Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dieną, 1.00 val. buvo išgėręs, kankino nemiga, išėjo į kiemą. Kieme pamatė, kad sesers D. G. automobilis yra pastatytas toje vietoje, kurioje ne vieną kartą buvo apgadintas, apvogtas. Kilo mintis pastatyti automobilį į saugesnę vietą. Tą ir padarė, pavažiavo automobiliu gal 30 metrų, šalia stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Jis negalėjo pravažiuoti, todėl paprašė greitosios pagalbos automobilio vairuotojo patraukti automobilį. Kai įjungė atbulinį bėgį, pamatė, kad iš galo atvažiuoja policija. Įvykio dieną gėrė kokteilius, buvo išgėręs butelį degtinės. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 132, 135), objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Visų pirma pažymėtina, jog S. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors iš baudžiamojoje byloje esančio išrašo apie fizinio asmens teistumą matyti, jog S. G. anksčiau nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą, visgi iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, ne visas baudas sumokėjęs, be to, yra baustas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, dėl to jam paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog šiuo metu kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką dar realiai nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemonės. Teismas nustatė, kad galimai išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyta klaidingai, kad teisė vairuoti transporto priemones S. G. atimta nuo 2018 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 175). Pagal ANK 686 straipsnio nuostatas, ši teisė turėjo būti atimta nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., nes vairuotojo pažymėjimas, registro duomenimis ir paties kaltinamojo paaiškinimais, paimtas 2018 m. birželio 6 d. Visgi, pats kaltinamasis S. G. pripažino, kad tik tvarkėsi dokumentus ir realiai teisės vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo susigrąžinęs, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Šioje vietoje pastebėtina, kad jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą (ANK 686 straipsnio 4 dalis). Aptartos aplinkybės rodo, jog po paskirtos administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimo, kaltinamasis neatsisakė savo žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus būdamas neblaivus. Taigi kaltinamajam paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, nepadarė pakankamai teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo tolimesnių priešingų teisei veikų darymo.

Pažymėtina, jog S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį tamsiu paros metu, savo veiksmais taip pat trukdė greitosios pagalbos automobilio vairuotojui. Tik atsitiktinumo dėka dėl tokio kaltinamojo elgesio nenukentėjo žmonės ir buvo išvengta sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė priešingą teisei veiką, tik šį kartą jo veika buvo dar pavojingesnė – kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurį įstatymo leidėjas kriminalizavo įtvirtindamas už tokią veiką baudžiamąją atsakomybę. Tokia situacija rodo, jog kaltinamojo elgesys pavojingas visuomenei ir jis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja D. G. paaiškino, jog brolis lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nors ir neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tokie laiduotojos teiginiai parodo, jog kaltinamasis S. G. po to, kai jau buvo atimtos teisės, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, subrendęs, nepadarė išvadų, todėl tikėtina, jog išties turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, o ši veika nėra vienkartinis atvejis ar atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog S. G. nei savo rašytiniame prašyme, kuriuo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenurodė, kad kokiu nors būdu keis savo gyvenimo būdą, įpročius, užsiims kokia nors veikla ir pan., netgi kategoriškai nepatvirtino, jog ateityje nevartos alkoholinių gėrimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad jis keis savo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. G. atsisakys žalingų įpročių ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Antra vertus, teismas pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis S. G., kaip minėta aukščiau, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiška susiformavusi asmenybė, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Šios aplinkybės teismo vertinimu laikytinomis patvirtinančiomis faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant šių sąlygų, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

V. Dėl S. G. skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę S. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis S. G. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų (1 t., b. l. 166-177), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, nors S. G. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos vertinamas gana teigiamai, tačiau administracinių nusižengimų kiekis rodo, kad S. G. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, juolab, kaip jau buvo minėta, anksčiau jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir gana ilgam laiko tarpui, ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Kaip matyti, paskirtos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui kelyje nepadarė, auklėjamojo poveikio neturėjo, jis savo elgesio nepakeitė, padarytų nusižengimų pavojingumo pobūdis peraugo į nusikaltimą, taigi jis toliau kelia pavojų kitiems eismo dalyviams dalyvaudamas viešajame eisme dar ir būdamas neblaivus. Visų šių aplinkybių visuma ir BK 55 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą išvadai, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį S. G. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismas nustatė, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, nurodė gyvenantis iš santaupų ir 300 Eur stipendijos iš Užimtumo tarnybos, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. G.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. G. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka, beveik visi padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, jam anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų 3 mėnesių terminui, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas nustatė, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o jo seseriai D. G. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo bei D. G. paaiškinimų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, prieš tai vartojęs stiprų alkoholį važiavo automobiliu ir dar trukdė greitosios pagalbos automobiliui. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių, S. G. alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 3980 Eur su PVM (1 t., b. l. 29), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Nors kaltinamasis S. G. pateikė minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nesutiko su nustatyta vidutine automobilio rinkos verte, šie jo argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Įvertinus tai, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik automobilio įsigijimo dokumentuose nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Įteisinus tokį konfiskuotino turto vertės nustatymą, būtų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant išvengti gresiančio konfiskuotino turto tikrą vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo arba net visiškai išvengti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, dirbtinai mažinti konfiskuotino turto vertę (pvz., po nusikaltimo padarymo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodoma akivaizdžiai mažesnė, nei tikroji daikto vertė daikto kaina).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi jo tikrosios rinkos vertės. Sutiktina, jog VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys yra tik orientacinio pobūdžio ir nebūtinai jie atspindi realią konfiskuotino automobilio vertę, tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas individualus transporto priemonės vertinimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remiasi būtent vidutine automobilio rinkos verte. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis minėtame VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu. Jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, dėl ko būtų pagrindas itin mažinti jos vertę, nėra. Kartu akcentuotina, jog S. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte, kuri, kaip minėta, nustatyta įvertinus visų įrodymų, reikšmingų vertės nustatymui, visumą.

Kaltinamajam S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Paskirti S. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3980 Eur konfiskavimą.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.