Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ įgaliotam atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. ir V. J. patikslinto kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir V. J. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolė Lina Pužienė, antstolis Tomas Ubartas, antstolis Artūras Bložė, antstolis Aleksandras Selezniovas, S. D.s, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Armila“, antstolis Zenas Zenkevičius, bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 4 d. įvyko pirmasis bankrutuojančių A. J. ir V. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė pareiškėjų mokumo atkūrimo planui. 2021 m. kovo 19 d. vyko pakartotinis bankrutuojančių asmenų A. J. ir V. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorius, turintis bendrą 86,71 procentų reikalavimų sumą, AB „Šiaulių bankas“ balsavo prieš pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vyko pakartotinis bankrutuojančių asmenų A. J. ir V. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorius, turintis bendrą 86,71 procentų reikalavimų sumą, AB „Šiaulių bankas“ balsavo prieš pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorius AB „Šiaulių bankas“ nesutinka su siūloma 60 mėnesių plano įgyvendinimo trukme. Pateikė šias pastabas dėl pareiškėjų patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano: 1) nepateikti įrodymai, kad pareiškėjos ir nuomotojo sudaryta gyvenamųjų patalpų sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“. 2) Klaipėdos apylinkės teismui buvo nurodyta, kad gyvena sutuoktinio tėvų bute, už kurį nuomos mokesčių mokėti nereikia. 3) patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nėra sudaręs kitų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti. 3) Nepaisant Banko įpareigojimo patikslinti MAP duomenis, 2021 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime siūlomame patvirtinti patikslintame MAP duomenys nepatikslinti pagal Banko pateiktą informaciją. 4) nepateikė padidėjusias būtinąsias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Pažymėtina, jog tiek FABĮ nuostatos, tiek aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika apibrėžia bankrutuojančio asmens pareigą bankroto procese būti aktyviu bei sąžiningai naudotis jam bankroto įstatyme suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Sąžiningumo principo taikymas aktualus ne tik iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bet ir viso bankroto proceso metu, vertinant bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankrotu visų pirma siekiama išugdyti žmogaus gebėjimą atsakingai tvarkyti savo finansus ir valdyti turtą, atkurti jo mokumą ir grąžinti aktyviai veikiantį į visuomenę, bankroto proceso metu itin didelis dėmesys yra teikiamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei.

Kreditorius, turintis bendrą 86,71 procentų reikalavimų sumą, AB „Šiaulių bankas“ balsavo prieš pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorius AB „Šiaulių bankas“ bankas nesutinka su pareiškėjų patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta didesne pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta suma, dėl ko mažesne dalimi bus dengiami kreditorių reikalavimai. Kreditoriaus pozicija pareiškėja A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį turėtų skirti 267,02 Eur, o pareiškėjas V. J. – 155,66 Eur.

