- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-509-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06134-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- B. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-448-1042/2021 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui T. R., trečiajam asmeniui B. R. dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. R. 180 Eur kasmėnesinę materialinę paramą, indeksuojant ją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis kaip 24 metų amžiaus.
2. Atsakovas T. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jis sutinka teikti ieškovui 100 Eur paramą periodinėmis išmokomis. Atsakovas dėl blogos finansinės padėties ir prastos sveikatos būklės nėra pajėgus teikti ieškovo prašomo dydžio paramos. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti paramos būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo T. R. paramą ieškovui L. P. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų; priteisė iš atsakovo ieškovui 1 096,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui B. R. – 200 Eur advokatės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo 49 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, jog ieškovui tapus pilnamečiu iki mokslo metų pradžios jis turėjo ar gavo pakankamai lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas, todėl atmetė atsakovo atstovės teiginius, kad paramos teikimo pradžia turi sutapti su mokslo metų pradžia. Ieškovo nurodymas, kad jis epizodiškai, trumpą laiką savaitgaliais, vasaros metu, bandė užsidirbti maistui, neparodo, jog minėtu laikotarpiu ieškovui nereikėjo tėvų paramos. Tokių duomenų atsakovas nepateikė.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Iš ieškovo 2021-03-16 pirmo pusmečio gimnazijoje pažymių detalizacijos teismas nustatė, kad pirmą pusmetį ieškovas turėjo tik dviejų dalykų nepatenkinamus vidurkius, vienas iš šio vidurkio – 3,43, artimas pakankamai patenkinamam pažymiui – 4. Be to, 2018 metais ieškovas mokėsi užsienyje, o mokymosi procesas šiuo metu Lietuvoje vyksta nuotoliniu būdu. Tai, teismo vertinimu, galėjo lemti tam tikrų dalykų mokymosi rezultatų laikiną pablogėjimą, nes ieškovui reikėjo adaptacinio laikotarpio. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo antro pusmečio mokymosi rezultatai pagerėjo ir jos prašymu ieškovas pamokose pradėjo dalyvauti ne nuotoliniu būdu iš namų, o realiai būdamas gimnazijos pastate. Prieš tai minėto adaptacijos laikotarpio būtinumą iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktas gimnazijos ieškovui išduotas 2020-06-19 pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas turėjo patenkinamą vertinimą (5) tik iš vieno dalyko, kiti vertinimai geresni. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad mokslo metus sudaro du pusmečiai ir byloje nėra duomenų dėl nepatenkinamo ieškovo metinio vidurkio. Minėtos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovas yra pakankamai pažangus mokinys, kuris pakankamai sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis.
6. Teismas iš ieškovo pamokų tvarkaraščio nustatė, kad ieškovo mokymosi procesas yra pakankamai intensyvus, kiekvieną darbo dieną vyksta pamokos, pamokų skaičius yra nuo 6 iki 9 kasdien. Teismas vertino, kad ieškovo mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia tai, jog ieškovas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi: lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, tobulinti žinias, savarankiškai atlikti namuose darbus, ruoštis baigiamiesiems egzaminams, skirti laiko papildomiems namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą bei sėkmingai pabaigti šiuos mokslo metus. Teismas sprendė, kad pilnamečio ieškovo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.
7. Teismas nustatė, kad ieškovo motina šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, jos mėnesinės pajamos siekia apie 1 300 Eur, iki 500 Eur iš šių pajamų jį skiria ieškovo būtiniesiems poreikiams patenkinti, jai priklauso 1/5 dalys dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena ieškovas su senele. Atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2005 m. gamybos transporto priemonė. Atsakovo kasmėnesinės dviejų darboviečių pajamos siekė apie 200 Eur. Atsakovas yra vienos įmonės vadovas. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš darbo.
8. Teismas pažymėjo, kad nors į bylą pateikti atsakovo medicinos dokumentų išrašai ir atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovo sveikatos būklė yra prasta, teismas nesutiko su šiais teiginiais. Byloje nėra duomenų, parodančių, kad nuo to laiko, kai atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam ieškovui iki šiol, jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo. Atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas. Iš atsakovo pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad atsakovui diagnozuotas įgimtas (duomenys neskelbtini). Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų teikti paramos savo pilnamečiam sūnui minimaliems poreikiams tenkinti. Teismas vertino, kad toks paramos teikimas pilnamečiam sūnui nepakenks atsakovo finansiniam stabilumui ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties.
