Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 5 punktą, 63 straipsnio 5 dalį, 1 punktą, paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo elgesyje fiksuoti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: teigiama nuostata į darbinę veiklą; stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo sukeltų pasekmių vertinimas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; disciplinuotai laikosi vidaus tvarkos taisyklių rėžimo reikalavimų. Iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turėjo oficialų darbą. Atlikdamas bausmę baigęs profesinius mokymus – įgijo suvirintojo, želdinių tvarkytojo ir apdailininko specialybes, o šiuo metu dirba ir turi pažymą, kad po bausmės atlikimo galės tęsti darbinę veiklą. Nuteistasis vykdo Individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, įsitraukia į pozityvų užimtumą, laikosi rėžimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas. Nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis, jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis, šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to tam tikros aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, egzistavo ir iki jam įvykdant nusikalstamą veiką, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju, taip pat bus paskata nenusikalsti, šiuo atveju pagrindo nėra, nes ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, užsiėmė darbine veikla, nesusidūrė su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nors pagal „OASys“ metodiką M. Š. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai dar nėra laikytina akivaizdžia nusikalstamo elgesio korekcija, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas paveikė jį taip, jog tęsti jį M. Š. gali nebūdamas struktūruotoje aplinkoje. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog nuteistojo elgesyje, be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (uri skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir vis dar nėra esmingai koreguojami. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Paskutinį kartą nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas 2024 m. liepos 11 d., tačiau tuomet teismas Komisijos sprendimo netenkino ir nors po to laiko nuteistasis išlieka drausmingas ir vykdo resocializacijos planą, esminių teigiamų pokyčių, kurie leistų pagrįstai manyti, kad po ankstesnio vertinimo nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo, neįvyko, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko. Visa tai rodo, kad nuteistojo korekcijos procesas dar nėra pakankamai stabilus, jog jis galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis neneigia, kad jo elgesiui įtakos turėjo netinkamos kompanijos ir piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurios buvo tiesiogiai susiję su padarytu sunkiu nusikaltimu, tačiau vien šios aplinkybės pripažinimas, be gilesnės intervencijos ir savianalizės, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai siekia suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie be kita ko susiję su problemų sprendimo įgūdžiais. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dar negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ir kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad M. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-14.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-14 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.