Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi dvi dukras – G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu yra nepilnametės. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir, be kita ko, nustatė nepilnametės G. Š. gyvenamąją vieta su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai kas mėnesį po 300 Lt (87 Eur) išlaikymą iki dukters pilnametystės. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini). nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeista Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametei G. dydžio, t. y. abipusiu tėvų sutarimu išlaikymas dukrai buvo padidintas iki 110 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės, taip pat išspręstas ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. Š. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai teikimo klausimas – dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas 110 Eur išlaikymas iki jos pilnametystės. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini). nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmiau nurodytas išlaikymas kiekvienai iš dukterų buvo padidintas iki 170 Eur. 2020 m. lapkričio 7 d. abi nepilnametės dukros buvo paimtos iš motinos dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikams saugių gyvenimo sąlygų neužtikrinimo, dėl dažno mergaičių palikimo vienų be jokios priežiūros ir tokiu būdu netinkamai vykdžius motinos pareigas. 2020 m. lapkričio 16 d. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo perduotos tėvo globai ir nuo to laiko mergaitės gyvena su tėvu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. CK 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikams saugių gyvenimo sąlygų neužtikrinimo, dėl dažno mergaičių palikimo vienų be jokios priežiūros, netinkamai vykdė motinos pareigas, todėl 2020 m. lapkričio 7 d. abi nepilnametės dukros buvo paimtos iš motinos, o 2020 m. lapkričio 16 d. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo perduotos tėvo globai ir nuo to laiko mergaitės gyvena su tėvu.

13. Tarnybos vertinimu, turimų duomenų pakanka daryti pagrįstai išvadai, kad aplinka motinos R. G. namuose ir jos gyvenimas būdas yra nesaugus vaikams, moteris šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti vaikams reikalingos priežiūros, deramai rūpintis jų auklėjimu, ugdymu, harmoningu vystymusi, taigi vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu atitinka nepilnamečių G. ir G. interesus.

14. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių šalių nepilnamečių mergaičių G. ir G. gyvenamoji vieta būtų keistina, nustatant ją su ieškovu (tėvu).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

15. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

16. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

17. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08). Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.

18. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

20. Įvertinusi žinomas aplinkybes, bylojančias, kad motina, šiuo metu, dėl pasirinkto gyvenimo būdo, negali užtikrinti vaikams saugios ir stabilios aplinkos ilgesnį laiką, Tarnyba vertina, jog ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečių G. ir G. teisė palaikyti ryšius su mama.

21. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad nepilnamečių mergaičių motinos R. G. namuose aplinka ir jos gyvenimas būdas yra nesaugus vaikams, moteris šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti vaikams reikalingos priežiūros, deramai rūpintis jų auklėjimu, ugdymu, harmoningu vystymusi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, pagal kurią motina su dukromis bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (vieną jo dieną, šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.) vaikų gyvenamojoje vietoje, nustatymo tenkintinas.

22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių mergaičių tėvai gali raštu, el. paštu ar telefono žinutėmis susitarti ir dėl kitokios motinos ir vaikų bendravimo tvarkos .

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Nustačius šalių nepilnamečių mergaičių G. ir G. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto iš R. Š. išlaikymo (340 Eur abiem) nepilnametėms G. ir G. Š. išieškojimas nutraukiamas nuo šio sprendimo priėmimo ir išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

25. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

26. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020; ir kt.). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems abiejų dukterų poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti po 400 Eur (maistui – 150 Eur; viršutiniams ir apatiniams drabužiams, avalynei, patalynei – 50 Eur; išlaidos darželiui – 40 Eur; ugdymo priemonės, žaislai, knygelės, pieštukai ir pan. – 15 Eur; išlaidos būstui – 50 Eur; vitaminams, higienos reikmenims, vaistams, laisvalaikiui (kinas, atrakcionai) – 30 Eur, išlaidos atostogoms – 60 Eur).

30. Nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Vertinant nepilnamečių mergaičių poreikius nustatyta, kad šalių dukrai G. – 13 metų, ji mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini), baigė 6 klasę, o G. – 7 metai, ji toje pačioje mokykloje baigė 1 klasę.

Nepaisant to, kad į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 180 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas minimaliu. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo paskaičiuoto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio neginčijo.

31. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į ieškinyje pateiktą informaciją, Tarnyba sutinka, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo atitinka jų interesus, o prašomas nustatyti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas G. ir G. kasdieniams poreikiams tenkinti.

32. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbingas ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

34. Atsakovė duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovė jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė niekur nedirba. Byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Atsakovė yra jauna ir darbingo amžiaus moteris, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaikų tėvui.

35. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė – ieškovas, skirtingai nei atsakovė, dirba, išgali nuomotis būstą. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovė, būdama sveika ir darbinga (duomenų apie tai, kad jos darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti.

36. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės nepilnametėms dukroms G. Š. ir G. Š. priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki vaikų pilnametystės.

37. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vienam vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, skiriamas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

39. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

40. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

41. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės už 6,5 mėn. 1890 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos), jį skaičiuojant po 180 Eur už kiekvieną vaiką per 6,5 mėn. – 450 Eur (atsakovės teiktas išlaikymas abiem dukroms) + 90 Eur (už 15 d.) + 90 Eur (už 15 d.).

43. Nagrinėjamu atveju šioje byloje teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi priteistas iš atsakovės R. G. laikinas išlaikymas nepilnametėms G. Š. ir G. Š. kiekvienai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos – 2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui tėvui – R. Š.; priteisto išlaikymo suma turi būti kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovei nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai nustatyta tik šiuo sprendimu, o ne nuo 2020 m. lapkričio 16 d., kai mergaitės buvo perduotos tėvo globai.

44. Esant nurodytam, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

45. Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y., 75 proc. (reikalavimas pakeisti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 proc. / 4).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl, tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti periodines išmokas, iš atsakovės priteistina 97,20 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis.

50. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tiek reikalavimas pakeisti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kaip savarankiški reikalavimai žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirai, t. y. po 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), todėl žyminio mokesčio suma sudaro 150 Eur. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (75 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų, 25 proc. atmestų reikalavimų), todėl iš atsakovės priteistina 112,50 Eur (150 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio.

51. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 209,70 Eur (97,20 Eur + 112,50 Eur) žyminio mokesčio.

52. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 10 d. sprendimu šioje byloje suteikta 50 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Įvertinus, kad, bylos duomenimis, ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, iš ieškovo valstybei priteistina 18,75 Eur žyminio mokesčio (150 Eur x 25 proc./2).

53. Iš byloje esančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-8812 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 345 Eur. Ieškinį tenkinus 75 proc. iš atsakovės valstybės naudai priteistini 258,75 Eur.

54. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 10,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies, 75 proc. šios sumos – 8 Eur priteisiami iš atsakovės (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus). Ieškovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 5 Eur todėl iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnametės G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina ir nustatyti nepilnamečių dukterų G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto iš tėvo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo (340 Eur) abiem nepilnametėms G. Š. ir G. Š. išieškojimą nuo šio sprendimo priėmimo.

Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvienai po 180 (vienas šimtas aštuoniasdešimt) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki vaikų pilnametystės.

Paskirti ieškovą R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėms G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) motina su dukromis bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (vieną jo dieną, šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.) vaikų gyvenamojoje vietoje; 2) nepilnamečių mergaičių G. Š. ir G. Š. tėvai gali raštu, el. paštu ar telefono žinutėmis susitarti ir dėl kitokios motinos ir vaikų bendravimo tvarkos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 258,75 Eur (du šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 75 ct) Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 209,70 Eur (du šimtai devynis eurai 70 ct) Eur žyminio mokesčio ir 8 (aštuoni) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, viso – 218 (du šimtai aštuoniolika) Eur. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš ieškovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.