Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 MGL (2000 Eur) bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir galutinė bausmė paskirta – 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda. S. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones ir konfiskuotas automobilis „Mercedes-Benz“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. Š. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis 2018 m. spalio 19 d. apie 22.50 val. Švenčionių r. sav. Pabradės sen. Žukiškės k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytos 2,46 promilės alkoholio, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nurodo, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimu padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas), o šiuo atveju akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalis yra priskiriama prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui.

4. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. 2018 m. spalio 19 d. sulaikytame automobilyje buvo rastos 8 dėžės su jo statybų darbams skirtais įrankiais, todėl nenustačius fakto, kad su BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta nusikalstama veika siejamas turtas (krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar šio automobilio panaudojimas labai palengvino nusikaltimo padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone negalėjo būti pripažįstamas ir negalėjo būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė - darbo krovininis automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Nuo 2017-01-01 kriminalizuota tik tokia veika, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, t.y. esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, o vairavimą esant neblaiviam. Šiuo konkrečiu atveju, transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė - darbui skirtas automobilis, yra tik nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir ta transporto priemonė negali būti konfiskuojama.

5. Teismų praktikoje aiškinama, kad norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, reikėjo nustatyti ne tik jo nuoširdų gailestį, bet ir savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybės - jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis - drauge turėjo realiai, o ne deklaratyviai lengvinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K- 638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje susidarė situacija, kai paprastas darbininkas, sulaikytas bei nežinodamas teisinių subtilybių (apices iuris), pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir padėjo jį pilnai atskleisti, o tapęs įtariamuoju pakluso procesinei prievartai. Parenkant jam bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones - nebuvo užtikrintas teisingas viešojo ir privataus intereso balansas (jis tapo nuteistuoju, bedarbiu, beturčiu, skolininku). Į šias reikšmingas aplinkybes bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pasekmių nebuvimą, padarymo būdą, jam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės, kartu sudėjus, yra neindividualizuotos, neadekvačios ir neteisingos.

6. Baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus aptartų aplinkybių visetą ir faktines įvykio aplinkybes, yra pagrindas išvadai, jog jam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės yra aiškiai per griežtos, o nuosprendyje išdėstyti teisiniai argumentai, dėl ištirtų įrodymų vertinimo, padaryti nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir baudžiamajai bylai teisingai išspręsti.

7. Pirmosios instancijos teismui turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas jo bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006 išaiškino, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) - tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės (viešasis) interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos šeimos vertybės ir užgyventas turtas, mažamečių vaikų interesai. Juk tokiais teismo sprendimais (konfiskuojant niekaip nekaltinto sutuoktinio turto dalį) de fakto formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai ir pažeisdami konstitucines nuostatas, saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

8. Santuoką su K. Š. sudarė 2013-08-29, o 2015-07-07 santuokoje jiems gimė sūnus K. Š.. Automobilį (krovininį mikroautobusą) „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017- 12-27 iš „Bigbank“ gavęs vartojamąją paskolą automobiliui įsigyti, kasmėnesines įmokas už darbui skirtą automobilį moka ir dar 4 metus mokės iš abiejų sutuoktinių lėšų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi pagal galiojančius įstatymus 1/2 konfiskuoto automobilio priklausė K. Š., kuri nesusijusi su 2018-10-19 įvykiu.

9. Teismo posėdžio nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

12. Pirmosios instancijos teismas S. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė bausmę – baudą, artimą minimaliam baudos dydžiui (už nesunkaus nusikaltimo padarymą BK 47 straipsnio 2 d. 2 punktas numato nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą), kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuri skiriama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniu skundu šios priemonės paskyrimas nėra ginčijamas.

13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas S. Š. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,46 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

15. Kaip matyti iš kartu su skundu pateikto santuokos liudijimo, santuoka tarp S. Š. ir K. Š. sudaryta 2013 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 158). Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso tiek S. Š., tiek K. Š.. Baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kai konfiskuotinas turtas ar turto dalis nepriklauso kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šio turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl vien aplinkybė, kad viešame registre turto savininku nurodomas vienas iš sutuoktinių, tai nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

16. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (BK 75 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, K. Š. žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t.y., kad S. Š. vairuos automobilį būdamas neblaivus. Konfiskavus automobilį, kuris yra taip pat ir apelianto sutuoktinės K. Š. nuosavybė, natūra, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningo dalies turto savininko K. Š. nubaudimui.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas taikyti BK 72 straipsnio 4 dalie 3 punktą, t. y. konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

18. Iš byloje esančios automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, S. Š. 2017 m. gruodžio 27 d. automobilį įsigijo už 7300 Eur (b.l. 136). Automobilio vertė įvykio dieną - 7090 Eur nustatyta pagal VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą (b.l. 41). Minėta 7090 Eur automobilio vertė nustatyta su 1230, t.y. 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), be PVM – 5860 Eur. Priteisiant turto vertę, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už priteisiamo turto vertę nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina įvykio metu buvo ne 7090, o 5860 Eur, todėl konfiskuotina ši suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

19. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 p., 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Konfiskuoti iš S. Š. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5860 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.