Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui T. R., trečiajam asmeniui B. R. dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas L. P. prašo priteisti iš atsakovo T. R. 180,00 Eur kasmėnesinę materialinę paramą, indeksuojant ją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis kaip 24 metų amžiaus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1–4 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nagrinėjamas teiktinos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo T. R. ir trečiojo asmens B. R. sūnus. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-542/2008 matyti, kad iš atsakovo T. R. vaikui L. P. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2007-03-15 iki vaiko pilnametystės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui tapus pilnamečiu, atsakovas neteikė jam paramos, o bylą nagrinėjant teisme 2021-03-12 pervedė 200,00 Eur (paskirtis „išlaikymas už 2021 m. sausio ir vasario mėn.“), o 2021-04-06 pervedė ieškovui 100,00 Eur (paskirtis „išlaikymas už 2021 m. kovo mėn.“).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl momento, nuo kada turi būti priteista parama pilnamečiui vaikui

8. Minėta, kad ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), o ieškinys teisme gautas 2020-11-11. Ieškovas prašė priteisti paramą nuo jo pilnametystės. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodoma, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas (parama) priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Taigi konstatuotina, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) tapus pilnamečiu, o atsakovui nustojus teikti išlaikymą, ieškovo išlaikymo naštą paskyrus vien trečiajam asmeniui, ieškovui nuo jo pilnametystės atsirado teisė reikalauti iš atsakovo paramos priteisimo. Taip pat, laikotarpis nuo ieškovo pilnametystės iki ieškinio pateikimo dienos, nustačius, jog atsakovas ieškovui būtinos paramos nuo jo pilnametystės neteikė, traktuotinas kaip laiko tarpas už kurį priteistinas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad ieškovui tapus pilnamečiu iki mokslo metų pradžios jis turėjo ar gavo pakankamai lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas, todėl atmestini atsakovo atstovės teiginiai, kad paramos teikimo pradžia turi sutapti su mokslo metų pradžia. Ieškovo nurodymas, kad jis epizodiškai trumpą laiką savaitgaliais, vasaros metu bandė užsidirbti maistą, neparodo, jog minėtu laikotarpiu ieškovui nereikėjo tėvų paramos. Tokių duomenų atsakovas nepateikė.

Dėl paramos dydžio nustatymo kriterijų

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) CK 3.192¹ straipsnyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t.y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl sąžiningo ir pažangaus mokymosi

12. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą.

13. Šiaulių apylinkės teismui pareikalavus, teismui buvo pateikta ieškovo 2021-03-16 pirmo pusmečio gimnazijoje pažymių detalizaciją. Teismas nesutinka su atsakovo atstovės teiginiais, kad ieškovas yra nepažangus mokinys. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinė bylą Nr. 3K-7-204/2009). Iš prieš tai minėtos detalizacijos matyti, kad pirmą pusmetį ieškovas turėjo tik dviejų dalykų nepatenkinamus vidurkius, vienas iš šio vidurkio – 3,43, artimas pakankamai patenkinamam pažymiui – 4. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. ieškovas mokėsi užsienyje, o mokymosi procesas šiuo metu Lietuvoje vyksta nuotoliniu būdu. Tai, teismo vertinimu, galėjo lemti tam tikrų dalykų mokymosi rezultatų laikiną pablogėjimą, nes ieškovui reikėjo adaptacinio laikotarpio. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo antro pusmečio mokymosi rezultatai pagerėjo ir jos prašymu, ieškovas pamokose pradėjo dalyvauti ne nuotoliniu būdu iš namų, o realiai būdamas gimnazijos pastate. Prieš tai minėto adaptacijos laikotarpio būtinumą iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktas gimnazijos ieškovui išduotas (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas turėjo patenkinamą vertinimą (5) tik iš vieno dalyko, kiti vertinimai geresni. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokslo metus sudaro du pusmečiai ir byloje nėra duomenų dėl nepatenkinamo ieškovo metinio vidurkio. Prieš tai minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra pakankamai pažangus mokinys, kuris pakankamai sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis.

Dėl protingų galimybių pačiam ieškovui pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis išnaudojimo

14. Iš ieškovo pamokų tvarkaraščio matyti, kad ieškovo mokymosi procesas yra pakankamai intensyvus, kiekvieną darbo dieną vyksta pamokos, pamokų skaičius nuo 6 iki 9 kasdien (žr., ieškinio priedus). Teismo vertinimu, ieškovo mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia tai, kad ieškovas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi: lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, tobulinti žinias, savarankiškai atlikti namuose darbus, ruoštis baigiamiesiems egzaminams, skirti laiko papildomiems namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą bei sėkmingai pabaigti šiuos mokslo metus. Taigi teismas sprendžia, kad pilnamečio ieškovo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.

Dėl tėvų galimybių teikti paramą

15. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

16. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo (ieškovo motina) šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Bylos duomenimis ir trečiojo asmens nurodymu, jos mėnesinės pajamos siekia apie 1300,00 Eur, iki 500,00 Eur dalį šių pajamų jį skiria ieškovo būtiniesiems poreikiams patenkinti. VĮ Registrų centro duomenimis, trečiajam asmeniui priklauso 1/5 dalys dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).; 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/10 dalis 2 kambarių buto, esančio(duomenys neskelbtini) , kuriame ir gyvena ieškovas su senele.

17. Bylos duomenimis, atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. gamybos transporto priemonė. Iš Sodros 2020-09-17 pažymos matyti, kad atsakovo kasmėnesinės dviejų darboviečių pajamos siekė apie 200,00 Eur. Atsakovas yra vienos įmonės vadovu. Atsakovo atstovė pateikė teismui duomenis, parodančius, kad 2021-03-29 atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 57 str. 1 d. 1 p., nurodydama, kad atsakovo atleidimą lėmė byloje paskelbta jo paieška ir procesinių dokumentų atsakovui įteikimas per antstolį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta darbdavio teisė nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Taigi, nurodytas atsakovo atleidimo pagrindas nepatvirtina atsakovo atstovės prieš tai minėtų teiginių. Pažymėtina, kad nors į bylą pateikti atsakovo medicinos dokumentų išrašai ir atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo sveikatos būklė yra prasta, teismas negali sutikti su šiais teiginiais. Byloje nėra duomenų, parodančių, kad nuo to laiko, kai atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam ieškovui iki šiol jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo. Atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas. Iš atsakovo pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

18. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų teikti paramos savo pilnamečiam sūnui (ieškovui) minimaliems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, toks paramos teikimas pilnamečiam sūnui nepakenks atsakovo finansiniam stabilumui ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties. Pažymėtina, kad bylos atsiliepdamas į ieškovo ieškinį, atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, sutikdamas ieškovui kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur paramą.

Dėl paramos dydžio

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neturi savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi gimnazijoje, sprendžia, kad ieškovas turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui būtina parama. Pažymėtina, kad pastaruoju metu Lietuvoje vykstantis prekių ir paslaugų kainų augimas ir metinės infliacijos faktas yra visiems žinoma, Statistikos departamento skelbiama informacija ir šių aplinkybių nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

20. Nors ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, parodančių, kad jo minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 565,00 Eur suma, teismas, įvertindamas ieškovo poreikio detalizacijoje nurodytas poreikių pozicijas, aplinkybes, kad atsakovas ieškovui anksčiau teikė apie 130,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgdamas į ieškovo amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų (šiuo metu 642 Eur), ir į tai, kad ieškovas prašo atsakovo prisidėti prie paramos jam teikimo mažesne dalimi, nei šiuo metu prisideda trečiasis asmuo, sprendžia, jog ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai ir jam iš atsakovo priteistina po 180,00 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovas mokysis gimnazijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo nurodytus poreikius, bet ir jo tėvų turtinę padėtį, darbingumo lygį, tėvų būtinuosius poreikius ir galimybes teikti paramą ieškovui.

21. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Minėta, kad ieškovas tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos ieškovui priteistinas išlaikymas iki ieškovas mokysis gimnazijoje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo 2021-03-12 atliktas 200,00 Eur ir 2021-04-06 atliktas 100,00 Eur pervedimai turi būti įskaitomi į ieškovui teiktiną paramą šalių susitarimu, o kilus ginčui, individualizuojami vykdymo procese.

22. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstove, kad vienkartinis 400,00 Eur pervedimas ieškovui nebuvo dovana ir nebuvo skirta ieškovo vairuotojo kursams apmokėti, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, parodančių, jog pervesdamas ieškovui šią sumą, siekė, kad ši suma būtų laikoma išlaikymo (paramos) suma, taip kaip vėliau atsakovas nurodydavo pavedimų paskirtyje. Teismo vertinimu, 400,00 Eur atsakovo pervedimas nelaikytinas kasmėnesine parama.

23. Kitos šalių atstovių nurodytos aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos kontekste, todėl plačiau neanalizuojamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovui bylos nagrinėjimo metu iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus dėl paramos teikimo

24. Atsakovui iš dalies įvykdžius ieškovo reikalavimus, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškovu, mediacijos procesas taip pat nebuvo rezultatyvus. Parama nebuvo pradėta teikti ieškovui ir pastarajam pateikus ieškinį teismui. Akivaizdu, kad ieškovo ieškinio pateikimą teismui lėmė paties atsakovo veiksmai, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsakovo turi būti atlygintos visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 950,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos, 50,00 Eur už privalomą mediaciją, 96,80 Eur antstolio paslaugų išlaidos. Pažymėtina, kad advokatės pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

26. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudarė 200,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos ir jos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio.

27. Teismas negali sutikti su atsakovės atstovės nuomone, kad ieškovui neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes jis jų nepatyrė, o ieškovo atstovei advokatei sumokėjo trečiasis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

28. Akivaizdu, kad teismas turi pagrindą spręsti dėl minėtų išlaidų priteisimo bylą laimėjusiai šaliai – ieškovui.

29. Teismas atmeta atsakovo atstovės teiginius, kad mokamos mediacijos išlaidos negalėtų būti priteisiamos, nes ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti nemokama antrines teisinės pagalbos suteikiama mediacija. Teismo vertinimu, galimybė pasinaudoti nemokama mediatoriaus pagalba yra šalies teisė o ne pareiga. Juo labiau, kad pats atsakovas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, naudojosi mokamomis advokato paslaugomis ir nesikreipė dėl nemokamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų suteikimo.

30. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo visiškai, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (paramą) periodiniais mokėjimais sudaro 49,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) paramą ieškovui L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnis negu 24 metų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. R. ieškovui L. P. 1096,80 (vieno tūkstančio devyniasdešimt šešių eurų aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos.

Priteisti iš atsakovo T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,00 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.