Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. G. uždrausta 4 (ketverius) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 980 Eur konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val., Vilniuje, Linksmojoje gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie S. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo S. G. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto verte, prašo ją sumažinti atsižvelgiant į jo pateiktą skundą bei automobilio įsigijimo dokumentus.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog nėra S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo pagrindų bei tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su transporto priemonės vertės nustatymu. Todėl S. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio taikymo yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu – turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).

8. Iš bylos duomenų matyti, kad S. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailėjosi. Byloje yra jo sesers – D. G. pateiktas rašytinis prašymas dėl S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Taigi, dalį reikalavimų, įtvirtintų BK 40 straipsnyje, kuriems esant gali būti taikomas laidavimas ir asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, S. G. atitinka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tik esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindų visetui yra galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja jog nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad S. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors S. G. ir nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, tačiau iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, kai kurių baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 166-177). Pažymėtina, jog vienas iš jo administracinių baustumų yra už tai, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, dėl to jam paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams (1 t., b. l. 175). Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, S. G. teisės vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo susigrąžinęs, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tokios aplinkybės rodo, jog paskirtoji bauda ir ilgalaikis specialiosios teisės atėmimas nuteistojo teigiamai nepaveikė, jis ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus ? būdamas neblaivus neatsiskaitinėdavo už pavėžėjimo paslaugas, už pirktą alų maitinimo įstaigose (1 t.,177) bei galiausiai vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio esant sunkiam girtumo laipsniui ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Taigi, toks S. G. elgesys rodo, jog jis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

10. Kaip jau paminėta, byloje yra nuteistojo sesers D. G. prašymas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme metu D. G. nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką broliui, jog ji jam yra autoritetas. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojos teiginiai, jog apie porą metų su broliu gyvena kartu, bendrauja, kalbasi apie įvykusį įvykį, po paskutinio jos ir S. G. bendravimo jis pats rodo iniciatyvą, nori pasitaisyti ir nebevartoti alkoholio, neįtikina, jog ji gali daryti realų teigiamą poveikį nuteistajam S. G.. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. G. gyvenant kartu su seserimi po to kai jam administracine tvarka buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis ne tik, kad nepadarė išvadų dėl savo elgesio, bet, kaip jau paminėta, darė kitus administracinius nusižengimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir šiuo atveju jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

11. Bylos nagrinėjimo metu S. G. nurodė, jog po įvykio iki dabar jis lanko anoniminių alkoholikų kursus, pateikė pažymą apie profesinio mokymo diplomą, kad įgijo dažytojo specialybę bei charakteristiką. Tokios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau nėra pakankamos daryti išvadai, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, S. G., po to, kai jau buvo atimtos teisės, būdamas 58 (penkiasdešimt aštuonerių) metų amžiaus, subrendęs, nepadarė išvadų ir ši jo veika nėra vienkartinis atvejis ir atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog tokias išvadas pirmosios instancijos teismas darė vertindamas ne išskirtinai asmens amžių, tačiau S. G., kaip subrendusio asmens asmenybę, ir priešingai nei apeliantas teigia skunde, teismas nedarė tokių išvadų, jog S. G. amžius yra kliūtis taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistasis nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenurodė, kad kokiu nors būdu keis savo gyvenimo būdą, įpročius, užsiims kokia nors veikla, kategoriškai nepatvirtino, jog ateityje nevartos alkoholinių gėrimų.

12. Nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės bei sąlyginai didelis padarytų administracinių nusižengimų skaičius ir jų pobūdis bei po jų sekusi nusikalstama veika neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvados, kad S. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nuteistojo S. G. elgesys yra pavojingas visuomenei ir jis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, todėl nėra teisinio pagrindo nuteistąjį S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

13. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o jo seseriai D. G.. Remdamasis tuo, jog teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę yra pagrindas remtis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, nustatęs iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos automobilio kainą 3980 Eur su PVM (1 t., b. l. 29), teismas šią vertę nusprendė išieškoti iš nuteistojo. Apeliantas ginčija konfiskuotino turto vertę nurodydamas, jog ši būtų tiksliau nustatyta remiantis transporto priemonės pirkimo dokumentais.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, be VšĮ „Emprekis“ pateikto konfiskuotino automobilio vertės įvertinimo, jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai mažinti konfiskuotino turto vertę, byloje nėra. T. y., byloje nėra kompetentingo specialisto atlikto individualaus transporto priemonės vertinimo, o pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta turto vertė 2650 Eur (2t., b. l. 38) pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką nustatant konfiskuotino turto rinkos vertę, nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė teisingą konfiskuotino turto rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nagrinėjamai bylai reikšmingu laikotarpiu – nusikalstamos veikos darymo metu. Nors VšĮ „Emprekis“ pateikta vertė yra ir orientacinio pobūdžio, tačiau byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė būtų apgadinta ar netinkama eksploatavimui, dėl ko neatitiktų rinkos vertės.

18. Nuteistojo S. G. ir jo gynėjas advokatas V. Kirpičnikovas teismo posėdžio metu taip pat prašė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo vairuotojo teisės sustabdymo dienos. Tačiau toks apeliantų prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta, jog: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-895/2018, 2K-372-693/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje S. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė 2021 m. gruodžio 16 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi 2018 m. spalio 15 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 39 mėnesiams. Nutarimas buvo apskųstas, tačiau 2018 m. gruodžio 19 d. skundas išnagrinėtas ir atmestas (1 t. b. l. 174-175). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal ANK 686 straipsnio nuostatas, ši teisė turėjo būti atimta nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., nes vairuotojo pažymėjimas, registro duomenimis ir paties kaltinamojo paaiškinimais, paimtas 2018 m. birželio 6 d.

21. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta jog, asmeniu, kuriam teisė vairuoti transporto priemones atimta vieneriems metams ir ilgiau, ji grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai asmuo perlaiko egzaminą bei nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą. Kaip pripažino pats nuteistasis S. G., jis tik tvarkėsi dokumentus ir realiai teisės vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo susigrąžinęs, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Iš bylos duomenų matyti, jog vyresniosios tyrėjos K. Š. 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę sustabdymą (1 t., b. l. 148-150), tačiau 2022 m. sausio 18 d. ši panaikinta prokurorės O. Leontjevos nutarimu, atsižvelgus į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę S. G. veikos padarymo metu neturėjo, ji buvo atimta ir nesusigrąžinta (1. t., b. l. 151-153). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog S. G. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas negalėjo būti taikomas, nes jis šios teisės neturėjo tiek iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos. Atsižvelgdama į tai, kad ši specialioji teisė S. G. buvo apribota ne kaip kardomoji priemonė baudžiamojoje byloje, o todėl, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo laikotarpiui administracinio nusižengimo byloje jis šios teisės nesusigrąžino teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones ? terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tad šis apeliantų prašymas taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.