Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 2 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis nuosekliai stengiasi teigiamą rezultatą išlaikyti, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis bausmę atlieka, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ((duomenys neskelbtini)), dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. Š. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta galutinė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.

Anksčiau teistas Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis nuo 2020 m. balandžio 30 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ir trylika kartų buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį įkalinimo įstaigoje, gerą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose susijusiuose su alkoholio vartojimu, psichologo konsultacijose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, civilinius ieškinius dengia iš gaunamo atlyginimo, gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama ir patėvis, kur, remiantis Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštu NR. (duomenys neskelbtini), jam gali būti vykdoma intensyvi priežiūra. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2016 m. įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, 2017 m. įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, o 2018 m. įgijo apdailininko kvalifikaciją. Iki įkalinimo nuteistasis užsiėmė darbine veikla ir nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pataisos įstaigoje dirbo Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu toliau tęsia darbinę veiklą ir nurodo, kad po bausmės atlikimo dirbs pas patėvį, tačiau konkrečių įsidarbinimo dokumentą nepateikė. Nuteistasis apie savo šeimos narius pasakoja su meile bei pagarba, bausmės atlikimo metu palaikė su jais ryšį laiškais, skambučiais ir susitikimais, taip pat turi draugę. Po Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2023 m. liepos 17 d. komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, komisija nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas (nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbinę veiklą/įsidarbinti), kurių nuteistasis nepažeidė ir jas vykdė tinkamai.

Teismo nuomone, M. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors M. Š. buvo skatintas trylika kartų ir per bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka (2016 metais), o pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam išlieka statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, jam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, nusikalto pasiduodamas impulsyvumui, bausmės atlikimo metu nestebimas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) ir vieno apysunkio nusikaltimo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kelių asmenų sveikata, padarymą, taip pat jis ankščiau buvo teistas vieną kartą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dengia priteistus civilinius ieškinius iš gaunamo atlyginimo, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, kurie gali apsunktini jo integraciją į visuomenę, kadangi ir bausmės atlikimo metu retkarčiais jį remdavo artimieji bei draugai. Be to, nors nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir iki jam nusikalstant, todėl tai negali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys jį paleidus iš įkalinimo įstaigos.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistojo nuostatos nėra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu ir šiuo metu stebimas jo disciplinuotas elgesys, jis supranta alkoholio neigiamą įtaką, kas be kita ko, turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis nusikalto vedamas impulsų, o ir iki apkaltinamojo nuosprendžio, kurio pagrindu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne visuomet gebėjo atsižvelgti į visuomenės interesus. Socialinėje išvadoje nurodoma, kad nuteistasis toliau įsitraukia į resocializacijos procesą, nurodė, kad ateityje vengs bet kokių situacijų, kurios sudarytų galimybę nusikalsti, tačiau vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į vis dar egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Nors nuteistasis geba įvardinti kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį (alkoholio vartojimas, netinkami draugai), o santykius su šeima nurodo kaip aplinkybę, padėsiančią jam pakartotinai nenusikalsti, tačiau kaip jau buvo minėta, artimi socialiniai ryšiai egzistavo iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jie nebuvo pakankami sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. Š. neatliktos bausmės dalis (4 metai 2 mėnesiai 25 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. Š. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.