoliucinių dalių nuostatą, suteikiančią teisę inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-31 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-289-470/2014, kuria pareiškėjos prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiais teismo sprendimais ginčas yra išspręstas galutinai ir teismo sprendimai turi būti vykdomi tokie, koks jie yra priimti, nes vykdymo procese teismo sprendimų pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 str.). Be to, pareiškėjos atstovė nurodė, kad nepaisant to, kad Lietuvoje apylinkės ir apygardos teismai Inspekcijos prašymus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo tenkina ir panaikina teismų sprendimų nuostatą, suteikiančią teisę atlikti už atsakovus savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, vieninteliu nagrinėjamu atveju Inspekcijai pakeisti vykdymo tvarkos nepavyko. Tai pat pareiškėja akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-09-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015, Vilniaus apygardos teismas 2015-09-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1318-560/2015 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti realų sprendimo vykdymą ir pakeisdamas sprendimo vykdymo aplinkybes (panaikindamas nuostatą suteikiančią teisę Inspekcijai atlikti rekonstrukcijos darbus, nepakeitė šio sprendimo esmės - atsakovui liko teismo sprendimu nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tik nevykdant sprendimo buvo nustatyta kitokia jo vykdymo tvarka), tai nereiškia, kad Inspekcija, kuri objektyviai negali pasinaudoti suteikta teise, savo veiksmais daro teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu.

Taip pat iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis atsisakė pagal išieškotojo prašymą kreiptis į teismą dėl sprendimų, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, vykdymo tvarkos išaiškinimo, nurodydamas, jog išieškotojas pats gali kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra supainioti du atskiri terminai, t.y. sprendimo išaiškinimas, kai jis yra neaiškus, ir sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas, dėl kurios į teismą turėtų kreiptis antstolis, nežinant kaip vykdyti sprendimą. Nors antstolis teigia, kad išieškotojas antstolio atsisakymo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo neskundė, tas anaiptol nerodo, kad išieškotojas veikė pasyviai. Esmė yra sprendimo vykdymo išaiškinime, tačiau išieškotojas ir antstolis tarpusavyje dėl to nesusitarė.

Dar viena antstolio įvardinta priežastis dėl ko išieškotojas sprendimo vykdymą padarė neįmanomą yra ta, kad antstolis vykdomosiose bylose surašė aktus dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo ir B. M. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo G. M. ir Š. M. pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau bauda skirta nebuvo, nes, anot antstolio, išieškotojas atsisakė taikyti priverstines vykdymo priemones, dėl ko vykdymo eiga sustojo. Kaip matyti, Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi prašymą skirti baudą M. atmetė, konstatuodamas, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik patys skolininkai, sprendimų vykdymo tvarka nėra pakeista, skolininkai ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimams įvykdyti, todėl nėra pagrindo jiems skirti baudą. Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad išieškotojas nesiėmė aktyvių veiksmų teismo sprendimams įvykdyti, nors pagrindinio sprendimo įvykdymą išieškotojas grindė įstatymo jam nesuteikta teise, susijusia su rekonstrukcija. Ši nutartis 2014-10-28 Kauno apygardos tesimo nutartimi taip pat palikta nepakeista. Teismas nesutinka su tokia antstolio pozicija ir mano, kad byloje yra akivaizdūs faktai, pagrindžiantys kreipimąsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o visi aukščiau aptarti faktai aiškiai paneigia antstolio motyvus dėl Institucijos pasyvių veiksmų. Be to, pagal faktines bylos aplinkybes, galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkams už sprendimo nevykdymą nebuvo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013)..

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis, todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-494-701/2015). Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotojas objektyviai negali pasinaudoti jam teismo sprendime numatyta teise nugriauti statinį ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, pareiga visgi išliko G. M. bei Š. M., todėl pagrindo užbaigti vykdomąją bylą antstolio nurodytomis teisės normomis (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu) nėra pagrindo. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje.

Teismas nori pažymėti, kad antstoliui užbaigus vykdomąją bylą ir institucijai iš naujo kreipiantis su vykdomuoju raštu į kitą antstolį, tektų visus vykdymo veiksmus atlikinėti iš naujo, dėl ko būtų negrįstai sukurta situacija, kai vykdymo išlaidos išaugtų dvigubai, t.y. jos egzistuoja tiek antstolio S. V. norimoje užbaigti vykdomojoje byloje (tiek G. M., tiek Š. M. vykdomojoje byloje), taip pat atsirastų ir naujai užvestoje vykdomoje byloje, tačiau išieškotojas nieko kito negalėtų atlikti, nei atliko ir stengiasi atlikti šioje vykdomojoje byloje (tiek G. M., tiek Š. M. vykdomojoje byloje). Ekonomiškumo ir protingumo principas tokiu atveju būtų akivaizdžiai pažeistas.

Byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos taisyklės tam tikram tikslui pasiekti yra įtvirtintos kaip optimalios įprastais, dažniausiai pasitaikančiais atvejais, numatytais įstatymo leidėjo. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teisės analogiją.

Teismui nenustačius nei vienos iš įstatyme įtvirtintų sąlygų, vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, konstatuotina, kad antstolis nepagrįstai užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547 šiuo pagrindu, surašydamas 2015-09-29 patvarkymus Nr. S-15-22375 ir Nr. S-15-22404. Atsižvelgiant į tai, šie antstolio patvarkymai naikintini, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio S. V. veiksmų tenkinti.

Panaikinti vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548 ir Nr. 0127/12/01547 antstolio S. V. 2015-09-29 patvarkymus Nr. S-15-22375 ir Nr. S-15-22404, priimtus CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.