- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- 1-2012-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38719-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- H. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2024-10-02 apie 20:00 val. lažybų punkte „Top Sport“, adresu (duomenys neskelbtini) asmeninio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju H. M. metu panaudojo fizinį smurtą prieš H. M., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė šiam į veido sritį bei šiais veiksmais nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų poodine kraujosruva bei dešinio nosikaulio lūžiu, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje S. K. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pažįsta H. M. Jis žmonai veždavo prekes. Spalio 2 dieną jis (S. K.) buvo namuose. Žmona jam telefonu pranešė, kad nukentėjusysis eidamas pro jo žmoną, ją pastūmė ir apspjovė. Konfliktas įvyko „Topsporte“. Tuo metu kai jis trenkė nukentėjusiajam, šis sėdėjo ir žaidė kompiuteriu. Sudavė jam nieko nesakęs. Buvo susinervinęs, kad įžeidė jo žmoną, todėl taip sudavė. Anksčiau konfliktų su H. M. neturėjo nei jis, nei jo žmona. Dabar su H. M. nebendrauja.
Dėl turtinės žalos padarymo nesutinka. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Gali atsiprašyti H. M. Atsiprašo. Iš Užimtumo tarnybos gauna pašalpą 440 eurų jau apie metus laiko. Jis gali susirasti darbą, tačiau šiuo metu prižiūri neįgalią tetą, dėl šios priežasties negali dirbti, nes priežiūra jai reikalinga visą parą. Ji yra žmonos teta, gyvena (duomenys neskelbtini), oficiali slauga šiam asmeniui jam nėra priskirta. Ji serga (duomenys neskelbtini). Su ja turi būti visą dieną. Santaupų neturi. Sutinka atlyginti žalą. 3000 eurų jam labai didelė suma. 1000 eurų žalą galėtų atlyginti per pusę metų. Turi posūnį, šeimos pajamos susideda iš sūnaus ir žmonos uždirbamų lėšų.
Nukentėjusysis H. M. dėl civilinio ieškinio parodė, kad 1500 eurų žala susidarė iš išlaidų vaistams. Jis negalėjo dirbti apie mėnesį. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, taip atrodydamas negalėjo vežti keleivių. Išsiuntė nuotrauką į (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad tokios būklės jis negali dirbti. Po įvykio jam labai skaudėjo smegenis, dantis, akis. Prieš įvykį jautėsi gerai. 28 dienas nedirbo ir kentėjo didelius skausmus. Gydėsi Santariškėse, Lazdynuose. Šiuo metu jau nėra to (duomenys neskelbtini) profilio, kai neišėjo į darbą, profilis buvo užblokuotas, todėl neturi dokumentų apie nedarbą. Kai pirko vaistus, nežinojo, kad reikia čekius išsaugoti. Jis apie mėnesį nedirbo, vėliau atnaujino profilį ir vėl pradėjo dirbti. Dėl dokumentų, patvirtinančių tai, kad jis nedirbo, galima pažiūrėti jo seną (duomenys neskelbtini) profilį. Jis neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos negalėjo dirbti – galima (duomenys neskelbtini) paprašyti. Dėl civilinio ieškinio, tai galima sumažinti žalą, bet kažkokią dalį jis turi gauti. Jis buvo sumuštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šarūno Kubiliaus padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas S. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta. H. M. jis žino maždaug apie metus laiko, jie šiek tiek su juo bendraudavo, turėjo reikalų dėl darbo, pasikalbėdavo, bet nesipykdavo. Jo žmona taip pat su H. bendraudavo. Paskutiniu metu H. tapo neprognozuojamas ir pasikeitęs, jis visada kalba necenzūriniais žodžiais, tapo konfliktinis. 2024-10-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, jo žmona J. K. buvo prie „Top Sport“ įėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), o jis buvo namuose. Jam žmona maždaug apie 19 ar 20 val., nežino, tiksliai kiek valandų buvo, paskambino ir pasakė, kad H. M. ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir į ją spjovė. Jis tai išgirdęs iškart padėjo ragelį, apsirengė ir išėjo į „Top Sport“, adresu (duomenys neskelbtini), norėjo su H. M. pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl šis taip padarė su jo žmona. Atėjo į „Top Sport“ (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į vidų, praėjęs pro patalpas, rado H. M. antrame aukšte, kuris lošė prie lošimų aparato. Priėjus prie šio, H. M. pradėjo aiškintis, rėkauti, o jis, susinervinęs ir nevaldydamas savo emocijų, jam vieną kartą dešine ranka sudavė į veido sritį. Po smūgio jis iš karto išėjo ir nuėjo namo. Aplink buvo apsaugos darbuotojas, buvo kitų žmonių, kurie žaidė, bet jo niekas nesustabdė ir nesulaikinėjo, jis netrukdomas išėjo namo. H. M. iš nosies buvo pradėjęs bėgti kraujas. Išeidamas suprato, kad H. M. jau kviesis greitąją pagalbą ar policiją, bet daugiau tuo nesidomėjo. Grįžus namo, jam policijos pareigūnas paskambino ir atvykęs įteikė jam šaukimą. Jo gyvenime šiuo metu vyksta daug problemų, prižiūri neįgalų asmenį, kuriam reikia 24/7 val. priežiūros, su žmona yra strese, todėl šis H. poelgis jį galutinai išvedė iš kantrybės ir nesusivaldydamas taip pasielgė. Kaltę pripažįsta, kad sudavė H. M. į veido sritį. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs, stengsis pasitaisyti. Šiuo metu nedirba, nes, kaip minėjo, prižiūri neįgalų asmenį. Artimiausiomis dienomis vyks susitvarkyti visus dokumentus ir užsirašys į darbo biržą. Daugiau apie įvykį pasakyti neturi ką (b. l. 120, 122).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies. Psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių ligų centre įrašytas nėra. Savo išsamius parodymus apie patį įvykį, kaip viskas ir dėl ko įvyko, jis paaiškino pirmos apklausos metu. Sutinka, kad dešine ranka sudavė vieną smūgį į H. veido sritį. Pataikė jam į veido sritį, labiau į žandą, jam nosies nelietė, todėl nesutinka, kad sulaužė H. M. nosį. Jam pasakojo „Top Sport“ darbuotojai, kad H. išsikvietė greitąją ir policiją, nuėjo į greitosios automobilį, bet iš jo maždaug po 2 minučių pats išėjo ir nuėjo atgal į „Top Sport“, todėl negali suprasti, kaip jis neišvažiavo su greitąja, jeigu jam neva buvo lūžusi nosis. Iš patirties žino kaip būna, kai yra lūžusi nosis, būna ištinęs visas veidas ir nežmoniškas skausmas, o jis kaip niekur nieko, kiek jam sakė kiti, nuėjo atgal į „Top Sport“ ir ten toliau leido laiką. Sutinka ir neginčija, kad sudavė vieną smūgį į veidą, tiksliau, žando sritį, ir po jo iškart išėjo namo. Tačiau nesutinka, kad H. M. galėjo būti padaryti tokie sužalojimai nuo jo tokio vieno suduoto smūgio. Daugiau apie įvykį pasakyti neturi ką. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu yra supažindintas, dėl jo atlyginimo turi pasitarti ir apgalvoti (b. l. 130, 132).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis H. M. parodė, kad 2024-10-02 apie 20.00 val. atėjo į „Top sport“ lošimo automatų saloną, esantį adresu (duomenys neskelbtini). „Top sport“ darbuotojai padavė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užėjo į minėtą saloną. Užėjęs į saloną, iš karto nuėjo į antrą aukštą, kur yra kompiuterių salė, kur atliko statymus už įvairias sporto komandas. Maždaug po 5 minučių prie jo kažkas priėjo ir nieko nesakęs paplekšnojo jam per dešinį petį. Jis iškart atsisuko, o minėtas asmuo, kuris jam paplekšnojo per petį, dešinės rankos kumščiu jam trenkė į nosies sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Taip pat iš jo nosies pradėjo bėgti kraujas. Pažiūrėjęs, kas jam trenkė, pamatė, kad tai yra jam iš matymo pažįstamas vyras, tačiau jo vardo, pavardės ar kitokių duomenų nežino. Paklausė vyro, kodėl šis jam trenkė, vyras rusų kalba jam pasakė, kad trenkė jam, nes prieš įeidamas į minėtą lošimų saloną spjovė į jo žmonos pusę. Šis vyras, kuris jam trenkė, buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Kartu su vyru, kuris jam trenkė, buvo vyro draugė J., kuri galėjo matyti visą įvykį. Maždaug prieš savaitę minėtas vyras taip pat buvo prie jo priėjęs minėtame lošimų salone ir jį įžeidinėjo, tačiau to nesureikšmino, kadangi šis buvo girtas. Daugiau konfliktų su minėtu vyru neturėjo. Dėl minėto įvykio paskambino bendruoju pagalvos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo visą įvykusią situaciją, o greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, jį apžiūrėję, nusprendė vežti į ligoninę. Greitosios medicininės pagalbos darbuotojų buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, kur jam buvo diagnozuota nosikaulių lūžimas, buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Minėtas vyras buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, kokiais tiksliai, neprisimena, buvo stambaus kūno sudėjimo, plikas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyrą, kuris jam trenkė, galėtų atpažinti, galėtų sudaryti jo fotorobotą. Proceso eigoje planuoja teikti civilinį ieškinį. Šiuo metu apie įvykį nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 35-36).
Nukentėjusysis H. M. papildomos apklausos metu parodė, kad nori pareikšti civilinį ieškinį žmogui, kuris jį sužalojo. Reiškia 1500 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, todėl, kad jam šis sulaužė nosį, jis dėl to išgyveno, jam ją skaudėjo. Ir 1500 Eurų civilinį ieškinį dėl materialinės žalos, kadangi jis po nosies lūžio negalėjo dirbti 3 savaites. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ ant „savęs“ ir sau uždirba pinigus, todėl 3 savaites negalėjo užsidirbti. Jis per savaitę uždirba apie 500 eurų. Todėl čia mažiausia suma, kurios jis prašo. Prašo priteisti iš kalto asmens (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad H. M. jai yra pažįstamas maždaug 2 metus. Jie yra turėję darbinę situaciją, kuomet pastarasis jai pristatė vaisius, kuriuos ji pardavinėja. Pasvėrusi iš H. M. gautas prekes pamatė, kad jis pristatė mažiau nei turėjo pristatyti ir taip bandė apgauti, todėl jam sumokėjo tik už tiek, kiek jis realiai pristatė. H. M. buvo nepatenkintas, buvo kažkada po to įvykio dar atėjęs iki jos darbo vietos ir agresyviai nusiteikęs sklaidėsi, keikėsi ir prašė pinigų, bet ji šiam pasakė, kad neduos pinigų už tai, ko jis jai nepristatė. Po to karto daugiau konfliktų neturėjo su juo iki tol, kol 2024-10-02 ji stovėjo prie IKI (duomenys neskelbtini) lauke ir rūkė. Stovėjo, rūkė ir prie durų priėjo H., paėmė už rankenos, atsisuko į ją, atsikrenkštė ir spjovė į ją, bet nepataikė į ją, seilės praskrido labai netoli jos. Taip pat atsisukęs pasakė „sūka, žiertva“ (vert. „kale, auka“) ir įėjo į vidų ir nuėjo į antrą aukštą, kur yra lošimų aparatai. Šioje IKI parduotuvėje dirba jos sūnus (duomenys neskelbtini), todėl ji šiam iš karto paskambino į telefoną ir pasakė, kas atsitiko. Sūnus jai pasakė, kad tuoj ateis ir pažiūrės, kas čia nutiko. Nespėjus sūnui ateiti, ji iš karto paskambino savo vyrui S. K. ir papasakojo viską tą patį, kaip ir sūnui, ką jai pasakė ir padarė H. Jos vyras, tai išgirdęs, iš karto atbėgo į IKI parduotuvę. Su juo pakilo į 2 aukštą, į lošimų aparatų saloną ir prie vieno iš aparatų pamatė sėdintį H., kuris lošė su tais aparatais. Jos vyras priėjo prie jo, o ji vyrui pasakė: „tu jam nieko nedaryk, tik pasakyk, kad taip nesielgtų“. Jos vyras pastukseno jam per petį ir H. atsisukus, S. vieną kartą, kuria tiksliai ranka, neprisimena, sudavė šiam į žandikaulio sritį. Po smūgio H. paėmė baro kėdę, ja užsimojo link jos vyro ir ji suprato, kad čia gali prasidėti rimtas konfliktas, todėl savo vyrui pasakė „eik namo“. Ten buvęs apsaugos darbuotojas taip pat pasakė „S., eik namo“. Po šių žodžių S. išėjo namo. H. sakė kvies policiją, todėl ji liko laukti, kol atvyks pareigūnai. Policijos pareigūnams atvykus, ji šiems pasakė savo vyro kontaktus, kur gyvena, vardą pavardę ir išėjo, jos daugiau nieko neklausė. Kiek prisimena, po smūgio H. bėgo kraujas iš nosies. Nežino, kiek buvo valandų, bet tą patį vakarą ji dar buvo toje pačioje IKI, kalbėjo su apsaugos darbuotoju, vėliau buvo atėjęs sūnus, todėl ji matė, kaip H. grįžo į tą patį lošimų saloną. Jis grįžo be jokio įtvaro nosyje. Kelintą valandą ir iš kur H. grįžo, nežino. Žino, kad greitoji buvo atvykusi, bet ar H. su ja važiavo į ligoninę, ar ne, nežino. Maždaug po 3 dienų jos sūnus dirbo toje pačioje IKI ir sutiko tą patį H. ir jis H. pasakė, kad daugiau taip nedarytų su mama. H. jam pasakė, kad „tu dirbi, tu man atiduosi pinigus“. Apie kokius H. pinigus kalbėjo, nei ji, nei jos sūnus ar vyras nesuprato. Daugiau apie įvykį pasakyti neturi ką (b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad dirba VšĮ Greitosios pagalbos medicinos stotyje skubios pagalbos specialiste. 