- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1309-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10288-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- uždaroji akcinė bendrovė „Vitatransa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VTV Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Erabalta“ apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vitatransa“, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15964-819/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VTV Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitatransa“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Erabalta“, HDI-Gerling Verzekeringen N.V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „VTV Group“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vitatransa“ ieškovei 14 519,61 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines procesines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2015-01-29 ieškovė ir atsakovė sudarė pervežimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Kazachstaną. Ieškovė sudarytai krovinio pervežimo sutarčiai įvykdyti pasitelkė faktinį vežėją UAB „Vegda“, su kuria sudarė 2015-01-30 vienkartinę krovinių vežimo sutartį. UAB „Vegda“ kreipėsi į teismą, kuriuo prašė atlyginti siuntėjo netinkamais veiksmais padarytus nuostolius vežėjui. Ieškovė atsakovu šioje byloje buvo patraukta kaip siuntėjas CMR konvencijos prasme vežėjo UAB „Vegda“ atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 iš ieškovės UAB „Vegda“ naudai priteisė 12 881,1 Eur nuostolių, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo siuntėjo atsakomybę pagal CMR konvencijos 11 str. už netinkamą informacijos suteikimą vežėjui ir netinkamą krovinio dokumentų sutvarkymą. 2017-12-22 procesinės palūkanos sudarė 495,83 Eur, todėl ieškovė UAB „Vegda“ sumokėjo 13 663,93 Eur sumą. Teismas 2017-11-13 sprendimu taip pat priteisė iš ieškovės 5,68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
3. Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 UAB „Vitatransa“ ir UAB „Erabalta“ dalyvavo trečiaisiais asmenimis, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės turi šiems asmenims prejudicinę galią. Kadangi atsakovė, pagal 2015-01-29 pervežimo sutartį, būdama siuntėju CMR konvencijos prasme, ieškovei turėjo suteikti visą reikalingą informaciją ir dokumentus reikalingus užsakyme nurodytam kroviniui pervežti, o minėtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 yra nustatyta, kad šiame vežime dalyvaujantis vežėjas negavo reikiamos informacijos ir dokumentai buvo sutvarkyti neteisingai, atsakovė yra atsakinga ieškovei ir privalo atlyginti nuostolius.
4. Pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17660-868/2017 ieškovė patyrė 605 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos ieškovei atlygintos nebuvo, todėl jos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai. 2017-12-15 ieškovės atstovė atsakovei ir trečiajam asmeniui siuntė laišką dėl nuostolių atlyginimo, 2018-03-19 reiškė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė nuostolių ieškovei neatlygino. Dėl bandymo spręsti ginčą ikiteismine tvarka ieškovė patyrė 242 Eur išlaidų advokatės paslaugoms, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Vitatransa“ atsiliepime su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-01-27 ji ir trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ sudarė užsakymą Nr. A150127-02, kuriuo atsakovė įsipareigojo trečiojo asmens naudai pervežti iš Lietuvos į Kazachstaną krovinį užsakyme nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Šia sutartimi atsakovei nebuvo nustatyta pareiga atlikti krovinio išmuitinimo procedūrų, krovinys turėjo būti išmuitintas pačio trečiojo asmens, kuris po išmuitinimo procedūros atlikimo turėjo pateikti atsakovui visus dokumentus, būtinus krovinio tarptautiniam pervežimui atlikti. Šios sutarties vykdymui atsakovė pasamdė ieškovę ir 2015-01-29 sudarė su ja pervežimo sutartį. Atsakovė šiuo atveju krovinį vežė ne kaip vežėjas, o kaip ekspeditorius, o ieškovė buvo krovinio vežėjas. Krovinio pervežimo procese ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl prastovų, įvykusių krovinio pervežimo metu dėl krovinį lydinčių dokumentų, t. y. muitinės deklaracijų, trūkumo ir/ar netikslumo. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad pagal 2015-01-29 sutartį, gautas krovinys neturėjo visų reikiamų dokumentų, todėl krovinys buvo konfiskuotas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų, o ieškovės automobilis apie 2 savaites buvo laikomas Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijoje. Atsakovė su pareikšta pretenzija sutiko ir sumokėjo ieškovei 995 Eur už prastovas pagal pareikštą pretenziją. Atsakovės duomenimis, krovinys buvo grąžintas trečiajam asmeniui, o vėliau nugabentas gavėjui.
