Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-178-1053/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-09
Bylos Nr.: 1A-178-1053/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11651-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: D. Z., M. J., ir S
Advokatai: Liubovė Kuprusevičienė, Karolis Rugys

Kategorijos

1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-1053/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11651-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Onai Bernotienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajai D. Z. ir jos gynėjai – advokatei Liubovei Kuprusevičienei,nuteistajam M. J. ir jo gynėjui – advokatui Karoliui Rugiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Z. ir nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato K. Rugio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

D. Z. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir D. Z. skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. Z. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d., 14.05 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., 10.20 val., nuo 2022 m. spalio 17 d., 15.30 val. iki 2022 m. spalio 19 d., 15.27 val. (trys dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iš D. Z. konfiskuoti 54 eurai.

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 27 d. veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. spalio 17 d. veika) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas M. J. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 17 d., 15.30 val. iki 2022 m. spalio 17 d., 21.10 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir S. T., tačiau nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti laikė narkotines medžiagas bei jas platino, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. rugsėjo 27 d., A. Povilaičio g., laikė narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,00013 g, su savimi, iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val., A. Povilaičio g., pardavė narkotinę medžiagą – karfetanilį, kurio masė 0,00013 g, D. Z. už 24 Eur. Tokiu būdu M. J. laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, ir jas platino. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat M. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti laikė bei pasikėsino parduoti narkotines medžiagas, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2022 m. spalio 17 d., apie 15.30 val., Vilniuje, A. Povilaičio g., turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,00021 g, bei 2022 m. spalio 17 d., apie 15.30 val., Vilniuje, A. Povilaičio g., neteisėtai, už 24 Eur sumą bandė parduoti D. Z. narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,00021 g, tačiau parduoti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą - karfetanilį, kurio masė 0,00021 g. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. D. Z. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val., A. Povilaičio g., turėdama tikslą platinti įgijo už 24 Eur iš M. J. narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,00013 g, kurią neteisėtai laikė su savimi, iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 27 d., 15.20 val., pardavė narkotinę medžiagą – karfetanilį, kurio masė 0,00013 g, S. T. už 24 Eur. Tokiu būdu ji įgijo bei laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, ir jas platino. Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat D. Z. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, pasikėsino įgyti narkotines medžiagas bei jas platinti, o būtent: 2022 m. spalio 17 d., apie 15.30 val., Vilniuje, A. Povilaičio g., pasikėsino iš M. J., neteisėtai už 24 Eur sumą įsigyti narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,00021 g, turėdama tikslą narkotinę medžiagą - karfetanilį, kurio masė 0,00021 g, už 30 Eur sumą parduoti J. S., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu dešinėje rankoje rado ir paėmė 30 Eur, kuriuos 2022 m. spalio 17 d., apie 15.20 val., Vilniuje, A. Povilaičio g., jai perdavė J. S.. Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. Z. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nurodo, kad jos atžvilgiu byla netinkamai išnagrinėta („išaiškinta“). Nuteistosios teigimu, byloje buvo neteisingai nustatytas santykis su J. S.. Nuteistoji su J. S. narkotinių medžiagų norėjo įsigyti sau. Nuteistoji teigia S. T. nepažįstanti, su juo niekada nebendravo ir nieko jam neperdavė. Nuteistoji prie skundo pateikia dokumentus, kurie parodo jos sunkią sveikatos būklę ir teigiamą charakteristiką. Nuteistoji pažymi, kad jos atžvilgiu buvo taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko beveik 2 metus negalėjo išeiti iš namų. Nuteistoji prašo šį laikotarpį įskaityti į bausmės laiką. Nuteistoji skunde nesutinka su jos atžvilgiu taikomu turto konfiskavimu, nurodo, kad konfiskuoti pinigai nebuvo gauti iš prekybos narkotikais. Nuteistoji prašo jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti tam, kad galėtų gydytis ir rūpintis vaiku, kuris turi tam tikrų sutrikimų.

6. Nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas K. Rugys skirtingu laiku pateikė apeliacinius skundus, kurie savo turiniu yra identiški, todėl teismas jų skundus laiko vienu apeliaciniu skundu. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl M. J. nuteisimo pakeisti ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnį arba/ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Šalies argumentai

6.1. Apeliantai skunde teigia, kad nuteistojo veika buvo kvalifikuota netinkamai, todėl nuosprendis buvo priimtas atlikus materialinės teisės klaidas. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo taikomas netinkamai ir nepagrįstai, kadangi M. J. veika buvo kvalifikuota ne pagal BK 259 straipsnio, o pagal BK 260 straipsnio nuostatas.

6.2. Apeliantai pažymi, kad nuosprendžiu buvo nustatyta, jog nuteistasis laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti bei jas platino. Tačiau nuteistasis neturėjo jokio tikslo platinti narkotinių medžiagų ir niekuomet to neatliko. Nuteistasis narkotines medžiagas vartoja nuo 1999 m., todėl turi sunkią priklausomybės formą. Nuteistasis didžiąją savo gyvenimo dalį kovoja su priklausomybe ir deda maksimalias pastangas, kad suvaldytų šią sunkią ligą. Nuteistasis nuo 2003 m. dalyvauja Metadono programoje, taip pat išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą du kartus taip siekdamas mažinti tiek savo veiksmų pasekmes, tiek reabilituotis ir pasveikti. Tačiau nuteistąjį kamuojanti priklausomybės forma labai sunki ir trunka eilę metų, todėl jam ne visuomet pavyksta su priklausomybe susitvarkyti savarankiškai. Jis įsigyja narkotinių medžiagų savo reikmėms, kuomet situacija tampa pernelyg sunki. Narkotinėmis medžiagomis nuteistasis disponuoja dėl turimos priklausomybės, o ne dėl to, kad turėjo siekį jas platinti.

6.3. Apeliantai skunde teigia, kad, siekdamas valdyti savo priklausomybę, nuteistasis gyvena su tėvais, kurie jį kontroliuoja. Nuteistojo tėvai yra vyresnio amžiaus, todėl nuteistasis juos prižiūri bei jais rūpinasi, taip siekdamas reabilituotis. Priklausomybė narkotinėms medžiagoms yra labai sunki liga, kurios nuteistajam net ir dedant maksimalias pastangas, neišeina įveikti. Nuteistasis narkotines medžiagas ne platina, o jomis disponuoja savo reikmėms. Tą jis pripažįsta ir dėl to gailisi, tačiau priklausomybė yra tokia stipri, kad jis neturi nei valios, nei galios apsispręsti dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

6.4. Skunde pažymima, kad nuteistasis niekuomet neplatino narkotinių medžiagų ir jų nepardavinėjo su tikslu gauti finansinės naudos. Priklausomybę turintys asmenys, kurie dalyvauja Metadono programoje, paprastai tampa bendruomene ir palaiko tamprius ryšius, vienas kitam padeda. Visuomenė paprastai tokius asmenis atstumia, žiūri į juos priešiškai ir jų nesupranta, todėl pastariesiems yra ženkliai lengviau bendrauti su tokio paties likimo asmenimis, kuriems yra suprantamos tokio pobūdžio problemos, nes jie taip pat su jomis kovoja. Tokiame rate susibūrę asmenys padeda vienas kitam įsigyti narkotinių medžiagų. Nuteistasis D. Z. pažinojo iš Metadono programos. Pastaroji nuolatos nuteistojo prašydavo jai padėti įsigyti narkotinių medžiagų. 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykiai ir buvo nuolatinio reikalavimo pasekmė. Jos skambučiai tapo tokie dažni, kad jau darėsi nemalonūs, todėl nuteistasis nusprendė padėti įsigyti D. Z. narkotinių medžiagų. Nuteistasis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, neturėjo ir nelaikė pastarųjų dideliais kiekiais, o tik padėjo pastarajai jų įsigyti. Nuteistasis vertino, jog D. Z. galimai susidūrė su sunkia abstinencijos forma. Ne nuteistasis, o D. Z. inicijavo jų pokalbius. Iš tokių veiksmų nuteistasis negavo nei jokios finansinės naudos, nei jie buvo atliekami sistemingai ir turint sąmoningą siekį platinti narkotines medžiagas.

6.5. Skunde pažymima, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti ne prielaidas, o objektyviai įsitikinti, kad nuteistasis yra kaltas dėl jam inkriminuojamo narkotinių medžiagų platinimo. Jo veiksmuose nebuvo nustatyti jokie veiksmai ar veiksmų schema, kurie leistų spręsti, kad pastarasis ne tik, kad sąmoningai rengėsi, tačiau ir platino narkotines medžiagas. Nuteistojo namuose nebuvo rastos priemonės reikalingos narkotinių medžiagų platinimui, t. y. nebuvo rasta nei folijos ar paruoštų parduoti dozių, nei maišelių, kurie yra reikalingi narkotinių medžiagų platinimui. Be šių priemonių narkotikų platinimas nėra objektyviai įmanomas. Pas nuteistąjį buvo rasta iš esmės tik jo kelios dozės narkotinių medžiagų, kurios buvo skirtos asmeniniam nuteistojo naudojimui dėl jį kamuojančios priklausomybės. Tai, kad namie buvo rastos virtuvinės svarstyklės, kurios turėjo narkotinių medžiagų pėdsakų, nepatvirtina fakto, kad nuteistasis platino narkotines medžiagas. Virtuvinių svarstyklių panaudojimas yra labai platus, todėl jas namuose naudojo ir nuteistojo tėvai, o nuteistasis ir neginčija, kad narkotines medžiagas naudojo savo reikmėms, todėl jos atitinkamai ir buvo sveriamos, kad nebūtų perdozuojama. Tai, kad svarstyklės yra naudojamos visos šeimos reikmėms, patvirtinto ir apklaustas nuteistojo tėvas, kuris nurodė, kad svarstyklėmis sveria medų ir įvairaus pobūdžio jo produktus. Be to, nuteistasis nurodė, iš ko jis įsigijo narkotines medžiagas savo reikmėms. Jokie kiti rašytiniai ar kiti objektyvūs duomenys byloje nepatvirtina, kad nuteistasis ketino platinti, o ne naudoti narkotines medžiagas savo reikmėms.

