Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-388-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24254315401) K. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2024 m. balandžio 12 d. 09.53 val., Kaune, būdama UAB „V“ muitinės tarpininko atstovė pagal Muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 735 (2022 m. spalio 20 d.), atstovaudama MB „P“ (duomenys neskelbtini), muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė eksporto deklaraciją Nr. 24LTKR200005B871B4 (2024 m. balandžio 12 d.) ir joje negrąžinamojo eksporto procedūrai deklaruojamą prekę – „PKWiU/CN polipropileno pluoštas naudojamas betono sustiprinimui“, nurodydama jos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodą 39161000. Minėtoje eksporto deklaracijoje eksportuotojas – MB „P” (duomenys neskelbtini); gavėjas – UAB OOO „L“ (duomenys neskelbtini). Kartu su minėta eksporto deklaracija muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikti šie dokumentai: CMR Nr. 0118 (2024 m. balandžio 12 d.), Invoice Nr. 70A 0000118 (2024 m. kovo 21 d.), Pakavimo lapas prie Invoice Nr. 70A 0000118 (2024 m. kovo 21 d.), Sutartis Nr. 01/23 (2023 m. lapkričio 21 d.) su OOO „L“ (RF), Sutartis Nr. 01/24 (2024 m. kovo 21 d.) su OOO „L“ (RF). Muitinio tikrinimo metu buvo paimta eksporto deklaracija Nr. 24LTKR200005B871B4 (2024 m. balandžio 12 d.) deklaruotos prekės mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 24KR200405, 2024 m. balandžio 15 d.). Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 18 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 24K0102 nustatytas prekių nomenklatūros kodas (KN) 55034000 (sintetiniai kuokšteliniai pluoštai iš polipropileno (PP), nešukuoti arba kitu būdu neparuošti verpimui) bei nurodyta, kad TARIC kodas, nurodytas eksporto deklaracijoje Nr. 24LTKR200005B871B4, iš 39161000 keitėsi į 55034000. Vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Tarybos Reglamentas Nr. 833/2014) 3k straipsnio nuostatomis, prekes, kurios išvardintos XXIII priede, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Šiuo atveju eksporto deklaracija Nr. 24LTKR200005B871B4 (2024 m. balandžio 12 d.) deklaruota prekė, klasifikuotina KN kodu 55034000, patenka į prekių ir technologijų sąrašą (XXIII priedas), kuriems taikomi draudimai, nustatyti Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnyje. Šiais veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 900 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. V. (toliau – pareiškėja, apeliantė) atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (toliau – apylinkės teismas), prašydama panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną K. V. atžvilgiu nutraukti. Tačiau skundžiama apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, siekdama juos nustatyti tinkamai, ji pasitikėjo gamintojo pateikiamais duomenimis bei vieša informacija, jų detaliau netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Taigi K. V. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo.

3. Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo: 1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-112-1165/2025; 2. Kadangi administracinės atsakomybės klausimas paremtas ES teisės normų taikymu, dėl ES teisės normų taikymo aiškinimo, prašo stabdyti bylą ir kreiptis į ESTT dėl KN reglamento taikymo išaiškinimo, ar turi būti taikomas KN kodas, nurodytas K. V. deklaracijoje, ar pagal Institucijos nurodytus muitinės laboratorijos tyrimo protokolus. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Dėl esminių materialiosios teisės ir proceso teisės pažeidimų. Pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo buvo konstatuota, kad K. V. netinkamai klasifikavo prekes KN nomenklatūros kodu, buvo Muitinės laboratorijos tyrimas. Teismas nurodė, kad Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis galima remtis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl Sąjungos Muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, mėginiai buvo paimti ir jų tyrimas atliktas laikantis reikalavimų, išvados padarytos remiantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis pateiktus susijusius dokumentus. Tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas nustatomas ne pagal minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 1224, bet pagal ANK nustatytas administracinės teisenos taisykles. ANK 564 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. ¹¹

3.2. Institucija, nustatant KN kodus, pasitelkė specialiąsias žinias turinčius asmenis, t. y. Muitinės laboratoriją, kurios specialistė pagal savo atlikto tyrimo pobūdį yra priskirtina specialistui. Specialisto veiklos ir atliktų tyrimų teisėtumą nustato ne teismo cituotas Vyriausybės nutarimas, o ANK nuostatos, susijusios su specialisto paskyrimu. ANK 569 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjant bylą teisme liudytoja apklausta tyrimą atlikusi Paulina Piščalova parodė, kad jai užduotis ir klausimai į kuriuos turi atsakyti Muitinės laboratorija nebuvo suformuota. Šių specialisto paskyrimo ir specialisto išvadoje suformuotų tyrimo rezultatų turinio teismas visiškai nenagrinėjo.