6. Teigia, jog nors ir faktiškai neatliko krovinio pervežimo funkcijų, yra krovinio siuntėja ieškovės atžvilgiu ir krovinio vežėja trečiojo asmens UAB „Erabalta“ atžvilgiu. Atsakovė visus dokumentus, reikalingus krovinio gabenimui, gavo iš trečiojo asmens. Atsakovė neturėjo pareigos jų tikrinti. Visi gauti dokumentai iš trečiojo asmens atsakovės buvo perduoti ieškovei. Tuo tarpu ankstesniame ginče nebuvo tiksliai nustatyta, kokių būtent dokumentų trūko kroviniui gabenti ir kokių dokumentų nepateikimas muitinei buvo pagrindas konstatuoti pažeidimą ir paskirti UAB „Vegda“ baudą. Taip pat nebuvo tiriama, ar UAB „Vegda“ teisingai panaudojo jai perduotus dokumentus bei faktinės aplinkybės, susijusios su žalos dydžiu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nustatyta, kad bauda UAB „Vegda“ paskirta 2015-07-22 sprendimu Nr. 08-1/7154, tuo tarpu UAB „Vegda“ baudą sumokėjo tik 2015-10-28. Dėl tokio UAB „Vegda“ pasyvumo išaugo baudos dydis. Kadangi delspinigiai buvo skaičiuojami dėl UAB „Vegda“ pasyvaus elgesio – ji žinojo apie gresiančią baudą, tačiau bylos eiga nesirūpino, nesidomėjo paskirta bauda, sumokėjo baudą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, atsakovė už ją negali būti atsakinga CMR konvencijos prasme. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodo sumokėjusi 495,83 Eur procesinių palūkanų, kurias skaičiavo nuo visos priteistos sumos, nors mokėjimus atliko dalimis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai visais aspektais kaip prejudiciniu faktu remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, kadangi šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo ir būtinybės analizuoti ieškovės atžvilgiu reiškiamų reikalavimų atsiradimo aplinkybes ir apimtis.
8. Trečiasis asmuo prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str. 1, 5 d. nuostatas, nes ieškovė šiuo atveju yra pati kalta dėl nuostolių atsiradimo. Ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17660-868/2017, nuostolių dydžio neginčijo. Taip pat atsakovė neįrodinėjo UAB „Vegda“ kaltės dėl jos pačios nevykdymo pareigos patikrinti krovinį ir jai perduotus krovinio dokumentus, o jos atžvilgiu priimto sprendimo apskritai neskundė. Pabrėžė, kad 2015-06-19 Baltarusijos teismo sprendime konstatuota, kad šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas neatsargia forma, o ne tyčia, kas reiškia, kad senaties terminas šiuo atveju pagal CMR konvenciją turėjo būti vieneri metai. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 priėjo kitokios išvados, nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinės reikšmės neturi, nes Baltarusijos teismo sprendimo turinys pastarojoje byloje vertintas nebuvo. Senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2015-05-01 ir pasibaigė 2016-05-01, todėl ieškovės ieškinys atmestinas CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, HDI-Gerling Verzekering N.V. atsiliepime į ieškinį nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašo taikyti ieškovo pareikštam ieškiniui ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškinio teisinį nepagrįstumą rodo ieškovo argumentai, kad tarp visų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat byloje nedalyvaujančio UAB „Vegda“ susiklostę teisiniai santykiai, turi būti kvalifikuojami kaip vienintelė vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdė keli vežėjai. Šioje byloje turi būti kalbama apie tris sutartis, kurios yra pavienės ir atskiros krovinių vežimo sutartys, kuriose šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas, o šių sutarčių dalykas atitinka CK 6.808 str. Byloje turi būti konstatuotos CMR konvencijos 34 str. nurodytos sąlygos. Paaiškino, jog nėra nė vieno subjekto, kuris kitam subjektui būtų perdavęs krovinį ir važtaraštį, nes yra tiksliai žinoma, kad krovinį UAB „Vegda“ perdavė UAB „Rytų projektai“. Taigi, ginčas yra kilęs iš 2015-01-29 pervežimo sutarties, kuri turi būti aiškinama autonomiškai nuo kitų vežime dalyvavusių subjektų sutarčių. Dėl tos priežasties šioje byloje negali būti remiamasi CMR konvencijos 37 str.
10. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 įtaka šios bylos išsprendimui ribota, nes joje pasisakyta tik dėl UAB „VTV Group“ ir UAB „Vegda“ 2015-01-30 sudarytos sutarties dėl krovinio pervežimo. Paaiškino, jog krovinio važtaraščius surašė kaip krovinio siuntėjas ir juos pasirašė UAB „Rytų projektai“, o ne atsakovė, kas leidžia teigti buvus ieškovės ir atsakovės susitarimą, jog prie sutarties krovinio siuntėjo pozicijoje prisijungs dar vienas subjektas – UAB „Rytų projektai“. Kadangi solidari atsakomybė yra nepreziumuojama, mano, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą. Teikiamas reikalavimas negali būti vertinamas kaip regresinis pagal CMR konvencijos 37 str., todėl jokios teismo, bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos, nėra ir negali būti atlyginamos. Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 buvo priimtas dėl ginčo, kilusio iš visiškai kitos sutarties, kuri su šia sutartimi neturi nieko bendro. Delsimas mokėti delspinigius ir palūkanas priklausė nuo ieškovo valios, todėl šiuo atveju taikytina CMR konvencijos 11 str. 2 d. išlyga. Muitai taip pat buvo sąlygoti ne atsakovės, o Ašmenos muitinės neteisėtų veiksmų, nes prekės buvo grąžintos į Lietuvos Respubliką, kas reiškia, jog jos nebuvo patekusios į taip vadinamą Muitinės sąjungos muitų kodeksą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-02 sprendimu ieškovės UAB „VTV Group“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Vitatransa“ ieškovės naudai 14 506,06 Eur nuostolių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 14 506,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 871,5 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 5,51 Eur pašto išlaidų.
12. Teismas sprendė, kad byloje pateikti tarptautiniai krovinių važtaraščiai patvirtina aplinkybę, jog juose krovinio siuntėju buvo nurodyta UAB „Rytų projektai“, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Rytų projektai“ buvo ieškovės ir atsakovės 2015-01-30 sudarytos pervežimo sutarties šalimi. Ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę krovinio vežimo sutartį, o po jos sudarymo ieškovė ėmėsi ją vykdyti – sudarė 2015-01-30 vienkartinę krovinių vežimo sutartį, kas patvirtina ieškovės ir atsakovės krovinio vežimo sutarties sudarymą. Teismas nenustatė, kad ieškovė dėl krovinio vežimo būtų tarusis su UAB „Rytų projektai“, su šia bendrove būtų derinusi kokius nors jo vežimo klausimus, gavusi kokius nors nurodymus ar pan. Todėl teismas krovinio siuntėju pagal 2015-01-30 pervežimo sutartį laikė atsakovę.
13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika bei teisiniu reglamentavimu dėl sprendimo prejudicinės reikšmės, sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti buvo nurodytos bylos įrodinėjimo dalykas, nes tik šias sąlygas teismui nustačius buvo pagrindas tenkinti ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ atsikirtimuose dėstomos aplinkybės, susijusios su sąlygomis ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir/ar aplinkybėmis, šalinančiomis ieškovės civilinę atsakomybę, negali būti nagrinėjamos iš naujo. Teismas laikė, jog vien tai, kad pastarosios aplinkybės ieškovės ir / ar atsakovės ir / ar trečiojo asmens UAB „Erabalta“ dėl vienokių ar kitokių priežasčių (nežinojimo, pasyvumo procese ar kt.) pastarojoje byloje nebuvo nurodytos kaip turinčios reikšmės sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 priimti, nesudaro pagrindo 2017-11-23 sprendimo kvestionuoti.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ buvo įtraukti dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, todėl turėjo visas galimybes šias aplinkybes kaip šalinančias ieškovės civilinę atsakomybę ar paneigiančias vieną iš sąlygų, jos civilinei atsakomybei kilti, nurodyti teismui ir jas įrodinėti pagal CPK nustatytas taisykles. Teismas sutiko, kad CPK nuostatos neįpareigojo atsakovės ir trečiojo asmens to daryti civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017. Tačiau šios pareigos nebuvimas, priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Erabalta“, buvo sąlygoti ne jų procesinės padėties civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, o civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principo. Teismas aiškino, jog nors CPK nuostatos nenustato trečiajam asmeniui pareigos teikti atsiliepimą, jos suteikia trečiajam asmeniui tokias pačias teises kaip ieškovui ir atsakovui. Todėl atsakovei, trečiajam asmeniui nesinaudojant teise teikti vienokius ar kitokius atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, kurių nenurodė viena iš šalių ar abi šalys, šios aplinkybės laikytinos nenustatytomis ir neįrodytomis, o jų nenustatymo pasekmės tenka asmenims, kuriems pagal įrodinėjimo naštą tenka ją įrodyti.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal CPK 47 str., trečiasis asmuo gali veikti tik šalies, su kuria dalyvauja, interesais, nes tai lemia ir pati jos procesinė padėtis – suinteresuotumas išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Todėl nors įrodinėjimo našta tenka tik bylos šaliai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neveikimas padedant šaliai, kurios pusėje jis įstojo ar buvo įtrauktas, vykdyti šią pareigą negali būti pagrindas iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes kitoje civilinėje byloje. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-419/2014, e3K-3-377-695/2017, 3K-3-205-415/2017, nurodė, kad kriterijų, susijusių su socialiniu atsakovės, trečiojo asmens pažeidžiamumu, viešojo intereso pažeidimu, teisės į teisingą procesą užtikrinimu, nenustatė.