6.6. Skunde akcentuojama, kad nuosprendyje nurodoma, jog neva nuteistasis bėgdamas nuo jį siekiančių sulaikytų pareigūnų iš savo kišenių išmėtė folijos lapelius, kuriuose neva buvo narkotinės medžiagos. Nuteistasis turėjo narkotinių medžiagų savo reikmėms, todėl jis išsigandęs ir bėgo, kadangi disponavimas narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms yra neteisėta veika. Nuteistasis bėgdamas neišmėtė jokių folijos gabaliukų. Nuteistojo versiją patvirtina tai, kad bylos medžiagoje nėra užfiksuoti tokie duomenys ir iš esmės ši prielaida yra grindžiama tik žodiniais pareigūnų nurodymais, tačiau ne rašytiniais įrodymais. Visi baudžiamojoje byloje apklausti pareigūnai nurodė, kad nuteistojo neva atlikto narkotinių medžiagų perdavimo, nematė/neužfiksavo. Tai reiškia, kad ir jokio narkotinių medžiagų platinimo veiksmo baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo užfiksuota.

6.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į galimą ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumą bei suinteresuotumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės buvo šališki, nes nuteistasis nesutiko įsigyti didelio kiekio narkotinių medžiagų, taip siekiant padėti patraukti atsakomybėn tikruosius narkotinių medžiagų platintojus. Nuteistasis paaiškino, kad jis visuomet įsigijo tik nedideles narkotinių medžiagų dozes, todėl niekas nepatikės jo noru įsigyti didelį kiekį, nes jam tai nebūdinga, todėl tai sukels didelį įtarimą. Pateikus šį atsisakymą, nuteistasis sulaukė tyrėjo savo namuose, kur dėl neaiškių priežasčių buvo vykdoma papildoma apklausa, kurios metu tyrėjas tikino, kad nuteistajam advokato nereikia, nes pastarasis juk „gaus lygtinai“. Tikino, kad viskas bus gerai. Tai namuose girdėjo ir nuteistojo motina, kuri tuo metu buvo namuose, tačiau byloje nebuvo apklausta, nors nuteistojo tėvas byloje buvo apklaustas.

6.8. Skunde teigiama, kad nešališkumo buvo nesilaikoma ir bylą nagrinėjant teisme, kuomet pirmojo posėdžio metu, nuteistajam paprašius advokato, teismas jam nurodė, kad rankas, kojas turite, tai eikite ir ieškokite. Tą girdėjo ir nuteistojo tėvas. Tokiu būdu buvo šiurkščiai apribota ir teisė į gynybą.

6.9. Apeliantų teigimu, krata nuteistojo namuose taip pat buvo vykdoma labai selektyviai, kuomet iš namuose esančių kelių rūšių virtuvinių svarstyklių, kurios buvo naudojamos ūkio darbams, buvo paimtos tik mažiausios svarstyklės, taip galimai siekiant dėlioti narkotinių medžiagų platinimo versiją, o ne atskleisti ir pateikti objektyvių bei faktinių duomenų visumą. Šališkumą patvirtina ir tai, kad duodamas ikiteisminiame tyrime parodymus nuteistasis niekuomet nenurodė ir neteigė, kad jis pardavė nuteistajai narkotinių medžiagų, o aiškiai nurodė, kad padėjo jų įsigyti. Nuteistasis neturi teisinio išsilavinimo, o tyrėjui teigiant, kad jam bus paskirta lygtinė bausmė, jis neprieštaravo surašytiems parodymams ir nežinojo, ar tai gali daryti. Visi šie veiksmai rodo sistemingą siekį sukurti versiją, kad neva nukentėjusysis platino narkotines medžiagas, o ne siekti teisingai ir išsamiai atskleisti bylos faktinės aplinkybes.

6.10. Skunde daroma išvada, kad nurodytos aplinkybės įrodo, kad nuteistojo atlikta veika buvo kvalifikuota netinkamai, o apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis prielaidomis, o ne faktais ir neabejotinais įrodymais. Šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis turi būti panaikintas, o nuteistojo veika privalo būti perkvalifikuota pagal jo realiai atliktus veiksmus. Paaiškintina, kad nuteistasis neginčija ir labai gailisi, kad įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau dėl sunkios formos priklausomybės jis negali to pakeisti, nes serga sunkia liga, tačiau jis niekada neplatino ir neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas.

6.11. Skunde cituojant teismų praktiką, susijusią su bausmės skyrimu, teigiama, kad jeigu nuteistojo veika nebus perkvalifikuota, manytina, kad jo atžvilgiu turi būti paskirta bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, o tokia išvada yra daroma įvertinus nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančią medžiagą. Nuteistasis nėra linkęs nusikalsti ir iš esmės visi jo teisės pažeidimai buvo įvykdyti ne jo sąmoningu pasirinkimu ir siekiu nusikalti, o esant veikiamam sunkios priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Nuteistasis nėra piktybiškai besielgiantis asmuo, kuris siekia ir nori nusikalsti. Nuteistasis nenori nei pažeisti visuomenės elgesio normų, nei nusikalsti ar sukelti žalą kitiems asmenims. Jo destruktyvus elgesys pagrindinę žalą sukelia jam pačiam ir jo artimiausiems žmonėms, nes vartoti narkotinės medžiagas nuteistasis stengiasi tik namuose. Apsvaigęs būna namuose, kad nesukeltų niekam žalos.

6.12. Skunde teigiama, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, kad grįžtų į normalų gyvenimą ir reabilituotųsi, taptų visaverčiu visuomenės nariu. Šiuo pagrindu jis yra Metadono programos narys, o kaip matyti, iš jį charakterizuojančios medžiagos (pažymos), programoje jis lankosi tinkamai ir vykdo visas savo pareigas. Atsitiktinio testo metu nebuvo nustatyta jokių kitų narkotinių medžiagų nuteistojo kraujyje, kas rodo, kad pastarasis siekia valdyti savo priklausomybes ir siekia su jomis kovoti. Nuteistasis savo aplinkos yra charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, rūpestingas ir paslaugus asmuo, kuris teikia pagalbą tiek aplinkiniams, tiek yra linkęs padėti kitiems visuomenėms nariams, kuriems nekelia jokios grėsmės ar pavojaus. Nėra užfiksuoti jokie atvejai, kad jis kažkam būtų siūlęs narkotinių medžiagų ir pan. Nuteistasis rūpinasi savo vyresnio amžiaus tėvais, su jais gyvena. Nuteistojo tėvai dėl savo garbingo amžiaus turi įvairių sveikatos problemų, todėl nuteistasis jais rūpinasi visapusiškai ir be nusiteistojo, jo tėvams bus labai sunku išgyventi. Rengiant šį skundą nuteistojo motina buvo atsidūrusi ligoninėje, nes jos gyvybei buvo iškilęs pavojus. Būtent nuteistasis, įvertinęs motinos būklę, užtikrino, kad ji laiku gautų medicinos pagalbą. Tokiu būdu nuteistasis gali būti naudingas ir visuomenei, kuomet prižiūri savo vyresnio amžiaus tėvus, kurie be nuteistojo negalėtų tinkamai išgyventi ir pasirūpinti savimi, nes kuo toliau tuo labiau yra priklausomi nuo nuteistojo. Palikus galioti nuosprendį, nuteistojo tėvai netektų juos prižiūrinčio asmens, todėl patirtų didelę žalą bei neigiamus išgyvenimus.

6.13. Apeliantai skunde teigia, kad reali laisvės atėmimo bausmė turės didelę ir galimai negrįžtamą įtaką nuteistojo sveikatos būklei nes jam yra reikalinga operacija, kuri jau buvo nukelta dėl jo taikomų karantino apribojimų. Nuteistąjį kamuoja nemiga ir stiprus kairės blauzdos tinimas bei skausmai. Jam yra nustatytas lėtinis veninis nepakankamumas intraveninių narkotikų vartojimo eigoje. Papildomai buvo diagnozuota stuburo stenozė bei širdies aritmija, taip pat juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai. Nuteistajam yra paskirtas tiek medikamentinis gyvenimas, tiek svarstoma nukreipti į skausmo kliniką bei yra reikalinga atlikti operaciją. Be to, buvo paskirtas tausojantis režimas. Nuteistajam atsidūrus laisvės atėmimo vietoje, jis negaus tinkamo gydymo, o to eigoje jo sveikatos būklė gali ženkliai ir negrįžtai pablogėti. Tai neatitinka nei bausmės skyrimo tikslų, nei teisėtumo ir proporcingumo principų.

6.14. Skunde cituojant teismų praktiką, susijusią su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, teigiam, kad nuteistajam paskirta bausmė (realus laisvės atėmimas) neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Bausmės tikslai nagrinėjamos bylos atveju jau yra pasiekti, kadangi galima konstatuoti, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas nuteistajam padarė ypatingai didelę įtaką, jį ne tik, kad pamokė, tačiau ir atliko auklėjamo pobūdžio funkciją. Jis sieks dar daugiau dėti pastangų, kad narkotinių medžiagų savo reikmėms nereikėtų įsigyti, nes tai kelia grėsmę tiek visuomenei, tiek jam ir jo šeimai. Dės maksimalius ir visus galimus veiksmus kovoti su jį kamuojančia priklausomybe, taip reabilituojantis visuomenės akyse. Nuteistasis ne tik, kad buvo pamokytas, tačiau ir suprato savo veiksmų pavojingumą bei keliamą grėsmę, todėl nėra tikslo paskirti tokią griežtą bausmę, kuomet nuteistasis gailisi dėl savo veiksmų, o juos padarė ne dėl sąmoningo siekio nusikalsti, o dėl kamuojamos labai sunkios formos ligos (priklausomybės narkotinėms medžiagoms). Juo labiau, kad jis nuolatos yra prižiūrimas savo šeimos, kuri jį kontroliuoja ir siekia jam padėti susitvarkyti su jį kamuojančia priklausomybe.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji D. Z. pareiškė, kad dalies savo apeliacinio skundo atsisako, teismo prašo tik atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas – papildomai apklausta nuteistoji D. Z..

9. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji D. Z. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, savo apeliacinio skundo atsisako, tik prašo bausmės vykdymą atidėti. Ji pardavė S. pasiėmusi pas J., S. jai padavė dalį pinigų, nes buvo susitarę, kad nuteistoji padės jam pas ją nors paimti ir su juo pasidalins, ji tą ir padarė. Pas J. paėmė ir tą dalį pasidalino su S. Tuo metu nežinojo, kad jis kam nors kitam perduos, jau po visko sužinojo, kad jis po to pasidalino dar su T. T. matė kažkur ten šešėlyje, o po visko sužinojo, kad perdavė. Iš karto nematė, kad S. su kažkuo buvo, bet po kelių minučių pamatė. Jai padavė 24 eurus, ji paėmė berods 4 lankstinukus, gerai nepamena, ir jie su S. pirmą dalį pasidalino per pusę ir suvartojo, o antrą dalį S. iš savo dalies dar pasidalino su T. Antrą kartą S. jai perdavė pinigus, kad ji vėl gi paimtų narkotikų, kad kartu su juo suvartotų, bet nespėjo jų paimti, kadangi įvyko suėmimas. Iš pradžių ji nepripažino, kad buvo platinimas, tik iš dalies pripažino, nes kaip platinimą suvokė tik situaciją, kai gauna už tai pinigus, gauna kažkokį atsaką. O kadangi galvojo, kad jos tik paprašė paimti, ji paėmė ir jie kartu pavartojo už jo pinigus - jis kažką padarė ir ji kažką padarė. Todėl nepripažino kaltės, nes manė, kad kadangi negauna pinigų, tai reiškia ji neplatina. Prisipažįsta, kad buvo platinimas ir labai gailisi. Paskutinį kartą buvo teista 2017 metais, o dabar nusikalto, nes yra priklausoma. Yra metadono programoje, atsistojus į metadono programą fizinės abstinencijos nebelieka. Kai vartoji narkotikus atsiranda fizinė abstinencija, todėl iki 2017 metų vogdavo, kad už tuos pinigus pataisytų sveikatą, kad nejaustų fizinės abstinencijos. 2017 m atsistojusi į metadono programą, gėrė metadoną ir 5 metus nebuvo jokio papildomo vartojimo, bet metadono programa sunaikina tik fizinę abstinenciją, bet psichologinė lieka, kadangi nemoka jos suvaldyti, riboti ir jei kažkas pasiūlo, galvoji, kad nusikaltimų nedarai, tik padedi paimti, nesusilaikė ir atkrito. Jai pasiūlė, kad va turiu pinigų, kad pas kažką paims ir jai, ir jam bus gerai, pavartos. Jokių nusikaltimų nedarė, dėl to manė, kad niekas nenukentės, galvojo – pavartos ir viskas pasibaigs, praeis. Jai pasiūlė S. Jie susitikdavo per metadono programą, pas psichologus einant, pas daktarus susitikdavo, visi ten pasakojasi, kalba, bendrauja, gal jam tuo metu norėjosi pavartoti, jai pasiūlė, kad surasti pas ką paimti, o buvo girdėjusi, kad J. žino, pas ką galima paimti, paskambino jam ir jis padėjo įsigyti, pasidalino su S. S. jai davė sumą pinigų, kad kur nors gautų narkotikų ir ką paimtų – pasidalintų su juo ir kartu pavartotų. Ji žinojo ir ne kartą buvo prašiusi pas J., kad jis žino, kad gali kažkur nuvažiuoti ir paimti, todėl pas jį kelis kartus prašė ir jis jai padėjo paimti. Dėl J. skundo, kad reikalavo iš jo, kad jis jos negalėjo atsikratyti, galima iš dalies ir sutikti su tuo, klausdavo jo, ar jis gali jai padėti paimti, ne tai ne, padėdavo ragelį ir viskas tuo pasibaigdavo. Ji jo neprivertė, jei jis nenorėtų, galėtų ir nepadėti, ji tik kelis kartus paprašė ir viskas. Vieną kartą gavo, bet irgi ne iš karto, galvojo, jei vieną kartą nepadės, gal kitą kartą galės gauti. Jis kelis kartus sutiko. Gailisi labai dėl situacijos ir supranta, kad ji iš to negaudavo jokios materialinės naudos, tai nereiškia, kad nebuvo platinimas, supranta tai ir gailisi. Serga Hepatitu C, sunkus lygis ir jei netęs gydymo, jai prasidės kepenų cirozė, prieš pusę metų liga buvo nustatyta ir dar tuo metu nebuvo ligai gydyti kompensuojamų vaistų, laukė kol atsiras, po naujų metų atsirado tie nauji vaistai, jie labai brangūs, mėnesiui kursas kainuoja apie 4000 eurų. Prieš mėnesį pradėjo gydymą, reikia vaistus gerti iki kovo 30 d. ir tada darys tyrimus, ar tas gydymas padeda, ar reikia bandyti kažką kito daryti. Rekomenduojama gydymo nenutraukti, nes vaistai labai brangūs ir viskas nueitų perniek. Jai yra nustatyta sunki astmos forma, negali daryti jokios fizinės veiklos, nes dūsta, geria vaistus, naudoja inhaliatorius, turi dėl to neįgalumą iki gruodžio mėnesio. Jos vaikui nustatytas hiperaktyvumas nuo pat gimimo, jam yra labai sunku susikaupti, jam reikia ypatingo dėmesio, jis bendrai su visais vaikais mokykloje mokytis negali, reikia dirbti su juo vienu. Dar jam buvo nustatytas dalinis integravimasis į visuomenę, jis mokosi namuose. Nuteistoji gyvenu kartu su sūnumi, bet dėl jos priklausomybės oficialiai globėja sūnaus yra jo močiutė, nuteistosios mama. Jie gyvena kartu, dar gyvena mamos sugyventinis. Butas priklauso jos motinai. Teismo prašo atidėti bausmės vykdymą dėl vaiko, nes jei jai tektų bausmę atlikti realiai, visgi jos mamai yra 60 metų, vaikas yra aktyvus, vietoje nenustygstantis, jam dar tik 10 metų, bet sveria 55 kg ir mamai priversti jį ką nors daryti būtų labai sunku. Vaikas yra prie jos prisirišęs. Per 2 bylos tyrimo ir nagrinėjimo metus suprato, kad taip būti negali, kad reikia žiūrėti į priekį ir kažkaip socializuoti savo gyvenimą, dalyvauja su darbo biržos programa, jie laukia šio teismo sprendimo, kad galėtų jai būti taikomi specialūs apmokymai, kursai, jei liks laisvėje, jie ją socializuos į gyvenimą, kad galėtų pradėti dirbti. Prašo teismo suteikti jai galimybę susitvarkyti socialinį gyvenimą, 5 metus gyveno švariai, nieko nevartojo, mano, kad tai jai buvo didelė pamoka.

Dėl M. J. veikų kvalifikavimo

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. ir jo gynėjas prašo perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnį arba/ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tik akcentuoja, kad M. J. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, pateikia tokio vertinimo argumentus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis niekuomet neplatino narkotinių medžiagų, taip iš esmės neigiant byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kitoje apeliacinio skundo dalyje nurodoma, kad po nuolatinių D. Z. prašymų, nuteistasis nusprendė padėti jai įsigyti narkotinių medžiagų, taip iš esmės pripažįstant byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme M. J. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad narkotinių medžiagų neplatino. Parodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. D. Z. iš jo išprašė karfentanilio, jis davė jai 4 vienetus, iš viso už 24 Eur. O dėl spalio 17 d. veikos parodė, kad narkotines medžiagas turėjo tik sau, D. Z. jo prašė, bet jis neketino jai parduoti (2023 m. rugpjūčio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t. 7, b. l. 49). Tačiau apeliaciniame skunde neginčijamos ir faktinės 2022 m. spalio 17 d. veikos aplinkybės, t. y. neginčijama, kad M. J. su savimi turėtas narkotines medžiagas ketino parduoti D. Z.. Kadangi skunde neginčijamos faktinės M. J. inkriminuotų abiejų nusikalstamų veikų aplinkybės, teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako, pažymėdama, kad šiuo aspektu visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytam įrodymų vertinimui.

12. Taigi apeliantai, prašydami nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad M. J. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų.

13. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022).‏‏‎

14. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).‏‏‎

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J. yra nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. rugsėjo 27 d. 1) laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,00013 g., su savimi, iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val., 2) pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,00013 g. D. Z. už 24 Eur.

