Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-2120-934/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2A-2120-934/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26460-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
V. R.
Trečiasis asmuo
G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2120-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26460-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-08 papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui G. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1255-558/2019 pagal ieškovės V. R. (toliau – Ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. B. (toliau – Atsakovas), trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. R., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, patvirtino tarp ieškovės V. R. ir atsakovo A. B. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 6 punkte buvo nustatyta, kad visos ir bet kokios Ieškovės ir Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. 2-1255-558/2019, taip pat susijusios su taikos sutarties parengimu, sudarymu, tvirtinimu ir pan., tenka joms pačioms ir iš kitos šalies nepriteisiamos. Minėtoje civilinėje byloje Ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalbą, kuri suteikta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018-09-05 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)18-T-3089-15465. Ieškovė, vadovaujantis minėtu sprendimu, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą ieškovei teikė advokatas E. B..

Šalies argumentai

2. Tarnyba 2019-04-29 prašymu kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė išspręsti Tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo 906,59 Eur dydžio išlaidų atlyginimo klausimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su pateiktu prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo nesutiko, nurodė, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Tarnyba turėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir jokios nurodytų normų taikymo išimtys CPK valstybės garantuojamai teisinei pagalbai nėra nustatytos, taigi Tarnyba minėtą prašymą pateikė praleidusi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Tarnybai priteistinos tik tos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios buvo patirtos ir pateiktos į bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-09 nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo, t. y., atsakovas prašė priteisti tik 2018-11-19 Tarnybos pažymoje Nr. (2.16) NTP - 6960 nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 478,62 Eur. Atsakovas nesutiko, kad Ieškovė bylą laimėjo, todėl tuo pagrindu valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš Atsakovo taip pat nepriteistinos. Papildomai nurodė, kad 2019-04-04 šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad visos ir bet kokios Ieškovės ir Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje, taip pat susijusios su taikos sutarties sudarymu, parengimu, tvirtinimu ir pan., tenka joms pačioms ir iš kitos šalies nepriteisiamos. Be to, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y, jų nepriteisimas buvo viena iš esminių taikos sutarties sąlygų.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-08 papildomu sprendimu pareiškėjo Tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino iš dalies, priteisė iš Atsakovo 478,62 Eur išlaidų valstybės naudai už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Papildomą sprendimą teismas grindė tokiais motyvais:

4.1. Teismas Tarnybos patirtų išlaidų už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo klausimo taikos sutartimi nesprendė, nes nebuvo pateikta visų duomenų apie tokias išlaidas;

4.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnį, Tarnybos patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie Tarnybos patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą;

4.3. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismui neišsprendus Tarnybos patirtų išlaidų atlyginimo klausimo Tarnyba turi teisę CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl tokių išlaidų atlyginimui netaikomos CPK 98 straipsnio nuostatos;

4.4. Tarnybos patirtoms antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netaikoma CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata, kad taikos sutartimi šalims nenumačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas jų nepaskirsto. Tarnyba nėra taikos sutarties šalis, nes jos sprendimu Ieškovei buvo suteikta 100 procentu apmokama antrinė teisinė pagalba, taigi išlaidas patyrė ne Ieškovė, o valstybė, kuriai išlaidos atlyginamos pagal CPK 99 straipsnį;

4.5. Tarnyba patyrė 906,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau įvertinus tai, jog Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo paneigtas ir šalys abipusių nuolaidų būdu dėl kitų reikalavimų sudarė taikos sutartį, todėl iš Atsakovo valstybės naudai priteistina 478,62 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-08 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1255-558/2019.

6. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6.1. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgus į šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas teisės normas, kasacinio teismo praktiką bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

Šalies argumentai

6.2. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas taikiai ir kuo operatyviau bei ekonomiškiau išspręsti ginčą, Atsakovui pateikus įrodymus dėl savo tėvystės Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su vaiku tvarką, vaiko išlaikymo dydį. Civilinė byla buvo pradėta ne dėl Atsakovo kaltų veiksmų ar neatsargumo, todėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų priteisimas iš Atsakovo, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, bylos pobūdį, dalyką ir jos baigtį, neatitinka sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų;

6.3. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu, atsižvelgus į tai, kad buvo paneigtas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, tik dalis patikslinto ieškinio reikalavimų buvo perkelta į taikos sutartį, nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo vieną šalį pripažįstant laimėtoju bei priteisti iš Atsakovo valstybės patirtų išlaidų už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

