Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laivės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6824 (toliau ir – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Likusi neatlikta bausmės dalis, skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai (2024 m. liepos 11 d.) – 3 metai 8 mėnesiai 18 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis M. Š. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, M. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalųjį pagrindą (yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos bausmės). Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog vien šio formalaus pagrindo nepakanka taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nusikalstamo elgesio rizika arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas ją. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, mąstymo pokyčius, sprendė, kad nors M. Š. ir nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kai ši rizika nustatyta ir pirminio vertinimo metu, vis tik kitos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra padaryta akivaizdi pažanga, todėl M. Š. neatitinka materialiosios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą. Su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

11. Skunde akcentuojama tai, jog Komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo M. Š. nustatė, jog jo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę būdamas laisvėje. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą, atlikdamas bausmę įgijo ne vieną specialybę ir kvalifikaciją, atvykęs į įkalinimo įstaigą rodė aukštą motyvaciją užsiimti darbine veikla, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo metu turi mažametį vaiką, drausmine tvarka baustas tik vieną kartą 2016 metais, nuobauda nebegalioja, skatintas 14 kartų, diskriminacinių ar kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistais elgiasi taip, kaip iš esmės turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

12. Vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai išties bus pasiekti nuteistajam taikius lygtinio paleidimo institutą. Neabejojama, jog Komisija spręsdama šio pobūdžio klausimus, kaip tą ir nurodo apeliantas savo skunde, puikiai susipažinę su nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, tačiau apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos Nutarimą, vertino tiek jame išdėstytus argumentus, tiek ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus vertinimus tiek, kitus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis.

13. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių M. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.

14. Apygardos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę M. Š. atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu sukelti itin sunkūs ir skaudūs padariniai – žuvo net trys asmenys ir dar du asmenys buvo sužeisti (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas. BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Už griežčiausią nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju M. Š. paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis – kiek daugiau nei trys su puse metų. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, nei nusikalstamos veikos sunkumas, nei neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Pažymėtina, kad dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis, atlikdamas bausmę, savo išskirtinai teigiamu elgesiu vis dar gali sumažinti ar panaikinti.

16. Nuteistasis skunde nurodė nesutinkantis su nutarties motyvais dėl jo galimybės dirbti paleidus jį lygtinai. Pažymėtina, kad M. Š. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog po bausmės atlikimo nuteistasis teigia, kad dirbs pas patėvį, tačiau konkrečių įsidarbinimo dokumentų nepateikė. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino neigiamai, atsižvelgiant į M. Š. turimus didelius finansinius įsipareigojimus. Kadangi atlikdamas bausmę ir dirbdamas nuteistasis dengia jam priteistus civilinius ieškinius, o paleidus lygtinai, nukentėjusių asmenų teisė gauti jiems priteistas sumas taptų miglota. Šių aplinkybių nepaneigia ir kartu su skundu nuteistojo pateikta UAB „A“ pažyma, kurioje nurodoma, kad M. Š. išėjus lygtinai bendrovė su juo sutinka tęsti darbinius santykius. Vis tik šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „A“ vykdo savo veiklą Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu nuteistasis yra pateikęs duomenis, jog paleistas į laisvę jis apsigyvens savo motinos namuose, kurie yra Utenos rajone. Akivaizdu, kad paleistas lygtinai ir gyvendamas su savo šeima nuteistasis nevažinės į darbovietę, esančią už 145 kilometrų, tad šių duomenų pateikimas vertintinas labiau kaip formalumas, nei kaip realus siekis paleistam lygtinai dirbti, kad kuo greičiau būtų galimybė atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius.

17. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė jo turimų paskatinimų skaičių ir nurodė, kad paskutinis paskatinimas gautas tik 2021 m. lapkričio 30 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. Š. skatintas 14 kartų, paskutinis paskatinimas gautas 2024 m. birželio 28 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodyto argumento, kad nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Šioje dalyje pritartina pirmosios instancijos teismui dėl to, kad norint konstatuoti akivaizdžią pažangą, nuteistojo teigiamas elgesys turėtų būti nepertraukiamas, o ne priklausyti nuo to, kada yra sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo nuomone, kad nuteistojo teigiamas elgesys, jau buvo įvertintas kalėjimo įstaigos administracijos, dėl ko nuteistasis bausmę perkeltas atlikti lengvojo režimo sąlygomis, o vėliau jis perkeltas ir šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kas reiškia, kad jam yra sudarytos išskirtinės sąlygos ir galimybės bausmę atliekant jaustis minimaliai suvaržytam ir patirti minimalias bausmės pasekmes. Patiriamus privalumus nuteistasis pažymėjo ir savo skunde nurodydamas, kad jam yra suteikta teisė be sargybos ar be palydos laisvai judėti už įstaigos ribų, vykti į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų, naudotis nuosavomis transporto priemonėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis, į kalėjimą grįžta tik nakvynei, o savaitgaliais vyksta trumpalaikėms dvejų parų išvykoms pas tėvus, gyvenimo draugę ir sūnų.

18. Atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo nutartyje priimtam sprendimui ir joje nurodytiems argumentams, tapačių argumentų nekartoja. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Be to, kaip jau minėta, aplinkybė dėl likusios neatliktos bausmės dalies (likę daugiau nei trys su puse metų) taip pat dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tikrinamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią M. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankama pagrindo manyti, kad M. Š. būdamas laisvėje neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam M. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo M. Š. skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti M. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.