- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-904-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00372-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- S.M.
- Kreditorius
- A.P.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S.M. skundą dėl antstolės V.M. veiksmų, suinteresuotas asmuo - išieškotojas A.P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S.M. kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų ir nurodė, kad antstolė V.M., neturėdama teisinio pagrindo, priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020, kadangi nurodytoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Dėl to vykdymo procesas ir jo pagrindu pateiktas antstolės reikalavimas – nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas turėtų įvykdyti antstolės reikalavimus. Pareiškėjui yra sukeliama neproporcinga žala.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 yra neįsiteisėjusi ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra pateiktas atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtąją nutartį pilna apimtimi. Nutartis, kuria pareiškėjo atžvilgiu buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo priimta nepagrįstai, neatliekant jokio tyrimo bei nepateikiant jokių motyvų.
3. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės V.M. vykdymo veiksmai yra vykdomi nepagrįstos bei neteisėtos nutarties pagrindu, vykdymo veiksmai negali būti vykdomi iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties. Atitinkamai 2020 m. gruodžio 22 d. antstolės reikalavimas Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimo vykdymo taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052.
4. Antstolė V.M. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą Nr. S1-55822, kuriame nurodė, kad, priimdama teismo nutartį vykdymui, nepažeidė jokių imperatyviųjų įstatymo nuostatų, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus ir, tokių kliūčių nenustačius, vykdomoji byla buvo užvesta ir tuo pagrindu buvo priimti procesiniai dokumentai, kurie yra teisėti ir pagrįsti. Antstolei nėra suteikti įgalinimai kvestionuoti vienokio ar kitokio teismo sprendimo, antstolei pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrįstumo, jo teisėtumo, vertinti šalių veiksmus, jų elgesį atitinkamo teismo sprendimo priėmimo stadijoje. Atsižvelgus į tai, kad antstolei buvo pateiktas skubaus vykdymo vykdomasis dokumentas, ji pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimo vykdyti ir pareiškėjas S.M., būdamas skolininku, privalo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A.P. atsiliepime į skundą dėl antstolės veiksmų nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl antstolės veiksmų nėra pagrįsti, kadangi antstolė veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052 nėra teisinio pagrindo.
6. Pareiškėjas antstolės patvarkymo nepagrįstumą ir neteisėtumą sieja su tariamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 neteisėtumu, tačiau tokie pareiškėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina ne antstolis, o aukštesnės instancijos teismas. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai ir atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
7. Pareiškėjas puikiai suvokia, kad privalo vykdyti nutartį ir skundžiamą antstolės patvarkymą, tačiau sąmoningai renkasi jų nevykdyti. Suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o antstolės patvarkymą palikti galioti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo S.M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
9. Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 priėmė 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22052, kuriuo įpareigojo skolininką S.M. nedelsiant pradėti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria, be kita ko, teismas nutarė įpareigoti S.M., nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos pašalinti iš YouTube platformoje esančioje asmeninėje S.M. paskyroje ir Patreon platformoje esančioje asmeninėje S.M. paskyroje paskelbto įrašo (duomenys neskelbtini) uždrausti S.M. nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos viešai skelbti nurodytus teiginius.
10. Teismas konstatavo, kad antstolė atliko visus įstatymo jai keliamus reikalavimus, t. y. patikrino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir, šių kliūčių nenustačiusi, pagrįstai ėmėsi vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytina nuo jos priėmimo momento, o aplinkybė, jog antstolė nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, niekaip nesuponuoja išvados, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti ar nepagrįsti.
11. Teismas taip pat padarė išvadą, kad klausimus dėl priimtų nutarčių (sprendimų) pagrįstumo / nepagrįstumo gali vertinti tik konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, šiuo atveju - Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl antstolė, pradėdama vykdyti jai pateiktą vykdytiną nutartį, kuri vykdytina skubiai, jokių CPK nuostatų nepažeidė. CPK nuostatose yra imperatyviai nustatyta, jog atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Pareiškėjas S.M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052; panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22047.
13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, antstolės įpareigojimų įvykdymo pasekmių apeliantui bei bylą išnagrinėjo ypatingai formaliai, vertindamas labiau formalius norminių teisės aktų reikalavimus, o ne tinkamai nustatydamas faktinę situaciją, šalių valią, siekiamus tikslus bei galimus padarinius apeliantui, kurie prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei teisėtumo ir proporcingumo principams, taip pat suteikiant pranašumą suinteresuoto asmens A.P. teisėms bei neišlaikant šalių teisių ir pareigų lygiateisiškumo.
14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai neįvertino to, jog šiuo atveju vykdymo procesas ir jo pagrindu reiškiamas antstolės reikalavimas nedelsiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, yra iš esmės neteisėtas bei nepagrįstas, nes nutartis dar nėra įsiteisėjusi ir gali būti panaikinta. Tokiu būdu skundžiami vykdymo veiksmai yra laikomi neteisėtais bei nepagrįstais. Taip apeliantui yra sukeliama ir neproporcinga žala.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 gruodžio 21 d. nutartis, kurią yra reikalaujama įvykdyti, yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl nėra teisėto pagrindo, kuriuo vadovaujantis apeliantas turėtų įvykdyti antstolės reikalavimus. Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas atskirasis skundas, kuriuo yra prašoma panaikinti minėtą nutartį pilna apimtimi.
