- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- e2-15964-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10288-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Trečiasis asmuo
- UAB „Erabalta“, HDI-Gerling Verzekeringen N
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VTV Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vitatransa“
- Advokatai
- Alva Puniškienė, Irina Beleškienė, Aurelija Vingrienė, Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VTV Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitatransa“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Erabalta“, HDI-Gerling Verzekeringen N.V.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 14 519,61 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines procesines palūkanas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2015 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pervežimo sutartį Nr. AT/KZ/000104/105, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Kazachstaną. Ieškovė sudarytai krovinio pervežimo sutarčiai įvykdyti pasitelkė faktinį vežėją UAB „Vegda“, su kuria sudarė 2015 m. sausio 30 d. vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 15/LT-KZ-0130-VEG. UAB „Vegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei, kuriuo prašė atlyginti siuntėjo netinkamais veiksmais padarytus nuostolius vežėjui. Ieškovė atsakovu šioje byloje buvo patraukta kaip siuntėjas CMR konvencijos prasme vežėjo UAB „Vegda“ atžvilgiu. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, kuriuo iš ieškovės UAB „Vegda“ naudai priteisė 12 881,10 Eur nuostolių, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo siuntėjo atsakomybę pagal CMR konvencijos 11 straipsnį už netinkamą informacijos suteikimą vežėjui ir netinkamą krovinio dokumentų sutvarkymą. 2017 m. gruodžio 22 d. procesinės palūkanos sudarė 495,83 Eur, todėl ieškovė UAB „Vegda“ sumokėjo 13 663,93 Eur sumą 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimais. Be to, 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš ieškovės 5,68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovė paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 UAB „Vitatransa“ ir UAB „Erabalta“ dalyvavo trečiaisiais asmenimis, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės turi šiems asmenims prejudicinę galią. Kadangi atsakovė, pagal 2015 m. sausio 29 d. pervežimo sutartį Nr. AZ/KZ/000104/105 būdama siuntėju CMR konvencijos prasme, ieškovei turėjo suteikti visą reikalingą informaciją ir dokumentus reikalingus užsakyme nurodytam kroviniui pervežti, o minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 yra nustatyta, kad šiame vežime dalyvaujantis vežėjas negavo reikiamos informacijos ir dokumentai buvo sutvarkyti neteisingai, tai remiantis 2015 m. sausio 29 d. pervežimo sutartimi Nr. AT/KZ/000104/105 atsakovė yra atsakinga ieškovei ir privalo atlyginti nuostolius.
Be to, ieškovė pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17660-868/2017 ieškovė patyrė 605 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos ieškovei atlygintos nebuvo, todėl jos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuostolių atlyginimo klausimą su atsakove buvo bandoma spręsti ikiteismine tvarka. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovės atstovė atsakovei ir trečiajam asmeniui siuntė laišką dėl nuostolių atlyginimo, 2018 m. kovo 19 d. reiškė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė nuostolių ieškovei neatlygino. Dėl bandymo spręsti ginčą ikiteismine tvarka ieškovė patyrė 242 Eur išlaidų advokatės paslaugoms, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2015 m. sausio 27 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ sudarė užsakymą Nr. A150127-02, kuriuo atsakovė įsipareigojo trečiojo asmens naudai pervežti iš Lietuvos į Kazachstaną krovinį užsakyme nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Šia sutartimi atsakovei nebuvo nustatyta pareiga atlikti krovinio išmuitinimo procedūrų, krovinys turėjo būti išmuitintas pačio trečiojo asmens, kuris po išmuitinimo procedūros atlikimo turėjo pateikti atsakovui visus dokumentus, būtinus krovinio tarptautiniam pervežimui atlikti. Šios sutarties vykdymui atsakovė pasamdė ieškovę ir 2015 m. sausio 29 d. sudarė su ja pervežimo sutartį Nr. AT/KZ/000140/105. Atsakovė šiuo atveju krovinį vežė ne kaip vežėjas, o kaip ekspeditorius, o ieškovė buvo krovinio vežėjas. Krovinio pervežimo procese ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl prastovų, įvykusių krovinio pervežimo metu dėl krovinį lydinčių dokumentų, t. y. muitinės deklaracijų, trūkumo ir/ar netikslumo. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad pagal 2015 m. sausio 29 d. sutartį gautas krovinys neturėjo visų reikiamų dokumentų, todėl krovinys buvo konfiskuotas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų, o ieškovės automobilis apie 2 savaites buvo laikomas Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijoje. Atsakovė su pareikšta pretenzija sutiko ir sumokėjo ieškovei 995 Eur už prastovas pagal pareikštą pretenziją. Atsakovės duomenimis, krovinys buvo grąžintas trečiajam asmeniui, o vėliau nugabentas gavėjui.
