Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2026-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-576/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-11-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-12
Bylos Nr.
1A-115-576/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36529-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
S. V.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-576/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36529-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,nuteistajam S. V. (S. V.) ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimt parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. V. nustatyta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1-2 dalimis, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas šešis metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. V. išieškota automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 100 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, juos įvykdant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 14 d., apie 20.54 val., Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g., ties pastatu 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 4 d, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, bei 2024 m. lapkričio 13 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gręsiančia už vengimą ją vykdyti, S. V., minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. spalio 14 d. apie 20.54 val., Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g., ties pastatu 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,12 promilių girtumas) vairavo automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jį vairuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Jūratė Žvironienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš S. V. išieškant konfiskuotino turto – automobilio ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 800 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo mažesnę automobilio vertę atitinkančią sumą, todėl šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išieškotinos konfiskuotinos turto vertės sumos, nepagrįstai vadovavosi AB ,,Regitra“ duomenimis, iš kurių nustatė, kad automobilis ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. 2021 m. rugsėjo 19 d. buvo įsigytas už 100 Eur. Byloje yra VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Volkswagen Passat“, 1998 metų, kaina nusikalstamos veikos padarymo metu su PVM – 800 Eur. Toliau išdėsto kasacinio teismo praktiką.

3.2. Nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Kasacinėje praktikoje konstatuota, jog transporto priemonių rinkos vertės nustatymas vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis laikomas tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

3.3. Pastebi, kad viena vertus, teismas konstatuoja, jog teismų praktikoje pasisakyta, kad nesant duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ ,,Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno duomenimis ir tai laikoma tinkamu vertės nustatymo būdu. Kita vertus, teismas nurodo, kad byloje esant AB ,,Regitra“ duomenims, kurie patvirtina, kad M. R. automobilį įsigijo už 100 Eur (mokėta grynaisiais pinigais), iš S. V. išieškotina ši suma. Pasak prokurorės, byloje nesant specialisto atlikto automobilio ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo, šio automobilio vertė turi būti nustatoma remiantis VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis.

Šalies argumentai

3.4. Teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Tokia formuojama ir apygardos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-178-574/2021, 1A-418-898/2022, 1A-506-497/2024; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-240-574/2019, 1A-72-557/2025). Akcentuoja Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-506-497/2024, kurioje nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis nėra tinkamas įrodymas daikto vertei nustatyti. Sutartyje nurodyta kaina tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai. Anot prokurorės, šiuo atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, kuriomis M. R. už ypatingai žemą kainą įsigijo galinčią eisme dalyvauti transporto priemonę, todėl AB ,,Regitra“ pateikti duomenys apie tokią automobilio įsigijimo kainą kelia abejonių.

3.5. Be to, M. R. mokėjo grynaisiais pinigais, todėl neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų ji sumokėjo už aptariamą automobilį. Apskritai, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų sumokėtą sumą – 100 Eur. Prokurorė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad M. R., ikiteisminio tyrimo metu bendraudama su pareigūnais, nurodė, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga – neužsirakino; pažymi, kad bylos duomenimis, automobilio ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta 2025 m. kovo 5 d. bei galioja iki 2027 m. kovo 20 d., todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Net teigiant, kad automobilis neužsirakino, vis tiek nebūtų galima jo vertės sumažinti aštuonis kartus. Nurodo, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. V. taikomas automobilio vertės išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Jūratė Žvironienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. V. savo pozicijos neišreiškė ir paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra, o nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinis skundas tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur, nurodo, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas, t. y. priteista suma turi būti padidinta.

7. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad automobilis ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne nuteistajam S. V., o M. R.. Vis tik, teismas, spręsdamas priteistinos sumos už konfiskuotiną automobilį klausimą, nepagrįstai vadovavosi pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina bei pačios pirkėjos – M. R. parodymais.

9. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

10. Turto rinkos vertės išaiškinimas numatytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, kuriame teigiama, jog turto arba verslo rinkos vertė - tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, be VšĮ „Emprekis“ pateikto konfiskuotino automobilio vertės įvertinimo (vertė – 800 Eur su PVM), jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai mažinti konfiskuotino turto vertę, byloje nėra. Byloje nėra kompetentingo specialisto atlikto individualaus transporto priemonės vertinimo, o pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta turto vertė - 100 Eur pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką nustatant konfiskuotino turto rinkos vertę, nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 100 Eur ir, remiantis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, konstatuotina, kad automobilio vidutinė kaina, t. y. vertė, buvusi nagrinėjamai bylai reikšmingu laikotarpiu – nusikalstamos veikos darymo metu, yra 800 Eur (su PVM). Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendž i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti valstybės naudai iš S. V. konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė