Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. B. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. B. laiduotojo M. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. išieškota transporto priemonės - automobilio SUBARU Legacy 2.5 i, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 2 660 Eur sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

3.2. A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, savo neteisėtais veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, turtui. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų. Asmeniui buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, neabejotinai keliantį pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, turtui, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į už jos stovintį automobilį. Todėl, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas saugumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai A. B. paskyrė 2 metams baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones

3.3. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo apeliantės teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Apeliantei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas mažesniam terminui nei įstatyme nustatytas vidurkis. Toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. B. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per griežtas.

3.4. Automobilis „SUBARU Legacy 2.5 i“, pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, jis nepriklauso A. B. nuosavybės teise, todėl teismas pagrįstai nusprendė iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę. Vidutinė transporto priemonės „SUBARU Legacy 2.5 į“ kaina, pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, - 2660 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai A. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „SUBARU Legacy 2.5 i“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 660 Eur sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, konfiskuotino turto piniginė vertė nustatoma kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (kasacinė nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju A. B. neginčija padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – automobilio vertę atitinkančios konfiskuotinos sumos dydžiu ir uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

6. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

7. Spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir A. B. asmenybę, kilsiančių suvaržymų visumą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas parinktas tinkamai.

8. Vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. B. nusikaltimą padarė vairuodama draugui priklausantį automobilį, vairavo pakankamai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas kitas automobilis. Taigi apeliantės veiksmai sąlygojo realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei jai pačiai. Automobilį vairavo dienos metu. Kaip matyti iš automobilio, į kurį atsitrenkė apeliantė, vairuotojos, liudytojos I. U., parodymų, apeliantės vairuojamas automobilis įkalnėje sustojo, liudytoja sustojo jam iš paskos, pastovėjus kurį laiką, apeliantės vairuojamas automobilis staigiai pradėjo judėti atbuline eiga ir atsitrenkė į liudytojos vairuojamo automobilio Volvo priekinę dalį. Po to apeliantė pavažiavo į priekį ir vėl pajudėjo atbuline eiga ir vėl atsitrenkė į liudytojos automobilio priekį (b. l. 55-58). Minėti duomenys leidžia manyti, kad apeliantės elgesys kelyje buvo sunkiai nuspėjamas ir pavojingas. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog nėra sisteminga KET pažeidinėja. Visgi iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ji yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus: už tai, kad vairuodama automobilį važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, už tai yra nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį. Taip pat nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 95-96). Taigi, nors padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs, apeliantė KET nusižengė ne pirmą kartą.

9. Skunde tvirtinama, kad apeliantė į darbą turi galimybę nuvykti tik nuosavu transportu, netekus teisės vairuoti, netektų darbo. Teisėjų kolegija viena vertus pažymi, kad darbo netekimo grėsmė dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise, nesudaro pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti ar skirti ją trumpesniam terminui. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vairuoti automobilio ji iš esmės negalinti nuo 2024 m. birželio 24 d. kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 87), o apeliaciniame skunde nenurodo praradusi darbą dėl negalėjimo pati nuvykti į jį savo automobiliu. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kasdien prašanti, kad ją kažkas nuvežtų iki darbo (b. l. 139). Taigi, argumentai, jog netekusi teisės vairuoti, ji netektų ir darbo, nepagrįsti, nors ir patirdama nepatogumus, į darbą apeliantė nuvyksta ir neturėdama specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija sutinka, jog uždraudimas naudotis specialiąja teise, atsižvelgiant į apeliantės gyvenamąją ir darbovietės vietas, itin suvaržo apeliantės teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai nėra laikytini pakankamu pagrindu netaikyti uždraudimo naudotis specialiąja teise ar nustatyti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

10. Apeliantei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas 2 metams, tai yra mažesniam terminui nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas turi būti vertinamas ir A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Apeliantė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų, taigi minimalų terminą, laidavimas paskirtas be užstato. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, minimalus 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Įvertinus A. B. kilsiančių suvaržymų visumą, kuri itin nedidelė, spręsti, jog specialiosios teisės atėmimo terminas neproporcingas ir pernelyg griežtas varžantis apeliantės teises labiau nei būtina, nėra pagrindo. Sutrumpinus specialiosios teisės terminą šioje konkrečioje situacijoje baudžiamojo poveikio priemonių visuma nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

11. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju A. B. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui (ginčo dėl to nėra), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. B. gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas jai turi būti taikoma, tačiau prašo mažinti šią sumą, tai grįsdama įvairiais argumentais: tuo, kad pirmosios instancijos nustatyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma pernelyg didelė atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, automobilio vertė nustatyta pagal VŠĮ „Emprekis“ pažymą, neatsižvelgiant į realią automobilio būklę, pagal pirkimo pardavimo dokumentus automobilio vertė apie 1050-1100 Eur, o automobilio vertės išieškojimas turi būti taikomas be PVM, todėl turi būti išieškota 790 Eur suma. Šie argumentai atmestini.

13. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio turto vertės klausimą vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, remiantis kuria vidutinė transporto priemonės Subaru Legacy 2.5, variklio galia – 121 KW, gamybos periodas 2003-2007, pasirinkti metai 2005, kaina yra 2 660 Eur su PVM.

14. Kaip teisingai nurodoma prokurorės atsiliepime, pagal teismų praktiką, konfiskuotino turto piniginė vertė nustatoma kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020; kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AT-43-648/2024).

15. Apeliantė nurodo, kad automobilio vertė turi būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo dokumentus. Remiantis byloje esančia VĮ Regitra pateikta informacija, minėtą automobilį M. A. 2019 m. birželio 6 d. įsigijo už 1000 Eur sumokėdamas bankiniu pavedimu (b. l. 21). Iš prie apeliacinio skundo pridėtos šio automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog automobilio kaina 1050 Eur. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aptariamas automobilis buvo įsigytas už minėtą 1000-1050 Eur sumą. Tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad už automobilį sumokėta suma yra lygi jo vidutinei rinkos vertei. Pirkimo-pardavimo sutartis nėra tinkamas įrodymas daikto vertei nustatyti. Daikto kaina, kuri nustatoma pirkimo-pardavimo sutartyje, sutarties sudarymo metu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, daikto techninė būklė, pirkėjo ir pardavėjo subjektyvūs norai, finansinė padėtis, siekis greitai nusipirkti ar parduoti ir kt. Toks vertinimas, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma, formuojamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-178-574/2021; 1A-418-898/2022;)

16. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant dėl to, ar visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas atitinka teisingumo ir proporcingumo principus būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes.

17. Visų pirma, atsižvelgtina į A. B. nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodytas šios nutarties 8 punkte, kurios patvirtina, kad apeliantė neblaivi vairuodama automobilį padarė eismo įvykį, kėlė realų pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių turtui, sveikatai ir gyvybei. Antra, šios baudžiamojo poveikio priemonės (kaip ir prieš tai aptarto uždraudimo naudotis specialiąja teise) proporcingumas turi būti vertinamas A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Kaip jau aptarta aukščiau, atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantės patiriami suvaržymai itin nedideli. Kitos apeliantei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas terminas – 2 metai savo dydžiu artimesnis minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai. Trečia, 2660 Eur išieškotina suma, atsižvelgiant į apeliantės nurodomą mėnesinį darbo užmokestį (1100 Eur), tai, jog skundžiamu nuosprendžiu jai nebuvo skirtos kitos finansinio poveikio priemonės, yra proporcinga ir jos turtinei padėčiai. Jokių aplinkybių, patvirtinančių didelius finansinius įsipareigojimus bankui, kitiems asmenims, apeliantė nenurodė. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (išieškant konfiskuotino turto vertę) taikymas pilna apimtimi, A. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, nevaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nėra pagrindo

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.