2024-10-02, tikslaus laiko nepamena, buvo jos budėjimas, kai iš dispečerio gavo kvietimą pirmos kategorijos (tai reiškia, kad skubus), jog vyrui buvo sumuštas veidas lošimo namuose, tikslaus adreso nepamena, Vilniuje. Tą dieną dirbo 0884 šaukiniu (nefilmuojama automobilyje). Nuvyko į vietą (adreso nepamena), tik pamena, kad buvo vyras užsienietis (lošimo salone), bet kokius sužalojimus patyrė ir ką sakė, nepamena. Pamena, kad buvo kažkas su nosim, ir jį vežė į Lazdynų ligoninę. Daugiau nieko pasakyti negali, visiškai nepamena detalių (b. l. 74).
2024-11-04 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ch4_20241002200400_20241002200732“. Įrašo trukmė 03 min 31 s. Vaizdo įrašo kairės apačioje matyti vietovės adresas: (duomenys neskelbtini). Įraše matyti „Top Sport“ lažybų erdvė. Po dešine puse matyti ant sienos kabantys televizoriai, stalas bei dvi kėdės, po kaire puse matyti pagrindinis įėjimas, stovintys kavos be geriamojo vandens aparatai. Įrašo 00 min 24 s pro pagrindinį įėjimą pastebėtas ateinantis vyras Nr. 1: aukštaūgis, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, apsirengęs pilkos spalvos liemenę su gaubtuvu bei juodos spalvos kelnes, su baltos spalvos sportbačiais. Vyras Nr. 1 nueina už kameros filmavimo ribų ir matosi tik jo dalis kūno, matosi jo rankos ir galimai vyksta susistumdymas su kitu asmeniu. Nesimato suduodamų smūgių. 00 min. 35 s į vaizdo filmavimo plotą grįžta vyras Nr. 1 ir matosi vyras Nr. 2: vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, pusplikis, apsirengęs tamsios spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes, su tamsios spalvos sportbačiais. Vyras Nr. 2 bėga nuo vyro Nr. 1 ir įrašo 00 min 37 s vyras Nr. 2 griebia po kaire puse esančią kėdę, o įrašo 00 min 39 s vyras Nr. 1 taip pat pagriebia šalia stovinčią kėdę. Aplinkui esantys asmenys bei apsauginis pradeda juos raminti. Vaizdo įrašo 00 min 53 s vyras Nr. 1 su žodžiais vyrui Nr. 2 „Užmušiu tave“ (kalbėjo rusiškai) pasišalina iš lažybų punkto erdvės ir nuėjęs į šalį luktelėjęs grįžta atgal, apsižvalgo ir išeina. Įrašo 02 min 02 s vyras Nr. 2 telefonu iškviečia policijos pareigūnus (kalba rusiškai). Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 93-94).
2025-02-19 kitų objektų – Bendrojo pagalbos centro garso įrašo – apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas. Centro informacinėje sistemoje 2024-10-02 užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 92309484018, skambučio pradžia 2024-10-02 20 05 24)“. Įrašo trukmė 01:48 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Fone girdėti rėkiantis vyriškas balsas, kuris konfliktuoja su fone esančiu asmeniu rusų kalba, kad: „Žodžio nepasakiau, burnos nepravėriau“. (Kitų pašnekovų kalbos turinio nėra girdėti). Vyras toliau rusų kalba kalba su fone esančiu asmeniu: „Tu matei, aš su sūnumi žaidžiau, čia mano sūnus buvo, aš atidaviau, aš su sūnumi žaidžiau, kameros yra, aš tau žodį, burną atvėriau, negi? Kameros yra, aš tau nė žodžio nepasakiau“. Fone esančiam asmeniui kelis kartus pasako „Nereikia, kam“. Praneša atsiliepusiai darbuotojai, kad reikia policijos adresu (duomenys neskelbtini), „TopSport“, (duomenys neskelbtini), kad žmogus užėjo ir jam tiesiai į nosį trenkė, dabar kraujas teka (b. l. 96-97).