16. Be to, civilinėje byloje, kurioje priimta minėta nutartis, ieškinys dar nebuvo pareikštas, todėl nėra aišku, koks ieškinys ir kokie jo reikalavimai bei faktinės aplinkybės yra nagrinėjamos. Akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamas ir pagrįstas tyrimas nebuvo atliktas, nes skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje prašymas net nėra minimas, todėl yra konstatuojama, kad nutartis buvo priimta visiškai nemotyvuotai, nes pateikti motyvai apie prevencinį ieškinį ir jo argumentavimą, nėra siejami su minėta byla, todėl vien jau šiuo pagrindu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra naikintina.
Šalies argumentai
17. Apeliantas mano, kad ginčo video įrašų pašalinimas ir yra ginčo objektas, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dar neišnagrinėjus civilinės bylos, ieškiniu siekiamas tikslas bus įgyvendintas. Tai yra akivaizdus ieškovo bandymas įgyti pranašumą, kuomet civilinė byla dar net nėra pradėta nagrinėti, nes nebuvo pareikštas pats ieškinys.
18. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės veiksmai yra atliekami, kaip buvo įrodyta, nepagrįstos bei neteisėtos nutarties pagrindu, vykdymo veiksmai negali būti vykdomi iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties.
19. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir, jas skiriant, teismas turi įsitikinti, kad tų pačių tikslų negalima pasiekti mažiau žalingais būdais. Platformoje "YouTube" yra funkcija paslėpti video įrašus, kuri leidžia išsaugoti jų peržiūras, reakcijas, komentarus. Tai taip pat skausminga priemonė, nes paslėpti epizodai nėra pasiekiami, juos vėliau grąžinus, jų žiūrimumas labai sumažėja, tačiau tai nepalyginamai švelnesnė priemonė nei trynimas, kuris yra neatstatomas, ko ir siekia išieškotojas. Tokiu būdu turi būti vertinamas ir šalių teisių lygiateisiškumas bei taikomo reikalavimo (pašalinti video įrašus) proporcingumas.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V.M. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ją motyvavo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
21. Antstolė, priimdama teismo nutartį vykdymui, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą (nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių) priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačius kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti, užvesta vykdomoji byla bei priimti procesiniai dokumentai, kurie yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
23. Pareiškėjas S.M. apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021 ir prašo ją prijungti prie bylos medžiagos.
24. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra tik, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, todėl priimtina. Pateiktos nutarties kopijos prijungimas prie bylos neužvilkins atskirojo skundo išnagrinėjimo, nes, esant būtinybei, teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų - ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo S.M. skundą dėl antstolės V.M. veiksmų, konstatavęs, kad antstolė jokių CPK nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau jo skundo argumentai ir motyvai jos pagrįstumo nepaneigia.
27. Byloje nustatyta, kad antstolė V.M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 priėmė 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22047, kuriuo priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje vykdomojoje byloje antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-20-15-22052 įpareigojo skolininką S.M. nedelsiant pradėti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. e2-42321-294/2020.
28. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veikla ir skųsdamas jos veiksmus, esminiu akcentu nurodo tai, kad, jo vertinimu, antstolė negalėjo priimti vykdyti ir pradėti vykdyti minėtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pati nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, neįsiteisėjusi, nes dėl šios nutarties pareiškėjas yra padavęs atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas tokius pareiškėjo argumentus laikė iš esmės neįtakojančiais skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumo, todėl juos atmetė ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.
29. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimų (nutarčių) vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teisę atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tokios teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
31. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vienas iš vykdomųjų dokumentų (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
32. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo antstolei metu egzistavo bent viena akivaizdi kliūtis, dėl kurios antstolė negalėjo priimti ir pradėti vykdyti minėto vykdomojo dokumento. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra reikšmingi, nes antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kaip jau minėta, negali kvestionuoti vykdomojo dokumento turinio ar priėmimo aplinkybių, tokia teisė suteikta tik bylą nagrinėjančiam teismui.
34. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, šias teismo nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis), o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis). CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos iš esmės atkartotos ir CPK 282 straipsnio 1 dalyje. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato, kad galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi privalomą pobūdį ir turi būti vykdoma nepaisant to, kad dėl tokios nutarties paduotas ir nagrinėjamas atskirasis skundas, o už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą CPK nuostatos suteikia teismui teisę kaltų asmenų atžvilgiu pritaikyti sankcijas (baudas).
35. Vadinasi, CPK nuostatos, susijusios su teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, yra imperatyvios ir šiuo atveju antstolė neturėjo teisės pasirinkti, ar pradėti teismo nutarties vykdymo procesą. CPK 651 straipsnio 1 dalyje skubaus vykdymo atveju įtvirtinta antstolio pareiga nedelsiant patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų to paties straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs 2 dalyje nurodytų kliūčių antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tai ir buvo padaryta 2020 m. gruodžio 22 d. antstolės patvarkymu Nr. S-20-15-22047.
36. Šiuo atveju, antstolės atliktų veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ir aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeitė, taikydamas kiek kitokias laikinąsias apsaugos priemones nei buvo taikęs pirmosios instancijos teismas, nes skundžiamų antstolės veiksmų atlikimo dieną - 2020 m. gruodžio 22 d. antstolės patvarkymo Nr. S-20-15-22047 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymo dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052 - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis galiojo ir buvo skubiai vykdytinas dokumentas, o jos esmės (turinio) teisėtumo ir pagrįstumo antstolis vertinti neturėjo teisės.
37. Atskirajame skunde, be kita ko, apeliantas prašo panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22047. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne iš naujo (naujais aspektais) nagrinėjama civilinė byla. Pareiškėjo prašymas dėl minimo antstolės patvarkymo panaikinimo nebuvo pareikštas nei antstolei, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas dėl šio prašymo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Kadangi apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto prašymo ir argumentų, susijusių su antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-20-15-22047.
38. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.