- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-190-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17419-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį.Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikė teismui prašymą priimti civilinėje byloje papildomą teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 104,22 eurus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkino.Teismas įvertinęs taikos sutarties nuostatas bylinėjimosi išlaidų klausimu padarė išvadą, kad šalys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą aptarė taikos sutartyje, todėl negali būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata, nes šalys užbaigė bylą taikiai, toks buvo šalių kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą.Nurodo, kad atvejis, kai byloje sudaroma taikos sutartis nėra numatytas tarp Rekomendacijose įvardintų sąlygų, kuomet prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo teikti nereikia ir tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebūtų priteisiamos.Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti šių išlaidų paskirstymą. Proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. M. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad byloje ginčas kilo tarp seserų ir bylos eigoje atsakovė, suprasdama sunkią sesers padėtį, nenorėdama skatinti tolimesnio konflikto, geranoriškai sutiko su ieškovės keliamais reikalavimais, dėl ko buvo sudaryta taikos sutartis.Pažymi, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys. Atsakovė savo elgesiu nevykdė jokių netinkamų veiksmų, byloje taip pat nebuvo paneigta aplinkybė dėl lėšų dovanojimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo ribose, t.y. apeliantei skundžiant teismo papildomą sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas sudaro pagrindą Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą panaikinti. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sudarius taikos sutartį byloje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatoms ir tokia teisė suteikta tik teismui, o ne šalims. Apeliacinės instancijos teismas šią apeliantės argumentaciją laiko pagrįsta.CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 5 p.). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu.Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei 2016-12-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4631-20621 buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas valstybei iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, laikėsi nuomonės, jog šalys taikos sutartyje išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už 2016-12-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4631-20621 I. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 104,22 Eur. Remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., už advokato pagalbą nurodytos išlaidos yra pagrįstos.Pažymėtina, jog atsakovės nurodomas argumentas, kad ji savo elgesiu nevykdė jokių netinkamų veiksmų, byloje taip pat nebuvo paneigta aplinkybė dėl lėšų dovanojimo, nelaikytina aplinkybe dėl kurios iš jos nebūtų priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nors nėra pagrindo manyti, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip proceso šalies pareigas, tačiau apeliantės paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos nesiekia rekomenduojamo dydžio už šių paslaugų teikimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia iš atsakovės, remiantis CPK 93 str. 4 d., valstybei priteistina 104,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.Tuo tarpu CPK 96 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, tokių duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kuriais remiantis galima būtų manyti, kad dėl savo turtinės padėties ji neturi galimybės sumokėti 104,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą skundžiamam teismo papildomam sprendimui panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą – tenkinti pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 104,22 Eur (vieną šimtą keturis eurus ir 22 ct) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei I. G. (lėšas pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos į vieną iš nurodomų pasirenkamų surenkamųjų sąskaitų,nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).