Atsakovė nurodo, kad atsakovė, nors ir faktiškai neatliko krovinio pervežimo funkcijų, yra krovinio siuntėja ieškovės atžvilgiu ir krovinio vežėja trečiojo asmens UAB „Erabalta“ atžvilgiu. Atsakovė visus dokumentus, reikalingus krovinio gabenimui, gavo iš trečiojo asmens. Atsakovė kaip krovinio vežėjas neturėjo pareigos jų tikrinti. Visi gauti dokumentai iš trečiojo asmens atsakovės buvo perduoti ieškovei. Tuo tarpu ankstesniame ginče, kilusiame tarp ieškovės ir UAB „Vegda“, nebuvo tiksliai nustatyta, kokių būtent dokumentų trūko kroviniui gabenti ir kokių dokumentų nepateikimas muitinei buvo pagrindas konstatuoti pažeidimą ir paskirti UAB „Vegda“ baudą. Ankstesniame ginče nebuvo tiriama ir tai, ar UAB „Vegda“ teisingai panaudojo jai perduotus dokumentus. Taip pat atsakovė nurodo, kad ankstesniame ginče nebuvo tiriamos ir faktinės aplinkybės, susijusios su žalos dydžiu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nustatyta, kad bauda UAB „Vegda“ paskirta 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 08-1/7154, tuo tarpu UAB „Vegda“ baudą sumokėjo tik 2015 m. spalio 28 d. Dėl tokio UAB „Vegda“ pasyvumo išaugo baudos dydis, nes buvo paskaičiuoti delspinigiai. Kadangi delspinigiai buvo skaičiuojami dėl UAB „Vegda“ pasyvaus elgesio – ji žinojo apie gresiančią baudą, tačiau bylos eiga nesirūpino, nesidomėjo paskirta bauda, sumokėjo baudą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, atsakovė už ją negali būti atsakinga CMR konvencijos prasme. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodo sumokėjusi 495,83 Eur procesinių palūkanų, kurias skaičiavo nuo visos priteistos sumos, nors mokėjimus atliko dalimis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė šioje byloje nepagrįstai visais aspektais kaip prejudiciniu faktu remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad pastarojoje byloje ieškovė nuo jai pareikšto ieškinio gynėsi tik ieškinio senaties institutu. Ieškovė neginčijo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų dydžio, nekvestionavo kitų jos civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl laikytina, kad civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 tarp šalių nekilo ginčo ir būtinybės analizuoti ieškovės atžvilgiu reiškiamų reikalavimų atsiradimo aplinkybes ir apimtis. Byloje nebuvo analizuojama, kodėl dalis ieškovės įsipareigoto vežti krovinio buvo be lydinčiųjų dokumentų, ar ieškovė galėjo ir/ar turėjo pastebėti atitinkamus krovinį lydinčios dokumentacijos trūkumus, ar ieškovė ėmėsi veiksmų žalai išvengti ir/ar žalos dydžiui sumažinti. Byloje nebuvo analizuojama, kas sąlygojo UAB „Vegda“ nuostolius toje dalyje, kurią sudaro į Baltarusijos biudžetą sumokėta delspinigių suma, nebuvo sprendžiama dėl atsakovės ieškovės atžvilgiu prisiimtų prievolių tinkamumo, nebuvo pasisakoma dėl ieškovės ir atsakovės, atsakovės ir trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų apimties vienas kito atžvilgiu, nebuvo sprendžiama ar atsakovė ir UAB „Erabalta“ reikiamą dokumentaciją perdavė. Taip pat trečiasis asmuo prašo byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, nes ieškovė šiuo atveju yra pati kalta dėl nuostolių atsiradimo. Ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17660-868/2017, nuostolių dydžio neginčijo, nors didelę nuostolių dalį sudarė delspinigiai už savalaikį mokesčių nesumokėjimą – 246 556 500 Baltarusijos rublių sumoje netesybų suma sudarė 34 443 200 Baltarusijos rublių. Taip pat atsakovė neįrodinėjo UAB „Vegda“ kaltės dėl jos pačios nevykdymo pareigos patikrinti krovinį ir jai perduotus krovinio dokumentus, o jos atžvilgiu priimto sprendimo apskritai neskundė. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad 2015 m. birželio 19 d. Baltarusijos teismo sprendime, priimtame sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2015 m. vasario 4 d. vykdyto atitinkamo vežimo, konstatuota, kad šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas neatsargia forma, o ne tyčia, kas reiškia, kad senaties terminas šiuo atveju pagal CMR konvenciją turėjo būti vieneri metai. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 priėjo kitokios išvados, nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinės reikšmės neturi, nes Baltarusijos teismo sprendimo turinys pastarojoje byloje vertintas nebuvo. Senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2015 m. gegužės 1 d. ir pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d., todėl ieškovės ieškinys atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, HDI-Gerling Verzekering N.V. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu taip pat nesutinka. Nurodo, kad ieškinio teisinį nepagrįstumą rodo ieškovo argumentai, kad tarp visų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat byloje nedalyvaujančio UAB „Vegda“ susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip vienintelė vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdė keli vežėjai. Šioje byloje turi būti kalbama apie tris sutartis, kurios yra pavienės ir atskiros krovinių vežimo sutartys, kuriose šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas, o šių sutarčių dalykas atitinka CK 6.808 straipsnį. Tuo tarpu tam, kad būtų taikomas CMR konvencijos 37 straipsnis ir visas konvencijos VI skyrius, turi būti konstatuotos CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodytos sąlygos: vienintelė sutartis, vieno krovinio ir važtaraščio perėmimas. Ginčo sutarčių grandinėje – UAB „Erabalta“ 2015 m. sausio 27 d. sudaryta sutartis dėl krovinio vežimo su UAB „Vitatransa“, UAB „Vitatransa“ 2015 m. sausio 29 d. sudaryta sutartis dėl krovinio vežimo su UAB „VTV Group“ ir UAB „VTV Group“ 2015 m. sausio 30 d. sudaryta sutartis dėl krovinio vežimo su UAB „Vegda“, nėra nė vieno subjekto, kuris kitam subjektui būtų perdavęs krovinį ir važtaraštį, nes yra tiksliai žinoma, kad krovinį UAB „Vegda“ perdavė UAB „Rytų projektai“ – subjektas, kuris vežėjų sudarytose sutartyse nedalyvavo. Todėl šis ginčas yra kilęs iš 2015 m. sausio 29 d. pervežimo sutarties, kurioje krovinio siuntėju buvo atsakovė, o krovinio vežėju – ieškovė, o ši sutartis turi būti aiškinama autonomiškai nuo kitų vežime dalyvavusių subjektų sutarčių. Dėl tos priežasties šioje byloje negali būti remiamasi CMR konvencijos 37 straipsniu. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašo įvertinti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 įtaka šios bylos išsprendimui ribota, nes joje pasisakyta tik dėl UAB „VTV Group“ ir UAB „Vegda“ 2015 m. sausio 30 d. sudarytos sutarties dėl krovinio pervežimo. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad krovinio važtaraščius surašė kaip krovinio siuntėjas ir juos pasirašė UAB „Rytų projektai“, o ne atsakovė, kas leidžia teigti buvus ieškovės ir atsakovės susitarimą, jog prie sutarties krovinio siuntėjo pozicijoje prisijungs dar vienas subjektas – UAB „Rytų projektai“. Kadangi solidari atsakomybė yra nepreziumuojama, trečiasis asmuo mano, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą. Pasisakydamas dėl žalos, trečiasis asmuo nurodo, kad šiuo atveju teikiamas reikalavimas negali būti vertinamas kaip regresinis pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, todėl jokios teismo ir bylinėjimosi išlaidos, taip pat procesinės palūkanos nėra ir negali būti atlyginamos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 buvo priimtas dėl ginčo, kilusio iš visiškai kitos sutarties, kuri su šia sutartimi neturi nieko bendro. Delsimas mokėti delspinigius ir palūkanas priklausė nuo ieškovo valios, todėl šiuo atveju taikytina CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies išlyga „išskyrus kai kaltas pats vežėjas“ ir reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Muitai taip pat buvo sąlygoti ne atsakovės, o Ašmenos muitinės neteisėtų veiksmų, nes prekės buvo grąžintos į Lietuvos Respubliką, kas reiškia, jog jos nebuvo patekusios į taip vadinamą Muitinės sąjungos muitų kodeksą. Taip pat trečiasis asmuo prašo taikyti ieškovo pareikštam ieškiniui ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, paaiškinimus. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. AT/KZ/000104/105, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti rinktinį krovinį, kurio paskirties vieta – 2 Almaty, Kazachstanas, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais: jį pasikrauti 2015 m. sausio 30 d. APC Cargo Pievų g. 1, Karmėlavoje, ir UAB „Rytų projektai“, Kalniškių 2A, Alytuje, jį pristatyti į muitinę pagal CMR 2015 m. vasario 10-12 d., o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktą pervežimą sumokėti ieškovei 5 600 Eur per 30 dienų po CMR kopijos ir sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Šia sutartimi šalys taip pat sulygo, kad ieškovė turi dalyvauti pakrovime ir patikrinti priimamo gabenti krovinio kiekį, ženklinimą ir numeraciją pagal duomenis, nurodytus krovinį lydinčiuose dokumentuose, taip pat patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę (sutarties 6 punktas). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiam kroviniui vežti ieškovė pasitelkė UAB „Vegda“, su kuria sudarė 2015 m. sausio 30 d. vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 15/LT-KZ-0130-VEG. Šis krovinys, faktiškai vežamas UAB „Vegda“ pagal tris tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. 8LA0815482, 6LA0522483 ir 8LA0816885, 2015 m. vasario 4 d. buvo patikrintas Ašmenos muitinės regioniniame muitinės įforminimo punkte, kur buvo nustatyta, kad dalis prekių – 636,518 kv. m „įvairių dydžių ir skirtingų parketlenčių, medinės lentjuostės pavyzdžių“ buvo gabenama be juos lydinčių dokumentų. Nustatęs šią aplinkybę, Baltarusijos Respublikos valstybinis muitinės komitetas 2015 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 08-1-7154, kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „Vegda“ muitinės mokesčius, procentus ir delspinigių, iš viso 232 248 539 Baltarusijos rublių. Šį sprendimą UAB „Vegda“ gavo 2015 m. spalio 28 d. ir tą pačią dieną minėtą sumą sumokėjo. Be to, UAB „Vegda“ sumokėjo 116 600 Baltarusijos rublių mokestį už banko paslaugas. Taigi, viso UAB „Vegda“ sumokėjo 246 673 100 Baltarusijos rublių, kas atitinka 12 881,10 Eur sumą.
2017 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-17660-868/2017, kurioje UAB „Vegda“ , patikslinusi reikalavimą, prašė iš ieškovės (UAB „VTV Group“) priteisti šią sumą kaip UAB „Vegda“ patirtus nuostolius. Į šios civilinės bylos nagrinėjimą ieškovės prašymu 2017 m. liepos 24 d. protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta atsakovė (UAB „Vitatransa“). Tokį prašymą ieškovė argumentavo tuo, kad priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje įtakos UAB „Vitatransa“ teises ir pareigas, nes jeigu ieškinys bus patenkintas, ieškovė įgys teisę reikšti regresinį reikalavimą UAB „Vitatransa“. 2017 m. rugsėjo 20 d. protokoline nutartimi į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, trečiojo asmens UAB „Vitatransa“ prašymu taip pat buvo įtraukta UAB „Erabalta“. Šį prašymą UAB „Vitatransa“ taip pat motyvavo ketinimu reikšti reikalavimus UAB „Erabalta“, jeigu ieškinys būtų patenkintas. 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, kuriuo ieškinį tenkino – priteisė iš UAB „VTV Group“ UAB „Vegda“ 12 881,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 881,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat šiuo sprendimu iš UAB „VTV Group“ valstybės naudai buvo priteista 5,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad UAB „VTV Group“ kaip siuntėjas neperdavė UAB „Vegda“ kaip vežėjui visų reikiamų dokumentų, dėl ko UAB „Vegda“ Baltarusijos Respublikos muitinėje turėjo sumokėti muito mokesčius, palūkanas ir delspinigius, konstatavo, kad UAB „Vegda“ ieškinys įrodytas, pagrįstas, nes dėl UAB „VTV Group“ tyčinių veiksmų, kurie pasireiškė didelio kiekio krovinio perdavimu vežėjui be atitinkamos dokumentacijos, UAB „Vegda“ patyrė 12 881,10 Eur nuostolių. Byloje dalyvaujantiems asmenims nepasinaudojus teise skųsti šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą apeliacine tvarka, šis teismo sprendimas įsiteisėjo.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdydama 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 ieškovė uždarajai akcinei bendrovei „Vegda“ sumokėjo: 2017 m. lapkričio 28 d. – 2 000 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. – 2 500 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. – 2 500 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. – 2 500 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. – 2 000 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. – 2 166,93 Eur, iš viso 13 666,93 Eur sumą. Šioje civilinėje byloje ieškovės patirtos 605 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovei liko neatlygintos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, ieškovė kreipėsi į atsakovę 2018 m. kovo 19 d. pretenzija, prašydama atlyginti patirtus 14 519,61 Eur dydžio nuostolius, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo. Už šios pretenzijos parengimą ieškovė patyrė 242 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, ką taip pat patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
Dėl ginčo vežimo sutarties ir jos šalių
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje HDI-Gelring Verzekering N.V. atsiliepime prašė įvertinti tai, kad ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 30 d. sudarytos pervežimo sutarties Nr. AT/KZ/000104/105 šalimis buvo ne tik ieškovė ir atsakovė, bet ir tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose (CMR) Nr. 8LA0815482, 6LA0522483 ir 8LA0816885 siuntėju nurodytas subjektas – UAB „Rytų projektai“. Į bylą pateikti tarptautiniai krovinių važtaraščiai patvirtina trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad juose krovinio siuntėju buvo nurodyta UAB „Rytų projektai“, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Rytų projektai“ buvo ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 30 d. sudarytos pervežimo sutarties šalimi.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).
CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę krovinio vežimo sutartį, o po jos sudarymo ieškovė ėmėsi ją vykdyti – sudarė 2015 m. sausio 30 d. vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr.15/LT-KZ-0130-VEG, kas liudija ieškovės ir atsakovės krovinio vežimo sutarties sudarymą. Byloje nėra jokių trečiojo asmens atsiliepime nurodomus samprotavimus pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovė dėl krovinio vežimo būtų tarusis su UAB „Rytų projektai“, su šia bendrove būtų derinusi kokius nors jo vežimo klausimus, iš UAB „Rytų projektai“ gavusi kokius nors nurodymus ar pan. (CPK 178 straipsnis). Todėl krovinio siuntėju pagal 2015 m. sausio 30 d. pervežimo sutartį laikytina atsakovė.
Dėl neįrodinėtinų aplinkybių
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 prejudicinės reikšmės.
Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas(CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, dėl ko ginčo šioje byloje nėra, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti – jos atlikti neteisėti veiksmai, UAB „Vegda“ patirtos žalos dydis, pobūdis, šios žalos ryšys su ieškovės atliktais neteisėtais veiksmais, taip pat ieškovės kaltė dėl kilusios žalos ar jos atsakomybę šalinančios/mažinančios aplinkybės, buvo įrodinėjimo dalykas, nes tik šias sąlygas teismui nustačius, ką Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime ir padarė, buvo pagrindas tenkinti ieškinį. Todėl atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ atsikirtimuose dėstomos aplinkybės apie vienokias ar kitokias aplinkybes, susijusias su sąlygomis ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir/ar aplinkybėmis, šalinančiomis ieškovės civilinę atsakomybę, šioje byloje negali būti nagrinėjamos iš naujo, nes šios aplinkybės buvo prieš tai buvusios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien tai, kad pastarosios aplinkybės ieškovės ir/ar atsakovės ir/ar trečiojo asmens UAB „Erabalta“ dėl vienokių ar kitokių priežasčių (nežinojimo, pasyvumo procese ar kt.) pastarojoje byloje nebuvo nurodytos kaip turinčios reikšmės sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 priimti, nesudaro pagrindo šioje byloje 2017 m. lapkričio 23 d. priimto sprendimo kvestionuoti. Tokioms aplinkybėms priskirtinos, pavyzdžiui, šioje civilinėje byloje atsakovės, trečiojo asmens įrodinėtos aplinkybės, kad forminant krovinio lydimuosius dokumentus buvo atlikta tik techninė klaida, kas konstatuota 2015 m. birželio 19 d. Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarime Nr. 12-512/15, dėl ko ieškovės kaip siuntėjo veiksmai įforminant krovinį lydinčius dokumentus, atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ teigimu, negalėjo būti vertinami kaip tyčiniai, kad UAB „Vegda“ dalį krovinio - 636,518 kv. m parketlenčių, kuris buvo be tinkamai įformintų lydimųjų dokumentų, 2015 m. liepos 24 d. pati atsiėmė iš Varanavo centrinio sandėlio pagal 2015 m. liepos 24 d. Baltarusijos Respublikos muitinės įstaigų konfiskuoto, areštuoto arba sulaikyto turto grąžinimo aktą Nr. 2 ir jį atvežė į Lietuvos Respubliką, dėl ko UAB „Vegda“ sumokėti muito mokesčiai, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ teigimu, nepagrįstai buvo vertinti kaip nuostoliai, aplinkybės dėl UAB „Vegda“ sprendimo neskųsti 2015 m. liepos 22 d. Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto sprendimo Nr. 08-1/7154, dėl ko klaidingai nustatyta sužinojimo apie šį sprendimą data, lėmusi delspinigių už muitus priteisimą iš ieškovės, kurios atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ teigimu, turėtų šalinti ar mažinti ieškovės civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalį, ar paneigti ieškovės kaltę.
Atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ buvo įtraukti dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, todėl turėjo visas galimybes šias aplinkybes kaip šalinančias ieškovės civilinę atsakomybę ar paneigiančias vieną iš sąlygų, jos civilinei atsakomybei kilti, nurodyti teismui ir jas įrodinėti pagal CPK nustatytas taisykles. Teismas sutinka, kad CPK nuostatos neįpareigojo atsakovės, trečiojo asmens to daryti civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017. Tačiau šios pareigos nebuvimas, priešingai nei nurodo atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“, buvo sąlygoti ne jų procesinės padėties civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, o civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principo. Mat nors CPK nuostatos nenumato trečiajam asmeniui pareigos teikti atsiliepimą, jos suteikia trečiajam asmeniui tokias pačias teises kaip ieškovui ir atsakovui. Todėl atsakovei, trečiajam asmeniui nesinaudojant teise teikti vienokius ar kitokius atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, kurių nenurodė viena iš šalių ar abi šalys, šios aplinkybės laikytinos nenustatytomis ir neįrodytomis, o jų nenustatymo pasekmės tenka asmenims, kuriems pagal įrodinėjimo naštą tenka ją įrodyti. Taip pat atkreiptinas atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“ dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 3 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įsitraukia arba yra įtraukiamas į procesą, kad apgintų savo ateities interesus, su ta šalimi, kuri ateityje galėtų tapti jos ieškovas. Todėl trečiasis asmuo gali veikti tik šalies, su kuria dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis), nes tai lemia ir pati jos procesinė padėtis – suinteresuotumas išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Todėl nors įrodinėjimo našta tenka tik bylos šaliai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neveikimas padedant šaliai, kurios pusėje jis įstojo ar buvo įtrauktas, vykdyti šią pareigą negali būti pagrindas iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes kitoje civilinėje byloje.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo yra viena iš pažeistų civilinių teisių gynimo formų. Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovas prašo apginti pažeistą materialinę teisę, jis turi įrodyti, pirma, kad prašoma ginti teisė egzistuoja, antra, kad ji yra pažeista, trečia, kad būtent atsakovu nurodytas asmuo ją pažeidė. O atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi teisę įrodinėti, kad ieškovo prašoma ginti materialinė teisė neegzistuoja (arba kad pagrindas, dėl kurio ji egzistuoja, yra defektinis), kad ji nėra pažeista arba kad dėl jos pažeidimo atsakingas ne jis. Įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus bei surinktus įrodymus teismas turi nustatyti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. ar materialinė teisė egzistavo, jei egzistavo - ar ji buvo pažeista, jei pažeista - ar ją pažeidė atsakovu patrauktas asmuo. Tik nustatęs visas tris aplinkybes teismas taiko vieną ar kelis ieškovo prašomus pažeistų teisių gynimo būdus, nurodytus CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimą, priteisimą įvykdyti prievolę natūra ir kt.). Ir priešingai – nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas pažeistų teisių gynimo būdų netaiko. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, toks teismo sprendimas, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Todėl net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017). Tokių kriterijų nagrinėjamu atveju teismas nenustatė (socialinio atsakovės, trečiojo asmens pažeidžiamumo, viešojo intereso pažeidimų, teisės į teisingą procesą neužtikrinimo).
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
Atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ nuo ieškinio gynėsi ir tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 nebuvo nustatyta, kokių būtent dokumentų trūko kroviniui toliau gabenti ir kokių dokumentų nepateikimas muitinei buvo pagrindas konstatuoti pažeidimą. Vertindamas šį atsakovės, trečiojo asmens argumentą, teismas sutinka, kad šioje byloje ši aplinkybė nebuvo nustatyta, nes UAB „Vegda“ teisės pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismas susiejo su besąlygine ieškovės kaip siuntėjo pareiga UAB „Vegda“ atžvilgiu tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, kuri tinkamai įvykdyta nebuvo. Atitinkamai 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad pagal šalių pasirašytos krovinio vežimo sutarties sąlygas ieškovė privalėjo sutikrinti krovinio dokumentus, toks šalių susitarimas prieštarauja CMR nuostatoms. CMR nuostatos numato, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo tik patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jos ženklinimas, numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę (CMR 8 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, tame tarpe atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Erabalta“ susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai neginčijami liudija, kad ieškovė kaip vežėja papildomų krovinį lydinčių dokumentų iš atsakovės iš viso negavo. Visi krovinį lydintys dokumentai buvo perduoti faktiškai krovinį vežusiai UAB „Vegda“, pakraunant krovinį, jie buvo užpildyti UAB „Erabalta“. Kita vertus, byloje nenustatyta, to neteigė ir atsakovė, trečiasis asmuo, kad tam tikri iš UAB „Vegda“ perduotų dokumentų buvo pamesti ir/ar buvo nepateikti Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės regioniniame muitinės įforminimo punkte. Priešingai, jie buvo pateikti, ką liudija ir trečiojo asmens UAB „Erabalta“ į bylą pateiktas 2015 m. birželio 19 d. Gardino srities Ašmenos rajono nutarimas Nr. 12-512/15, tačiau juose, juos įforminant, būtent, 2015 m. sausio 28 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. WORD-025/STU, jos 1-5 pozicijose, buvo padaryta techninė klaida – nurodytas parketlenčių pavadinimas skyrėsi nuo vežamų parketlenčių. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė buvo siuntėja ieškovės atžvilgiu pagal 2015 m. sausio 29 d. pervežimo sutartį Nr. AT/KZ/000104/105, ką ji šioje byloje pripažįsta, konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, veikė neteisėtai. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumas atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo ar jie buvo pateikti ne visi ar netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Vertinant šią CMR konvencijos nuostatą kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog jei teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005).
Byloje nėra ginčo, kad iš ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 UAB „Vegda“ naudai priteisti nuostoliai – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 08-1/7154 nustatyta mokėtina mokesčių, palūkanų ir delspinigių suma, išskyrus ginčą dėl paskaičiuotų delspinigių, pagrindo skaičiuoti tokius muitus nebuvimo pagal Baltarusijos teisę, buvo sąlygota būtent netinkamo krovinį lydinčių dokumentų įforminimo. Todėl konstatuotina, kad šioje civilinėje byloje nėra ginčo, jog šią žalą sąlygojo būtent atsakovės neteisėti veiksmai (CMR konvencijos 11 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis).
Kalbant apie UAB „Vegda“ paskaičiuotus kaip mokėtinus ir jos sumokėtus delspinigius – 38 443 200 Baltarusijos rublių, pagal Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 08-1/7154, pažymėtina, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Vegda“ muitinės mokesčius ir/arba procentus ir/arba delspinigius, nurodytus paskaičiavime Nr. 19/2015/0225 (24 135 349 Baltarusijos rublių), pridėtame prie šio sprendimo, kartu pažymint, kad juos būtina perskaičiuoti mokėjimo dienai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 28 d. papildomai UAB „Vegda“ buvo priskaičiuota 14 307 851 Baltarusijos rublių. Nors atsakovė, trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ byloje gynėsi tuo, kad šie delspinigiai negali būti siejami su ieškovės kaip siuntėjos prievolės tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus netinkamu vykdymu, o turi būti siejami su pačios UAB „Vegda“ veiksmais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2018 konstatuotos aplinkybės tokius argumentus akivaizdžiai paneigia. Šioje byloje UAB „Vegda“ teisė į nuostolius, tame tarpe 14 307 851 Baltarusijos rublių dydžio delspinigius, yra ne tik nustatyta, bet ir apginta, konstatavus, kad UAB „Vegda“ Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 08-1/7154 gavo 2015 m. spalio 28 d. ir tą pačią dieną jį įvykdė. Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens UAB „Erabalta“ teiktus, be kita ko, subjektyvius samprotavimus, susijusius su pačio Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 08-1/7154 vertinimu kaip neteisėto, atsižvelgiant į Baltarusijos teisę.
Dėl nuostolių dydžio
CMR konvencijos 11 straipsnis numato, kad siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo ar jie buvo pateikti ne visi ar netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Ieškovė šiems nuostoliams priskiria jos UAB „Vegda“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 sumokėtas sumas, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas minėtoje civilinėje byloje, kurios jai nebuvo atlygintos, taip pat ieškovės turėtas išlaidas, siekiant ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Atsakovė šių ieškovės patirtų išlaidų fakto iš esmės neginčija, tačiau prašo įvertinti tai, kad ieškovė savo valia yra sumokėjusi daugiau procesinių palūkanų, negu turėjo mokėti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Teismas su šiuo argumentu sutinka. Į bylą ieškovės pateikti įrodymai apie jos atliktus mokėjimus UAB „Vegda“, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės apie procesinių palūkanų paskaičiavimą liudija, kad ieškovė UAB „Vegda“ yra sumokėjusi 13,55 Eur daugiau procesinių palūkanų, nei priklauso pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017 (12 881,10 x 5/100 /365 x 258) + (11 171,10 (12 881,10 – 1710, nes 290 skirta bylinėjimosi išlaidoms) x 5/100/365 x 3) + (8671,10 x 5/100/365 x11) + (6171,10 x 5/100/365 x 8) + (3671,10 x 5/100/365 x 2) + (1671,10 x 5/100/365 x 7). Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys netenkintinas.
Tačiau teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas, bet neatlygintas 605 Eur advokatės pagalbos išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-17660-868/2017, taip pat 242 Eur advokatės pagalbos išlaidas, susijusias siekiu ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Kaip minėta, CMR konvencijos 11 straipsnis numato, kad siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo ar jie buvo pateikti ne visi ar netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Kadangi nuostoliai įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens turėtos išlaidos, taip pat protingos išlaidos, susijusius su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismas mano, kad ieškovės nurodytos patirtos išlaidos priskirtinos nuostoliams ir priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 3 punktas).
Atitinkamai ieškovės patirtiems nuostoliams dėl atsakovės pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus nevykdymo priskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017 UAB „Vegda“ naudai iš ieškovės priteista ir jos sumokėta 12 881,10 Eur nuostolių suma, 482,28 Eur procesinių palūkanų, 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovės priteista 5,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, suma, 605 Eur advokatės pagalbos išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, ir 242 Eur ikiteisminio nuostolių išieškojimo išlaidų, viso 14 506,06 Eur. Todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CMR konvencijos 11 straipsnis, CK 6.246-6.249 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
Tretieji asmenys šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį.
CMR konvencijos 32 straipsnis numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, sprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą vežėjo UAB „Vegda“ reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti, siuntėjui neįvykdžius pareigos tinkamai įforminti krovinį lydinčius dokumentus, ir nustatė, kad tokiam ieškinio reikalavimui yra taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas, nes siuntėjo veiksmai vertintini kaip tyčiniai, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. gegužės 1 d. Kaip jau minėta anksčiau, vertinti šią aplinkybę kitaip nagrinėjamoje civilinėje byloje, remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas neturi pagrindo.
Kita vertus, nors šioje civilinėje byloje yra keliamas ginčas ne iš UAB „Vegda“ ir ieškovės 2015 m. sausio 30 d. pasirašytos vienkartinės krovinių pervežimo sutarties Nr. 15/LT-KZ-0130-VEG, o iš ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 29 d. sudarytos pervežimo sutarties Nr. AT/KZ/000104/105, byloje nėra ginčo, kad šios dvi pervežimo sutartys, nors ir būdamos pavienės, yra betarpiškai susiję tarpusavyje, taip pat su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Erabalta“ 2015 m. sausio 27 d. sudarytu užsakymu Nr. A150127-02: jomis buvo tariamasi dėl to paties krovinio vežimo tomis pačiomis aplinkybėmis ir sąlygomis; faktiškai krovinį vežė tik vienas vežėjas UAB „Vegda“; faktiškai tik vienas siuntėjas UAB „Erabalta“ formino krovinį lydinčius dokumentus; tiek ieškovė, tiek atsakovė faktiškai krovinio nevežė, o atliko tik susitariančiojo vežėjo vaidmenį. Tai leidžia teigti, kad ieškovė kaip siuntėja pagal 2015 m. sausio 29 d. pervežimo sutartį Nr. 15/LT-KZ-0130-VEG prievolę tinkamai įforminti visus krovinį lydinčius dokumentus UAB „Vegda“ atžvilgiu įvykdė per trečiuosius asmenis: atsakovę kaip siuntėją pagal 2015 m. sausio 29 d. sudarytą pervežimo sutartį Nr. AT/KZ/000104/105, o ši – per trečiąjį asmenį UAB „Erabalta“ kaip siuntėją pagal 2015 m. sausio 27 d. sudarytą užsakymą Nr. A150127-02 (CK 6.50 straipsnis). Todėl ieškovė kaip siuntėja pagal 2015 m. sausio 30 d. pasirašytą vienkartinės krovinių pervežimo sutartį Nr. 15/LT-KZ-0130-VEG, atlyginusi UAB „Vegda“ dėl šios pareigos tinkamo neįvykdymo patirtus nuostolius, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš atsakovės kaip siuntėjos pagal 2015 m. sausio 29 d. sudarytos pervežimo sutarties Nr. AT/KZ/000104/105 (CK 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ką ji ir daro šioje civilinėje byloje. Todėl šioje civilinėje byloje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne remiantis CK 32 straipsnio 1 dalies c punktu, o remiantis 1.127 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tokį sprendimą lemia tai, kad CMR konvencija nereglamentuoja regresiniams reikalavimams taikytinų ieškinio senaties skaičiavimo taisyklių tuo atveju, kai vežimas yra vykdomas kelių vežėjų, kurių sąlygas nustato kelios vežimo sutartys, o CMR konvencijos nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino skaičiavimą regresiniams reikalavimams tuo atveju, kai vežimas yra vykdomas kelių vežėjų, bet pagal vienintelę sutartį, numato jo skaičiavimą nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos (CMR konvencijos 34 straipsnis, 39 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nuostolius, priteistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17880-868/2017, ieškovė UAB „Vegda“ atlygino 2017 m. gruodžio 29 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotinas trijų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido (ieškinys pateiktas).
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Atsakovė neatlygino ieškovei jos patirtų nuostolių, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 506,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė šioje byloje sumokėjo 327 Eur žyminio mokesčio, turėjo 544,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti. Atsakovė šioje byloje turėjo 420 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti, 15,80 Eur vertimo išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Erabalta“ turėjo 232,32 Eur vertimo išlaidų, 1016,40 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti. Valstybė šioje byloje patyrė 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi, o atsakovės, trečiojo asmens UAB „Erabalta“, veikusio atsakovo pusėje, patirtos išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Iš atsakovės priteistinos 5,51 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teisėja
nutaria:
Ieškovės UAB „VTV Group“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vitatransa“, juridinio asmens kodas 303178922, ieškovės UAB „VTV Group“, juridinio asmens kodas 302503640, naudai 14 506,06 Eur (keturiolika tūkstančių penki šimtai šeši Eur 6 ct) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 506,06 Eur (keturiolika tūkstančių penki šimtai šeši Eur 6 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 871,50 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vitatransa“, juridinio asmens kodas 303178922, valstybės naudai 5,51 Eur (penki Eur 51 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.