16. Teismas, vertindamas atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Erabalta“ argumentus, jog civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nebuvo nustatyta, kokių būtent dokumentų trūko kroviniui toliau gabenti ir kokių dokumentų nepateikimas muitinei buvo pagrindas konstatuoti pažeidimą, sutiko, kad ši aplinkybė nurodytoje byloje nebuvo nustatyta, kadangi UAB „Vegda“ teisės pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismas susiejo su besąlygine ieškovės kaip siuntėjo pareiga UAB „Vegda“ atžvilgiu tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, kuri tinkamai įvykdyta nebuvo. Atitinkamai, teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad pagal šalių pasirašytos krovinio vežimo sutarties sąlygas ieškovė privalėjo sutikrinti krovinio dokumentus, toks šalių susitarimas prieštarauja CMR nuostatoms.
17. Teismas sprendė, jog ieškovė, kaip vežėja, papildomų krovinį lydinčių dokumentų iš atsakovės apskritai negavo. Visi krovinį lydintys dokumentai buvo perduoti faktiškai krovinį vežusiai UAB „Vegda“, pakraunant krovinį – jie buvo užpildyti UAB „Erabalta“. Teismas byloje nenustatė, kad tam tikri iš UAB „Vegda“ perduotų dokumentų buvo pamesti ir/ar buvo nepateikti Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės regioniniame muitinės įforminimo punkte. Jie buvo pateikti, tačiau juose, t. y. 2015-01-28 sąskaitoje–faktūroje Nr. WORD-025/STU, 1-5 pozicijose buvo padaryta techninė klaida – nurodytas parketlenčių pavadinimas skyrėsi nuo vežamų parketlenčių. Teismas sprendė, jog atsakovė, nevykdydama pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, veikė neteisėtai.
18. Teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015-07-22 sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Vegda“ muitinės mokesčius ir/arba procentus ir/arba delspinigius, nurodytus paskaičiavime, kartu pažymint, kad juos būtina perskaičiuoti mokėjimo dienai. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2015-10-28 papildomai UAB „Vegda“ buvo priskaičiuota 14 307 851 Baltarusijos rublių. Nors atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ byloje gynėsi tuo, kad šie delspinigiai negali būti siejami su ieškovės kaip siuntėjos prievolės tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus netinkamu vykdymu, o turi būti siejami su pačios UAB „Vegda“ veiksmais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2018 konstatuotos aplinkybės tokius argumentus akivaizdžiai paneigia. Šioje byloje UAB „Vegda“ teisė į nuostolius, tame tarpe 14 307 851 Baltarusijos rublių dydžio delspinigius, yra ne tik nustatyta, bet ir apginta, konstatavus, kad UAB „Vegda“ Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015-07-22 sprendimą Nr. 08-1/7154 gavo 2015-10-28 ir tą pačią dieną jį įvykdė.
19. Teismas, pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad ieškovė UAB „Vegda“ yra sumokėjusi 13,55 Eur daugiau procesinių palūkanų, nei priklauso pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017. Taigi, teismas šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkino.
20. Teismas nesutiko su trečiojo asmens argumentais, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 605 Eur advokatės pagalbos išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, taip pat 242 Eur advokatės pagalbos išlaidas, susijusias siekiu ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Teismas nurodė, kad nuostoliai įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens turėtos išlaidos, taip pat protingos išlaidos, susijusius su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl laikė, kad ieškovės nurodytos patirtos išlaidos priskirtinos nuostoliams ir priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Atitinkamai, teismas ieškovės patirtiems nuostoliams dėl atsakovės pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus nevykdymo priskyrė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017 UAB „Vegda“ naudai iš ieškovės priteistus ir sumokėtus 12 881,1 Eur nuostolius, 482,28 Eur procesines palūkanas, 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai iš ieškovės priteistas 5,68 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, suma, 605 Eur advokatės pagalbos išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, ir 242 Eur ikiteisminio nuostolių išieškojimo išlaidas.
21. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017 sprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą vežėjo UAB „Vegda“ reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti, siuntėjui neįvykdžius pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, ir nustatė, kad tokiam ieškinio reikalavimui yra taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas, nes siuntėjo veiksmai vertintini kaip tyčiniai, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015-05-01. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo šią aplinkybę vertinti kitaip, nei ją vertino teismas išnagrinėtoje byloje.
22. Teismas sprendė, kad 2015-01-30 vienkartinė krovinių pervežimo sutartis ir 2015-01-29 pervežimo sutartis yra betarpiškai susijusius ir su atsakovės bei UAB „Erabalta“ 2015-01-27 užsakymu. Taigi, ieškovė, kaip siuntėja, pagal 2015-01-29 pervežimo sutartį prievolę tinkamai įforminti visus krovinį lydinčius dokumentus UAB „Vegda“ atžvilgiu įvykdė per trečiuosius asmenis. Vadinasi ieškovė, kaip siuntėja, pagal 2015-01-30 vienkartinės krovinių pervežimo sutartį, atlyginusi UAB „Vegda“ dėl šios pareigos tinkamo neįvykdymo patirtus nuostolius, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš atsakovės kaip siuntėjos pagal 2015-01-29 pervežimo sutartį. Todėl teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas remiantis CK 1.127 str. 4 d. Nuostolius, priteistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, ieškovė UAB „Vegda“ atlygino 2017-12-29, todėl nuo šios dienos ir skaičiuotinas trijų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido.
III. Apeliacinio skundo argumentai
23. Apeliantė UAB „Erabalta“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama ne remiantis CMR konvencijos 32 str. 1 d. c p., o remiantis CK 1.127 str. 4 d. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nepriklausomai nuo to, ar iš CMR konvencijoje apibrėžtų santykių kylantis reikalavimas yra regresinis, ar ne regresinis, senaties klausimas joje yra tiesiogiai reglamentuotas ir sprendžiamas remiantis aukščiau paminėtomis taisyklėmis. Byloje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog šalių santykiai patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį. Taigi, esant tokiai situacijai, jokio pagrindo taikyti nacionalinę teisę, t. y. CK 1.127 str. taisykles, šiuo atveju nebuvo. CMR konvencija yra specialus aktas bendrojo teisės akto atžvilgiu. Be to, UAB „Vitatransa“ atžvilgiu reiškiamas reikalavimas nevertintinas kaip regresinis, o vertintinas kaip reikalavimas dėl sutartinės atsakomybės taikymo, kildinamas iš konkrečios sutarties.
25. Teigia, jog sprendimas yra prieštaringas ir alogiškas. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, nevertino, jog minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad senaties terminas skaičiuotinas pagal CMR konvenciją. Teismas išsamiai netyrė ir neanalizavo faktinių aplinkybių, kurios ankstesnėje byloje faktiškai nebuvo ginčo dalyku, tačiau tame pačiame ankstesniame teismo sprendime pateiktą teisės aiškinimą ir taikymą senaties instituto atžvilgiu ignoravo, ir šiuo atveju prejudicijos neįžvelgė. Teismas privalėjo vertinti visa tai, kas nebuvo įvertinta išnagrinėtoje civilinėje byloje, be to, privalėjo nuodugniai įvertinti UAB „Vitatransa“ įsipareigojimų pagal jos ir ieškovės sudarytą vežimo sutartį apimtis, taip pat kaip ir ieškovės įsipareigojimų, kylančių atitinkamos konkrečios sutarties pagrindu, apimtis.
26. Ankstesnėje civilinėje byloje ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai, kylantys iš jų sudarytos sutarties, nebuvo analizuojami, todėl privalėjo būti įvertinti šioje civilinėje byloje. UAB „VTV Group“ šiuo atveju yra pati kalta dėl nuostolių atsiradimo, kas suponuoja būtinybę atleisti nuo atsakomybės atsakovę net ir tuo atveju, jei nuostolių dydis bei kiti civilinės atsakomybės taikymui būtini elementai byloje būtų nustatyti. Išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Vegda“ nesinaudojo savo teise gintis nuo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų, įrodinėjant pačios UAB „Vegda“ kaltę dėl jos nuostolių atsiradimo, pasireiškusią teisės skųsti muitinės sprendimą neįgyvendinimu, bei priežastinį ryšį tarp jų. UAB „VTV Group“ taip pat neįrodinėjo to, kad UAB „Vegda“ kaltė dėl jos pačios nuostolių pasireiškė vežamo krovinio nepatikrinimu. UAB „Vegda“ kaltės klausimo ieškovė nekėlė.
Šalies argumentai
27. Pažymėjo, kad UAB „Vegda“ bei UAB „VTV group“ sudarytoje vežimo sutartyje atitinkamų nuostatų nebuvo. Todėl konstatavus, kad mokesčiai bei mokestiniai delspinigiai Baltarusijoje buvo sumokėti dėl netinkamo dokumentų įforminimo ar juose padarytos techninės klaidos, UAB „Vitatransa“ už tai nelaikytina atsakinga, kadangi atsakomybė už tai tenka atsakovės pasamdytam vežėjui. Kritiškai vertintina teismo pozicija, neva šalių susitarimas, įpareigojantis vežėją sutikrinti krovinio dokumentus, prieštarauja CMR nuostatoms. Atsakovės sutikimo pasitelkti krovinio vežimui UAB „Vegda“ nebuvo, taigi, sudarydamas su pastarąja bendrove subvežimo sutartį, ieškovė veikė savo rizika.
28. Teigia, jog teismas ignoravo tam tikras aplinkybes, t. y. jog netinkamai įformintų dokumentų pasekmė buvo baudos UAB „Vegda“ skyrimas. Šią baudą sumokėjo UAB „Erabalta“. Taigi, neigiami padariniai, atsiradę būtent dėl netinkamo dokumentų įforminimo, buvo likviduoti. Prekės, kurios tapo muitų objektu Baltarusijos Respublikoje, ten nebuvo išleistos į apyvartą ir į Muitinės sąjungos muitų teritoriją nepateko. Galutiniam vežėjui sumokėjus muitus teritorijoje, iš kurios jis pats prekes išgabeno, tačiau sumokėtų mokesčių dėl tik nuo jo priklausančių priežasčių neatgavo/neatsiėmė, už sumokėtų muitų dydžio „nuostolius“ jokie kiti asmenys kaip tik pati UAB „Vegda“ ir UAB „VTV group“, pripažinusi tokių nuostolių dydį ankstesnėje civilinėje byloje ir jo neginčijusi, negali būti laikomi atsakingais.
Šalies argumentai
29. Atsakovė UAB „Vitatransa“ prisidėjo prie trečiojo asmens UAB „Erabalta“ paduoto apeliacinio skundo. Nurodė, kad palaiko visus apeliantės išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
30. Ieškovė UAB „VTV Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 sprendimą nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Atsiliepime nurodė, kad apeliantės teiginiai, jog nagrinėjama byla nėra prejudicinė yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai. Apeliantės argumentai dėl ieškinio terminų yra prieštaraujantys CMR konvencijos 37 str. turiniui. Regresinio reikalavimo senaties termino skaičiavimas negali būti siejamas su pirminės sutarties pasirašymo data, nes tik išsprendus atitinkamą ginčą tampa aišku, ar yra vežėjo pareiga atlyginti nuostolius. Ieškinio senaties klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2018.
32. Apeliacinio skundo argumentai yra nesuderinami su trečiųjų asmenų teisinę padėtį reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis. Apeliantės argumentai apie tai, kad ankstesnėje byloje ji nesigynė ir nepareiškė atitinkamų atsikirtimų atmestini kaip nepagrįsti. Išnagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad nuostoliai buvo patirti dėl krovinio siuntėjo pareigos pateikti tinkamai užpildytus krovinį lydinčius dokumentus pažeidimo. Ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė yra apeliantės atsakomybės šioje byloje atsiradimo pagrindas. Pažymėjo, jog ieškovė neatsako už faktinio krovinio vežėjo priimamų sprendimų apskųsti atitinkamus sprendimus priėmimą, o jeigu apeliantė laikė tai krovinio siuntėjo atsakomybę šalinančia aplinkybe, ji turėjo šiuo argumentu gintis dalyvaudama trečiuoju asmeniu išnagrinėtoje byloje pagal faktinio krovinio vežėjo ieškinį, pareikštą ne tik šios bylos ieškovei, bet ir apeliantei, kaip trečiajam asmeniui.
33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamų nuostolių atsiradimo priežastis buvo susijusi ne su vežėjo, o būtent siuntėjo kaltais veiksmais dėl netinkamai užpildytų krovinio pervežimo dokumentų. Šioje situacijoje vežėjo asmuo yra teisiškai nereikšmingas, apeliantė nepaaiškina, kaip faktinio vežėjo pasikeitimas galėjo sukelti ar padidinti nuostolius. Visa rizika dėl nuostolių ar žalos, kuri gali atsirasti dėl netinkamo ar nepakankamo dokumentų suforminimo, tenka siuntėjui, nebent šis įrodys, kad taip nutiko dėl vežėjo kaltės. Byloje nustatyta, kad krovinio vežėjas muitinės pareigūnams pateikė visus turėtus krovinį lydėjusius dokumentus, kuriuos jam perdavė siuntėjas. Kaltų vežėjo veiksmų byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Apeliacinis skundas netenkintinas.
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
36. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties skaičiavimą; nepagrįstai laikė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimas civilinėje byloje gali turėti prejudicinę galią šioje byloje, kadangi teismas toje byloje nenagrinėjo ieškovės ir atsakovės šioje byloje santykių, nepasisakė dėl UAB „Vitatransa“ atsakomybės.
37. Pagal CPK 182 str. 2 d., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-04-22 nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).
38. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija vieną iš nurodytų aplinkybių, būtinų siekiant kitoje byloje nustatytas aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais – šiai bylai reikšmingų faktų buvimą ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyku.
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti – jos atlikti neteisėti veiksmai, UAB „Vegda“ patirtos žalos dydis, pobūdis, šios žalos ryšys su ieškovės atliktais neteisėtais veiksmais, taip pat ieškovės kaltė dėl kilusios žalos ar jos atsakomybę šalinančios/mažinančios aplinkybės, buvo įrodinėjimo dalykas, nes tik šias sąlygas teismui nustačius, ką Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-23 sprendime ir padarė, buvo pagrindas tenkinti ieškinį. Taigi, ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas tos pačios žalos, kilusios dėl tų pačių faktinių aplinkybių, atlyginimo klausimas kaip ir nagrinėjamoje byloje. Būtent įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kad siuntėjas (UAB „VTV Group“) atsako vežėjui (UAB „Vegda“) už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, taip pat jog UAB „VTV Group“ atlikti veiksmai kvalifikuotini kaip tyčiniai, dėl ko taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas, leido teismui ankstesnėje byloje patenkinti UAB „Vegda“ reikalavimus. Nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, jog apeliantės yra neteisios, teigdamos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyką.
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ buvo įtraukti dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, todėl turėjo visas galimybes aplinkybes, kaip šalinančias ieškovės civilinę atsakomybę ar paneigiančias vieną iš sąlygų, jos civilinei atsakomybei kilti, nurodyti teismui ir jas įrodinėti pagal CPK nustatytas taisykles. Tačiau šalims neįgyvendinant civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principo, tai negali būti pagrindas nagrinėjamoje byloje iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kitoje civilinėje byloje. Todėl laikytina, jog apeliančių pozicija, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nevertino pačios ieškovės veiksmų, siekiant išvengti nuostolių, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su sąlygomis ieškovės civilinei atsakomybei kilti, atmetama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 neteikė, taigi, nepasinaudojo galimybe apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde nurodant aplinkybes, susijusias su ieškovės civilinės atsakomybės taikymu / netaikymu.
41. Sutiktina su apeliantėmis, kad ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas UAB „Vitatransa“ atsakomybės klausimas, tačiau jei būtų buvę priešingai, šioje byloje toks klausimas iš viso negalėtų būti keliamas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos) galią – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas, kuris iš esmės analogiškoje nagrinėjamam ginčui civilinėje byloje Nr. e2A-127-302/2019 padarė tokias išvadas.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisę į sprendimo pagrindu sumokėtos pinigų sumos susigrąžinimą reglamentuoja ne tik CK, bet ir specialaus teisės akto – CMR konvencijos nuostatos, turinčios viršenybę prieš CK nustatytą reguliavimą. CMR konvencijos VI skyrius nustato taisykles, reguliuojančias vienos vežimo sutarties pagrindu atsirandančius teisinius santykius – sutarties vykdymą, žalos atlyginimą, ieškinio senaties terminus ir kt. Būtent šiame skyriuje esančio 37 straipsnio a) punktas numato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, kai vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas. Taigi, CMR konvencijos tekste minėta nuostata suprantama kaip leidžianti regreso tvarka išieškoti iš asmens, kuris ne būtinai faktiškai sukėlė žalą kroviniu, bet kuris pagal sutartį buvo atsakingas už tą krovinio gabenimo etapą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-302/2019). Šiuo atveju atsakomybę prieš UAB „VTV Group“ pagal 2015-01-29 sutartį buvo prisiėmusi būtent atsakovė, todėl ieškovė, pareiškusi tokio pobūdžio ieškinį, pagrįstai prašė priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius.
43. Priešingai, nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovė, būdama siuntėja ieškovės atžvilgiu pagal 2015-01-29 pervežimo sutartį, nevykdė pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, taip veikdama neteisėtai, o tai yra pagrindas pagal CMR konvencijos 11 str. atlyginti vežėjui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) nuostolius. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nebuvo ginčo, jog nurodytoje byloje patirtą žalą sąlygojo būtent atsakovės UAB „Vitatransa“ neteisėti veiksmai (CMR konvencijos 11 str., CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.), kas pagrindžia atsakovės civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Tai, jog, apeliančių teigimu, nebuvo atsakovės sutikimo ieškovei sudaryti vežimo sutarties, jog neigiami padariniai, atsiradę dėl netinkamo dokumentų įforminimo, buvo likviduoti, nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamoje byloje sprendžiamų nuostolių atsiradimo priežastis buvo susijusi ne su vežėjo, o būtent siuntėjo kaltais veiksmais dėl netinkamai užpildytų krovinio pervežimo dokumentų. Be to, kaip minėta, siuntėjas yra atsakingas atlyginti vežėjui visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad dokumentų ir duomenų CMR konvencijos 11 str. prasme nebuvo ar jie buvo pateikti ne visi ar netikslūs. Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo (CMR konvencijos 11 str. 1 ir 2 d.), kas reiškia, jog apeliantės yra neteisios, teigdamos, jog šalių susitarimas, įpareigojantis vežėją sutikrinti krovinio dokumentus, neprieštarauja CMR nuostatoms, ir dėl ko atsakovė nėra atsakinga už nuostolių atsiradimą.
44. Dėl apeliančių argumentų, jog teismas ieškovės reikalavimui ieškinio senaties terminą turėjo skaičiuoti pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d., o ne CK 1.127 str. 4 d., aktuali CMR konvencijos 39 str. 4 d. įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė – senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,– nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Byloje nustatyta, jog nuostolius, priteistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, ieškovė UAB „Vegda“ atlygino 2017-12-29, todėl nuo šios dienos ir skaičiuotinas trijų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido (ieškinys pateiktas 2018-04-03).
45. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
46. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės UAB „Erabalta“ apelaiicnis skundas, prie kurio prisidėjo atsakovė UAB „Vitatransa“, atmetamas kaip nepagrįstas.
47. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės UAB „Erabalta“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
48. Ieškovė prašo teismo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą, pateikė 2018-12-19 PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą. Taigi, ieškovė realiai įrodė, jog patyrė prašomas priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ieškovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos – procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas Vilniaus apygardos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl laikytina, jog ieškovė prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos. Kadangi apeliacinį skundą pateikė UAB „Erabalta“, prie kurio prisidėjo atsakovė UAB „Vitatransa“, bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis (po 363 Eur) priteisiamos ieškovei iš UAB „Erabalta“ ir UAB „Vitatransa“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VTV Group“, į. k. 302503640, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitatransa“, į. k. 303178922, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Erabalta“, į. k. 156877789, po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.