9. Teismas nurodė, kad nors ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, parodančių, jog jo minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 565 Eur suma, tačiau įvertindamas ieškovo poreikio detalizacijoje nurodytas poreikių pozicijas, aplinkybes, kad atsakovas ieškovui anksčiau teikė apie 130 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgdamas į ieškovo amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų (šiuo metu 642 Eur) ir į tai, kad ieškovas prašo atsakovo prisidėti prie paramos jam teikimo mažesne dalimi, nei šiuo metu prisideda trečiasis asmuo, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimai turi būti tenkinami visiškai ir jam iš atsakovo priteisė po 180 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovas mokysis gimnazijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos ieškovui priteisė išlaikymą iki ieškovas mokysis gimnazijoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo 2021-03-12 atliktas 200 Eur ir 2021-04-06 atliktas 100 Eur pervedimai turi būti įskaitomi į ieškovui teiktiną paramą šalių susitarimu, o kilus ginčui individualizuojami vykdymo procese.
11. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstove, jog vienkartinis 400 Eur pervedimas ieškovui nebuvo dovana ir nebuvo skirtas ieškovo vairuotojo kursams apmokėti, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, parodančių, jog pervesdamas ieškovui šią sumą siekė, kad ši suma būtų laikoma išlaikymo (paramos) suma, taip kaip vėliau atsakovas nurodydavo pavedimų paskirtyje. Teismas vertino, kad 400 Eur atsakovo pervedimas nelaikytinas kasmėnesine parama.
12. Teismas nurodė, kad iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškovu, mediacijos procesas taip pat nebuvo rezultatyvus. Parama nebuvo pradėta teikti ieškovui ir pastarajam pateikus ieškinį teismui. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio pateikimą teismui lėmė paties atsakovo veiksmai, todėl ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsakovo turi būti atlygintos visiškai.
13. Teismas nesutiko su atsakovo atstovės nuomone, kad ieškovui neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jis jų nepatyrė, o ieškovo atstovei advokatei sumokėjo trečiasis asmuo. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju.
14. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad mokamos mediacijos išlaidos negalėtų būti priteisiamos, nes ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti nemokama antrinės teisinės pagalbos suteikiama mediacija. Teismas vertino, kad galimybė pasinaudoti nemokama mediatoriaus pagalba yra šalies teisė, o ne pareiga, juo labiau, kad pats atsakovas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, naudojosi mokamomis advokato paslaugomis ir nesikreipė dėl nemokamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų suteikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
15. Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir iš atsakovo T. R. priteisti išlaikymą (paramą) ieškovui L. P. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir įgis vidurinį išsilavinimą, į priteistą išlaikymą (paramą) įskaityti atsakovo (duomenys neskelbtini) atliktą 400 Eur, 2021-03-12 atliktą 200 Eur, 2021-04-06 atliktą 100 Eur, 2021-04-26 atliktą 100 Eur piniginių lėšų pervedimus, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme klausimą ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad ieškovo ieškinį tenkina visiškai, iš tikrųjų jį tenkino tik iš dalies. Ginčą nagrinėjęs ir procesinį sprendimą priėmęs teismas priteisto išlaikymo trukmę susiejo su ieškovo mokymusi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Ši procesinio sprendimo nuostata turėtų būti patikslinta, numatant, kad išlaikymas turi būti teikiamas kol sūnus mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.
15.2. Pablogėjus atsakovo finansinei padėčiai dėl sveikatos būklės ir su ja susijusių ribotų galimybių dirbti, jis nebeturi jokių galimybių mokėti anksčiau teikto dydžio išlaikymą ieškovui. Atsakovas nuo pat teisminio proceso pradžios sąžiningai sutiko mokėti 100 Eur dydžio mėnesio paramą ieškovui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su itin sunkia jo turtine padėtimi, nulemta prastos sveikatos būklės dėl įgimtos širdies patologijos.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovas pilnametystės sulaukusiam sūnui pagal galimybes teikė išlaikymą, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nurodant, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas neteikė jam paramos, o bylą nagrinėjant teisme 2021-03-12 pervedė 200 Eur, 2021-04-06 pervedė ieškovui 100 Eur, kadangi dar 2020 metų birželio mėnesį atsakovas pervedė ieškovo išlaikymui 400 Eur, kurių pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais ir visiškai nepagrįstai nepriskyrė prie atsakovo teikto išlaikymo.
15.4. Ieškovui pilnamečiu tapus moksleivių vasaros atostogų metu, ieškovas du vasaros mėnesius iki mokslo metų pradžios turėjo dėti pastangas dirbti ir užsidirbti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo paramos teikimo pradžią ieškovui skaičiuoti nuo 2020 metų rugsėjo 1 d., ir tokiu būdu ieškinį tenkinti iš dalies, laikant, kad pagal į bylą pateiktus duomenis teisė į išlaikymą ieškovui atsirado nuo tos dienos, kada jis nebeturėjo galimybių pasirūpinti pajamomis. Atsakovas neprivalėjo įrodinėti teismui, jog vasaros atostogų laikotarpiu jis teikė išlaikymą pilnametystės sulaukusiam sūnui. Pilnametystės sulaukęs sūnus vasaros sezono laikotarpiu turėjo imtis priemonių dirbti ir užsidirbti, todėl teismo išvada, kad paramos teikimo pradžia turi sutapti su pilnametyste konkrečios bylos aplinkybių kontekste nėra teisinga, nes jos sulaukęs ieškovas beveik turėjo galimybes dirbti ir vasaros laikotarpiu dirbo, todėl į tėvą nesikreipė su prašymu teikti paramą.