2024-10-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lažybų punkto ir kazino, lošimo automatų salonas „TopSport“, adresu (duomenys neskelbtini). Salonas yra antrame aukšte, prieš „ČILI PIZZA“ restoraną. Užėjus pro stiklines duris, virš kurių yra parašyta „2 aukštas ĮĖJIMAS“, ir užlipus laiptais dešinėje pusėje yra restoranas „ČILI PIZZA“, kairėje pusėje ant sienos yra užrašas „TOPsport CASINO“, už jo yra stiklinės durys, per kurias patenkama į saloną. Užėjus per duris į saloną, tiesiai yra „TOPsport“ kasininko/darbuotojo prekystalis, ant lubų tarp įėjimo į saloną ir prekystalio yra vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje pusėje yra patalpa, kurios kairėje pusėje stovi stalai, ant kurių pastatyti 2 kompiuteriai ir baro tipo kėdės, dešinėje pusėje taip pat stovi stalai, ant kurių pastatyti 2 kompiuteriai ir baro tipo kėdės, ant sienos pakabinta 10 ekranų. Grįžus prie įėjimo ir einant pro prekystalį, tiesiai yra patalpa, kurioje sudėti įvairūs kazino, lošimo automatai, prie jų stovi kėdės, tiesiai yra stiklinės durys, už kurių taip pat sudėti įvairūs kazino, lošimo automatai. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra, niekas nepaimta (b. l. 24-25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniau skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3255/2024 (01) nurodyta, kad, remiantis H. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, H. M. kūne nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio nosikaulio lūžiu. Sužalojimas padarytas labiausiai tikėtina sudavus smūgį neužilgo iki apžiūros VšĮ RVUL 2024-10-02, į tai nurodo audinių būklė apžiūros metu RVUL. Galvos sumušimas dėl nosikaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytu būdu, t. y. sudavus smūgį į veido sritį. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina, sudavus smūgį. Sužalojimo lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu (b. l. 62-64).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, 2024-10-02 gautas pranešimas, kad lošimų salone pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo, parvertė pranešėją, sužalojo pranešėjui veidą. Kvietimo rezultatas: pacientas netikėtai gavo į veidą nuo iš matymo matyto vyro, sužalota nosis, kreiva, kraujavo, po dešinės akies voku maža kirstinė žaizdelė (b. l. 78-80).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog S. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą H. M., taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų poodine kraujosruva, bei dešinio nosikaulio lūžį.
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių kaltę pripažino, antroje apklausoje nepripažino, motyvuodamas tuo, kad jam sakė, jog tą pačią dieną matė H. M. lošimų salone, jo nosis nebuvo sutvarstyta, o greitoji pagalba jo į ligoninę neišvežė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu vėlgi kaltę pripažino. Pripažino, kad žmona jam telefonu pranešė, kad nukentėjusysis eidamas pro jo žmoną, ją pastūmė ir apspjovė. Jis nuvyko į „Top Sport“, ten rado nukentėjusįjį, kuris sėdėjo ir žaidė kompiuteriu. Sudavė nukentėjusiajam nieko nesakęs. Buvo susinervinęs, kad įžeidė jo žmoną, todėl taip sudavė. Anksčiau konfliktų su H. M. neturėjo nei jis, nei jo žmona.
Kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina kiti pirmiau aptarti bylos įrodymai: nukentėjusiojo H. M. ir liudytojų J. K., T. Š. parodymai, vaizdo įrašų ir garso įrašų Bendrajam pagalbos centrui apžiūros rezultatai, specialisto išvada. Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas H. M. patvirtino, kad 2024-10-02 apie 20.00 val. atėjo į „Top Sport“ lošimo automatų saloną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į kompiuterių salę, kur atliko statymus už įvairias sporto komandas. Maždaug po 5 minučių prie jo kažkas priėjo ir nieko nesakęs paplekšnojo jam per dešinį petį. Jis iškart atsisuko, o minėtas asmuo dešinės rankos kumščiu jam trenkė į nosies sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, iš jo nosies pradėjo bėgti kraujas. Pažiūrėjęs, kas jam trenkė, pamatė, kad tai yra jam iš matymo pažįstamas vyras, tačiau jo vardo, pavardės ar kitokių duomenų nežino. Paklausė vyro, kodėl šis jam trenkė, vyras rusų kalba jam pasakė, kad trenkė jam, nes prieš įeidamas į minėtą lošimų saloną spjovė į jo žmonos pusę. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog H. M. jai yra pažįstamas, jie yra turėję darbinę situaciją, kuomet pasvėrusi iš H. M. gautas prekes pamatė, kad jis pristatė mažiau nei turėjo pristatyti ir taip bandė apgauti. H. M. buvo nepatenkintas, buvo kažkada po to įvykio dar atėjęs, keikėsi ir prašė pinigų, bet ji šiam pasakė, kad neduos pinigų už tai, ko jis jai nepristatė. Po to karto daugiau konfliktų neturėjo su juo iki tol, kol 2024-10-02 ji stovėjo prie IKI (duomenys neskelbtini) lauke ir rūkė. Prie durų priėjo H., atsisuko į ją, atsikrenkštė ir spjovė į ją, bet nepataikė, seilės praskrido labai netoli jos. Taip pat ją iškeikė ir įėjo į vidų. Ji paskambino sūnui bei vyrui ir papasakojo, kas atsitiko. Jos vyras iš karto atbėgo į IKI parduotuvę. Ji su juo pakilo į lošimų aparatų saloną ir prie vieno iš aparatų pamatė sėdintį H., kuris lošė. Jos vyras priėjo prie jo, o ji vyrui pasakė, kad jam nieko nedarytų, tik pasakytų, kad taip nesielgtų. Jos vyras pastukseno jam per petį ir H. atsisukus, S. vieną kartą, kuria tiksliai ranka, neprisimena, sudavė šiam į žandikaulio sritį. Po smūgio H. paėmė baro kėdę, ja užsimojo link jos vyro ir ji suprato, kad čia gali prasidėti rimtas konfliktas, todėl ji ir apsaugos darbuotojas jos vyrui liepė eiti namo. Po šių žodžių S. išėjo namo. Kiek prisimena, po smūgio H. bėgo kraujas iš nosies. Nežino, kiek buvo valandų, bet tą patį vakarą ji dar buvo toje pačioje IKI, kalbėjo su apsaugos darbuotoju, vėliau buvo atėjęs sūnus, todėl ji matė, kaip H. grįžo į tą patį lošimų saloną be jokio įtvaro nosyje. Liudytoja T. Š. parodė, kad dirba VšĮ Greitosios pagalbos medicinos stotyje skubios pagalbos specialiste. 2024-10-02 buvo jos budėjimas, kai iš dispečerio gavo pirmos kategorijos kvietimą, jog vyrui buvo sumuštas veidas lošimo namuose, tikslaus adreso nepamena, (duomenys neskelbtini). Nuvyko į vietą, pamena, kad buvo vyras užsienietis (lošimo salone), bet kokius sužalojimus patyrė ir ką sakė, nepamena. Pamena, kad buvo kažkas su nosim, ir jį vežė į Lazdynų ligoninę.
Vaizdo įraše iš „TopSport“ lažybų salono užfiksuota tik dalis įvykio, nes dalis veiksmo vyksta už kameros ribų, tačiau iš esmės patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, kad S. K. atėjus į saloną, tarp vyrų prasideda galimas susistumdymas, po kurio vienas iš vyrų (nukentėjusysis) išbėga į kameros matymo lauką, griebia kėdę, tada S. K. taip pat griebia kėdę, ir tuomet aplinkiniai puola juos raminti. Iš garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro taip pat nustatyta, kad pranešėjas (H. M.) aiškina, jog jis nieko jį užpuolusiam vyrui nepadarė, nė žodžio nepasakė. Specialisto išvada Nr. G3255/2024(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam H. M. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio nosikaulio lūžiu. Sužalojimas padarytas labiausiai tikėtina sudavus smūgį neužilgo iki apžiūros, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galėjo susidaryti užduotyje nurodytu būdu, t. y. sudavus smūgį į veido sritį.
Įvertinęs aptartus įrodymus teismas konstatuoja, kad sužalojimų lokalizacija ir pobūdis atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis į veidą. Kaltinamojo parodymus dalyje dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai įtakojo aplinkinių pasakojimai apie tai, kad nukentėjusysis buvo grįžęs į saloną be jokio nosies įtvaro, tačiau specialisto išvada, liudytojos T. Š. parodymai neabejotinai patvirtina, kad H. M. iš karto po įvykio buvo išvežtas medikų į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas; nurodoma, kad pacientas netikėtai gavo kumščiu į veidą nuo iš matymo matyto vyro, sužalota nosis, kreiva, kraujavo, po dešinės akies voku maža kirstinė žaizdelė. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad nosis lūžis jam padarytas būtent po kaltinamojo smūgio į veidą. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto konstatuotos aplinkybės taip pat atitinka nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad po smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo nosis buvo sužalota, po dešinės akies voku kraujosruva.
Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad H. M. poodinė kraujosruva veide bei nosies kaulų lūžis padarytas būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčiniais S. K. veiksmais.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.
Kaltinamasis S. K., smogdamas kumščiu į veidą nukentėjusiajam, turėjo suprasti, kad tokio pobūdžio smurtiniais veiksmais gali sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir realius kūno sužalojimus, nepaisė savo žmonos prašymo nieko nukentėjusiajam nedaryti, tik žodžiu jį įspėti, savo veiksmus nutraukė tik kuomet į konfliktą įsikišo salone buvę kiti asmenys. Iš šių kaltinamojo veiksmų darytina išvada, kad suduodamas smūgį jis norėjo ne tik sukelti nukentėjusiajam skausmą, bet ir jį sužaloti, todėl kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Dėl bausmės skyrimo
S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsniu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kaltinamasis S. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Jo nusikaltimai asmens sveikatai kartojasi ir sunkėja: anksčiau jis du kartus teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, tame tarpe veiksmus prieš savo šeimos narį, šioje byloje jau padarė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas rodo teisei priešingų veikų sistemingumą, nepaisant bausmių atlikimo, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Todėl darytina išvada, kad S. K. yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę S. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog S. K. teistas už smurtinius nusikaltimus, nors paskirtos bausmės atliktos, bet teistumas neišnykęs (b. l. 106-109). VSDFV duomenimis, nuo 2024 m rugsėjo nedirba (b. l. 114-115). Iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo administracinių nuobaudų, šiuo metu tris kartus baustas administracine tvarka (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, įstatymo įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numatytų įpareigojimų nesilaikymą).
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad už šią nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas. Teismas pažymi, kad S. K. anksčiau du kartus buvo paskirtas laisvės apribojimas, kas jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, nagrinėjama veika ne tik panaši į tas, už kurias jis teistas, kas rodo nusikalstamo elgesio sistemingumą, tačiau savo pobūdžiu yra pavojingesnė, nes kito asmens sveikatai sukėlė sunkesnius padarinius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus griežtesnę bausmę – areštą. Atidėti bausmės vykdymą pagrindo nėra, nes savo esme tai prilygtų laisvės apribojimui, o ši bausmė visiškai neužkardė naujų nusikaltimų padarymo. Teisiamajame posėdyje S. K. pareiškė, kad atsiprašo H. M., tačiau šio atsiprašymo išraiška nepalieka abejonių, kad atsiprašymas buvo nenuoširdus, o įtakotas tik gresiančios bausmės. Be to, kaltinamojo teigimu, jis nedirba, nes prižiūri neįgalią giminaitę. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pagrindas neskirti kaltinamajam realios bausmės, nes jos poreikių tenkinimu gali pasirūpinti tiek kiti šeimos nariai ar artimieji, tiek ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat nenustatyta pagrindo vertinti, kad kaltinamojo veiksmus įtakojo jo susijaudinimas dėl nukentėjusiojo elgesio. Pažymėtina, kad kaltinamasis į saloną atvyko tik po jo žmonos skambučio, paties konflikto nematė, byloje nėra duomenų, kad J. K. pati buvo sumušta; kaip nurodė ji pati, ji sakė vyrui nemušti nukentėjusiojo, tik pasikalbėti su juo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamojo reakciją laikyti adekvačia, įtakota didelio susijaudinimo. Priešingai, kaltinamojo teistumai patvirtina, kad kaltinamasis nesivaldo ir nėra linkęs spręsti konfliktų civilizuotu būdu. Tačiau, nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad realiai artimą laisvės atėmimui bausmę kaltinamasis atliks pirmą kartą, nusikaltimo padariniai sukelti vienu smurtiniu poveikiu, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-126). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis H. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 54). Ikiteisminio tyrimo metu neturtinę žalą grindė tuo, kad jam kaltinamasis sulaužė nosį, jis dėl to išgyveno, jam ją skaudėjo. Turtinę 1500 Eur žalą grindė tuo, kad jis po nosies lūžio negalėjo dirbti 3 savaites. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir 3 savaites negalėjo užsidirbti. Jis per savaitę uždirba apie 500 eurų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, byloje buvo paskelbta pertrauka, tačiau nukentėjusysis jokių naujų duomenų nepateikė. Teigė, kad turtinė 1500 eurų žala susidarė iš išlaidų vaistams, kad jis gydėsi Lazdynų ir Santariškių ligoninėse, kad negalėjo dirbti apie mėnesį. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, taip atrodydamas negalėjo vežti keleivių. Išsiuntė nuotrauką į (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad tokios būklės jis negali dirbti. Šiuo metu to profilio nebėra, nes jis buvo užblokuotas. Nežinojo, kad reikia išsaugoti vaistų pirkimo čekius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Teismas konstatuoja, kad H. M. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai nepagrįstas, nes nepateikta nė vieno įrodymo apie tai, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti ir tokiu būdu neteko pajamų; kokio dydžio per mėnesį buvo jo vidutinės pajamos iki šio įvykio; kad turėjo išlaidų vaistams. Nors teigė, kad gydėsi ir Lazdynų, ir Santariškių ligoninėse, jis ir apie tai jokių įrodymų nepateikė, nors jam buvo suteikta tokia galimybė. Po pertraukos jis vėl teigė, kad galima paprašyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas pažymi, kad įrodyti civilinio ieškinio dydį yra ieškovo pareiga; kaip minėta, jam buvo suteiktas laikas įrodymams pateikti, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Nukentėjusysis H. M. prašo priteisti iš S. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis buvo sumuštas, jam skaudėjo galvą ir nosį, akis. Prieš įvykį jautėsi gerai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo ir gauto nosies lūžio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų. Byloje pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024-10-02 gydytojo otaringologo sudarytas Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodo, kad nosies minkštieji audiniai sutinę, nosies ašis nukrypusi į dešinę, dešinio nosikaulio impresija. Nosies ertmės gleivinė paburkusi, kairėje nosies landoje nedaug kraujo. Konstatuotas nosikaulių lūžimas, rekomenduojama nosikaulių repozicija (b. l. 50). Jokių rekomendacijų dėl vaistų, siuntimo pas kitus specialistus, ribojimų (judėjimo, fizinio krūvio ar pan.) nėra pateikta.
Šie ir anksčiau aptarti įrodymai rodo, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta, bet nesunkiai, byloje nėra duomenų, kad jis buvo nedarbingas ir gydėsi. Nors neabejotina dėl skausmo ir diskomforto, vis tik nukentėjusiojo pasirinkimas nepasinaudoti terapeuto paslaugomis leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirto smurto (vienas trauminis poveikis) ir traumos (nosies kaulų lūžimas, kraujosruva veide) pobūdį, nukentėjusiojo gydymosi pobūdį (rekomenduotas ambulatorinis), emocinį diskomfortą dėl nosies deformacijos, nukentėjusiojo elgesį po konflikto (nėra duomenų, kad pasinaudojo bent ambulatorinio gydymo paslauga, kas sudaro pagrindą abejoti itin reikšminga neturtine žala), spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tame tarpe susijusiose su nosies kaulų lūžiais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007 – 800 Lt (kaktikaulio lūžis), 2K–263/2013 - 8000 Lt (2316,96 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-202-693/2015 -9000 Lt (2607 Eur) (skruostikaulio ir žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-531-699/2015 - 2500 Lt (724,05 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-21-942/2016 - 4000 Lt (1158 Eur) (skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-24-895/20171 – 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-289-693/2019 – 4000 Eur (apatinio žandikaulio lūžis), 2K-105-222/2019 – 2200 Eur (galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelti šeši kandžiai); Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla 1A-567-932/2023 – 3000 Eur (daugybiniai sužalojimai – akiduobės dugno lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės skruostikaulio lūžis, nosikaulio lūžis), 1A-346-1036/2023 – 1000 Eur (nosikaulio lūžis), 1A-364-988/2022 – 2800 Eur (nosikaulio lūžis, randai veide), 1A-156-929/2022 – 2400 Eur (nosikaulio lūžiai ir daugybiniai veido nubrozdinimai), Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-606/2022 – 2000 Eur (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas)), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam H. M. iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad tarp šalių susiklostę tikri ar menami įsiskolinimai šioje byloje nėra nagrinėjami, todėl ir jų atlyginimo priteisimas nėra galimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su „TopSport“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašu bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo ar atvykimo į bausmės vietą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį S. K. recidyvistu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo H. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. K. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.