Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global Pet“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global Pet“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsakovės vadovas G. B. 2022 m. birželio 7 d. paskelbė apie bankroto proceso inicijavimą AB „INTER RAO Lietuva“ ir 2022 m. birželio 7 d. informavo bendrovės kreditorius apie nemokumo proceso inicijavimą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiu 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 pripažino šią iniciatyvą neteisėta ir nurodė, kad atsakovė, atstovaujama vadovo G. B., pažeidė pareigą informuoti visus kreditorius apie pradedamą bankroto procedūrą. Atsakovė viešai deklaruoja, kad vykdys savo prievoles kreditoriams, tačiau jos turtas yra įšaldytas. Nurodė, kad prieš bankroto procedūros inicijavimą atsakovė paskirstė dividendus, nors ir buvo nemoki, dalį atsakovės lėšų buvo bandoma perleisti akcininkams (kurių reikšminga dalis yra ne Europos Sąjungos rezidentai) per dividendus, bet tam kelią užkirto NASDAQ CSD Lietuvos filialas, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) internetiniame tinklapyje yra skelbiama, kad atsakovei yra įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1228-643/2024) ir šios nutarties lyginamąją analizę. Pateiktais naujais įrodymais atsakovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nes perrašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023 išdėstytus motyvus.

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos atsakovės pateikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023. Tačiau atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamos nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023 lyginamąją analizę, kuria atsakovė siekia pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neišnagrinėjo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – skundžiamos nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023 lyginamąją analizę, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertins, tačiau atsisako priimti atsakovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023.

Dėl skundžiamos nutarties motyvų

20. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsakovės atsiliepimo į ieškovės prašymą argumentų, nes skundžiamos nutarties motyvus perkėlė iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023. Atsakovė, atskirojo skundo teiginiams patvirtinti, taip pat pateikė skundžiamos nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3161-643/2023 lyginamąją analizę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

21. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

23. Teismai, spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo vadovautis aktualia teismų praktika, t. y. nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika yra pakankamai išplėtota, todėl skirtingi teismai, spręsdami šį klausimą, gali padaryti tas pačias išvadas ir nurodyti tuos pačius (analogiškus) motyvus procesiniuose sprendimuose, ypač tuo atveju, kai skirtingose bylose sutampa šalys ir (ar) ginčo kilmės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1228-643/2024 pagal ieškovės AB „Roquette Amilina“ ieškinį atsakovei AB „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovė AB „Roquette Amilina“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ 6 113 348,33 Eur nuostolių atlyginimą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė AB „Roquette Amilina“ ieškinį iš esmės grindžia panašiomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje ieškovė UAB „Orion Global Pet“, t. y., kad atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, už sutartą kainą neperdavė elektros energijos, kurią ieškovės buvo priverstos pirkti brangiau iš kito elektros energijos tiekėjo.

25. Pažymėtina, kad AB „Roquette Amilina“ ieškiniu, kaip ir ieškovė UAB „Orion Global Pet“, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 6 113 348,33 Eur sumai areštuoti atsakovei AB „INTER RAO Lietuva“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant su šiomis lėšomis atlikti atsiskaitymus ieškovei AB „Roquette Amilina“. AB „Roquette Amilina“ prašyme nurodė iš esmės tą patį pagrindą atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir ieškovė UAB „Orion Global Pet“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo padaryti tas pačias išvadas, kaip ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1228-643/2024, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo

27. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminariai pagrįsto) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Tokių atsakovės argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl atsakovės iškelto klausimo, susijusio su priežastinio ryšio buvimu, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs atitinkamas CK nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

30. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

31. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).

32. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. atsakovės vadovo G. B. nesąžiningais veiksmais 2022 m. birželio 7 d. inicijuoti bankroto procesą AB „INTER RAO Lietuva“, taip pat atsakovės siekiu perleisti jai priklausančias pinigines lėšas bendrovės akcininkams.

33. LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinėje byla Nr. eB2-1181-864/2023 pagal ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundus dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo. Ieškovės įrodinėjo, kad atsakovė neinformavo visų kreditorių apie 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl AB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procedūros neteismine tvarka inicijavimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundus dėl AB „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundai dėl 2022 m. birželio 30 d. AB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovių skundus tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino AB „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais. Teismas nustatė, kad atsakovė AB „INTER RAO Lietuva“ neįvykdė imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 konstatuotos aplinkybės dėl informacijos apie inicijuojamą AB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procedūrą nuslėpimą nuo kreditorių leidžia spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą.

34. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos turtas iki ieškinio pareiškimo ir buvo areštuotas (apribota teisė disponuoti) dėl FNTT taikomų ribojamųjų priemonių, todėl atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Be to, nurodo, kad atsakovė be FNTT leidimo negali prisiimti ar įvykdyti naujų prievolių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka, nes laikinas apribojimas atsakovei disponuoti nuosavybės teise nepanaikina grėsmės, kad ieškovės teisės gali būti neapgintos jai galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju, jeigu jokia apimtimi nebus taikomos ieškovės prašyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė ginčo kilmę nurodo iš šalis siejusių sutartinių teisinių santykių, turtinio pobūdžio reikalavimą reiškia pagal pasirinktą teisminį teisių gynybos būdą, t. y. tinkamai nurodo ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl ieškinio tenkinimo atveju, priėmus teismo sprendimą, tokio sprendimo įvykdymo ribojimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnis).

35. Atsakovė, prašydama panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad neegzistuoja grėsmė, jog jos turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, tačiau nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovei nuosavybės teisės apribojimai yra taikomi vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. vasario 28 d. įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, t. y. atsakovei nuosavybės teisės apribojimai yra taikomi dėl atsakovės vykdomos veiklos tiesioginio naudos gavėjo I. I. S. (I. I. S.) įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą. Atskirai pažymėtina, kad nors atsakovės atžvilgiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. FNTT pradėjo taikyti ribojamąsias priemones, nėra duomenų, iki kada šios priemonės bus taikomos, todėl vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, nes nėra aišku, kaip ilgai atsakovės atžvilgiu bus taikomas turto areštas, t. y. nėra duomenų, ar FNTT taikomos ribojamosios priemonės nebus panaikintos anksčiau (vėliau) nei bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įvykdytas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas.

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.