- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1069-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00327-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. U., G. U., J. L., A. L.
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litoplast“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litoplast“ ieškinį atsakovams D. U., G. U., J. L. ir A. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo K. K. (K. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Litoplast“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. sausio 9 d. nuomos sutartį, sudarytą su atsakovais G. U., D. U., A. L. ir J. L., su visais jos pakeitimais ir papildymais;
1.2. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų G. U. ir D. U. bei atsakovų A. L. ir J. L. 2020 m. kovo 20 d. pareiškimus dėl 321 872,10 Eur įskaitymo;
1.3. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės apskaitoje fiksuotus atsakovams atliktus mokėjimus už likusią 61 941,38 Eur sumą pagal į bendrovės apskaitą 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 12 d. įtrauktas 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sąskaitas, bei 2016 m. spalio 5 d. pranešimą ir 2020 m. gegužės 29 d. prašymą;
1.4. taikyti restituciją ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. U. ir D. U. 191 906,74 Eur, o solidariai iš atsakovų A. L. ir J. L. – 191 906,74 Eur skolą, taip pat pripažinti, kad atsakovai neįgijo 29 127,84 Eur reikalavimo teisės į ieškovę;
1.5. priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d., iškėlė ieškovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-644-254/2021). Teismo paskirtas ieškovės nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nustatė, kad 2011 m. gegužės 12 d. panaudos sutarties pagrindu atsakovai perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis nekilnojamą turtą – dirbtuves, garažą, plovyklą ir kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. gegužės 11 d. 1/2 dalis šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams G. U. ir D. U., kita jo pusė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams A. L. ir J. L..
3. Ieškovės administratorius iš perduotų dokumentų taip pat nustatė, kad 2014 m. spalio 1 d. bylos šalys sudarė nurodyto nekilnojamo turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovams sumokėjo 321 872,10 Eur avansą, tačiau duomenų apie pagrindinės sutarties sudarymą nėra. Vėliau, t. y. 2017 m. sausio 9 d., ieškovė su atsakovais sudarė to paties turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už visą sutartyje nurodytą 3 metų nuomos terminą, ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki nuomos termino pabaigos, sumokėti atsakovams 324 000 Eur nuomos mokestį. Atsakovai G. U. ir D. U. 2020 m. kovo 20 d. pateikė ieškovei pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuose nurodyta, kad įskaitomi ieškovės 160 936,05 Eur reikalavimai (pagal preliminarią sutartį sumokėtas avansas atsakovams) ir 171 000 Eur atsakovų reikalavimai ieškovei pagal nuomos sutartį (nuomos mokesčio dalis), tą pačią dieną tokį pat pranešimą dėl įskaitymo pateikė ir kiti atsakovai A. L. ir J. L..
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, 2017 m. sausio 9 d. nuomos sutartis ir jos pagrindu atlikti 2020 m. kovo 20 d. įskaitymai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80-1.82 straipsnių, 1.82 straipsnio, 1.86 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindais. Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant išnuomoti turto, ji sudaryta atgaline data, siekiant sukurti tariamą teisinį pagrindą įskaityti ir išmokėti atsakovams ieškovei priklausiusias pinigines lėšas, pasisavinti faktiškai bankrutavusios ieškovės lėšas, apsunkinti ieškovės kreditorių teises.
5. Pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų G. U., D. U., A. L. ir J. L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovų pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose bei kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš jo atsiskaityti su ieškove.
6. Ieškovės vertinimu, ieškinys laikytinas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstu, jame yra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o šioms aplinkybėms pagrįsti pateikti leistini rašytiniai įrodymai. Atsakovai sąmoningai nesąžiningais veiksmais sudarė fiktyvią nuomos sutartį atgaline data, turėdami piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės bendrovės lėšas tariamos prievolės pagrindu. Ši aplinkybė ir viešų registrų duomenys apie atsakovų asmeninio turto perleidimą prieš pat bendrovės bankrotą, patvirtina, kad atsakovai ruošėsi nemokios bendrovės reikalavimų į juos nukreipimui, tokiu būdu sumažindami jų turimo turto masę, į kurią būtų nukreiptas išieškojimas pagal ieškovei palankų teismo sprendimą. Šiuo metu atsakovai neturi vertingo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, be to, pareikšto ieškinio suma yra didelė. Kyla reali grėsmė, kad net ir patenkinus ieškinį, bet nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės – nemokios bendrovės – ir jos kreditorių interesai liks neapginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,Litoplast“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Įvertinęs tai, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikė jas, ieškovės manymu, pagrindžiančius įrodymus bei suformulavo ieškinio dalyką, teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal tokį pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Todėl vieną iš dviejų būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – ieškinio preliminarų pagrįstumą – pripažino nustatyta.
9. Tačiau, teismo nuomone, nėra nustatyta kita būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, susijusius su atsakovų nesąžiningais veiksmais, sudarant fiktyvią ginčo nuomos sutartį, teismas įvertino kaip nepakankamus konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Pažymėjo, kad tokie ieškovės argumentai yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo bus pasisakyta sprendžiant šalių ginčą iš esmės.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovams priklausiusio turto perleidimu, teismas pažymėjo, kad tokie atsakovų veiksmai atlikti anksčiau nei ieškovei iškelta bankroto byla ir gerokai anksčiau iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo. Teismas sutiko, kad sąžiningumo aspektu turėtų būti vertinami atsakovų veiksmai tiek iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, kurie pagrįstų atsakovų siekį išvengti būtent šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau vien nekilojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo faktas negali būti vertinamas kaip bylos šalies nesąžiningumas. Tokio fakto nepakanka nesąžiningumui pripažinti, nes turi būti įrodyta, kad turto pardavimas įvyko būtent nesąžiningai siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove.
11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kad atsakovai sandorių dėl nekilnojamojo turto sudarymo metu turėjo finansinių įsipareigojimų ar vyko ginčai dėl vykdytinų jų prievolių, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) taip pat nėra duomenų apie tai, kad prašyme nurodyti turto perleidimo sandoriai būtų ginčijami teismine tvarka. Pareikšto ieškinio sumos dydžio kriterijaus teismas nepripažino reikšmingu spendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
12. Įvertinęs visumą aptartų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl prašymą taikyti jiems laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė BUAB ,,Litoplast“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su fiktyvios nuomos sutarties sudarymu, didelės vertės ieškovės turto pasisavinimu, patvirtina, kad atsakovai yra linkę veikti nesąžiningai, galimai net neteisėtai. Tai, kad atsakovai prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, akivaizdžiai siekdami išvengti priverstinio išieškojimo pagal nemokumo administratorės ar kreditorių reikalavimus, perleido susijusiems asmens jiems priklausiusį nekilnojamą turtą, taip pat patvirtina jų nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
13.2. Šiuo metu atsakovai G. U., A. L. ir J. L. faktiškai jokio turto neturi, išskyrus nuomos teises į žemės sklypą, kuriame yra ginčo pastatai, kuriuos atsakovai 2020 m. rugpjūčio 10 d. perleido susijusiems asmenims. Tuo tarpu atsakovei D. U. santuokos nutraukimo metu perduotas turtas gali bet kuriuo momentu būti perleistas tretiesiems asmenims, suvokus, kad fiktyviai nutraukus santuoką šeimos turto išsaugoti gali ir nepavykti. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą, o taip pat realią grėsmę, kad atsakovai ateityje gali imtis veiksmų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
13.3. Teismo išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti nesąžiningus atsakovų veiksmus ne tik iki bylos iškėlimo, bet ir bylos nagrinėjimo metu, prieštarauja teismų praktikai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamojoje praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-478-330/2021). Juo labiau prašymą teikiančiam asmeniui nekyla pareiga pateikti įrodymus apie grėsmės atsiradimą ateityje.
13.4. Atsakovo nesąžiningumas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, o jam konstatuoti nėra būtina (privaloma) pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, patvirtinantį atsakovo nesąžiningą elgesį. Tai, kad šiuo metu turto perleidimo sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra įrodytas atsakovų nesąžiningumas.
13.5. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys atsakovų nesąžiningumą, perleidžiant turtą ir taip siekiant išvengti išieškojimo pagal ieškinius, neabejotina, kad didelė šio ginčo suma tik paskatins atsakovus ir toliau elgtis neteisėtai ir nesąžiningai.
Atsiliepimas
14. Atsakovas G. U. atsiliepime prašo ieškovės BUAB ,,Litoplast“ atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
14.1. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo pateiktas 2021 m. liepos 14 d., tuo tarpu nurodomi kaip nesąžiningi atsakovų veiksmai buvo atlikti iki bendrovės bankroto bylos 2020 m. rugsėjo 7 d. iškėlimo. Taigi, turto perleidimo sandorių fakto, kai jie buvo sudaryti dar iki ieškinio gavimo teisme, nepakanka išvadai, kad juos atsakovas sudarė elgdamasis nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, t. y. siekdamas mažinti savo turimo turto masę tam, kad išvengtų prievolių ieškovei vykdymo pagal šioje byloje ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
14.2. Atsakovo G. U. kreipimosi į teismą su prašymu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo (separacijos) dieną, t. y. 2020 m. vasario 28 d., ieškovė buvo moki, kadangi pati ieškovė tvirtina, kad faktinio nemokumo momentas yra 2020 m. kovo mėn. Atsakovas negalėjo niekaip žinoti ar numatyti ieškovės būsimo nemokumo, juo labiau kai jį lėmė ne atsakovų netinkamas ieškovės valdymas, o kreditorės UAB ,,Margūnas“ nesąžiningas elgesys, pareiškus teisme nesąžiningą reikalavimą, kurio užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas tokių kreditorės UAB ,,Margūnas“ veiksmų negalėjo numatyti.
14.3. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad sąžiningumo aspektu turi būti vertinami tie atsakovų veiksmai (nesvarbu, jie atlikti iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, ar jos nagrinėjimo metu), kurie pagrįstų atsakovų siekį išvengti būtent nagrinėjamoje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
14.4. Ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo sudarant turto perleidimo sandorius ir ieškiniu ginčijamą nuomos sutartį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturėtų būti analizuojami ir vertinami.
15. Atsakovė D. U. atsiliepime prašo ieškovės BUAB ,,Litoplast“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
Šalies argumentai
15.1. Prašymas dėl gyvenimo skyriumi (separacijos) pasekmių buvo pasirašytas 2021 m. vasario 28 d. ir iš karto pateiktas teismui. Nei iki šio prašymo pasirašymo, nei po to, visu bylos dėl separacijos nagrinėjimo laikotarpiu, nei atsakovės D. U., nei atsakovo G. U. atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų ar pretenzijų.
15.2. Apie ieškovės nemokumą taip pat nebuvo žinoma, kadangi, kaip teigia ir pati ieškovė, ji nemokia tapo tik 2020 m. kovo mėn. – t. y. jau po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl gyvenimo skyrium (separacijos). Pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pateiktas tik 2020 m. birželio 26 d., praėjus net keturiems mėnesiams po prašymo dėl atsakovų gyvenimo skyriumi pateikimo teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų
16. Atsakovas G. U. su atsiliepimu į apeliantės BUAB ,,Litoplast“ atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2018 m. balandžio 13 d – 2019 m. spalio 14 d. elektroninį susirašinėjimą su UAB ,,Margūnas“ dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos vykdymo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje civilinėje bylos Nr. eL2-9153-944/2020 priimtų procesinių sprendimų kopijas, Kauno apygardos teisme nagrinėjamos ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-644-254/2021 medžiagą, duomenis iš Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-8098-955/2020. Nurodė, kad teikiami įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes, kad su pašymu dėl santuokos nutraukimo atsakovai G. U. ir D. U. kreipėsi dar iki ieškovės finansinės būklės pasikeitimo, o ieškovės nemokumą lėmė kreditorės UAB ,,Margūnas“ nesąžiningai pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad galimybės šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui nebuvo, kadangi atsakovams nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Viena vertus, atsakovo G. U. prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tvarka, sudaro pagrindą spręsti, kad dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausiusių aplinkybių prašyme nurodyti įrodymai negalėjo būti pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir būtinybė bei galimybė juos pateikti atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Kita vertus, dalį teikiamų rašytinių įrodymų sudaro kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-8098-955/2020, Nr. eL2-1327-254/2021, Nr. eB2-644-254/2021 priimti procesiniai sprendimai ar tose bylose šalių teikti dokumentai. Kadangi visi aptarti procesiniai dokumentai bei sprendimai yra ir LITEKO, t. y. šiais duomenimis teismas gali naudotis, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų, susijusių su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais ir jose šalių teiktais dokumentais, priėmimo klausimo nesprendžia.
19. Tuo tarpu kiti rašytiniai įrodymai – ieškovės buvusių valdymo organų narių ir jos kreditorės UAB ,,Margūnas“ elektroninis susirašinėjimas galimo bendrovių bendradarbiavimo klausimais, nepriimami kaip neatitinkantys jiems keliamų sąsajumo su nagrinėjamu klausimu reikalavimų (CPK 180 straipsnis). Atsakovas savo prašyme nurodė, kad ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ir bankroto bylos jai iškėlimą lėmė ne jos valdymo organų narių netinkamas veikimas, o vienos iš kreditorių UAB ,,Margūnas“ inicijuotas teisminis procesas, kurio metu ieškovės turtui buvo pritaikytas areštas. Aptartų aplinkybių įvertinimui pakanka LITEKO sistemoje esančių duomenų, be to, šalių susirašinėjimas, kuriuo buvo sprendžiami galimo bendradarbiavimo klausimai, nei patvirtina, nei paneigia grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, todėl šie įrodymai nepriimami.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų, t. y. grėsmė galimai apeliantei BUAB ,,Litoplast“ palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai identifikavo atsakovų veiksmų sąžiningumo aspektu vertinimui aktualų laikotarpį, netinkamai taikė teismų praktikoje nustatytas šios sąlygos aiškinimo taisykles ir todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovų iki šios bylos iškėlimo atlikti veiksmai, visą vertingą turtą perleidus susijusiems asmenims, negali patvirtinti jų nesąžiningumo. Kadangi atskirajame skunde nekvestionuojamos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.
22. Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021, 15 punktas).
23. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs sąrašo asmens veiksmų, kurie galėtų būti vertinami nesąžiningais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aiškinant šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismų praktikoje nurodoma, kad nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021).
24. Nagrinėjamam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021).
25. Toks aiškinimas suponuoja ir kitą išvadą – minėti veiksmai (turto slėpimas, jo perleidimas, apsunkinimas) iki ar po konkrečios bylos, kurioje pareiškiami reikalavimai, iškėlimo atliekami turint pagrindinį ir vienintelį tikslą – paslėpti šį turtą nuo galimo išieškojimo. Jeigu turto perleidimo momentas pernelyg nutolęs nuo pareikštų teisme reikalavimų momento, nebūtų pagrįsta spręsti, kad jo pardavimu buvo siekta išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą ir dėl šios priežasties taikyti tokias išimtines bei itin retais atvejais taikytinas priemones, kaip kito asmenų turto ar piniginių lėšų areštas. Asmenys, sudarydami sandorius, be kita ko, ir dėl jiems priklausančio turto perleidimo, gali tenkinti įvairius savo poreikius ar ekonominius interesus, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne kiekvienas turto perleidimo faktas, juo labiau įvykęs daugiau nei prieš metus iki pareiškiant atitinkamą ieškinį, sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra visiškai teisinga.
26. Taigi, viena vertus, sutiktina su apeliante, kad sprendžiant apie asmens nesąžiningumą gali būti vertinami tiek to asmens veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Kita vertus, skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atmetė ne dėl to, kad buvo pateikti tik įrodymai apie atsakovų elgesį iki bylos iškėlimo, bet ne jos nagrinėjimo metu, o todėl, kad nebuvo nustatyta bei įrodyta, jog prašyme išvardintų turto perleidimo sandorių sudarymą lėmė atsakovų noras išvengti nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo.
27. Atsakovų nesąžiningumą apeliantė įrodinėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovų A. L. ir J. L. sudarytu jiems priklausančios 1/2 dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriu, o atsakovų G. U. ir D. U. – teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 pagal atsakovų prašymą dėl gyvenimo skyriumi (separacijos) patvirtinimo, kuriuo išspręsti atsakovų turto paskirstymo klausimai. Tuo tarpu ieškinys, kuriame pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, Kauno apygardos teismui pateiktas 2021 m. liepos 13 d. Taigi, apeliantė atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo atsakovų veiksmais, atliktais daugiau nei prieš vienerius metus iki ieškinio pareiškimo.
28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien faktas, jog atsakovai iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo teismui dienos daugiau nei prieš metus buvo sudarę atitinkamus turto perleidimo / pasidalinimo sandorius bei susitarimus, pats savaime nesudaro pagrindo spręsti apie juos sudariusių atsakovų nesąžiningumą. Priešingu atveju susiklostytų tokia teisiškai ydinga situacija, kuomet nepriklausomai nuo konkretaus sandorio turinio, jo sudarymo aplinkybių ir termino iki ieškinio asmeniui pareiškimo trukmės vien pats faktas, kad asmuo sudarė turto perleidimo sandorį, jau sudarytų prielaidas laikinosioms apsaugos priemonėms jo atžvilgiu taikyti.
29. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė turėjo įrodyti, kad atitinkami sandoriai buvo atlikti siekiant konkretaus tikslo – apsunkinti nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo įvykdymą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo būtent tokiai išvadai padaryti.
30. Kaip nurodyta pirmiau, kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad atsakovai pasinaudojo savo, kaip savininkų, teise perleisti turtą, nesant jokių objektyvių įrodymų apie šių sandorių teisinį ydingumą ar jų ginčijimą įstatymų nustatyta tvarka, neleidžia spręsti apie jų siekį sumažinti savo turto masę, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir negali būti vertinami kaip savaime patvirtinantys atsakovų kryptingą veikimą, siekiant išvengti nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo.
31. Todėl pagrįstomis pripažintinos ir tokios pirmosios instancijos teismo išvados, kad nurodytų turto perleidimų sandorių nuginčijimas / jų pripažinimas negaliojančiais galėtų lemti kitokį vertinimą. Visgi tokie įrodymai į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti, o duomenų, kad šie sandoriai būtų ginčijami teisme, LITEKO neužfiksuota. Kol kas nėra priimtas ir procesinis sprendimas, kuriuo apeliantės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.
32. Dar viena aktuali aplinkybė yra tai, kad atsakovams A. L. ir J. L. šiuo metu nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti Vilniaus mieste, atsakovei D. U. 2020 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto separacijos byloje, pagrindu asmeninės nuosavybės teise atiteko įvairus nekilnojamas turtas, kurio vertė 484 461,34 Eur. Įrodymų apie tai, kad atsakovai ketintų ir būtų ėmęsi veiksmų po bylos jiems iškėlimo šiam turtui perleisti ar nuslėpti, taip pat nebuvo pateikta. Priešingai nei tvirtina apeliantė, iš 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 taip pat matyti, kad atsakovui G. U. asmeninės nuosavybės teise atiteko ne tik 31 018 vnt. UAB „Baltic foil“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 Eur, bet ir 453 443,34 Eur, kurie buvo įgyti kaip dividendai, tantjemos ir finansinių priemonių pardavimo pajamos 2007, 2010, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 metais.
33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių (turto, piniginių lėšų) sukaupimui ar jų sulaikymui iki ginčo išsprendimo tam, kad vėliau iš šio turto būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra nesąžiningų atsakovo veiksmų užkardymas, siekiant išsaugoti atsakovo turto masę ir jo vertę, kai yra pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys (įrodymai), kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas naujomis prievolėmis, ketinant ateityje išvengti išieškojimo į jį nukreipimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
34. Visiškai sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodomi argumentai, susiję su ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančios 2017 m. sausio 9 d. nuomos sutarties pasirašymu bei vykdymu, taip pat negali lemti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo / netinkamo vykdymo / nevykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021).
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes bei duomenis, kuriais šis grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.