3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde teismui buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos teismų praktiką, suformuotą administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019, Muitinės laboratorijos išvados nėra pripažįstamos kaip turinčios išskirtinę prima facie galią. Buvo nurodyta, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) išaiškinimais, prekių klasifikavimui atitinkamoje ES Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje (kaip teisės taikymo veiksmui), Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas neturi esminės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad produktas negali būti klasifikuojamas deklaranto pasirinktu būdu. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad išvados dėl KN kodų darytinos remiantis ne laboratorinio tyrimo metu nustatyta konkrečia prekės sudėtimi, o tiesiog remiantis pažodiniu KN nuostatų aiškinimu.

3.4. Byloje esančiuose Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose nėra aprašyta tyrimo metodologija. Nėra palyginta ir medžiagos sudėties nustatymo metodologija, kurią deklaravo prekės gamintojas. Liudytoja apklausta tyrimą atlikusi Paulina Piščalova nurodė, kad tokio palyginimo, kuris nurodomas gamintojo laboratorijos išvadose ji neatlikinėjo. Pažymėtina, kad iš viešai prieinamos informacijos internete, adresu https://lrmuitine.lt/web/guest/287, kurią administruoja Muitinės laboratorija, yra pateikta informacija, jog Muitinės laboratorija nuo 2023 m. gruodžio 15 d. yra akredituota inter alia tekstilės medžiagų tyrimams atlikti. Tačiau pagal viešai pateikiamą akreditavimo pažymėjimą, Muitinės laboratorija akredituota tik celiuliozinio pluošto su poliesterio pluoštų mišiniams laboratoriniams tyrimams atlikti. Nurodytas ir metodas tokiam tyrimui atlikti, t. y. LST EN ISO 1833-11. Tačiau į bylą pateiktame muitinės tyrimo protokole nurodomas metodas yra CEN ISO/TR 11827:2016, o gamintojo deklaruota prekės cheminė sudėtis nustatyta pagal tarptautinį harmonizuotą standartinį metodą EN 14889-2:2006. Iš muitinės laboratorijos tyrimo protokolo nustatyti ir patikrinti kaip buvo atliktas tyrimas nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės patikrinti, ar gamintojo atlikto laboratorinio tyrimo deklaruota sudėtis, ar muitinės laboratorijos nustatyta prekės sudėtis yra nustatyta teisingai. Šios esminės bylos aplinkybės teismo nebuvo ištirtos, o esantys prieštaravimai tarp iš esmės lygiaverčių laboratorinių tyrimų, kuriuos atliko gamintojas, deklaruojantis gaminio sudėtį, ir muitinės laboratorija, kuri neturi patvirtinto ir akredituoto tyrimo metodo nustatant tokio pobūdžio prekės sudėtį, nebuvo nepašalinti. Dėl jų nepasisakė ir galutiniame akte - nutartyje.

3.5. Vertinant specialisto išvadą teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra nustatytos specifinės šių procesinių dokumentų vertinimo taisyklės, kurių, teismas nesilaikė. Kaip nurodo kasacinis teismas, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Nors ANK tiesiogiai nėra įtvirtinta reikalavimų, numatančių, kad taikomos metodikos ir tyrimo technika turi būti moksliškai pagrįsta, kad jos turi užtikrinti gautų rezultatų išsamumą, teisingumą, autentiškumą ir adekvatumą, tačiau tokie reikalavimai išplaukia iš ANK 1 straipsnio, numatančio administracinio nusižengimo teisenos paskirtį, turinio.

3.6. Tyrimą atlikusiai specialistei buvo pateikti tik du dokumentai – mėginio ėmimo protokolas ir sąskaita. Duomenų, kuriuos pateikia prekės gamintoja tiek viešai, tiek ir tai, ką pateikė į bylą K. V., muitinės laboratorijos tyrimą atlikusi specialistė netyrė ir nevertino. Teismo posėdžio metu paaiškinti, kodėl neatliko palyginimo, kuris yra deklaruotas gamintojo, liudytoja apklausta tyrimą atlikusi Paulina Piščalova paaiškinti negalėjo.