16. Iš BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos seka, kad narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą platinti ir narkotinių medžiagų pardavimas yra alternatyvios pavojingos įstatyme uždraustos veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti ir nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį užtenka to, kad asmuo padarė bent vieną iš šių alternatyvių veikų. Šiuo atveju M. J. nuteistas už du alternatyvius 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktus veiksmus – narkotinių medžiagų laikymą ir pardavimą. Pažymėtina, kad jam buvo inkriminuota ir jis nuteistas tik už tos dalies narkotinių medžiagų laikymą, kurią pardavė D. Z. ir kurią ši vėliau perdavė S. T.. Taigi nustatyta, kad šią dalį narkotinių medžiagų jis 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 15 val. laikė būtent turėdamas tikslą jas platinti.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J. taip pat nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki 2022 m. spalio 17 d., apie 15.30 val. turėdamas tikslą platinti, laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,00021 g., bei 2022 m. spalio 17 d., apie 15.30 val., neteisėtai, už 24 eurų sumą bandė parduoti D. Z. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,00021 g.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. J. šiuo atveju taip pat buvo nuteistas už tai, kad laikė būtent tas ir tiek narkotinių medžiagų, kurias jis ir pasikėsino parduoti D. Z.. Aplinkybes, jog M. J. turėjo tikslą šias narkotines medžiagas parduoti, patvirtino nuteistoji D. Z. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Šiuos jos parodymus patvirtina ir jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet detaliai paaiškino, jog 2022 m. spalio 17 d. pas ją rastus pinigus padavė J. S., tam kad paimtų iš M. J. karfetanilio. Susitikimą su M. J. derino mobilaus ryšio telefonu ir susitarė susitikti A. Povilaičio g., Vilniuje, prie kioskų, kur pas jį planavo paimti 2 ar 4 dozes karfentanilio. Apie 15 val. susitikus su M. J. prie kioskų buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o M. J. pabėgo. Apžiūros metu policijos pareigūnai vienoje iš rankų rado 30 eurų, kuriuos jai davė J. S., o kitoje rankoje –18 eurų, kurie priklausė jai. Už šiuos pinigus planavo taip pat įsigyti iš M. J. narkotinės medžiagos – karfentanilio. Šiuo D. Z. parodymus patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti duomenys – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti D. Z. ir M. J. telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės. Iš šių duomenų seka pagrįsta išvada, kad į 2022 m. spalio 17 d. susitikimą su D. Z. M. J. atsinešė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti D. Z..

19. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi pavojinga veika – neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas, turint tikslą jas parduoti, yra laikoma baigta nuo jos atlikimo momento, todėl teisinės reikšmės M. J. veikos kvalifikavimui neturi aplinkybė, kad jam nepavyko aptariamų narkotinių medžiagų parduoti D. Z..

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo M. J. padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

23. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

24. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinių skundų argumentais ir teismo posėdyje proceso dalyvių išsakytais argumentais, daro išvadą, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltininkų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Dėl M. J. paskirtos bausmės

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo paskirti nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš apeliacinio skundo matyti, kad tokį prašymą apeliantai grindžia teiginiu, jog yra BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai M. J. paskirti švelnesnę bausmę.

27. Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, bausmę išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Baudžiamajame kodekse, įgyvendinant paminėtą iš bendrųjų teisės principų kylančią teismo teisę, taip pat įtvirtintos konkrečios galimybės tam tikrais atvejais peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas ir paskirti savo rūšimi ar dydžiu konkretaus Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos neatitinkančią švelnesnę bausmę. Tokios galimybės nustatytos BK 62 straipsnyje ir nagrinėjamu atveju aktualioje BK 54 straipsnio 3 dalyje. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis. Teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021).

28. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas, jo taikymo išimtinumas sietini su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – M. J. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. J. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda nesumokėta, nedirbantis, gydomas BĮ ,,R“ nuo 2001 m. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. J. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Po minėto nuosprendžio M. J. buvo 2 kartus teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, atitinkamai jam paskiriant baudą, o vėliau ir areštą. Šios aplinkybės parodo, kad teismo valstybės vardu jam suteikto pasitikėjimo M. J. nepateisino, toliau darė nusikalstamas veikas, o vis griežtesnių bausmių, taip pat ir susijusių su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atlikimas nesulaiko nuteistojo nuo naujų pavojingų nusikalstamų veikų darymo.

31. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o jas daro dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, niekaip nesumažina šių nusikalstamų veikų pavojingumo. Aplinkybės, jog yra reikalinga rūpintis nuteistojo tėvais, kurie turi sveikatos problemų, taip pat ir pats turi sveikatos problemų, jau buvo žinomos nuteistajam iki nusikalstamų veikų padarymo, todėl jis turėjo būti itin suinteresuotas jų nedaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog reikiamas gydymas M. J. gali būti užtikrintas tik jam būnant laisvėje ir negalėtų būti užtikrintas bausmės atlikimo metu.

32. Pirmosios instancijos teismas M. J. už aptariamas nusikalstamas veikas paskyrė minimalią (2022 m. rugsėjo 27 d. veika) ir artimą minimaliai (2022 m. spalio 17 d. veika) BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu BK numatytu būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią kitos bausmės dalį.

33. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo M. J. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajam skirti bausmę savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo paskirtą bausmę laikyti pernelyg griežta ir dar labiau mažinti jos dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl M. J. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl D. Z. paskirtos bausmės

34. Nuteistoji D. Z. apeliacinio skundo dalimi, kurią palaikė teismo posėdžio metu, prašo jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

35. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso <...> XXXVII <...> skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

36. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir ji yra numatyta BK XXXVII skyriuje, todėl nėra teisinio pagrindo jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.

37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Z. bausmes, įvertino nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – D. Z. padarė vieną baigtą tyčinį (tiesiogine tyčia) sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. D. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. D. Z. praeityje teista, teistumai išnykę, administracine tvarka bausta, baudos nesumokėtos, nedirbanti. BĮ ,,R“ gydosi metadono programoje nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra.

38. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji prisipažino dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nurodė, kad dėl jų gailisi, kas suponuotų jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

39. Nuteistoji pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino, o savo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kaip duotą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo, tačiau tokia aplinkybė nuosprendžiu nustatyta nebuvo. Apeliaciniame skunde D. Z. kaltės taip pat nepripažino. Tik pradėjus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, D. Z. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad ankstesnis kaltės nepripažinimas buvo sąlygotas to, jog jos manymu neatlygintinis narkotikų perdavimas nelaikytinas platinimu. Visgi D. Z. narkotines medžiagas platino už atlygį – ji, nors ir už tai negavo pinigų, už narkotinių medžiagų paėmimą iš M. J. ir perdavimą J. S. ir S. T., gavo ar būtų gavusi (pasikėsinimo atveju) narkotinių medžiagų savo vartojimui. Taip pat duodama parodymus apeliacinės instancijos metu D. Z. stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje: teigė, kad su J. S. narkotikais dalinosi, pavartojo kartu, nežinojo, kad jis dar kažkam (S. T.) juos perduos. Tačiau užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas atskleidžia reikšmingesnį D. Z. vaidmenį. Pvz., rugsėjo 27 d. (t. 2, b. l. 122-132) D. Z. klausia asmens (pagal bylos medžiagą – J. S.), kiek jam reikia, jis nurodo, kad 4+1, vėliau nurodo 2+1+1, paskui prašo paimti daugiau žmogui su ramentais (pagal bylos medžiagą tai S. T.), nurodo, kad jam pasakė, kad jai reikia vieną duoti, t. y. kad už atnešimą jai reikia duoti vieną dozę narkotinių medžiagų. Taigi medžiagų platinimas J. S. vyko D. Z. iniciatyva, ji žinojo, kad narkotines medžiagas neša ne tik J. S., bet ir kitam asmeniui. Be to, iš pokalbių matyti, kad ji platina narkotines medžiagas už atlygį (dozę sau), kas paneigia jos teiginius apie tai, kad jie su J. S., kaip abu priklausomi asmenys, draugiškai dalijosi, bendrai vartojo, įsigydavo medžiagų tas, kuris tuo metu turėjo pinigų. Iš 2022 m. spalio 17 d. pokalbių taip pat matyti, kad D. Z. klausia vyriškio (pagal bylos medžiagą – J. S.) „tai tu norėsi kažką“, šis klausia, ar jau atsirado pas ją, vėliau klausia, ar ji ims pati ir nurodo, kad jam reikia 4 plius 1, toliau derinamas susitikimas (t. 2, b. l. 219-223). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. (teisme nebuvo apklaustas, nes mirė), parodė, kad pas D. karfentanilį perka ne pirmą kartą (t. 4, b. l. 99).

40. Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji savo kaltę pripažino tik formaliai, suvokdama, kad jos kaltė jau yra įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir baudžiamoji atsakomybė neišvengiama, ir taip siekia sušvelninti savo teisinę padėtį, išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios išreikšto prisipažinimo ir gailesčio nepripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

41. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai D. Z. paskyrė minimalias BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jas subendrindamas nuteistajai palankiausiu įmanomu būdu – prie paskirtos bausmės pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

42. Nuteistosios apeliacinės instancijos teisme nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės ir būtinybė rūpintis vaiku, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai skirti švelnesnę bausmės rūšį. Šios aplinkybės nuteistajai buvo žinomos dar iki padarant nusikalstamas veikas, tačiau jos nuo pavojingų sunkių nusikaltimų darymo nesulaikė. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pati nuteistoji, jos sūnaus globa yra skirta nuteistosios motinai, kuri gyvena kartu su sugyventiniu, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistosios sūnumi nebus tinkamai rūpinamasi. Taip pat nėra duomenų, jog reikiamas gydymas D. Z. negali būti užtikrintas bausmės atlikimo metu.

43. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistajai pirmosios instancijos teismas paskyrė pačią įmanomai švelniausią bausmę, o jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jai paskirtą bausmę laikyti aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajai skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistajai paskirta bausmė atitinka jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jos asmenybę, todėl nėra pagrindo paskirtą bausmę laikyti pernelyg griežta ir dar labiau mažinti jos dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl D. Z. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

44. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. APD-2024-02812 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš D. Z. priteisti 204,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

45. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

46. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis D. Z. nedirba. Nuteistajai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios D. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. Z., nuteistojo M. J. ir jo gynėjo – advokato Karolio Rugio apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš D. Z. valstybės naudai 204,17 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė