Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) apskaitininke, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. birželio 24 d. apie 19:31 val., Saulėtekio g., Geibonių k., Elektrėnų sav. ties pastatu pažymėtu Nr. 56, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdama neblaivi, vairavo M. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Legacy 2.5I AWD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, tai yra Saulėtekio g., Geibonių k., Elektrėnų sav. ties pastatu pažymėtu Nr. 56, judėdama atbuline eiga atsitrenkė į už jos sustojusį N. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį vairavo I. U., „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2024 m. birželio 24 d. policijos pareigūnai 19:50 val. pirmojo tikrinimo metu nustatė, kad A. B. iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, 20:06 val. antrojo tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. B. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad draugas paprašė nuvykti į parduotuvę. Ji nesijautė neblaivi. Neprieštarauja, kad gėrė alaus, gal jis per stiprus, tačiau nesijautė, kad būtų neblaivi. Sustojo prie parduotuvės, norėjo daryti posūkį, nepamatė, kad už jos mašina, ir ją kliudė. Visą žalą atlygino, ir draudimą, jokių pretenzijų dėl įvykio nukentėjusysis asmuo jai neturi.

3. Teisiamojo posėdžio metu gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoju M. S. prašymas, kuriame prašoma atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. M. S. nurodė, kad A. B. pažįsta jau daug metų. Jie yra kaimynai, todėl matosi ir bendrauja beveik kasdien. Jų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba, todėl yra įsitikinęs, kad gali daryti ir darys teigiamą įtaką A. B..

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas prašė teismo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - teisės atėmimo - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Ji gyvena kaime, o dirba dar kitame kaime, tarp tų kaimų yra atstumas, ir viešuoju transportu patekti laiku į darbą neįmanoma. Suprantama, kad žmogus padarė nusikaltimą, turi pajausti ir turėti nepatogumų, tačiau tos priemonės turėtų būti proporcingos pačiai situacijai kaltinamosios gyvenimiškai padėčiai. Teismas turi svertų ir galimybių parinkti tokias poveikio priemones, kurios turėtų teigiamą poveikį, tačiau neriboti žmogui toliau tęsti gyvenimą, atsiskaityti su valstybe ir daryti teisingas išvadas dėl savo ateities. Gynėjas prašė atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręsti dėl laidavimo termino, užstato, konfiskuoti vairuoto automobilio vertę, tačiau palikti teisę vairuoti, kad žmogus galėtų dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2024 m. birželio 27 d., A. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios A. B. kaimyno M. S. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios A. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.2. 2024 m. birželio 24 d. A. B. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šią dieną po pietų apie 13 ar 14 val. į jo gyvenamuosius namus atėjo A. B.. A. atėjus ji jam pasiūlė nuvažiuoti iki Geibonių kaime esančios parduotuvės nusipirkti alaus. Kai A. atėjo jis nematė, kad ji būtų neblaivi, todėl sutiko kartu su ja vykti nusipirkti alaus, kadangi jis galvojo kad ji yra blaivi todėl davė jai jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma A. vairuoja automobilį mechanine greičių dėže, o jo automobilis yra automatine greičių dėže. Jie su A. nuvažiavo iki Geibonių kaime esančios parduotuvės. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko jam reikiamų prekių ir jie nuo parduotuvės pradėjo važiuoti namo. Pradėjus važiuoti A. įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo judėti A. vairuojamas automobilis atbuline eiga bei atsitrenkė į už jų stovintį automobilį VOLVO, valstybinių numerių nežino. Paaiškina, kad jis kartu su A. jokio alkoholio negėrė, kada ji vartojo alkoholį jis nematė. Jos elgesys jam nekėlė jokių įtarimų, kad ji būtų neblaivi. Todėl jis ir leido A. važiuoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jis A. jokių pretenzijų neturi Prašo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam

9.3. liudytojo apklausos metu I. U. parodė, kad ji naudojasi jų šeimai priklausančiu automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas vyro vardu, tai yra N. U., tačiau šiuo automobiliu naudojasi ji. 2024 m. birželio 24 d. apie 19.00 val. ji išvyko iš savo gyvenamųjų namų esančių adresu, (duomenys neskelbtini). Vyko į parduotuvę esančią Elektrėnų sav., Geibonių k., Vyko su savo naudojamu automobiliu VOLVO. Nuvažiavus iki parduotuvės ji pastatė savo vairuojamą automobilį į automobilių stovėjimo vietą. Pastačius automobilį matė, kad priekyje jos automobilio stovinčiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi moteris, kurios ji nepažįsta. Ji užėjo į parduotuvės vidų, nusipirko jai reikiamų prekių ir išėjo link savo vairuojamo automobilio. Apsipirkusi parduotuvėje ji nuėjusi iki savo vairuojamo automobilio įsėdo į jį. Tuo metu priekį jos vairuojamo automobilio esančiame automobilyje sėdinti moteris, kurią ji matė eidama link parduotuvės, išvažiavo. Jos matyta moteris sėdėjo Subaru automobilyje. Automobilio valstybinių numerių neprisimena. Išvažiavus nuo parduotuvės ji važiavo Subaru automobiliui iš paskos. Važiavo nuo parduotuvės link Geibonių kaime esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, kur yra jiems priklausantis sodo namelis. Pavažiavus nuo parduotuvės apie 300 metrų, tai yra važiuojant į kelio įkalnę Subaru automobilį vairuojanti moteris įkalnėje sustojo. Dėl kokios priežasties ji sustojo ji nesuprato. Ji Subaru automobiliui sustojo iš paskos. Tarpas tarp jų vairuojamų automobilių buvo tikrai pakankamai nemažas. Subaru automobilio vairuotoja sustojusi važiuojamojoje kelio dalyje be jokios priežasties nevažiavo, todėl ji bandydama atkreipti jos dėmesį, kad ji užtvėrusi važiuojamąją kelio dalį kelis kartus panaudojo garso signalą. Pastovėjus kurį laiką Subaru vairuotoja be priežasties staigiai pradėjo judėti atbuline eiga ir Subaru automobilio galine dalimi atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio VOLVO priekinę dalį. Subaru automobilio galinėje dalyje buvo tempimo kablys pakankamai nemažas. Kai ji jau atsitrenkė į jos automobilio priekinę dalį ji vėl panaudojo garso signalą nes išsigando ir norėjo atkreipti dėmesį kad už jos yra jos vairuojamas automobilis. Tada „Subaru“ vairuotoja vėl pajudėjo į priekį ir po to vėl pradėjo judėti atbuline eiga ir vėl atsitrenkė savo vairuojamo automobilio galine dalimi į jos vairuojamo automobilio priekį. Po antro atsitrenkimo į jos vairuojamą automobilį ji greitai išlipo iš savo automobilio. Prie automobilių taip pat pribėgo jaunimas, kurie prieš tai buvo prie parduotuvės. Subaru automobilio vairuotoja išlipo taip pat iš automobilio. Jinai sunkiai lipo iš automobilio, matėsi, kad ji yra neblaivi. Išlipusi Subaru vairuotoja ją iš karto pradėjo pulti, kad kur ji važiuoja. Ji jai bandė paaiškinti, kad ne ji įvažiavo į jos automobilį, o ji įvažiavo į jos. Subaru vairuotoja jai pradėjo priekaištauti kad ji turi laikytis atstumo. Kadangi su Subara vairuotoja nebuvo įmanoma susikalbėti jos sūnus T. U., kuris važiavo kartu su ja paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji visą laiką matė Subaru vairuotoją, ji iš jos matomumo zonos nebuvo nuėjusi. Po įvykusio eismo įvykio Subaru vairuotoja alkoholio nevartojo. Paaiškina, kad eismo įvykio metu nei ji nei jos sūnus nenukentėjo, tiesiog patyrė tik išgąstį ir eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis. Jos naudojamas automobilis yra draustas Gjensidiget draudimo bendrovėje. Apie eismo įvykį ji šiandien informuos draudimo bendrovę, kurie eismo įvykio metu jai padarytą žalą atlygins;

9.4. iš 2024 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai A. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2024 m. birželio 24 d. A. B.alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0291, patikros sertifikato Nr. 2070138, 19:50 val. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,83 promilės girtumas. 20:06 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 1,77 promilės girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji A. B., 2024-06-24 apie 19:31 val., Saulėtekio g., Geibonių k., Elektrėnų sav. ties pastatu pažymėtu Nr. 56, neblaivi, kai nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, vairavo M. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Legacy 2.5I AWD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, tai yra Saulėtekio g., Geibonių k., Elektrėnų sav. ties pastatu pažymėtu Nr. 56, judėdama atbuline eiga atsitrenkė į už jos sustojusį N. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį vairavo I. U., „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t y. A. B. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviai) norėjo. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviai buvo neišvengiama būtinybė. Nenustatyta, kad A. B. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: A. B. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas M. S. prašymas atleisti kaltinamąją A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo M. S. laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

15. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog M. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų M. S. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, kaimynus siejantys draugiški ir pagarbūs santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajai darys būtent palaikymu, bendravimu.

15.1. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista,, dirba. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. S. laidavimą. Teismo vertinimu, M. S. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. S. laidavimą. Teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamosios nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau teismo įsitikinimu laidavimo terminas turi derėti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

18. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialiąja teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 1 (vienerius) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės Subaru vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 24 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 24 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuotinos transporto priemonės Subaru vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – M. A.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė Subaru kaltinamajai nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Subaru vertė.

22. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės Subaru Legacy 2.5 i kaina yra 2 660 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 24 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

24. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš kaltinamosios A. B. 171,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

26. Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtas advokatas Sergejus Milovas. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

27. Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu teismas pripažino dėl to, kad byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, t. y. ne kaltinamosios iniciatyva, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų jos padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš A. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. B. laiduotojo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio SUBARU Legacy 2.5 i, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 660 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. birželio 24 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.