3.7. Pats prekių klasifikavimas atitinkamoje Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas, o Muitinės laboratorijos specialistė, turinti chemiko išsilavinimą, teikti paaiškinimus dėl teisės akto taikymo tiesiog negali. Pagal Lietuvos teismų praktiką, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016). Iš laboratorinio tyrimo protokolo prekės požymių nustatyti neįmanoma, nes tik lakoniškai nurodoma taikyto metodo numeris ir prekės sudėtis. Kaip ir kokiu būdu buvo prieita prie tokios išvados, iš protokolo nustatyti neįmanoma. Tai nebuvo paaiškinta ir teismo posėdžio metu, o teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių nepakankamai ištirtoms aplinkybėms nustatyti.

3.8. Tokia Lietuvos praktikos jurisprudencija nėra atsitiktinė, nes ji paremta oficialia ESTT praktika. ESTT yra vienintelė institucija, kuriai suteiktas įgaliojimas aiškinti ES teisę. Nors teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą pažymėjo, kad „nagrinėjamu atveju itin aktualus tinkamas prekės KN kodo klasifikavimas“, tačiau šiuo atveju KN kodų aiškinimas ir nustatymas priskirtinas išimtinai tik ES reglamentui (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros. Be to pagal ANK 564 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai dėl tam tikrų administracinių nusižengimų tyrimo Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios taisyklės negu šiame kodekse, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos procesinės taisyklės.

3.9. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde teismui buvo nurodyta ESTT praktika, kuria vadovaujantis yra nustatytos taisyklės kaip turi būti taikomas Europos Sąjungos teisės aktas.

3.10. ESTT jurisprudencijoje yra nurodyta, kad klasifikuojant prekę pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti atsižvelgiama į objektyvias prekės savybes ir charakteristikas, kaip jos aprašytos pozicijų tekstuose, skirsnių ar skyrių pastabose. Tuo atveju, kai tokios savybės leidžia kelias interpretacijas, prekių pagrindinė funkcija ar paskirtis gali būti lemiamas kriterijus. Prekių klasifikavimas turi būti grindžiamas ne tik jų išvaizda ar sudėtimi, bet ir tuo, ar jos turi specifinę funkciją, kuri leidžia jas priskirti tam tikrai prekių grupei. Pavyzdžiui byloje C-366/22 - Viterra Hungary Kft. (2023-11-16) ESTT pažymėjo, kad „Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, šių prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos aprašyme ir atitinkamų skyrių ar skirsnių pastabose. Atitinkamų produktų paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiems produktams; tai vertintina atsižvelgiant į tų produktų charakteristikas ir objektyvias savybes (2023 m. vasario 9 d. Sprendimo LB (Air loungers], C-635/21, EU:C:2023:85, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) (žr. 33 punktą).

3.11. ESTT byloje C-559/18 - TDK-Lambda Germany GmbH (2019-09-05) suformulavo tris kriterijus, lemiančius prekės priskirtinumą konkrečiam KN nomenklatūros kodui: 1) KN paaiškinimai gali būti svarbi pagalbinė priemonė, padedanti aiškinti įvairių pozicijų apimtis, tačiau jie teisiškai neprivalomi (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo 2M-Locatel, C-555/17, EU:C:2018:746, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), (žr. 26 punktą); 2) Produkto paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiam produktui, ir tai gali būti įvertinta atsižvelgiant į jo objektyvius požymius ir objektyvias savybes (žr., be kita ko, 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo Invamed Group ir kt., C-198/15, EU:C:2016:362, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto, produkto paskirtis yra tinkamas kriterijus tik tada, kai produkto klasifikuoti neįmanoma remiantis tik jo objektyviais požymiais ir objektyviomis savybėmis (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Oniors Bio, C-233/15, EU:C:2016:305, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). (žr. 27 punktą); 3) Kad produktą būtų galima klasifikuoti su naudojimo tikslu susijusioje tarifinėje pozicijoje, t. y. pozicijoje, kurioje išlaikomas klasifikavimo kriterijus, grindžiamas konkrečiu atitinkamų prekių naudojimu, nebūtina, kad toks produktas būtų vien arba išskirtinai skirtas šiam naudojimui. Pakanka, kad nagrinėjamoje pozicijoje nurodytas naudojimas būtų pagrindinė šio produkto paskirtis (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Sysmex Europe, C-480/13, EU:C:2014:2097, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), (žr. 28 punktą).

