Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 14 d., apie 20.54 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 4 d, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, bei 2024 m. lapkričio 13 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gręsiančia už vengimą ją vykdyti, S. V., minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. spalio 14 d. apie 20.54 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,12 promilių girtumas) vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas aidėtas 3 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 20 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 985 eurai. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 116–120).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Įrodymais, pagrindžiančiais S. V. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad įvykio metu S. V. vairavo transporto priemonę ir įvažiavo į kitą automobilį, liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad įvykio dieną gėrė kartu su S. V., vėliau išgirdęs stiprų garsą, pamatė kaip iš automobilio išlipo kaltinamasis, tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuoti duomenys, kur S. V. prisipažino vairavęs automobilį, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, alkotesterio kvituose užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus S. V. vairavimo aplinkybių, Lietuvos probacijos tarnybos pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad S. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vykdymo pabaiga yra 2027 m. birželio 19 d., taip pat jis buvo raštiškai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamasis įsakymas patvirtinantis, kad S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 20 d. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. V. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės, tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam ir draudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas) yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, taip kartu vengdamas atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi šie kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Baigiamosios kalbos metu, prokurorė prašė pripažinti S. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, S. V. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn du kartus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2021 m. kovo 15 d.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, S. V. teistumas dėl pirmiau nurodytų apysunkių nusikaltimų padarymo išnyko 2024 m. kovo 15 d., t. y. praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo.

Taip pat S. V. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams. 2024 m. lapkričio 6 d. kaltinamasis įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, S. V. teistumas išnyko, pasibaigus jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui, t. y. 2025 m. vasario 6 d. Nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo S. V. yra pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, jis padarė 2025 m. spalio 14 d.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad S. V. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė jau išnykus turėtam teistumui, todėl pripažinti jį recidyvistu ir, atitinkamai, nustatyti jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį S. V. charakterizuojančius, duomenis – administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas virš 20 kartų, tarp jų ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, daugumos informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 94–114). Dirbantis AB (duomenys neskelbtini) (b. l. 115). Byloje nėra duomenų apie S. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės neturi (paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise), anksčiau jau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą jam skiriant areštą, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtinos griežčiausias sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įtvirtintos bausmių rūšys – už nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje, 30 (trisdešimties) parų areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamojo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms sudarant idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (6 mėnesių laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (30 parų areštą) ir paskiriant subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

S. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino blogai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis oficialiai dirba AB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, iniciatyvus, gerai išmanantis savo darbą. Darbo drausmės ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų neturėjo, šiuo metu augina mažametę dukrą. Taip pat kaltinamasis yra laikomas neteistu, nes teistumas yra išnykęs, administracine tvarka paskutinį kartą baustas tik 2024 m. rugsėjo 9 d. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat jauną kaltinamojo amžių, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, S. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, S. V. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK taip pat nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, iš bylos medžiagos matyti, kad padarydamas nusikalstamą veiką jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau ir aplinkiniams, bet ir pažeidė jam paskirtą teismo draudimą, tad, teismo vertinimu, S. V. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, S. V. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2,12 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis, atsitrenkė ir apgadino svetimą automobilį. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to S. V. vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės neturi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones iki 2027 m. birželio 19 d., ne kartą baustas administracine tvarka dėl vairavimo neturint tokios teisės.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas, 6 (šešerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 16 d. (b. l. 69–70), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, S. V. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad S. V. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso M. R. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, davusi leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Tačiau byloje esant AB „Regitra“ duomenimis, kurie patvirtina, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), M. R. 2021 m. rugsėjo 19 d. buvo įsigytas už 100 Eur (mokėta grynaisiais pinigais) (b. l. 26), iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad bendraudama su policijos pareigūnais ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga – neužsirakino.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę nustačius net 2,12 promilių girtumą, kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, vadovaujantis pastarąja teisės norma, S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69–72), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. (S. V.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. V. (S. V.), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. V. (S. V.) paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. (S. V.) galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais S. V. (S. V.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. V. (S. V.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti S. V. (S. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 16 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią S. V. (S. V.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. V. (S. V.) automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų). Išaiškinti S. V. (S. V.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta iš karto po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, S. V. (S. V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. V. (S. V.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.