- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-422-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti ieškovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 14 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 5 860,11 Eur sumos, negaliojančiais (ab initio); taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 5 860,11 Eur sumą ieškovei; priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinys argumentuojamas tuo, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teisės. Ieškovė jau 2016 m. buvo nemoki, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl to privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu – pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ginčijamu mokėjimu ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų, nesilaikydama įstatymo nustatytos imperatyvios atsiskaitymo tvarkos, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) Atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar, atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių terminai jau suėję, ir ar atlikus juos nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Duomenų, kad atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi, nėra, todėl atsakovė laikytina nesąžininga. Nurodė, jog bankroto administratorius apie ginčijamus mokėjimus galėjo sužinoti tik iki 2018 m. sausio 30 d. gavęs informaciją bei atlikęs vertinimus, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) iš administravimui skirtų lėšų priteisė 1 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei parduos metalo gaminius. Ginčijami mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 14 d.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, t. y., 2017 m. kovo mėnesį, būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y., 2017 m. spalio 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.
6. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir mokėjo privalomus mokėti mokesčius, todėl darė išvadą, kad atsakovei atlikti ginčijami mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Pažymėjo, kad 2017 m. kovo mėnesį taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams.
7. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčijamų mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti šioje byloje ginčijami mokėjimai. Pabrėžė, kad vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nereiškia, kad atlikti ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.
8. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Teismas taip pat nurodė, jog ginčijami mokėjimai atlikti galiojančio ir įvykdyto sandorio pagrindu. Atlikti mokėjimus (apmokėti sąskaitą) ieškovė privalėjo, nes ji užsakė prekes ir jas gavo. Pažymėjo, jog prekės buvo užsakytos pagal komercinį pasiūlymą, t. y., ikisutartinių santykių stadijoje dar 2017 m. kovo 8 d. Pabrėžė, jog ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių, todėl neįrodyta actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas.
9. Teismas nurodė, kad sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė, nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kuo pasireiškė šalių nesąžiningumas, todėl konstatuoti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą nėra jokio pagrindo.
10. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti šiuo ieškiniu ginčijamus mokėjimus, negaliojančiais tiek CK 6.66 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindais. Pažymėjo, kad mokėjimų dieną nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad nenustačius sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir niekiniu kitu ieškinyje nurodytu alternatyviu pagrindu, prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas. Taip pat nurodė, jog, atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais bei restitucijos taikymo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018 m. sausio 30 d., todėl prašymas taikyti ieškinio senatį atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą.
13.2. Teismas nevertino į bylą pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo sunkėjo, jog ginčijamų mokėjimų metu ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams.
13.3. Teismas nepaneigė, kad ieškovė kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo trečiosios eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsiskaitymas su atsakove, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Be to, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimų terminai buvo suėję iki ginčijamų mokėjimų atsakovei atlikimo.
13.4. Teismo išvados ir argumentai neatitinka sandorio sudarymo būtinumo nuostatų pagal actio Pauliana, nes buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės.
13.5. Teismas netinkamai ištyrė pateiktus duomenis, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė suformuotą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose.
13.6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies. Skundžiamas sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintinas dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Apygardos teismui, iškėlusiam ieškovei bankroto bylą, nebuvo pateikti duomenys, kuriuos ieškovė pateikė į šią bylą. Atitinkamai dėl to jie nebuvo vertinami. Teismas paaiškino, kodėl jo išvados aktualiu laikotarpiu (2017 m. kovas) skiriasi nuo išvadų bankroto byloje (bankroto bylos iškėlimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, susijusių su bendrovės finansine atskaitomybe bei atliktais mokėjimais, todėl buvo vadovautasi tik 2016 m. gruodžio 31 d. balansu).
14.2. Atsakovė ieškovės bankroto byloje nedalyvavo. Aplinkybės, susijusios su ieškovės nemokumu, atsakovei tapo žinomos tik šioje byloje. Todėl šiuo atveju prejudicinių faktų taisyklė negali būti taikoma besąlygiškai.
14.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad aktualių ginčytinų mokėjimų atlikimo metu (t. y., 2017 m. kovo mėnesį) nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų buvusi faktiškai nemoki. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad ieškovei 2017 m. kovo mėnesį lėšų atsiskaityti su kreditoriais pakako. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimo procesą teismui nepataikė duomenų apie 2017 m. kovo mėnesį buvusius bendrovės konkrečius kreditorius bei jų pradelstus įvykdyti konkrečius reikalavimus.
Šalies argumentai
14.4. Ieškovė teiginių apie tariamai buvusį mokėjimo eiliškumo pažeidimą taip, kaip to reikalauja teismų praktika, nepagrindė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai neatitinka sandorio sudarymo būtinumo nuostatų pagal actio Pauliana.
14.5. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą šioje byloje, kai bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėjo teisėja Inga Sakalauskaitė. Ieškovės prašymu šioje byloje buvo pakeistas teisėjas (skundžiamą sprendimą priėmė teisėjas Mantas Ūsas). Ieškovė, manydama, jog teismas gali būti nešališkas dėl to, kad panašią bylą nagrinėja tas pats teisėjas, turėjo galimybę reikšti prašymą dėl paskirto teisėjo nušalinimo, tačiau ieškovė tokios savo teisės neįgyvendino. Vėlesnis tokio pobūdžio klausimų kėlimas – ieškovės siekis vilkinti procesą ir juo piktnaudžiauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) Bankroto bylos iškėlimo metu UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditiniai reikalavimai bendros 109 584,34 Eur sumos, jie vėliau bankroto proceso metu buvo tikslinami. Kreditinių reikalavimų suma sudaro 137 854,07 Eur. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. B. už įpareigojimų nevykdymą paskirta 500,00 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, e. b. l. 12–50).
19. Darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais sutartis, tačiau atlyginimų nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo (t. 1, e. b. l. 85–149).
20. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 16 d. išrašė ieškovei sąskaitą išankstiniam apmokėjimui bendros 21 907,16 Eur sumos už parduodamus metalo profilius (305 vnt.), PVC atitvarus (t. 2, e. b. l. 9). Išankstinės sąskaitos dalis ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta bankiniais pavedimais: 2016 m. lapkričio 16 d. 13 000,00 Eur ir 2016 m. lapkričio 17 d. – 7 307,16 Eur (t. 2, e. b. l. 24, 25). Atsakovė 2016 m. lapkričio 24 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendros 21 907,16 Eur sumos (t. 2, e. b. l. 10). Ieškovė 2016 m. lapkričio 29 d. apmokėjo išankstinės sąskaitos likutį 1 600,00 Eur (t. 2, e. b. l. 23).
21. 2017 m. kovo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą 5 860,11 Eur sumos. Ginčijami mokėjimai atlikti atsakovės 2017 m. kovo 13 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė atliko mokėjimą, 2017 m. kovo 9 d. sumokėjo jo didžiąją dalį, sumokėjo 4 266,54 Eur. Jos likusią nesumokėtą dalį ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo 2017 m. kovo 14 d., bankiniu pavedimu sumokėta 1 593,57 Eur (t. 2, e. b. l. 13, 18–20).
22. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso nustatyta, kad įmonė turėjo 138 335,00 Eur skolos, pradelsti įsipareigojimai sudarė 54 589,59 Eur sumą. 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. turėjo 34 203,00 Eur pelno. Iš 2017 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 275 073,00 Eur, iš kurių 20 521,00 Eur ilgalaikis turtas, 253 979,00 Eur trumpalaikis turtas (t. 1, e. b. l. 55–58; 2 t., e. b. l. 185–186).
23. Iš ieškovės į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų (t. 1, e. b. l. 152–154), matyti, kad įmonės piniginių lėšų likutis 2017 m. kovo 1 d. – 15 902,15 Eur.
24. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 14 d. atliktus bankinius pavedimus atsakovei negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operaciją, pažeidusią CK 6.930¹ straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti šiuo ieškiniu ginčijamus mokėjimus, negaliojančiais tiek CK 6.66 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pažeisti prejudiciniai faktai, kurie nustatyti byloje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei; teismo išvados ir argumentai neatitinka sandorio sudarymo būtinumo nuostatų pagal actio Pauliana, nes buvo pažeistos kitų skolininkės kreditorių eilės; nagrinėjant bylą buvo pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.
Dėl prejudicinių faktų nustatant ieškovės nemokumo atsiradimo momentą
27. Minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bankroto bylos iškėlimo metu UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas nusprendė, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto iš viso už 178 285,00 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 138 335,00 Eur.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, t. y., 2017 m. kovo mėnesį, būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu (2017 m. kovo mėn.) įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis, ir tai patvirtina byloje pateikti sąskaitų išrašai laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teismas pažymėjo, jog ieškovė iki ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Teismas nurodė, kad atsakovei atlikti ginčijami mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui, be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčijamų mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti šioje byloje ginčijami mokėjimai.
29. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl jos finansinės padėties vertinimo ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiant bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo klausimą įrodinėjimo dalykas buvo ieškovės nemokumas. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jau buvo padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis. Apeliantė teigia, kad nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Taigi vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iš esmės yra nemokus, dar nereiškia, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas ne iš naujo vertino ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, bet sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės įvykdytų užsakymų tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, todėl anksčiau aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu
31. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
32. Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio dalyje yra išdėstytas pavyzdinis sąrašas atvejų, kuriems esant turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vadovaujantis šia nuostata, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
33. Byloje nustatyta, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y., šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei parduos metalo gaminius. Ginčijami mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 14 d.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo mokėjimai nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už prekes atsakovei ieškovė siekė tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, pinigų likutis sąskaitoje 2017 m. sausio 1 d. sudarė 3 208,74 Eur, vasario mėn. – 143 061,92 Eur, likutis 2017 m. vasario 1 d. sudarė 70,95 Eur, kovo mėn. – 233 547,26 Eur, likutis 2017 m. kovo 1 d. – 15 902,15 Eur, balandžio mėn. (ieškovės rašytinai dokumentai pateikti iki balandžio 19 d.) – 82 311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105 998,34 Eur. Rašytiniuose ieškovės atstovės paaiškinimuose teismui, pateiktuose 2019 m. birželio 7 d., nurodyta, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu (2017 m. kovo mėn.) bendrovė gavo 230 547,25 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sąskaitų už 60 131,20 Eur, iš kurių ieškovės pradelsti įsipareigojimai pagal gautas apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurių mokėjimai suėjo kovo mėnesį, sudarė 9 994,04 Eur, pradelsti įsipareigojimai laikotarpiu nuo kovo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pagal gautas vasario mėnesio apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurių mokėjimai suėjo kovo mėnesį – 9 649,46 Eur (t. 2, e. b. l. 61–63). Teismas, spręsdamas bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimą bei pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. faktiškai pradelstus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus ieškovė teismui pateikė vėliau. Byloje įrodyta, kad iš 138 335,00 Eur 2016 m. įmonės turėtų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti buvo tik 54 589,59 Eur. Minėta, kad ieškovė iki ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir mokėjo privalomus mokėti mokesčius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamų apmokėjimų atlikimo metu ieškovė nei „Sodrai“, nei VMI skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, mokėjimai atlikti bankiniais pavedimais, t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.
35. Minėta, jog nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nesant būtinų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimai buvo privalomi ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu
36. Apeliantė teigia, jog atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y., CK 6.930¹straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Nurodo, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimo terminai buvo suėję iki ginčijamų mokėjimų atsakovei atlikimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
37. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti pagal šiame straipsnyje įtvirtintas eiles. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).
38. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiškinamą normą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgdamas į aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytų ginčijamų mokėjimų, argumentuojant, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, nes CK 6.930¹ straipsnyje nėra reglamentuota nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir šis straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Vadinasi, ieškovės bankroto administratorė neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieškovės atliktų mokėjimų tuo pagrindu, kad, atsiskaitydama su atsakove, ieškovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo
40. Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų susijęs su argumentu, jog teismas pažeidė procesines teisės normas. Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą buvo pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris buvo paremtas analogiškomis aplinkybėmis, kurios buvo įrodinėjamos ir šioje byloje. Teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Kadangi abi šias bylas nagrinėjo tas pats teisėjas, buvo pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą, nes to paties teisėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą sudarė prielaidas manyti, jog šioje byloje ginčo santykiai bus kvalifikuojami taip pat, kaip ankstesnėje byloje. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
41. Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).
42. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtos sudėties teismas yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu, be kita ko, ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
43. Nagrinėjamu atveju neteisėtos sudėties teismo, kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, egzistavimą apeliantė grindžia CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą pažeidimu ir dėl to pažeista ieškovės teise į nešališką teismą.
44. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).
45. Iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2634-904/2019 pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, joje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atliktus 6 106,87 Eur mokėjimus atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 6 106,87 Eur sumą ieškovei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Nustatyta, kad civilinę bylą Nr. e2-2634-904/2019 išnagrinėjo tas pats Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas, kuris išnagrinėjo ir šią civilinę bylą, kurioje buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo paliktas nepakeistas.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors abiejose civilinėse bylose ieškinį dėl sandorių negaliojimo tuo pačiu teisiniu pagrindu pareiškė ta pati ieškovė, tačiau bylos nelaikytinos tapačiomis. Abiejose civilinėse bylose sutampa tik viena iš ginčo šalių, t. y. pati ieškovė, tačiau jos reikalavimai buvo pareikšti skirtingoms atsakovėms, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Be to, abiejų civilinių bylų dalykai skiriasi, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo ginčijami ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini), o šioje byloje yra ginčijami ieškovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 14 d. atlikti 5 860,11 Eur mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) Skiriasi ir abiejų civilinių bylų faktinis pagrindas, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) teisiniais santykiais, vertinamas ieškinio dalyku esančių atsiskaitymo sandorių teisėtumas. Šioje byloje buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) teisiniais santykiais, vertinamas ieškinyje nurodytų atsiskaitymo sandorių teisėtumas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog civilinę bylą Nr. e2-2634-904/2019 išnagrinėjęs teisėjas turėjo teisę nagrinėti ir šią civilinę bylą, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
47. Pažymėtina, jog byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y., nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasinaudojusi savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Taigi nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad šią civilinę bylą nagrinėja tas pats teisėjas, kuris nagrinėja ir civilinę bylą Nr. e2-2634-904/2019, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas gali būti šališkas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vadinasi, šioje byloje nenustačius CPK 71 straipsnio 1 dalies pažeidimo, vien civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 to paties teisėjo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados negali būti pagrindas pripažinti teisėją buvus šališką priimant šioje byloje skundžiamą teismo sprendimą.
49. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas šioje byloje nėra nustatytas.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
53. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (93 straipsnio 1 dalis).
54. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovės yra tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų, 00 ct) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jas atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidų.