Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-14 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 5 punktą, 63 straipsnio 5 dalį, 1 punktą, paskirta galutinė 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Anksčiau teistas.

5.3. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo. Atkreipia dėmesį, kad jam viso bausmės atlikimo laikotarpiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, tačiau pirmosios instancijos teismas išimtinai išskiria nuteistojo elgesį, buvusi prieš 11 (vienuolika) metų nusikaltimo padarymo metu, visiškai nevertinant pakitusio elgesio bausmės atlikimo metu. O būtent pirmosios instancijos teismas išskiria kriminogeninius veiksnius, t. y.:

5.7. Skundžiamoje nutartyje šabloniškai pažymėta, kad „šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išskirtiniu pozityvumu nuteistojo elgesys nepasižymi, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausme atliekantis asmuo“, tačiau neatsižvelgiama konkrečiai į M. Š. asmenį bei į Socialinio tyrimo išvados argumentus, kuri betarpiškai gali daryti objektyvias išvadas apie lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

5.8. Nesutinkama su teismo argumentais, kad „neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama“, kadangi šiuo metu M. Š. yra atlikęs daugiau nei 2/3, t. y. iš paskirtų 14 (keturiolikos) metu laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, todėl akivaizdu, kad M. Š. patiria suvaržymus ir neigiamas pasekmes.

5.9. Atkreipiamas dėmesys, kad skirdamas bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes.

5.10. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistąjį „charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami“ iš esmės ignoruoja būtent šio nuteistojo nepriekaištingą elgesį visą bausmės atlikimo laikotarpį, kadangi kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (14 balų), pagal tokią teismo logiką, šis nuteistasis turėtų pasiekti 0 balų vertinimą, kad atitiktų sąlygas ir pagrindus norint pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, tačiau net ir atlikus visą paskirtą bausmę struktūruotoje aplinkoje šie balai išliks.

Motyvuojamoji dalis

5.11. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis rodo akivaizdžią pažangą ir pastangas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jį nuo visuomenės, M. Š. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas, nuteistasis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, bei rūpintis savo šeima.

Nuteistojo M. Š. skundas netenkinamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nagrinėjamu atveju M. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš 2024 m. gruodžio Socialinio tyrimo išvados matyti, kad taikant OASys metodiką viso bausmės atlikimo metu M. Š. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualios resocializacijos planą – dalyvauja pozityvumo priemonėse, disciplinuotai laikosi vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, laikosi Komisijos rekomendacijų.

12. Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tai yra buvo įvertinta būtent tai, kad nuteistojo elgesyje fiksuoti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: teigiama nuostata į darbinę veiklą; stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo sukeltų pasekmių vertinimas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; disciplinuotai laikosi vidaus tvarkos taisyklių rėžimo reikalavimų. Iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turėjo oficialų darbą. Atlikdamas bausmę baigęs profesinius mokymus – įgijo suvirintojo, želdinių tvarkytojo ir apdailininko specialybes, o šiuo metu dirba ir turi pažymą, kad po bausmės atlikimo galės tęsti darbinę veiklą. Nuteistasis vykdo Individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, įsitraukia į pozityvų užimtumą, laikosi rėžimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas. Nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius.

13. Aukštesnis teismas pritaria, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Priešingai, nei teigiama skunde, pritartina apylinkės teismui, kad nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis, jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis, šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, tam tikros aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, egzistavo ir iki jam įvykdant nusikalstamą veiką, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju, taip pat bus paskata nenusikalsti, šiuo atveju pagrindo nėra, nes ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, užsiėmė darbine veikla, nesusidūrė su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos. Pritardamas tokiai apylinkės teismo pozicijai aukštesnis šiuo atveju pabrėžia, kad teigiami aspektai nuteistojo elgesyje tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

14. Taigi nors M. Š. elgesyje stebimi teigiami požymiai, jo atžvilgiu nustatytai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Iš minėtos išvados matyti, kad M. Š. atžvilgiu vis dar yra konstatuoti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys,; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis ir padarė pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti pirmiau minėti net penki dinaminiai veiksniai.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteista žala. Nuteistasis nuo 2015 m. bausmės atlikimo įstaigoje užsiima darbine veikla, todėl žala yra mokama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš darbovietės apie darbo užmokesčio atliekamus išskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis nėra pateikęs. Skunde nuteistasis M. Š. nurodo, kad finansinių įsipareigojimų dydis nuo 100 000,00 eurų yra sumažėjęs iki apie 70 000,00 eurų. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kad tęs darbą dabartinėje įmonėje ir po bausmės atlikimo, tačiau visgi aukštesnis teismas konstatuoja, kad skola nuteistajam šiuo metu yra pakankamai reikšminga, todėl pritartina Socialinio tyrimo išvadoje esančiam apibendrinimui, kad nuteistojo turimi finansiniai įpareigojimai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje nuteistasis turės tokio dydžio legalias finansines galimybes užsidirbti tiek pragyvenimui, tiek turimų skolų mokėjimui, o jų nesant, ar nebus siekiama jų gauti neteisėtais būdais. Nors skunde nuteistasis ir abejoja per likusį bausmės atlikimo laikotarpį reikšmingai sumažinti likusios skolos dydį, bet visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki šiol bausmės atlikimo metu visgi yra atlyginta beveik viena trečioji dalis nuteistojo turėtos skolos.

16. Likusieji dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių) taip pat dar reikalauja nuteistojo stebėsenos, kadangi šie veiksniai dar nėra pašalinti. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nors nuteistasis ir neneigia, kad jo elgesiui įtakos turėjo netinkamos kompanijos ir piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurios buvo tiesiogiai susiję su padarytu sunkiu nusikaltimu, tačiau vien šios aplinkybės pripažinimas, be gilesnės intervencijos ir savianalizės, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai siekia suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie be kita ko susiję su problemų sprendimo įgūdžiais. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dar negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo. Priešingai, nei teigiama skunde, pritartina apylinkės teismui, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama (past. – bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.).

17. Teigiamai vertintini skunde nurodyti argumentai, susiję su stipriais šeiminiais ryšiais, tačiau jie lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nesudaro.

18. Apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

19. Nors nuteistasis skunde ir deklaruojamas didelis nuteistojo noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo M. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad M. Š. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo gynėjo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį. Tuo tarpu svarių argumentų dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu nuteistasis nenurodė. Esant tokiai situacijai, nuteistojo skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.