- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2-478-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00075-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marino grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ENERSTENA“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ENERSTENA“ dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marino grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) ,,ENERSTENA“ priteisti 55 762 Eur skolą, 4 209,40 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 59 971,40 Eur dydžio atsakovės lėšas banko sąskaitose.
3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus vengia vykdyti nebe pirmą kartą. Atsakovė pripažįsta sunkią savo finansinę padėtį, kreipėsi dėl papildomo finansavimo į UAB ,,Valstybės investicijų valdymo agentūra“, todėl iš šios agentūros gautos lėšos turi būti areštuotos ieškovės naudai. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei toliau tęsiant veiklą, kurios vystymui yra reikalingos apyvartinės lėšos, būsimas ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas būtų nebeįvykdomas arba sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų. Be to, tai ne tik sukeltų ieškovei nuostolius, tačiau ieškovė būtų priversta inicijuoti papildomus teisminius procesus, kas užvilkintų šio ginčo išnagrinėjimą iš esmės, lemtų papildomas finansines sąnaudas bei sukeltų nereikalingą emocinį stresą ginčo šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo vykdymui. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad atsakovė, siekdama išvengti pareigos grąžinti skolą ir atlyginti žalą ieškovei, gali perleisti jos nuosavybėje esančias lėšas ir taip sąmoningai apsunkinti ar padaryti neįmanomu tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus 2021 m. vasario 23 d. nutartyje, įskaitant ir ieškovės pavadinimo patikslinimą (vietoje klaidingo pavadinimo „Marino projektai“ nurodant teisingą pavadinimą „Marino grupė“).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Marino grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Kartu su skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus apie atsakovės finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma, todėl didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
9.2. Ieškovė pateikė įrodymus apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), sunkią atsakovės finansinę padėtį, kuri reikalauja papildomų investicijų, bei apie atsakovės bandymus sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo vykdomi ne tik iki ieškinio pateikimo, tačiau vykdomi ir šiuo metu, nes atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl galimo taikaus ginčo sprendimo būdo ir / arba dalies skolos, kurios neneigia, sumokėjimo.
9.3. Atsakovės veiksmai yra nesąžiningi bei nukreipti prieš ieškovę, siekiant visais būdais sumažinti ir / arba iš viso išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „ENERSTENA“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė naujus įrodymus.
11. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nei ieškinyje, kuriame išdėstė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės siekį vengti teismo sprendimo vykdymo perleidžiant ar kitaip slepiant, apsunkinant turtą.
11.2. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Atsakovė neneigia pareigos atsiskaityti su ieškove tik už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas, atliktus darbus. Atsakovė siekia taikaus ginčo išsprendimo, ji veikia sąžiningai ir siekia bendradarbiauti su ieškove dėl atsiskaitymo.
11.3. Atsakovė yra pripažinta nukentėjusia dėl Covid-19 pandemijos, todėl jos įsiskolinimas VSDFV yra atidėtas. Vien tai, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, nesudaro pagrindo taikyti lėšų arešto ir visiškai sutrikdyti atsakovės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – išrašo iš internetinio puslapio rekvizitai.lt apie atsakovės UAB ,,ENERSTENA“ įsiskolinimus kopiją. Atsakovė UAB ,,ENERSTENA“ kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo su ieškovės atstovu kopijas, taip pat duomenis, susijusius su jos finansine padėtimi. Nors šalys neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde bei atsiliepime, todėl spręstinas šių naujų įrodymų priėmimo klausimas.
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateikė naują įrodymą, kuriuo siekia paneigti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, o atsakovė – naujus įrodymus, kuriais remdamasi atsikerta į atskirojo skundo argumentus, taip pat įvertinus naujų įrodymų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su ieškovės atskiruoju skundu ir su atsakovės atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl klausimo esmės
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
18. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad įrodyti priešingos šalies nesąžiningumą yra labai sudėtinga, todėl apsaugos priemonės turi būti taikomos tada, kai reiškiamas didelės sumos reikalavimas ar kai atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, nes dėl to objektyviai padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, jog tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę tam, kad būtų išvengta prievolių vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020 ir kt.).
19. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Nagrinėjamu atveju teismui tokie nutarties 19 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama atsakovės elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jos nesąžiningumą – ieškovės teigimu, atsakovė vengia grąžinti ieškovei skolą – sumokėti už suteiktas paslaugas (atliktus darbus). Nors atsakovė neneigia dalies skolos ieškovei, tačiau nesutikdama su atitinkama skolos dalimi nurodo, kad būtent ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir netinkamai atliko sutartus darbus. Tokie šalių teikiami argumentai yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jie (argumentai) nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą.
21. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik vengimas (ieškovės teigimu) atsiskaityti neįrodo atsakovės siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su ketinimais išvengti jai tikėtinai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu darant poveikį savo turtui jo sumažinimu, apsunkinimu ir pan. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis). Ieškovė negali prognozuoti atsakovės veiksmų, numatyti, kokio konkretaus veikimo galėtų imtis atsakovė, ketindama išvengti palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau galimas vengimas atsiskaityti ar faktas, kad juridinis asmuo patiria tam tikrus finansinius sunkumus, savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomo atsakovės lėšų arešto.
22. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto (lėšų) areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovės turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nenorėjimas ir negalėjimas įvykdyti teismo sprendimą yra skirtingi dalykai ir vien sunki atsakovės finansinė padėtis savaime nesukuria pagrindo konstatuoti šios šalies nesąžiningumą bei lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
23. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų jos išdėstytų argumentų. Tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo išvadai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.