Jeigu pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Pagal 2021 m. liepos 14 d. pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, bankrutuojančio asmens A. J. pajamas sudaro 468,97 Eur darbo užmokestis, bankrutuojančio asmens V. J. pajamas sudaro 299,65 Eur neįgalumo pensija. Numatyta, kad pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 618,62 Eur suma, o būtent A. J. – 348,97 Eur, kurią sudaro: 100 Eur būsto nuoma, 50 Eur komunaliniai mokesčiai, 20 Eur ryšio paslaugos, 139,65 Eur maistas, 19,32 Eur medikamentai, higienos priemonės, 20 Eur drabužiai, avalynė. Tuo tarpu V. J. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 269,65 Eur suma, kurią sudaro: 50 Eur būsto nuoma, 20 Eur komunaliniai mokesčiai, 139,65 Eur maistas, 50 Eur medikamentai, higienos priemonės, 10 Eur drabužiai, avalynė. Pareiškėjai numatė, kad pareiškėja A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimui skirs 100 Eur sumą ir 20 Eur bankroto administravimo išlaidoms, būtinųjų poreikių tenkinimui bus skiriama 348,97 Eur suma, tuo tarpu bankrutuojantis V. J. kreditorių reikalavimų tenkinimui skirs 20 Eur sumą ir 10 Eur bankroto administravimo išlaidoms, būtinųjų poreikių tenkinimui skiriama 269,65 Eur suma.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla, būtinųjų poreikių tenkinimui nustatyta 150 Eur suma kiekvienam pareiškėjui. Nuo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma padidėjo, atitinkamai A. J. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma padidėjo 198,97 Eur, pareiškėjui V. J. 119,65 Eur. Bankas nesutinka su pareiškėjų patikslintu mokumo atkūrimo planu, pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodė kodėl padidėjo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma. Su šiais Banko argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Banko pozicija, jog pareiškėjai nepatiria gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, nes nuomos sutartis yra sudaryta su pareiškėjo V. J. tėvu ir iškeliant bankroto bylą tokios patiriamos išlaidos nebuvo įtrauktos. Su tokia banko pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi ji neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje pateikta 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad pareiškėjai yra įsipareigoję B. J. už gyvenamųjų patalpų nuomą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėti 150 Eur nuomą, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjai šias išlaidas patiria. Vien aplinkybė, kad nuomojamas būstas priklauso pareiškėjo tėvui savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būsto nuomos išlaidų pareiškėjai nepatiria, ar būstas turėtų būti suteikiamas neatlygintinai. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuomos sutarties neišviešinimas VĮ „Registrų centras“ savaime nedaro nuomos sutarties negaliojančia. Byloje taip pat pateikti kvitai, kuriais pareiškėjai grindžia būtinųjų išlaidų vaistams padidėjimą. Teismas, susipažinęs su mokėjimo kvitais ir įvertinęs tai, jog V. J. yra neįgalus, turi sunkių sveikatos problemų, daro išvadą, kad pareiškėjai įrodė lėšų, skirtų vaistams reikalingumą ir pagrįstumą. Vertinant kitas būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas lėšas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jos yra per didelės ar nepagrįstos, įvertinant dabartinę situaciją Lietuvoje, bei visuotinai žinomas maisto, rūbų, ryšio paslaugų kainas ir pan. Šiuo atveju teismas pritaria pareiškėjų pozicijai, jog 150 Eur suma pragyvenimui yra nepakankama, įvertinant ir tai, kad viešai prieinamais Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo riba 2020 m. duomenimis yra 257 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.

Bankas taip pat nesutinka, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė būtų sustatyta 60 mėnesių, motyvuodamas tuo, kad FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas 3 metai. Nors FABĮ nėra nustatyta kitų atvejų, išskyrus numatytuosius šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, kuriems esant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas galėtų būti pratęsiamas, tačiau pagal CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į tai, FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti aiškinama ir taikoma formaliai, todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano termino pratęsimo, yra būtina atsižvelgti į fizinio asmens bankroto proceso tikslus, bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas sprendžia, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas dvejiems metams šiuo atveju užtikrintų skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugotų kreditorių interesus, suteikiant jiems galimybę iš nemokių fizinių asmenų atgauti didesnę dalį skolų ir kartu palengvinant pareiškėjų padėtį, suteikiant jiems galimybę atkurti savo mokumą, taip pat atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

AB „Šiaulių bankas“ pateikė pastabas, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nėra sudaręs kitų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, nors yra sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Taip pat nepaisant Banko įpareigojimo patikslinti MAP duomenis, 2021 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime siūlomame patvirtinti patikslintame MAP duomenys nepatikslinti pagal Banko pateiktą informaciją. Teismas sutinka su Banko pozicija, kad paminėti duomenys nėra įtraukti į patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau šių duomenų pareiškėjai neslėpė, jų nepaneigė, tiek teismui, tiek ir proceso šalims (kreditoriams) šie duomenys yra žinomi. Teismo vertinimu, minėtų duomenų neįtraukimas į mokumo atkūrimo planą savaime jo nedaro netinkamu taip pat nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Bankroto administratorė išvadoje nurodė, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad A. ir V. J. galės vykdyti plano projekte numatytus mokėjimus, o taip pat numato panaudoti visas savo galimybes gauti lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti. Administratorės įsitikinimu, reikalauti jog bankrutuojantys fiziniai asmenys imtųsi kitų (papildomų) priemonių kreditorių reikalavimams papildomai patenkinti, nėra pagrindo, todėl teikiamam Plano projektui siūlo pritarti.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-219/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-826/2017). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti kreditoriams, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratorės atliekamas funkcijas, bankrutuojančių fizinių asmenų ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pareiškėjų siekį didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, prailginant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, atsižvelgęs į bankroto administratorės išvadą ir įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą. Be to pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad sieks susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų didesne dalimi padengti kreditorinius reikalavimus. Esant paminėtų aplinkybių visumai, tenkintinas bankroto administratorės prašymas ir tvirtintinas bankroto administratorės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų A. J. ir V. J. 2021 m. liepos 14 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.