7. Tarnyba atsiliepimu prašo Atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nepakeistu.

8. Tarnybos atsiliepimo į apeliacinę skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1. Vadovaujantis CPK 99 straipsniu valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi teisę priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavęs Tarnybos pateiktą patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teisės aktai nenumato galimybės Tarnybai neteikti teismui patirtų išlaidų apskaičiavimo byloje sudarius taikos sutartį ir teismui jų nepriteisti. Duomenys dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pateikiami tam, kad teismui patenkinus antrinę teisinę pagalbą gavusios šalies reikalavimus byloje šios patirtos išlaidos būtų priteistos iš kitos šalies, kuriai teisinė pagalba neteikiama;

8.2. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad teismui byloje patvirtinus taikos sutartį, teismas nesprendžia dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymo, nes tai yra specifinės išlaidos, paskirstomos pagal CPK 99 straipsnio nuostatas, jas neįtraukiant į taikos sutartį. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo praktika civilinėje byloje teismo patvirtinta taikos sutartis nėra pagrindas atsisakyti paskirstyti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi;

8.3. Atsakovas, sudarydama taikos sutartį, patenkino ieškinio reikalavimus, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų yra kaltas Atsakovas, kuriam ir tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo po taikos sutarties patvirtinimo byloje buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už Ieškovei suteiktas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą iš esmės tuo pagrindu, kad teismas neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat nevertino, jog sudarius taikos sutartį nei viena bylos šalis nėra laikytina laimėjusia ir tuo pagrindu iš kitos šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

11. Byloje nustatyta, kad Ieškovė 2018-08-22 ieškiniu prašė nuginčyti Atsakovo tėvystę (b. l. 1-3), 2018-09-05 Tarnybos sprendimu buvo nuspręsta Ieškovei teikti valstybės garantuojamą ir 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, antrinei teisinei pagalbai teikti paskiriant advokatą (b. l. 24-25). Ieškovė patikslintu 2019-03-07 ieškiniu prašė priteisti iš Atsakovo po 250,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, nustatyti Atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su Ieškove (b. l. 95-103). Šalys pateikė teismui prašymą dėl jų sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (b. l. 112-121), kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-09 nutartimi patvirtino (b. l. 122-126). 2019-04-29 teisme gautas Tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo, kuriuo Tarnyba prašė išspręsti 906,59 Eur valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) paskirstymo klausimą ir pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 135-146). Teismas papildomu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš Atsakovo valstybės naudai už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 478,62 Eur (b. l. 160-163).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu šių išlaidų klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas (Kauno apygardos teismo 2015-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1513-601/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2672-661/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-838-855/2019).

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

15. Vilniaus apygardos teismas panašioje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl valstybės už suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovės byloje patvirtinus taikos sutartį, nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priėmus sprendimą teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Atsižvelgus į tai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-190-345/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017). Pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkte Ieškovė ir Atsakovas numatė, jog šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama Ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas reglamentuotas CPK 96 straipsnyje, o CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio taisykles, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimams (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš Atsakovo, neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, taip pat nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Skunde taip pat nurodoma, jog į taikos sutartį buvo perkelta tik dalis patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo vieną šalį pripažįstant laimėtoju bei priteisti iš Atsakovo valstybės patirtų išlaidų už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

18. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, dalis Ieškovės reikalavimų buvo nuginčyta (dalyje dėl tėvystės), dėl kitos dalies šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas Byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamą Ieškovės procesinį elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovas taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti tokią išvadą (CPK 12, 178 straipsniai). Už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės atlygintina ją atstovavusiam advokatui, ginčo dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų apimties byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Tarnyba pateikė teismui prašymą dėl 906,59 Eur valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino iš dalies, sumažino prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas bei priteisė iš Atsakovo valstybės naudai už Ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 478,62 Eur. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo paneigtas, o dėl kitų reikalavimų šalys ginčą išsprendė abipusių nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su Atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai vertino šalių procesinį elgesį bei pažeidė teisingumo ir protingumo principus, ir nesąžiningai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19. Nors Atsakovas skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau nenurodė jokių minėto teismo procesinių sprendimų, kurie pagrįstų skundo argumentus, jog pirmosios instancijos pažeidė kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, todėl tokie Atsakovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vienos pusės Ieškovė ir Atsakovas, sudarydami taikos sutartį, susitarė dėl savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau neaptarė valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Kita vertus, valstybė nedalyvavo šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims taikos sutartimi tokio klausimo neaptarus taikytina CPK 99 straipsnio 2 dalies bei 96 straipsnio nuostatos. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų ir pagrįstai sprendė dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Atsakovo.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

22. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-08 papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1255-558/2019, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza