Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1617-859/2023 perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje:

1.1. S. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 5 d., 20.22 val., atlikdama terminuotą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, Vilniuje, Sniego g. 2, būdama iš anksto susitarusi daryti vieną nusikaltimą bei veikdama kartu su B. K., turėdama tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą į Vilniaus kalėjimą, t. y. pasinaudodama apie nusikalstamą veiką nežinančios R. Ž. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su B. K., kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė šiai atgabenti ir per Vilniaus kalėjimo metalinių vartų tarpą perduoti jai (S. B.) narkotines medžiagas. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji (S. B.) priėjo prie pareigūnų posto, esančio prie metalinių vartų, bandydama nukreipti pareigūnų dėmesį, prašė pareigūnų duoti jai vaistų nuo skausmo, ir tuo metu ketino perimti narkotines medžiagas iš B. K.. Vykdydama S. B. nurodymus, B. K., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo paketėlį miltelių su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu – 0,0291 g, kuriame buvo 0,000035 g gryno karfentanilio, turėdama tikslą išplatinti narkotines medžiagas Vilniaus kalėjime bausmę atliekančiai S. B., jas laikė prie savęs, neteisėtai gabeno automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie nusikalstamą veiką nežinantis jos sutuoktinis E. K., ir 2022 m. spalio 5 d., 20.22 val., priėjo prie Vilniaus kalėjimo, esančio Vilniuje, Sniego g. 2, metalinių vartų, kur nesulaukusi S. B. ir vykdydama telefoninio pokalbio metu S. B. duotą nurodymą, pro metalinių vartų apatinį tarpą į įkalinimo įstaigos teritoriją permetė ir tokiu būdu išplatino UAB „Circle K Lietuva“ pirkimo kvite įvyniotą paketėlį miltelių su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu – 0,0291 g, kuriame buvo 0,000035 g gryno karfentanilio, kurį surado bei paėmė Vilniaus kalėjimo pareigūnai.

1.2. B. K. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas išplatino, o būtent:

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 5 d., 20.22 val., būdama iš anksto susitarusi daryti vieną nusikaltimą bei veikdama kartu su Vilniaus kalėjime, esančiame Vilniuje, Sniego g. 2, laisvės atėmimo bausmę atliekančia S. B., vykdydama S. B. nurodymus, gautus į savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo paketėlį miltelių su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu – 0,0291 g, kuriame buvo 0,000035 g gryno karfentanilio, turėdama tikslą išplatinti narkotines medžiagas Vilniaus kalėjime bausmę atliekančiai S. B., jas laikė prie savęs, neteisėtai gabeno automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie nusikalstamą veiką nežinantis jos sutuoktinis E. K., ir 2022 m. spalio 5 d., 20.22 val., priėjo prie Vilniaus kalėjimo, esančio Vilniuje, Sniego g. 2, metalinių vartų, kur nesulaukusi S. B. ir vykdydama telefoninio pokalbio metu S. B. duotą nurodymą, pro metalinių vartų apatinį tarpą į įkalinimo įstaigos teritoriją permetė ir tokiu būdu išplatino UAB „Circle K Lietuva“ pirkimo kvite įvyniotą paketėlį miltelių su narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu – 0,0291 g, kuriame buvo 0,000035 g gryno karfentanilio, kurį surado bei paėmė Vilniaus kalėjimo pareigūnai.

3. Nutartyje konstatuota, kad abi kaltinamosios kaltinamos padariusios tą pačią nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Anot teismo, susipažinus su kaltinamuoju aktu, pirmiausia galima suprasti, kad B. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką ne tik kaip viena vykdytoja, o kaip padariusi nusikalstamą veiką veikdama bendrininkų grupėje su S. B.. Analogiškai šioje kaltinimo dalyje kaltinama ir S. B.. Taigi, abi kaltinamosios kaltinamuoju aktu kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką kaip bendravykdytojos (BK 24 straipsnio 3 dalis). Visgi, iš kaltinamajai S. B. kaltinamajame akte pateikiamo kaltinimo aprašymo galima suprasti ir tai, kad pastaroji yra ne bendravykdytoja, o nusikalstamos veikos organizatorė (BK 24 straipsnio 4 dalis). Tai aiškiai demonstruoja kaltinamajame akte dėstoma kaltinimo S. B. esmė – „S. B. kaltinama tuo, kad ji organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą <...>“. Nepaisant tokio esminio kaltinamajame akte nurodomo kaltinimų skirtumo, abiem kaltinamosioms kaltinime nurodomos aplinkybės neišskiria ir organizatoriaus vaidmenį pagal kaltinimą atlikusios S. B. veiksmų. Tai ypač svarbu atskleidžiant kaltinime organizatoriui būdingų veiksmų požymius (BK 24 straipsnio 4 dalyje), o ne formaliai nurodant, kad asmuo yra organizatorius, bet aprašant iš esmės tik bendravykdytojui būdingus nusikalstamos veikos požymius. Konkrečiu atveju atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte pateikiami duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gan didelės apimties, ypač kitų objektų apžiūros protokolai (kaltinamojo akto 14–22 l.), tačiau pačiame kaltinime nurodoma, kad nebuvo nustatyta, kada kaltinime nurodytais mobilaus ryšio telefonų abonentais kaltinamosios galimai iš anksto susitarė daryti joms inkriminuotą nusikalstamą veiką, S. B. atveju, kada ir kaip ji organizavo inkriminuotą nusikalstamą veiką (ypač vertinant kaltinamųjų galimai naudotų mobilaus ryšio telefonų abonentų apžiūros duomenis (kaltinamojo akto 17–22 l.).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

4.1. Prokurorės nuomone, vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

4.2. Anot prokurorės, nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Šiuo atveju žodis „organizavo“ panaudotas aprašant nusikalstamą veiką, o ne BK 24 straipsnio 4 dalies kontekste. Be to, vertinant kaltinamųjų veiksmus šiuo aspektu, nenustatyta, kad S. B. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalies požymius. Šiuo atveju abi kaltinamosios veikė kaip bendravykdės, buvo pasiskirstę vaidmenimis, atsakingos už tam tikras funkcijas ir kiekviena iš jų realizavo dalį objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, anot prokurorės, kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimą, sprendžia būtent prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, tai yra, kokius konkrečius atliko veiksmus kiekvienas kaltinamasis ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

4.3. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus. Tuo tarpu teismas, grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, sprendžia, kad teismo sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

7. BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. B. ir B. K. kaltinamos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, baudžiamoji byla prokurorui perduota vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad kaltinamasis aktas prokurorės surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus, nes jame pateiktas iš dalies prieštaringas arba netikslus, vadinasi kaltinamųjų teisę į gynybą pažeidžiantis, nusikalstamos veikos aprašymas.

9. BPK 219 straipsnyje, nustatančiame kaltinamojo akto turinį, pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Pagal šio straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021).

10. Apylinkės teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad aprašant kaltinamųjų nusikalstamas veikas nurodyta, jog abi kaltinamosios kaltinamos padariusios vieną nusikalstamą veiką veikdamos kartu kaip bendravykdės, nors iš kaltinimo taip pat matyti, kad S. B. kaltinama tuo, jog ji ir organizavo nusikalstamą veiką, t. y., ji buvo tiek nusikaltimo organizatorė, tiek ir jo vykdytoja. Anot apylinkės teismo, kaltinimai abiem kaltinamosioms yra iš esmės identiški, o aprašant kaltinamosios S. B. veiksmus, kaltinime nėra pateikta konkrečių aplinkybių, kurios išskirtų S. B. kaip organizatorę. Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, iš tiesų, iš kaltinamojo akto akivaizdžiai matyti, jog S. B. vienareikšmiškai yra įvardijama kaip organizavusi nusikalstamą veiką. Tačiau, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, iš kaltinamojo akto matyti ir tai, kokius veiksmus yra kaltinama atlikusi S. B. organizuodama narkotinių medžiagų platinimą – pasinaudodama mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su B. K., nurodė šiai atgabenti ir per Vilniaus kalėjimo metalinių vartų tarpą perduoti jai (S. B.) narkotines medžiagas. O B. K., priešingai nei S. B., nėra inkriminuojami nusikalstamos veikos organizavimo veiksmai. Tai reiškia, jog apylinkės teismas neteisingai nutartyje konstatavo, kad S. B. kaltinama tik formaliai nurodant, jog ji yra nusikalstamos veikos organizatorė. Kita vertus, iš tiesų, kaltinimai nusikalstamos veikos organizatoriui teismų praktikoje paprastai yra inkriminuojami nurodant kaltinime ir BK 24 straipsnio 4 dalį, kas S. B. atveju nėra padaryta.

11. Nepaisant 10 punkte nurodytų aplinkybių, kurias akcentavo apylinkės teismas, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į kitą itin svarbų kaltinamojo akto trūkumą. Kaltinamojo akto turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, todėl jame turi būti aiškiai išdėstyti kaltinamojo veiksmai, sudarantys konkretaus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėtį. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–472/2011, 2K-131-719/2022).

12. Kaltinamajame akte nurodyta, kad S. B. kaltinama tuo, jog būdama iš anksto susitarusi daryti vieną nusikaltimą bei veikdama kartu su B. K., turėdama tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą į Vilniaus kalėjimą, nurodė B. K. atgabenti ir per Vilniaus kalėjimo metalinių vartų tarpą perduoti jai (S. B.) narkotines medžiagas. Iš tokios formuluotės matyti, kad S. B. pirmiausia kaltinama turėjusi tik tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Iš S. B. pateikto kaltinimo aprašymo matyti, jog ji nėra kaltinama turėjusi tikslą disponuoti narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, būtent tikslas ir yra tas požymis, kuris leidžia atskirti BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kadangi tikslas platinti narkotines medžiagas S. B. neinkriminuojamas, lieka neaišku, kodėl jai pateiktas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

13. Vertinant kaltinime nurodytą aplinkybę dėl S. B. neteisėto narkotinių medžiagų platinimo organizavimo, pažymėtina, jog kaltinime nurodyta, kad ji organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą į Vilniaus kalėjimą, o konkrečiai – sau pačiai. T. y., iš kaltinimo matyti, jog B. K. turėjo atgabenti ir per Vilniaus kalėjimo metalinių vartų tarpą perduoti narkotines medžiagas S. B. – narkotinių medžiagų siekė įsigyti pati S. B.. Šiame kontekste lieka neaiškus ir kaltinimo teiginys, kad S. B. buvo iš anksto susitarusi daryti vieną nusikaltimą kartu su B. K.. Vertinant tai, kad S. B. siekė pati įsigyti narkotinių medžiagų, o B. K. jas platino, tuomet neaišku, dėl kokios vienos nusikalstamos veikos S. B. kaltinama susitarusi veikti su B. K. kartu. Nagrinėjamame skunde prokurorė nurodo, kad S. B. nėra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kaip nusikalstamos veikos organizatorius, o žodis „organizavo“ yra pasitelktas nusikalstamos veikos aprašymui. Anot prokurorės, abi kaltinamosios veikė kaip bendravykdės. Tokiu būdu pati prokurorė pripažįsta, kad kaltina S. B. narkotinių medžiagų išplatinimu sau, nepaisant to, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus, prieštaringas ir verčiantis spėlioti, kuo kaltinama S. B.: kokį nusikaltimą buvo iš anksto susitarusi daryti veikdama kartu su B. K., kokį tikslą turėdama (naudoti savo reikmėm ar platinti) siekė disponuoti narkotinėmis medžiagomis, galiausiai, ar ji buvo nusikalstamos veikos organizatorė, kaip tai numatyta BK 24 straipsnio 4 dalyje. Iš nusikalstamos veikos aprašymo nėra aiškios S. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

15. Prokurorė skunde nurodo, kad įstatymas leidžia prokurorui pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bylą nagrinėjant teisme, taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-94-449/2023). Šiuo atveju tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek šis teismas, sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui priėmė įvertinęs šiuos proceso aspektus ir nurodė trūkumus, kuriuos turėtų pašalinti prokurorė. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai perduodant bylą prokurorui gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai netrukdytų proceso dalyvių ir užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą, todėl byla perduotina prokurorui, kuris pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo pašalinti teismo konstatuotus pažeidimus, trukdančius bylos nagrinėjimą.

16. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylą prokurorui buvo priimtas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, todėl toks sprendimas pateisina teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios aiškiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui neprieštarauja proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnis), todėl prokurorės skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti, tačiau tikslinama. Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nenustatė jokio termino. Atsižvelgiant į nustatytų trūkumų pobūdį, trijų mėnesių terminas, aukštesniojo teismo nuomone, būtų pakankamas ištaisyti padarytus pažeidimus bei surašyti aiškiai bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantį kaltinamąjį aktą. Suprantama, kad kaltinamajame akte keičiant nusikalstamų veikų aprašymą, tokie patys pakeitimai turi būti padaryti ir pranešime apie įtarimą S. B. ir ji turi būti dar kartą apklausta įtariamąja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį.

Minėtą nutartį patikslinti ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.