Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 5 punktą, 63 straipsnio 5 dalį, 1 punktą, nubaustas galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – Komisija) 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. LK-N-695 nutarė taikyti nuteistajam M. Š., lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Bausmės atliko metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas 16 kartų, nuosekliai užsiima darbine veikla, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, visiškai atsisakė alkoholio, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo metu įgijo 3 specialybes. Nuteistojo stiprūs šeimyniniai ir kuriami asmeniniai santykiai, gali palengvinti jo integraciją į visuomenę, taip pat šeimos pagausėjimas ir puoselėjami artimi ryšiai su partnere gali būti pagrindiniu veiksniu, motyvuojančiu asmenį nenusikalsti. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai leido daryti išvadą, kad nuteistojo M. Š. pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir išanalizavęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. Š. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai daugiausia susiję ne su nuteistojo M. Š. elgesio pokyčiais bausmės atlikimo metu, rodančiais jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su nusikalstamos veikos pobūdžiu, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykiu, dėmesys akcentuojamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

8. Teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu patvirtina tai, kad per bausmės atlikimo laiką M. Š. vidaus tvarkos taisykles pažeidė tik vieną kartą 2016 metais, vėliau jis elgėsi nepriekaištingai, bausmės atlikimo metu skatintas 16 kartų, kas davė pagrindo nuosekliai švelninti jo bausmės atlikimo sąlygas, – nuo 2017 m. M. Š. perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2020 m. balandžio 30 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo ir iš išlieka žema. M. Š. yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo individualiame plane numatytas priemones, jo elgesys disciplinuotas. Iki bausmės atlikimo nuteistasis dirbo, darbai buvo oficialūs. Šios aplinkybės pagrįstai Komisijos buvo įvertintos kaip teigiamos M. Š. nuostatos į darbinę veiklą. Jis iki bausmės atlikimo turėjo pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje gyveno jau ilgą laiką. Nėra duomenų apie nuteistojo gyvenamosios vietos įtaką nusikalstamumui. Asmens byloje yra oficialiais dokumentais patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo. M. Š. nurodė, kad su šeimos nariais santykis artimas, bausmės atlikimo vietoje jis yra lankomas artimųjų, bendrauja telefoninių skambučių pagalba ir laiškais. Savaitgaliais grįžta pas tėvus, turi draugę, su kuria turi mažametį vaiką, išėjęs į laisvę žada gyventi su jais. Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nuteistojo stiprūs šeimyniniai ir kuriami asmeniniai santykiai, gali palengvinti jo integraciją į visuomenę, taip pat šeimos pagausėjimas ir puoselėjami artimi ryšiai su partnere gali būti pagrindiniu veiksniu, motyvuojančiu asmenį nenusikalsti. Šios aplinkybės Socialinio tyrimo išvadoje taip pat įvertintos kaip galinčios palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir tarpti pagrindiniu motyvuojančiu nedaryti teisės pažeidimų veiksniu.

11. Kitas M. Š. nustatytas kriminogeninis veiksnys yra įvardijamas nuteistajam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, kuris, apylinkės teismo požiūriu, turi neabejotinos neigiamos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai, vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau išanalizavus pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus tyrimo duomenis, matyti, jog šis kriminogeninis veiksnys nustatytas vertinant išskirtinai nuteistojo M. Š. padarytą nusikaltimą, o ne apskritai jo asmenybę bei elgesio korekciją (tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir jos atlikimo metu) apibūdinančius duomenis.

12. Kaip M. Š. nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys nurodyta ir tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios išvados prieštarauja Socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems tyrimo rezultatams. M. Š. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos, tačiau pokalbių su pataisos įstaigos darbuotojais metu akivaizdžiai matyti nuteistojo nuosekli mąstymo pozicija dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. M. Š. geba analizuoti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, suvokia ir prisiima atsakomybę už savo elgesį bei tokio elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems bei nukentėjusiesiems. Jis sugeba atpažinti ir socialinius veiksnius, galinčius įtakoti pakartotinį nusikalstamumą, todėl suprasdamas savo klaidas, nepasiduos pašalinei įtakai ir ateityje vengs bet kokių situacijų, sudarančių galimybę nusikalti.

13. Dar vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau vėlgi, šis veiksnys grindžiamas tik tuo, kad M. Š. nusikalto būdamas neblaivus, kas jau buvo įvertinta teismo nuosprendyje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodant šį veiksnį, pažymėta, kad bausmės atlikimo metu nefiksuotas nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Pats nuteistasis vertinimo metu taip pat nurodė, kad alkoholio nevartoja jau ilgą laiką, kad pripažįsta, jog nusikaltimą padarė dėl alkoholio vartojimo ir supranta jo žalą bei neigiamą įtaką asmens elgesiui. Bausmės atlikimo metu jis lankė anoniminių alkoholikų atvirus susirinkimus, dalyvavo priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo žalos paskaitose.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat nepagrįstas ir dar vienas kriminogeninis veiksnys, t. y. kad M. Š. išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės ir bendruomenės atžvilgiu. Priešingai, tyrimo metu aplinkybė, kad nuteistasis praeityje ne visuomet gebėjo atsižvelgti į visuomenės interesus, grindžiama tik jo ankstesniu nuteisimu už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau nurodyta, jog šiuo metu galima daryti prielaidą, kad jo nuostatos nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu ir tai gali palengvinti integraciją į visuomenę, stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys laikytis struktūrizuotos aplinkos taisyklių. Vertinimo metu taip pat nustatyta, kad M. Š. geba bendrauti, mezga pozityvius santykius su aplinkiniais, stebimas pagarbus elgesys su kitais nuteistaisiais bei prižiūrinčiais pareigūnais, asocialus elgesys nestebimas.

15. Apibendrinant kriminogeninių veiksnių analizę, svarbu akcentuoti ir tai, kad M. Š. nustatyti kai kurie jo elgesį teigiamai įtakojantys, t. y. apsauginiai veiksniai, tokie kaip – ankstesnio gyvenimo būdo pasekmių vertinimas, reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, yra praktiškai oponuojantys aukščiau aptartiems kriminogeniniams veiksniams.

16. Išvadą, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas M. Š. dar nebūtų efektyvus, teismas grindė tuo, jog jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nors ir yra valdomi, tačiau nėra iki galo suvaldyti, todėl neabejotinai turi įtakos nuteistojo elgesio raiškai ir vis dar nėra esmingai koreguojami. Tokią išvadą teismas argumentavo tuo, kad nuteistasis paskutinį kartą buvo svarstytas 2025 m. sausio mėnesį, tačiau po paskutinio vertinimo esminių teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje teismas neįžvelgia, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko, tačiau iš nuteistojo su skundu pateiktos 2025 m. birželio mėn. resocializacijos skyriaus socialinio darbuotojo S. I. išduotos pažymos matyti, kad „M. Š. nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. birželio 12 d. dalyvavo psichokorekcinėje programoje „Tik tu ir aš“ dirbdamas su nusikalstamo elgesio prevencijos moduliu. Programos metu buvo sprendžiamos negatyvių pakartotinį nusikalstamumą skatinančių veiksnių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos ir jų keitimo į teigiamą elgesį būdai. Nuteistasis užsiėmimus lankė punktualiai ir disciplinuotai, atlikinėjo namų darbus, užduotis bei stengėsi koreguoti savo elgesį ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Programos metu yra stebimi teigiami pokyčiai atlikus problemų klausimyną ir matomas didelis kriminogeninių veiksnių sumažėjimas – nuo 21 balo iki 6 balų: darbo ir bedarbystės srityje sumažėjo nuo 7 balų, iki 1 balo, pinigų ir finansinių sunkumų srityje nuo 9 balų iki 3 balų, socialinių santykių srityje nuo 5 balų iki 2 balų. Nuteistasis taiko geresnius problemų sprendimų būdus, taip pat imasi inciatyvos sprendžiant turimas problemas susijusias su įsiskolinimais ir jų papildomu dengimu. <...> Nuteistasis rodo didžiulę motyvaciją pakartotinai nenusikalsti bei daro didžiulę ir akivaizdžią pažangą elgesio keitime“. Šios aplinkybės paneigia apylinkės teismo išvadą, kad tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi pataisos įstaigos pateikti duomenys būtent ir patvirtina, kad nuosekli ir efektyvi M. Š. nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija vyksta viso jo įkalinimo laikotarpiu.

17. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka, kad nuspręsti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nėra ginčo, kad M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip jau minėta, nusikalstama veika buvo įvertinta teismo, priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tai negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė.

18. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties teiginiams, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, tačiau negali sutikti su išvada, jog šiuo atveju nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. M. Š. iš keturiolikos jam paskirtų laisvės atėmimo metų skundo nagrinėjimo metu jau yra atlikęs vienuolikos su puse metų bausmės dalį, neatlikta bausmės dalis sudaro kiek mažiau nei dvejus su puse metų ( bausmės pabaiga 2028-03-29), kas, įvertinus šį santykį, negali duoti pagrindo išvadai, kad atlikta bausmės dalis realiai jokio poveikio neturėjo ir kad nuteistasis dėl padarytos veikos nepatyrė suvaržymų ir kitų neigiamų pasekmių.

19. Apibendrinant aptartą, apygardos teismas konstatuoja, kad su nuteistojo M. Š. mąstymu bei elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aptarti aspektai teikia pagrindą išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mąstymo, elgesio korekcijai turėjo teigiamą poveikį, nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai, mažinantys riziką nusikalsti yra stabilūs ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi, nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai ir jos paskirtis.

20. Remiantis aptartu, daroma išvada, jog 2025 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. LK-N-695 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 7 d. priimta nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas nuteistojo M. Š. skundas ir tvirtinamas Komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. LK-N-695 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. LK-N-695 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir priimti naują sprendimą –

patvirtinti Lygtinio paleidimo Komisijos 2025 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-695 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.