3.12. ES teisėje yra pažymima, kad ES nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą išaiškinimo. Ta pati tvarka gali būti taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise.

3.13. Teismas konstatuodamas, kad neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti tyrimo išvadų pagrįstumu, tyrimo protokolą bei Prekės klasifikavimo aktą pateikusių muitinės darbuotojų kompetencija, tyrimo metu naudotų metodų ar gautų rezultatų patikimumu, tačiau nevertindamas ir nesilaikydamas ESTT jurisprudencijoje nustatytų taisyklių dėl KN kodų klasifikavimo, padarė nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių. Teismas visiškai nevertindamas K. V. pateiktų tiek teisinių, tiek faktinių argumentų, padarė esminį materialiosios ES teisės ir proceso teisės pažeidimus, turėjusios įtakos neteisėtai nutarčiai priimti. Išlikus abejonėms dėl K. V. nurodytų ES teisės taikymo ypatumų dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, teismas privalėjo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Teismas to neatliko, taip pat visiškai ignoravo ES normas ir dėl jų savo sprendime visiškai nepasisakė, nors skunde tai buvo pagrindinis argumentas.

3.14. ANK 564 straipsnio 2 dalis teismui nustato įpareigojimą taikyti tarptautinėse sutartyse nustatytos procesinės taisyklės tais atvejais, kai dėl tam tikrų administracinių nusižengimų tyrimo yra nustatytos kitokios taisyklės negu ANK. Būtent 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros yra nustatytos taisyklės kaip ir kokiu būdu turi būti parenkami KN kodai. Teismas visiškai nevertino, kad parenkant KN kodus svarbiu akcentu yra ne prekės sudėtis, bet prekės funkcinė paskirtis. Teismas net nevertino fakto, kad KN reglamento 39 skirsnyje pateikta pastaba netaikoma tik tuo atveju, jei prekės priskiriamos tekstilės medžiagai ir tekstilės dirbiniams. KN reglamento XI skyriaus pastabose (tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai) yra nurodyta, kad šiam skyriui nepriskiriami vienagijai siūlai iš plastikų. Dėl KN kodų pastabų vertinimo teismas visiškai nepasisakė. Taip pat teismas nepateikė argumentuotų motyvų, kodėl K. V. pateikti KN nomenklatūros normų taikymo argumentai ir įrodymai yra atmetami. Viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas. Deja teismas, pažeisdamas proceso taisykles dėl nustatinėtinų ir įrodinėtinų aplinkybių bylose, kuriuose taikytina ES teisė padarė nepagrįstas, neteisėtas išvadas, dėl ko priimta nutartis turi būti panaikinta.

3.15. Byloje ginčas kilęs dėl teisės aktų, reglamentuojančių tinkamą prekės kodo nustatymą. Kaip pažymi ESTT, KN nomenklatūros kodų parinkimas yra teisės taikymo aktas. Šis aktas yra Europos Sąjungos teisės aktas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai, ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas, nacionaliniams teismas nustatyta prievolė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Tačiau teismas aplinkybių dėl KN kodų netyrė, o tik abstrakčiai nurodė, kad Institucijos nustatyti KN kodai yra teisingi. Taigi tai akivaizdus teismo sprendimo trūkumas, kai nebuvo atskleista bylos esmė, o dėl ES teisės aiškinimo ir taikymo teismas nieko nepasisakė, nors tai nustatinėtina esminė aplinkybė.

3.16. Dėl kaltės turinio. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kaltė yra vienas pagrindinių teisės pažeidimo požymių, o atsakomybė be kaltės (objektyvusis pakaltinamumas) yra nesuderinamas su teisinės valstybės ir pagrindiniais žmogaus teisių principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). ANK 7 straipsnyje nustatomas tyčios arba neatsargumo kaltės standartas.

3.17. Teismas konstatavo, kad K. V. administracinis nusižengimas yra padarytas neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Nerūpestingumo kaltės turinys atskleistas ANK 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024).

3.18. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad aptariamoje situacijoje pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, siekdama juos nustatyti tinkamai, ji pasitikėjo gamintojo pateikiamais duomenimis bei vieša informacija, jų detaliau netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Visų pirma, teisinis pagrindas asmenį patraukti atsakomybės už neatsargią kaltės formą dėl nerūpestingumo turi būti nustatytas objektyvusis kaltės kriterijus, t. y. teismas privalo atskleisti termino „turėjo“ turinį bei subjektyvųjį kaltės kriterijų (atskleisti termino „galėjo“ turinį. Abu šie kriterijai turi būti atskleisti ir nustatyti visapusišku bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimu. Tačiau teismas šios privalomos taisyklės nepaisė, apsiribojo abstrakčia K. V. pareiga būti rūpestinga. Asmens pareiga atliekant darbą būti atidžiam, bet nenustatant pagal kokias taisykles ir kokius konkrečius veiksmus asmuo privalo atlikti, negali būti pripažįstama tinkamai įrodytu.

3.19. Netinkamai nustatytas objektyvusis kaltės kriterijus lėmė ir tai, jog teismas taip pat netinkamai nustatė ir subjektyvųjį kaltės kriterijų. K. V. ne tik reikalavo iš tiekėjo bei gamintojo duomenų apie deklaruojamą prekę, bet gautus duomenis lygino su viešai pateikiamais duomenimis, kurie nesiskyrė ir sutapo. Tyrimą atlikusi muitinės laboratorijos specialistė patvirtino, kad nustatyti prekės sudėtį be specialiųjų žinių neįmanoma. K. V. pareigos turėti specialiąsias žinias nėra. Be to, teismas pats sau prieštaraudamas nurodė, kad prekės pavyzdžiai pateikti teismo posėdžio metu vizualiai atitiko ir viešai internete apibūdintos (su fotonuotraukomis) prekės požymius. Vadinasi realios galimybės ką tiksliai ir detaliau K. V. turėjo tikrinti nebuvo. Vien tik abstraktus teismo teiginys „detaliau netikrino, nors tokią galimybę turėjo numatyti“ šio veiksmo nedetalizuojant reiškia ne ką kitą, o ANK 566 straipsnio nustatytų principų pažeidimą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo pareiškėjos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-122-1165/2025 panaikinimo, prašant stabdyti bylą ir kreiptis dėl ESTT dėl KN reglamento taikymo išaiškinimo, atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

4.1. Muitinės priimtas sprendimas „Neišleisti prekių“, pateiktas pareiškėjai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o tuo pačiu skundas būtų teikiamas ir dėl prekės klasifikavimo, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tai būtų padaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas ir Prekių klasifikavimo aktas laikytini leistinu įrodymu byloje.

4.2. Esant abejonėms dėl nustatyto muitinės įstaigos KN kodo teisingumo, pareiškėja turėjo galimybę pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Pareiškėja skunde jokių pagrįstų argumentų, susijusių su ginčo prekių klasifikavimu, nenurodė, taip pat nepateikė jokių alternatyvių įrodymų, galinčių paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu nustatytus rezultatus ir Prekių klasifikavimo aktu patvirtintus klasifikavimo motyvus. Todėl nagrinėjamu atveju vertinant deklaruotų prekių klasifikavimą kaip ir pagrįstai nurodyta nutartyje turi būti remiamasi tik Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu

4.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 p. numatytu analogišku tyrimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-218/2012, A-1957-662/2016).

4.4. Muitinės tarpininko atstovai patys pasirenka savo darbo priemones (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-46-255/2022). Jie patys atsirenka informaciją, leidžiančią užpildyti deklaraciją teisingai, taip pat pasirenka minėtos informacijos teisingumo tikrinimo būdus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad trečiųjų asmenų pateikta netinkama informacija bei tai, jog pirminiuose dokumentuose pateikti duomenys yra neteisingi, neišsamūs, nepaneigia muitinės tarpininko atstovo atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininko atstovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, AN2-317-813/2019, AN2-91-319/2019). Šiuo atveju ANK 212 straipsnyje nustatytas nusižengimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai, todėl tai, kad deklaruojamai prekei sąžiningai suklydus ar aklai pasitikint trečiųjų asmenų informacija yra parenkamas netinkamas KN kodas, asmens atsakomybės nepašalina. Teisės aktai nenumato, jog muitinės deklarantas, galėtų perkelti iš jam kylančių pareigų atsirandančią atsakomybę kitiems tretiesiems asmenims.

4.5. Pareiškėjos nuomone šioje byloje yra kilęs ginčas dėl ES teisės normų taikymo (aiškinimo). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip galutinės instancijos teismui (ANK XXXVIII skyrius), numato pareigą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Vadovaujantis šia aplinkybe, pareiškėjos prašymas turėtų būti nenagrinėtinas.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė pareiškėja skunde, visapusiškai patikrino Kauno teritorinės muitinės priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas K. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti, stabdyti bylą ir kreiptis į ESTT dėl KN reglamento taikymo išaiškinimo.

6. Administracinę atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį užtraukia netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė, t. y. kad šią prekių deklaravimo tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo.

7. Šios bylos ginčo esmė – pareiškėjos eksporto deklaracijoje Nr. 24LTKR200005B871B4 (2024 m. balandžio 12 d.) deklaruotos prekės „PKWiU/CN polipropileno pluoštas naudojamas betono sustiprinimui“ tarifinio klasifikavimo teisingumas. Institucijos nutarimu pareiškėja pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad pateikdama eksporto deklaraciją, joje nurodė netikslų prekių nomenklatūros kodą, kas turėjo įtakos draudimų taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidimas padarytas veikiant neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo.

8. Ginčijant K. V. kaltę dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pagal turimus prekę apibūdinančius dokumentus, gamintojo specifikaciją ir viešai internete prieinamą informaciją, pareiškėja, nepažeisdama prekių deklaravimo tvarkos, pagrįstai prekei nurodė KN kodą 39161000, t. y. tinkamai įsitikino, kad prekė klasifikuojama taip kaip buvo nurodyta kartu su preke pateiktuose dokumentuose, o muitinės tyrimas buvo atliktas netinkamai.

9. Nagrinėjamai bylai aktualiu 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), kuriame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Europos Sąjungos (ES) muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Taigi teisės aktai nustato, kad prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Pateikus netikslius, neišsamius, neteisingus duomenis deklaracijoje, kyla atsakomybė, numatyta ANK 212 straipsnyje.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad K. V. 2024 m. balandžio 12 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė eksporto deklaraciją Nr. 24LTKR200005B871B4 ir joje negrąžinamojo eksporto procedūrai deklaruojamą prekę – „PKWiU/CN polipropileno pluoštas naudojamas betono sustiprinimui“, nurodydama jos KN kodą 39161000 (vienagijai siūlai, kurių bet kuris skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1 mm, strypai, virbai ir profiliai, apdorotu arba neapdorotu paviršiumi, bet kitu būdu neapdoroti, iš plastikų – iš etileno polimerų). Tačiau muitinio tikrinimo metu, siekiant išsiaiškinti, ar prekė suklasifikuota teisingai ir ar nėra apeinamos Reglamento 833/2004 (RU) nuostatos, t. y. išvengiama sankcionuotų prekių eksporto kontrolės, pareiškėjos pateikta deklaracija buvo nukreipta dokumentų ir fiziniam patikrinimui. Paimtas eksporto deklaracija deklaruotos prekės mėginys ir Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 18 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 24K0102 nustatytas prekių nomenklatūros kodas 55034000 (sintetiniai kuokšteliniai pluoštai iš polipropileno (PP), nešukuoti arba kitu būdu neparuošti verpimui) bei nurodyta, kad TARIC kodas, nurodytas eksporto deklaracijoje, iš 39161000 keitėsi į 55034000. Deklaruota prekė, klasifikuotina KN kodu 55034000, patenka į prekių ir technologijų sąrašą (XXIII priedas), kuriems taikomi draudimai, nustatyti Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnyje, todėl 2024 m. balandžio 29 d. buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr. 4KR2000515.

11. Nesutikdama su muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, pareiškėjos atstovė ginčija tiek pačią tyrimo paskyrimo ir jo atlikimo procedūrą, tiek tyrimo rezultatų pagrįstumą, taip pat ir apskritai tyrimo protokolo kaip įrodomąją reikšmę turinčio dokumento svarbą nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 „Dėl muitinės laboratorijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 8.2 punktu, Muitinės laboratorijos veiklos tikslai, be kita ko, yra užtikrinti kvalifikuotos pagalbos teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms prekių tarifinio klasifikavimo ir draudžiamų arba ribojamų įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos medžiagų ir daiktų identifikavimo klausimais. Laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Laboratorijos uždaviniai, be kita ko, yra atlikti prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, <...> dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros) (Nuostatų 9.1. punktas). Laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus (Nuostatų 10.1. punktas).

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Aptariamu atveju tyrimui pateiktų kuokštelinių pluoštų rekomenduojamas TARIC kodas 5503 40 00 00 nustatytas vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros (kurį skunde akcentuoja ir apeliantės gynėja) bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2024), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Iš tyrimo protokolo matyti, kad tyrimas atliktas tiriant paimto prekės mėginio pluošto kokybinę sudėtį ir pluošto struktūrą. Byloje esantis tyrimo protokolas yra galiojantis, jo rezultatų teisingumas nėra paneigtas, taip pat nėra bandoma rezultatų paneigti jokios kitos nešališkos tyrimų laboratorijos išvadomis, todėl muitinės laboratorijai atlikus tyrimą suteiktos akreditacijos ribose, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo spręsti, kad laboratorijos tyrimo protokolas ir jo pagrindu surašytas prekės klasifikavimo aktas yra neteisingi.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Nr. eA-637-662/2019), vadovaujantis kuria Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl prekės priskyrimo konkrečiam KN kodui. Reikia pastebėti, kad nurodomoje byloje ginčas kilo dėl tam tikro prekės gamybos proceso, lemiančio KN kodo prekei nurodymą, tačiau nebuvo ginčo dėl prekės sudėties, todėl tyrimo protokolo išvados dėl prekės sudėties nebuvo aktualios. Šioje byloje mėginys buvo paimtas būtent prekės sudėčiai nustatyti. Nenustačius akivaizdaus atlikto tyrimo pažeidimų, taip pat byloje nesant kitos specialisto išvados, vadovautis nurodyta ir savaime paneigti tyrimo rezultatų teisėtumą pagrindo nėra.

14. Institucijos nutarime nurodyta, kad eksporto deklaracijos Nr. 24LTKR200005B871B4 (2024 m. balandžio 12 d.) įforminimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji negalėjo prekės deklaruoti jokiu kitu kodu, kadangi būtent kodą 391610 nurodo tiek gamintojas, tiek prekių pardavėjas. Vis tik nustatyta, jog prekės gamintojo dokumentuose pateikta informacija apie prekės sudėtį, eksploatacines savybes, tačiau konkretaus prekių kodo šiuose dokumentuose nėra, muitinio tikrinimo metu gamintojo dokumentai pateikti nebuvo. Iš Institucijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad prekės KN kodą pareiškėja nurodė iš esmės vadovaudamasi prekės gavėjo, t. y. Kaliningrado srityje registruotos įmonės, jai pateiktais duomenimis ir viešai internete pateiktais prekės gamintojo duomenimis. Tuo tarpu dėl papildomos informacijos apie prekę į tiekėją (pardavėją) Lenkijos įmonę pareiškėja kreipėsi tik Institucijai pradėjus tyrimą. Taigi nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teikdama deklaraciją ir nurodydama KN kodą pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nėra pagrindo su tokiu teiginiu sutikti. Atsižvelgiant į muitinės tarpininkams ir jų atstovams nustatytos atsakomybės ribas, veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, K. V. privalėjo atidžiau įvertinti prekės klasifikavimo taisykles ir kriterijus, ypač pirkėjui esant Kaliningrado srityje registruotai įmonei, kai 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, yra taikomi draudimai tam tikroms prekių ir technologijų grupėms (XXIII priedas). Kaip teisingai konstatuota ir Institucijos nutarime, prekės gamintojas (nei pateiktuose dokumentuose, nei internetiniame puslapyje) prekės KN kodo nurodęs nėra, taigi, pareiškėjai, susipažinusiai su prekės aprašymu, kilo pareiga įsitikinti, ar pirkėjo nurodomas kodas yra teisingas. Teisės aktų nuostatos muitinės tarpininkams (jų atstovams) nustato ne tik atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą, tačiau taip pat numato galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu reikia įsitikinti prekių klasifikavimo teisingumu ar dėl klasifikavimo kyla abejonių. Kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje akcentuota, jog muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, todėl esant byloje aptartų duomenų visumai, pareiškėjos veiksmų, atliktų siekiant iš tiesų įsitikinti prekės gavėjo nurodytu prekės klasifikavimo teisingumu, negalima laikyti pakankamais ir atidžiais, todėl pritariama skundžiamos nutarties argumentui, kad nagrinėjamu atveju K. V. nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo.

15. Taigi, pagal Institucijos klasifikavimo aktą, K. V. prekę „PKWiU/CN polipropileno pluoštas naudojamas betono sustiprinimui“ privalėjo deklaruoti ne nurodydama jos KN kodą 3916 10 00, o nurodant kodą KN 5503 40 00, kuris patenka į prekių ir technologijų sąrašą (XXIII priedas), kuriems taikomi draudimai, nustatyti Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnyje, tačiau to nepadarė, kas turėjo įtakos draudimų taikymui.

16. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog K. V. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip jau minėta, tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

17. Kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad K. V. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš dalies sutiktina su apeliantės teiginiais, kad remiantis pateikta informacija ir vizualiai apžiūrėjus prekę, tačiau neatlikus papildomų tyrimų, pareiškėjai galėjo būti nežinoma apie nurodyta netinkamą prekės klasifikavimą, tačiau ji, kaip pagrįstai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, nesiėmė tinkamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, taigi ir teisingam deklaracijos pateikimui. Kaip jau buvo atkreiptas dėmesys šioje nutartyje, aptariamu atveju pareiškėja deklaruojamos prekės kodą nustatė iš esmės pasitikėdama prekės pirkėjo (gavėjo) pateiktais duomenimis, neturėdama jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų (pvz. laboratorijos išvadų). Tačiau būdama deklaranto atstove ir deklaruodama prekes, importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, jeigu būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga ir, prieš deklaruodama prekes, būtų pasinaudojusi visomis jai suteikiamomis teisėmis deklaruojamą prekę ne tik apžiūrėti, tačiau taip pat imti deklaruotų prekių mėginius. Kadangi šiuo atveju pareiškėja pasirinko pasitikėti pirkėjo jai nurodyta informacija, kuri po atlikto laboratorijos tyrimo nepasitvirtino ir prekės KN kodas buvo pakeistas, kas lėmė taikomų ribojimų pažeidimą, ji veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Taigi K. V. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pabrėžtina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdama muitiniam įforminimui eksporto deklaraciją, K. V. tapo atsakinga už muitinei pateiktų duomenų teisingumą.

19. Tai, kad apeliantė ir jos atstovė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimo K. V. veiksmuose.

20. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (toliau – ir ESTT) dėl KN reglamento taikymo išaiškinimo, ar turi būti taikomas KN kodas, nurodytas K. V. deklaracijoje, ar pagal Institucijos nurodytus muitinės laboratorijos tyrimo protokolus. Toks prašymas atmestinas.

21. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnyje teismams numatyta galimybė (tam tikrais atvejais teismai privalo) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai, ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju poreikio kreiptis į ESTT nėra, kadangi teismui nekyla abejonių dėl laboratorijos tyrimo protokolu nustatyto KN kodo pagrįstumo, be to byloje keliamas fakto klausimas, ne Europos Sąjungos teisės aiškinimo.

22. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Institucija 2024 m. spalio 9 d. nutarimu skirdama pareiškėjai mažesnį už straipsnio dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį - 900 Eur baudą, atsižvelgė į asmens baustumą už 5 metus – K. V. anksčiau bausta administracine tvarka už analogišką nusižengimą, susijusį su neteisingų duomenų (prekės kodo) muitinės deklaracijoje pateikimu, tačiau baustumas išnykęs, taip pat bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir Tarptautinių sankcijų nesilaikymą (ANK 515 straipsnis), paskirtos nuobaudos įvykdytos. Taip pat atsižvelgė į gana didelę eksporto deklaracijoje deklaruotos prekės, kuriai taikomas sankcijų režimas, vertę (23 310,00 Eur). Institucija vertino tai, kad nenustatyta požymių, kurie leistų teigti, jog būtų kryptingai siekiama suklaidinti muitinę, į veikos padarymo valinį elementą (dėl neatsargumo), pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, yra lygi jos vidurkiui, todėl nesant pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nelaikytina per griežta ir nekeistina.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir kreiptis į ESTT dėl KN reglamento taikymo išaiškinimo pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.