Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, atsakovui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra I. D.. 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovas paliko šeimą, šiuo metu dukterimi nesirūpina, jos auklėjime nedalyvauja, išlaikymo jai neteikia arba teikia dalinį išlaikymą, kuris netenkina net minimalių vaiko poreikių. Dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi ir auklėja. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 794 Eur: 120 Eur maistui, 40 Eur kasdieninei vaiko priežiūrai ir vaikiškoms higienos prekėms, 60 Eur – vaiko sveikatos priežiūros paslaugos (vitaminams, vaistams nuo peršalimo, alergijos, kitų ligų, mokamoms vakcinoms nuo ligų), 100 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 50 Eur aprangai, 50 Eur žaidimams, knygutėms, žaislams, 24 Eur šokių būreliui, 70 Eur ugdymo įstaigai, 150 Eur kelionėms, poilsiui prie jūros, sanatorijoms, 60 Eur laisvalaikiui (teatrui, kinui, koncertams), 20 Eur šventėms (gimtadieniui, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms, Naujiesiems metams), 50 Eur nenumatytoms išlaidoms. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio kai paliko šeimą, atsakovas dukters išlaikymui davė: 100 Eur 2018 m. rugsėjo mėnesį, 100 Eur 2018 m. gruodžio mėnesį, 300 Eur 2019 m. sausio mėnesį. Iš atsakovo priteistino nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1582 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 16).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 19), kurioje nurodė, kad ieškovė su dukra, savo motina ir pilnamečiu broliu gyvena trijų kambarių bute, kuriame nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Nepilnametė šalių dukra lanko lopšelį-darželį, šokių būrelį (12 Eur per mėnesį), anksčiau sirgo dermatitu, tačiau šiuo metu šios ligos simptomai nepasireškia. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad neturi pagrindo prieštarauti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, o ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis būtų pakankamas individualių vaiko poreikių patenkinimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį iš dalies, sumažindama ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iki 220 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad jos pajamos yra 314 Eur per mėnesį: 122 Eur socialinė pašalpa vaikui, 122 Eur socialinė pašalpa ieškovei bei 70 Eur vaiko pinigai. Kitų pajamų neturi. Anksčiau dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), uždirbdavo apie 500 Eur, tačiau atskaičius įsiskolinimus likdavo apie 120 Eur. Šiuo metu nedirba, turi skolų, planuoja išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, kurioje yra realios galimybės uždirbti 400 svarų sterlingų per savaitę (išlaidos būstui sudarytų 50 svarų sterlingų per savaitę). Ieškovė taip pat patikslino vaiko poreikius, nurodė, kad vaikas ypatingų higienos poreikių neturi, todėl išlaidos higienai sudaro iki 25 Eur per mėnesį. Vaistai vaikui yra reikalingi, kadangi žiemos metu jis serga kiekvieną mėnesį, vasarą pasireiškia dermatitas. Ieškinyje nurodytos vakcinos nėra naudojamos, išlaidų sanatorijoms nepatiria. Vaiko dalis būsto išlaidoms (už kambarį bei komunalinius mokesčius) sudaro 75 Eur per mėnesį. Šokių būrelis kainuoja 12 Eur per mėnesį. Vaikas norėtų lankyti chorą. Žaislams reikia 50 Eur per mėnesį, ugdymo įstaigai - 60 Eur per mėnesį. Atostogoms ir kelionėms vaiko dalis sudaro 75 Eur per mėnesį. Kartais būna nenumatytų išlaidų, tačiau kokios jos, ieškovė nurodyti negalėjo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir sumažintą reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dukters nepažįsta, nelanko, ja nesidomi, vengia teikti išlaikymą. Nėra duomenų, kad jis imtųsi aktyvių veiksmų ieškodamas geriau apmokamo darbo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 31, 52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą I. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), kuri šiuo metu gyvena su ieškove. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (b. l. 19-21), duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu byloje nėra, išvadą teikianti institucija neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsakovas, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiką daugiau prižiūri močiutė, ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku, yra stebima Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tačiau su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutiko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustačius nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 5, 72). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 68). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (b. l. 71). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba (b. l. 66). Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro 314 Eur per mėnesį: 122 Eur socialinė pašalpa vaikui, 122 Eur socialinė pašalpa ieškovei, bei 70 Eur vaiko pinigai. Į bylą pateiktais duomenimis, ieškovei Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 buvo paskirta pašalpa už nepilnametę dukrą (b.l. 6). Ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. gavo po 122 Eur per mėnesį socialinę pašalpą ir išmokas vaikui, kurios siekė iki 70,30 Eur per mėnesį (b.l. 7). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi įsiskolinimų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 73). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 69). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (b. l. 70). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla (b. l. 67). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos sudaro apie 500-600 Eur. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kurio atžvilgiu Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-02-08 sprendimu priteisė iš atsakovo 400 Lt (115,85 Eur) kasmėnesinį išlaikymą (b. l. 58-62).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės, nes atsakovas, skirtingai nei ieškovė, dirba ir gauna didesnes pajamas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių nepilnametis vaikas, gyvenantis su ieškove, lanko darželį, todėl ieškovė taip pat turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas, reikalingas nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui. Ieškovė nenurodė teismui jokių aplinkybių, dėl kurių negali dirbti ir gauti tokių pajamų, teigė, jog ruošiasi važiuoti dirbti į užsienį, kur turi galimybę uždirbti iki 400 svarų sterlingų per mėnesį. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nesant duomenų apie tai, kad ieškovė ar atsakovas yra nedarbingi dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, darytina išvada, kad jie abu turi imtis priemonių ir lygiomis dalimis prisidėti prie visų vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi dar vieną išlaikytinį, tačiau įvertina, kad, vaikui liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Nors deklaruoja, kad jos sudaro tik 500-600 Eur per mėnesį, visuotinai žinoma, kad statybų sektoriuje, kuriame atsakovas nurodo vykdantis individualią veiklą, dedant pastangas galima gauti didesnes pajamas. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė šiuo metu nedirbantis, nes pavogtas jo automobilis su įrankiais, o jis neturintis pinigų naujiems įrankiams nusipirkti. Atitinkamų aplinkybių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Teismas vertina, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie savo turtinę padėtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys turi galimybę lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Ieškovė ieškinyje nurodė vaiko poreikius, kuriuos teismo posėdžio metu patikslino. Atsižvelgiant į patikslinimus, ieškovės teigimu, vaikui per mėnesį yra reikalinga 120 Eur maistui, 25 Eur - higienos prekėms, 60 Eur – sveikatos priežiūros paslaugos (vitaminams, vaistams nuo peršalimo, alergijos, kitų ligų), 75 Eur - gyvenamojo būsto išlaikymui, 50 Eur - aprangai, 50 Eur -žaidimams, knygutėms, žaislams, 12 Eur - šokių būreliui, 60 Eur – ugdymo įstaigai, 75 Eur - kelionėms, poilsiui prie jūros, 60 Eur - laisvalaikiui, 20 Eur - šventėms (gimtadieniui, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms, Naujiesiems metams), 50 Eur - nenumatytoms išlaidoms.