15.5. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pateisino ieškovą dėl jo neigiamų pažymių gyvenimu ir mokymusi užsienyje, nuotolinio proceso trūkumais, adaptacinio laikotarpio poreikiu. Atsakomybę už susiklosčiusią situaciją turėtų prisiimti trečiasis asmuo, dėl kurio neracionalių ir neapgalvotų sprendimų ieškovas iki šiol nebaigė vidurinės mokyklos.
15.6. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas nuolat praleidžia užsiėmimus mokykloje, nors ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, ir dėl šios aplinkybės sprendime visiškai nepasisakė. Akivaizdu, kad problemos, susijusios su ieškovo nepažangumu, yra žinomos trečiajam asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kreipėsi į ugdymo įstaigą ir paprašė, kad sūnus lankytų pamokas ugdymo įstaigoje. Šių aplinkybių teismas tinkamai nevertino.
15.7. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu priklausė vienintelis nekilnojamasis turtas - negyvenamoji patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, ir 2005 m. gamybos transporto priemonė, tačiau jis buvo priverstas parduoti nedidelės vertės garažą ir seną automobilį, kad susimokėti susidariusias skolas, tarp jų ir už ieškovui mokėtą išlaikymą. Dėl ieškovo veiksmų ir nuslėptų atsakovo kontaktų nuo bylą nagrinėjusio teismo, atsakovas tapo bedarbiu ir neteko vienintelio savo gyvenamojo būsto. Šiuo metu jis neturi jokių pajamų ir turto. Dėl susidariusios situacijos labai pablogėjo atsakovo sveikatos būklė, nes dėl kasdieninės įtampos ir išgyvenamo streso kylantis spaudimas ypatingai kenkia širdies veiklai. Be to, vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą ir automobilį atsakovas buvo priverstas parduoti ne todėl, kad jį nuslėpti ir neteikti išlaikymo ieškovui, o todėl, kad turėti bent kiek piniginių lėšų išlaikymo teikimui ir jį teikti pagal išgales.
15.8. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors teismas laikė, kad atsakovo atleidimo pagrindas nepatvirtina jo atstovės išsakytų teiginių, nurodant, jog atsakovo atleidimą lėmė byloje paskelbta jo paieška ir procesinių dokumentų atsakovui įteikimas per antstolį, tačiau bet kuris darbdavys, žinodamas, kad tokio pagrindo darbuotojo atleidimui nėra, suras kitą pagrindą, kaip šiuo konkrečiu atveju DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir tiesiog atsikratys problemas įmonei sukeliančiu darbuotoju. Paklausimai darbdaviams iš policijos ir antstolių kontoros visiškai sugadino atsakovo reputaciją prieš darbdavius, todėl jie priėmė sprendimus atleisti atsakovą iš darbo arba pasiūlyti savo noru nutraukti darbo santykius.
15.9. Atsakovas neturi patvirtinto neįgalumo, tačiau jo sveikatos būklė niekada nebuvo patenkinama. Bylą nagrinėjęs teismas ir šios aplinkybės tinkamai nevertino, nepagrįstai suteikdamas prioritetą jauno, darbingo, prastai besimokančio ir praleidžiančio pamokas ieškovo interesams. Pateikiama teismui atsakovo pažyma apie sveikatos būklę. Nutrūkus atsakovo darbo santykiams teko nedelsiant grąžinti ir 600 Eur skolą darbdaviui (įsipareigojimas pagal išduotą vekselį), dėl ko jis buvo priverstas parduoti savo turtą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pridedamas VĮ Registrų centras NTR išrašas, patvirtinantis, kad atsakovas nuosavybės teisėmis nevaldo jokio nekilnojamojo turto.
15.10. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovo prašytas ir teismo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas bei didžiulės bylinėjimosi išlaidos dar labiau pablogino jau ir taip prastą jo turtinę padėtį. Buvęs atsakovo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo mažmeninės prekybos veiklą, kuriai dėl šalyje paskelbto karantino buvo taikomi veiklos suvaržymai. Darbdaviui išreiškus norą sumažinti atsakovui nustatytas darbo valandas, atsakovui neliko kitos išeities kaip nutraukti darbo santykius. Atsakovas šiuo metu aktyviai ieško naujo darbo. Atsakovas dėl turimų sveikatos sutrikimų negali dirbti bet kokio darbo, turi vengti streso, negali dirbti fizinio darbo, kadangi medikai rekomendavo atsakovui dėl jo širdies patologijos nekelti sunkesnių nei 10 kg daiktų, kas apsunkina atsakovo galimybes susirasti naują darbą. Būdamas bedarbis, atsakovas neturi jokių galimybių mokėti teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų, o už parduotą turtą gautos nedidelės pajamos įsipareigojimus sūnui leis vykdyti tik labai trumpą laiką.
15.11. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas gauna 70 Eur dydžio valstybės mokamą išmoką.
15.12. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad vienkartinis jo 400 Eur pervedimas ieškovui buvo dovana. Atsakovas neturi specialių žinių, ką turėtų nurodyti mokėjimo paskirtyje darydamas pavedimą. Tik po to, kai atsakovas kreipėsi į advokatę, jam buvo paaiškinta, ką jis turi įrašyti mokėjimo paskirtyje atlikdamas pavedimą. Visi kiti atsakovo pavedimai buvo atliekami nurodant mokėjimo paskirtį kaip išlaikymą (paramą). 400 Eur atsakovas pervedė ieškovui jo prašymu, pasiskolinęs iš trečiųjų asmenų (darbdavio), nes visos sumos neturėjo, tuo metu ypač vertindamas bei brangindamas savo ir sūnaus santykius. 400 Eur atsakovui yra ženkli suma, todėl negali būti vertinama kitaip nei išlaikymas (parama) ieškovui.
15.13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškovu, o mediacijos procesas taip pat nebuvo rezultatyvus. Pažymi, kad nors ieškovo ir atsakovo bendravimas iki ginčo kilimo nebuvo dažnas, tačiau jų santykiai buvo geri. Ieškovas nedavė jokių užuominų atsakovui, jog jam reikalinga piniginė pagalba. Ieškovas nesidalino su atsakovu ir informacija, kaip jis toliau gyvens sulaukęs pilnametystės, išskyrus tai, kad ketino išsilaikyti vairavimo teises ir pradėti dirbti. Taigi, negalima kategoriškai teigti, kad ieškovo ieškinio pateikimą teismui lėmė paties atsakovo veiksmai. Ieškovas nepranešė atsakovui, kad inicijavo privalomąją ikiteisminę mediaciją šeimos ginče, o net ir padavęs atsakovą į teismą jis su tėvu susirašinėjo žinutėmis per „viber“ programėlę, o apie jam reikalingą išlaikymą neužsiminė. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo B. R. žinojo atsakovo kontaktinį numerį, tačiau, akivaizdu, jo nepateikė nei mediatorei, nei teismui, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nepagrįstai sprendė, jog ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsakovo turi būti atlygintos visiškai. Visų šių aukščiau aptartų aplinkybių, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nevertino.
15.14. Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovo pozicija dėl mokamų mediacijos išlaidų priteisimo. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, toje pačioje situacijoje taikė iš esmės dvigubus standartus ieškovui ir atsakovui bylos nagrinėjimo procese. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo procesinio elgesio, kad ir jis turėjo galimybę pasinaudoti nemokamos antrinės teisinės pagalbos paslaugomis ir mediacijoje, ir nagrinėjant bylą teisme. Tokia situacija, suteikianti procese perdėtą ir nepagrįstą pranašumą ieškovui, negali būti pateisinama ir toleruojama, o teismo išvados atsakovo atžvilgiu yra nekorektiškos bei neteisingos. Atsakovas iki ieškinio teismui padavimo nežinojo, kad gali pasinaudoti nemokamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų gavimu, skolinosi pinigines lėšas privataus advokato paslaugoms apmokėti, grimzdamas į skolas, tačiau teismas sprendime jį nepagrįstai kritikavo, todėl mano, kad ir dėl šios priežasties teismas nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. P. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo T. R. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti pateiktus įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimus ir duomenis iš portalo rekvizitai.lt. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantas suabsoliutina argumentus dėl ieškovo galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku, tačiau tai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviui siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Be to, ši aplinkybė savaime nešalina tėvo paramos ieškovui būtinumo.
Šalies argumentai
16.2. Apeliantas suabsoliutina ir ieškovo pažangumo stoką apeliaciniame skunde teigdamas, kad L. P. mokymosi rezultatai turėtų nulemti ir priteisiamo išlaikymo dydį. Ieškovas sutinka su tuo, kad jo mokymosi rezultatai nėra patys pažangiausi, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl mokymosi rezultatų vertinimo.
16.3. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių negyvenamosios patalpos - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos. Iš viešai prieinamų duomenų – skelbimų apie minėtu adresu esančių garažų pardavimą, matyti, kad kainos už tokio pobūdžio nekilnojamąjį turtą yra pakankamai didelės, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovas gavo nemažą sumą už parduotą turtą ir turi pakankamai finansinių galimybių teikti priteistą išlaikymą. Apelianto atleidimas iš mažai apmokamo darbo gali suteikti atsakovui puikias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, juo labiau, kad atsakovas turi didelę vadovaujamo darbo patirtį. Tačiau atsakovas nededa jokių pastangų rasti geriau apmokamą darbą, kas rodo jo lengvabūdiškumą, neatsakingumą ir vengimą išlaikyti sūnų.
16.4. Į gydymo įstaigą atsakovas kreipėsi tik prasidėjus teisminiam procesui, kas, ieškovo manymu, rodo apelianto siekį sudaryti teismui ligoto žmogaus įvaizdį ir parodyti, kad jis neva turi ribotas galimybes dirbti. Ieškovas pripažįsta, kad apeliantas turi įgimtą (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, kad atsakovas nededa jokių pastangų šią problemą pašalinti.
16.5. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, jam taip pat priklauso turtinės teisės – šios įmonės akcijos, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad įmonės metinė apyvarta nėra maža. Taigi, atsakovas turi pajamų ir, manytina, naudojasi bendrovės transporto priemone, o jo automobilio pardavimas buvo siekis parodyti, jog jis pardavė paskutinį turtą.
16.6. Ieškovas, prašydamas priteisti 180 Eur dydžio paramą, jau yra įvertinęs, jog jis gauna 70 Eur paramą iš valstybės, iš jo poreikių sąmatos, paaiškinimų ir mamos pavedimų kopijų matyti, kad ieškovo poreikių patenkinimui vienas iš tėvų turi skirti ne mažiau 250 Eur sumą per mėnesį.
16.7. Atsakovo ieškovui pervesti 400 Eur buvo gimtadienio dovana sūnui gimimo dieną. Ieškovas atsakovui sakė, kad šie pinigai bus panaudoti vairuotojo kursams, todėl prašydamas gimtadienio dovaną įskaityti į paramos sumą, apeliantas siekia sumažinti mokėtinos paramos sumą. Be to, atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, procesiniuose dokumentuos, tiek apeliaciniame skunde neigė žinojęs, jog sulaukus pilnametystės sūnui yra reikalinga parama, tačiau nurodo, jog tie 400 Eur buvo skirti būtent ieškovo išlaikymui.
16.8. Atsakovas žinojo, jog sulaukęs pilnametystės sūnus toliau mokysis gimnazijoje ir jam yra reikalinga materialinė parama. Todėl apeliantas, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie sūnaus poreikius į išlaikymą, siekia išvengti pareigos išlaikyti savo sūnų.
16.9. Asmuo yra laisvas pasirinkti, ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą, bei teisę pačiam pasirinkti atstovą, kuriam jis su advokatu sudaryta rašytine atstovavimo sutartimi paves savo įgalinimus procesiniams veiksmams atlikti. Už advokato paslaugas trečiasis asmuo turi galimybę sumokėti, šis užmokestis už advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie bylos atsakovo siųstos žinutės ieškovui kopiją. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Tai, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo, pardavė turtą, vertintina kaip siekis parodyti finansinį nepriteklių ir norą išvengti paramos vaikui mokėjimo. Atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis iš esmės yra panaši.
17.2. Atsakovo darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo pagrindas yra susijęs su DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta darbdavio teisė nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Be kita ko, apeliantas turėjo gauti įstatymo nustatytą išeitinę išmoką ir turės galimybę rasti daug geriau apmokamą darbą.
17.3. Nors apeliantas nurodo, kad jo sveikata yra bloga, tačiau atsakovo pozicija dėl sveikatos būklės neatitinka tikrovės, jam neįgalumas nėra nustatytas, todėl apeliantui nustatytas įgimtas (duomenys neskelbtini) netrukdo dirbti.
17.4. Nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes trečiasis asmuo tiek mediatorei, tiek atstovei, tiek teismui nurodė visus turimus ir žinomus atsakovo kontaktinius duomenis, todėl nėra atsakingas dėl apeliantui kilusių neigiamų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
20. Su apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo priimti naujus įrodymus: 2020-06-08 vekselį, patvirtinantį, kad atsakovui nepakanka lėšų pragyvenimui, todėl neretai tenka skolintis pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų; VĮ Registrų centro 2021-05-10 NTR išrašą ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 2018-05-23 ir 2021-05-11 pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad atsakovas yra pardavęs nedidelės vertės garažą ir automobilį bei grąžinęs skolą, nebeturi nuosavybės teisėmis jokio nekilnojamojo turto; 2021-04-26 mokėjimo nurodymą apie padarytą įmoką ieškovui už 2021 m. balandžio mėnesį; 2021-04-07 išrašą iš medicininių dokumentų apie itin prastą atsakovo sveikatą, 2021-05-13 VSDFV pažymą, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Atsakovas nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.
21. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. P. teikia naujus įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimus ir duomenis iš portalo rekvizitai.lt. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu atsakovas pateikė duomenis apie jo vardu registruoto nekilnojamojo turto pardavimą, tačiau nepateikė pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje atsispindėtų parduoto turto kaina, prie šio atsiliepimo kaip priedas yra pridedami du skelbimų išrašai, kurie yra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo argumentais ir naujai pateiktais apelianto įrodymais. Duomenys iš https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/ yra apie tai, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas.
22. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. R. prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – atsakovo T. R. siųstos žinutės ieškovui L. P. kopiją. Trečiasis asmuo nurodė, kad ši žinutė labai aiškiai iliustruoja apelianto požiūrį į sūnų, į jo siekį įgyti išsilavinimą ir apskritai požiūrį į savo pareigas. Šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme dėl to, kad trečiasis asmuo tikėjo, jog atsakovas bus lojalus, vykdys teismo sprendimą, be to, teisme dalyvavo nuotoliniu būdu, neturėjo galimybės pasitarti su atstove dėl šio įrodymo pateikimo teismo posėdžio metu.
23. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai – 2020-06-08 vekselis ir 2021-04-07 išrašas iš medicininių dokumentų, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakytina šiuos įrodymus priimti.
27. Kitų apelianto teikiamų įrodymų - VĮ Registrų centro 2021-05-10 NTR išrašo, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarčių, 2021-05-13 VSDFV pažymos - priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas iš esmės reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui, todėl atsisakytina priimti minėtus apelianto teikiamus įrodymus.
28. Remiantis aukščiau minėtais argumentais apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo L. P. teikiamus įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimus ir duomenis iš portalo rekvizitai.lt.
29. Trečiojo asmens B. R. pateiktas įrodymas – atsakovo T. R. siųstos žinutės ieškovui L. P. kopija, neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir jį.
Dėl ginčo esmės
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
31. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-134-542/2008 iš atsakovo T. R. vaikui L. P. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas L. P. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis. Ieškinio teismui pateikimo metu (2020-11-10) ieškovas L. P. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasėje.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos materialinės paramos būtinumo, nustatė, kad ieškovas atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, t.y. sulaukęs pilnametystės jis mokosi vidurinėje mokykloje, pakankamai sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis, ieškovas santaupų ir turto neturi, ieškovo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui pilnamečiu tapus moksleivių vasaros atostogų metu, ieškovas du vasaros mėnesius iki mokslo metų pradžios turėjo dėti pastangas dirbti ir užsidirbti, todėl įvertinus šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo paramos teikimo pradžią ieškovui skaičiuoti nuo 2020 metų rugsėjo 1 d.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (atostogų laikotarpiu ir pan.) suabsoliutinimas, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi kiekvienas mokinys turi pagrįstą interesą vasaros atostogų metu susikoncentruoti į poilsį, o ne į darbą. Kartu pažymėtina, kad išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra neabejotinai sudėtinga. Įvertinus tai, kad ieškovas, nebaigęs vidurinio ugdymo programos, turi žemą kvalifikaciją, taip pat aplinkybę, kad moksleivių vasaros atostogų metu darbas neabejotinai yra nenuolatinio pobūdžio, nėra pagrindo išvadai, jog itin trumpu vasaros atostogų laikotarpiu ieškovui radus darbą, jo uždirbtų pajamų sumos būtų pakakę jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, esant CK 3.192¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, atsakovui tenka pareiga materialiai išlaikyti moksleivį sūnų tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog išlaikymas ieškovui nagrinėjamu atveju turėjo būti priteistas nuo mokslo metų pradžios (2020?09-01).
37. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nepažangumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neeliminuoja ieškovo teisės gauti paramą CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas yra nesąžiningas ar piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis. Akivaizdu, kad ieškovas stengiasi pabaigti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą, be to, atkreiptinas dėmesys, kad mokslo rezultatus apsprendžia ne tik moksleivio įdirbis, bet ir asmeniniai gebėjimai ir kitos asmens psichologinės savybės. Taigi, ieškovo gauti pažymiai ir pamokų lankomumas, nėra esminis kriterijus vertinat ieškovo pažangumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytą pažangaus moksleivio kriterijų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nėra perkeltas į 12 klasę (ieškinio teismui pateikimo metu (2020-11-10) mokėsi 11 klasėje).
38. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą ieškovui, tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teisingai vertino ieškovo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neva netinkamo pirmos instancijos teismo atlikto atsakovo galimybės teikti paramą vertinimo, yra nepagrįsti.
40. Pažymėtina, kad apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai nėra pakankami įrodymai spręsti, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas, kadangi apeliantui nėra nustatytas laikinas ar nuolatinis nedarbingumo lygis. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, parodančių, kad nuo to laiko, kai atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam ieškovui iki šiol, jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2005 m. gamybos transporto priemonė. Iš Sodros 2020-09-17 pažymos matyti, kad atsakovo kasmėnesinės dviejų darboviečių pajamos siekė tik apie 200 Eur, kas, teismo vertinimu, yra mažai tikėtina, juolab, kad atsakovas yra vienos įmonės vadovas. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo jo turtinė padėties pablogėjo (atsakovas buvo priverstas parduoti nedidelės vertės garažą ir seną automobilį, kad susimokėti susidariusias skolas, tarp jų ir už ieškovui mokėtą išlaikymą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pardavė garažą, transporto priemonę, leidžia spręsti ne apie jo sunkią turtinę padėtį ir esamų įsiskolinimų apmokėjimą, bet apie siekį išvengti prievolės teikti sūnui paramą.
41. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis neturi darbo ir neteko vienintelio savo gyvenamojo būsto, šiuo metu jis neturi jokių pajamų ir turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia, jog jis neturi objektyvių galimybių remti ieškovo 180 Eur periodinėmis išmokomis. Nors apeliantas teigia, kad jis negauna jokių pajamų, tačiau pažymėtina, jog netekus darbo ir/ar negaunant jokių pajamų, asmenims mokamos socialinės ir kitos įstatymais nustatytos išmokos. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jo gaunamas dėl netekto darbo socialines ar kitokio pobūdžio išmokas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog apeliantas nėra atskleidęs tikrosios savo turtinės padėties.
42. Apeliantas nurodo, kad jis šiuo metu aktyviai ieško naujo darbo, tačiau dėl turimų sveikatos sutrikimų negali dirbti bet kokio darbo, turi vengti streso, negali dirbti fizinio darbo, kadangi medikai rekomendavo atsakovui dėl jo širdies patologijos nekelti sunkesnių nei 10 kg daiktų, kas apsunkina atsakovo galimybes susirasti naują darbą. Tiek teismas, tiek ieškovas pripažino, kad atsakovas turi širdies patologiją, tačiau atsakovas neįrodė, jog šis jo turimas sveikatos negalavimas trukdo susirasti darbą pagal atsakovo turimą kvalifikaciją. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių jo aktyvų darbo ieškojimą (pvz. registracija darbo biržoje, gyvenimo aprašymo siuntimas darbdaviams ir pan.). Pažymėtina, kad apeliantas sutinka ieškovui kas mėnesį mokėti po 100 Eur paramą, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kokią ją deklaruoja apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto galimybę teikti paramą pilnamečiam vaikui. Taigi, aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo priteista 180 Eur dydžio kas mėnesį mokama parama iš esmės pablogintų paramą teikiančio tėvo turtinę padėtį ar paramos priteisimas padarytų esminės žalos atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
43. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atleidimo iš darbo aplinkybėmis, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas ir neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
44. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto 180 Eur paramą periodinėmis išmokomis, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas gauna 70 Eur dydžio valstybės mokamą išmoką.
45. Pažymėtina, kad Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021-01-01 išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
46. Atsakovas neginčija ieškovo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
47. Atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ieškovas prašo atsakovo prisidėti prie paramos jam teikimo mažesne dalimi, nei šiuo metu prisideda trečiasis asmuo (ieškovo mama), į tai, kad prašoma priteisti 180 Eur periodinė parama neviršija net pusės minimalios algos (642 Eur), apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog ieškovas gauna 70 Eur dydžio valstybės mokamą išmoką, nesudaro pagrindo mažinti ieškovo prašomos priteisti paramos dydžio (180 Eur). Be to, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jo poreikių sąmatos, prašydamas priteisti iš atsakovo 180 Eur paramą, jis jau yra įvertinęs iš valstybės gaunamą 70 Eur paramą.
48. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinant tai, kad apeliantas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, taip pat neįrodė, jog dėl sveikatos problemų atsakovas negali dirbti ir gauti pajamų, o ieškovas įrodė paramos poreikį ir dydį, konstatuojama, kad apeliantas negali būti atleistas nuo pareigos remti besimokantį gimnazijoje savo pilnametį sūnų 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.
49. Apeliantas ginčija teismo išvadą, pagal kurią vienkartinis jo 2020 metų birželio mėnesio 400 Eur pervedimas ieškovui buvo įvertintas dovana. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas neturi specialių žinių, ką turėtų nurodyti mokėjimo paskirtyje darydamas pavedimą. Atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog vienkartinis 400 Eur pervedimas ieškovui nebuvo dovana ir nebuvo skirta ieškovo vairuotojo kursams apmokėti, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog pervesdamas ieškovui šią sumą siekė, kad ši suma būtų laikoma išlaikymo (paramos) suma, taip kaip vėliau atsakovas nurodydavo pavedimų paskirtyje. Pažymėtina, jog teismo įsitikinimą, kad minėtas 400 Eur pavedimas buvo dovana ieškovui, sustiprina ir tai, kad ieškovas yra gimęs birželio mėnesį, tai yra tą patį mėnesį, kuomet ir buvo atliktas pavedimas.
50. Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
51. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, jog paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.
52. Pažymėtina, jog priimamas teismo sprendimas turi būti aiškus ir konkretus, t. y. sąlyginius teismo sprendimus priimti draudžiama. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovas bylos nagrinėjimo metu mokėsi mokykloje, įrodymų apie jo tolesnį mokslą aukštojoje mokykloje byloje nebuvo pateikta, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė paramą ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) (nuo ieškovo pilnametystės) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Patenkindamas pilnai ieškovo materialinį ieškinio reikalavimą dėl 180 Eur dydžio priteisimo periodinėmis išmokomis, skirtingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, teismas iš esmės ieškinį tenkino visiškai. Pasikeitus aplinkybėms, tai yra ieškovui tęsiant mokslus, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti išlaikymą (paramą) iki jis mokysis aukštojoje mokykloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo
53. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą, lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Pavyzdžiui, jei atsakovas, atlikęs teismo neteisėtu ir ieškovo teises pažeidusiu pripažintą veiksmą, byloje nuosekliai pripažįsta savo veiksmo neteisėtumą ir atitinkamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei procese veikia taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, tai sudaro prielaidas ginčą išspręsti mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, veikiant nesilaikant pirmiau nurodytų civilinio proceso principų. Jei proceso dalyvių veiksmai pagal įtaką išlaidų dydžiui byloje buvo skirtingi, yra pagrindas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir išlaidas paskirstyti atitinkamai pagal jas lėmusius faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 950 Eur advokatės pagalbos išlaidos, 50 Eur už privalomą mediaciją, 96,80 Eur antstolio paslaugų išlaidos. Trečiojo asmens B. R. bylinėjimosi išlaidas sudarė 200 Eur advokatės pagalbos išlaidos.
56. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo konstatuotas ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. sutiko ieškovui teikti kas mėnesį 100 Eur dydžio paramą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, konstatuoja, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovo veiksmai – nesutikimas ieškovui teikti 180 Eur paramą periodinėmis išmokomis.
57. Apelianto nurodomos aplinkybės iki ieškinio pateikimo teismui (ieškovo ir trečiojo asmens B. R. nebendradarbiavimo) teismui ieškovo ieškinį tenkinus pilna apimtimi, nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį.
58. Apeliantas taip pat nurodo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo B. R. žinojo atsakovo kontaktinį numerį, tačiau jo nepateikė nei mediatorei, nei teismui, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, jog ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsakovo turi būti atlygintos visiškai. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip deklaratyvaus pobūdžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK normos nenumato teismo pareigos apie inicijuotą teismo procesą šalis informuoti telefonu, todėl ieškovas ar trečiasis asmuo neturėjo pareigos teismui pateikti atsakovo kontaktinio numerio.
59. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo patirtų mediacijos išlaidų, pagrįstai vertino, jog galimybė pasinaudoti nemokama mediatoriaus pagalba yra šalies teisė, o ne pareiga, juolab, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovo mama didžiąja dalimi teikia paramą ieškovui, kas suponuoja teismui išvadą, kad trečiasis asmuo neabejotinai finansiškai rėmė ieškovą inicijuojant bylą teisme ir mediacijos procese. Šią aplinkybę pripažįsta ir trečiasis asmuo B. R. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo procesinio elgesio, kai jis, turėdamas galimybę pasinaudoti nemokamos antrinės teisinės pagalbos paslaugomis nagrinėjant bylą teisme, naudojosi privataus advokato paslaugomis.
60. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo procesinio elgesio, kad jis turėjo galimybę pasinaudoti nemokamos antrinės teisinės pagalbos paslaugomis ir mediacijoje, ir nagrinėjant bylą teisme. Atsakovas iki ieškinio teismui padavimo nežinojo, kad gali pasinaudoti nemokamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų gavimu, skolinosi pinigines lėšas privataus advokato paslaugoms apmokėti, tačiau teismas sprendime jį nepagrįstai kritikavo. Nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats apeliantas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo rūpintis savo interesais pasirinkdamas atstovą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atsakovui pasiūlyti naudotis nemokama teisine pagalba. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo naudojosi privataus advokato paslaugomis, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
61. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
63. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, pagrįstai nusprendė dėl išlaikymo būtinumo, teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Ieškovas L. P. apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus apeliacinį skundą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
66. Trečiasis asmuo B. R. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui, todėl prašo pagal pateiktus dokumentus priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo T. R. Atmetus apeliacinį skundą, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.