Nepaisant to, kad į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai, yra realūs ir protingo dydžio.

Ieškovė nurodė, kad 5 metų amžiaus vaiko higienos priemonėms reikalingi 25 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu mažai tikėtina, kad vaikas sunaudoja tiek higienos prekių, kad jo higienos poreikių tenkinimui kasmet būtų reikalinga net 300 Eur suma. Tokio dydžio išlaidų higienos prekėms poreikio ieškovė neįrodė, o įvertinant šalių turtinę padėtį, tokio dydžio suma higienos poreikių tenkinimui nėra protinga.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalių dukra žiemos metu serga kiekvieną mėnesį, o vasaros metu jai pasireiškia dermatitas, todėl yra reikalingi medikamentai. Byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius, dėl kurių kiekvieną mėnesį reikėtų pirkti vaistus. Atsakovas pabrėžė, kad vaikas alergiją išaugo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad mokamomis vakcinomis vaiko neskiepija, sanatorijose nesilanko. Todėl net atsižvelgiant į tai, kad sveiko ir augančio organizmo palaikymui yra reikalingi vitaminai bei įvertinus sezoninių ligų tikimybę, ieškovės nurodyto dydžio suma sveikatos priežiūrai nepagrįsta.

Ieškovė taip pat nurodo, kad būsto išlaikymui tenkanti vaiko dalis – 75 Eur. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė gyvena su dukra, savo motina ir pilnamečiu broliu trijų kambarių bute. Bute gyvenant net keturiems asmenims, kiekvienam iš jų skiriant po 75 Eur būsto išlaikymui, vidutiniai jo išlaikymo kaštai per mėnesį siektų net 300 Eur. Atitinkamos aplinkybės įrodymų ieškovė nepateikė. Nurodyta suma yra neprotingai didelė, todėl negali būti daroma išvada, kad ji visa priskirtina vaiko poreikiams.

Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe. Tačiau remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o kiti vaiko poreikiai, svarbūs jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi tenkinami priklausomai nuo tėvų turtinės padėties ir galimybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nedirba, neturi turto, yra socialiai remtina. Duomenų apie itin gerą atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir visus nurodytus papildomus vaiko poreikius, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės daryti išvadą, jog šalys turi galimybes kas mėnesį skirti po 50 Eur vaiko žaidimams, knygutėms, žaislams, vykti į keliones, ilsėtis prie jūros, kas mėnesį atidėti po 20 Eur - šventėms, po 50 Eur nenumatytoms išlaidoms. Pažymėtina, kad ieškovė, nurodydama, jog nenumatytoms vaiko išlaidoms kiekvieną mėnesį yra reikalinga 50 Eur suma, teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti, kokios tai išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu (priteisiamos realios išlaidos). Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja galimai ateityje atsirasiančių nenumatytų išlaidų.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 430 Eur per mėnesį suma. Atsižvelgiant į panašias šalių galimybes teikti išlaikymą vaikui, teismas iš dalies tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 215 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-03-12) iki vaiko pilnametystės.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 582 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovas paliko šeimą, nurodydama, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovas vaiko išlaikymui davė iš viso 500 Eur (100 + 100 + 300). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimo laikotarpiu ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymui davė 630 Eur grynaisiais pinigais, tačiau tokios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikė.

Duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikių patenkinimui reikėjo mažesnės nei 430 Eur per mėnesį sumos ar kad šalių galimybės išlaikyti vaiką tuo metu iš esmė skyrėsi, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį teismas skaičiuoja po 215 Eur per mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, atimant ieškovės nurodytą atsakovo sumokėtą 500 Eur dydžio sumą. Tokiu būdu įsiskolinimo už 7 mėnesių laikotarpį suma sudarytų 1 005 Eur. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1005 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-01-31 sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 13-14, 53). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 procentų, todėl iš atsakovo priteisiamas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinta 64 procentai ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 64,74 Eur (397 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 46 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 64 proc., todėl iš atsakovo priteisiama 17 Eur žyminio mokesčio (1 582 Eur x 3 proc. x 36 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš viso iš atsakovo priteisiama 181,74 Eur žyminio mokesčio.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 282,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 55). Ieškovės ieškinį patenkinus 73 procentais, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 206,41 Eur (282,75 Eur x 73 proc.) už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Byloje taip pat susidarė 13,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiant 9,87 (13,52 Eur x 73 proc.) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 005 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina ieškovė A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 181,74 Eur žyminio mokesčio ir 9,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 191,61 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 61 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 206,41 Eur (du šimtus šešis eurus 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.