Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. RV-22-6824 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6824 nutarta taikyti nuteistajam M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinakmas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisija nutarime nurodė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra nuteistasis M. Š. drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinakmas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Tačiau, nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išskirtiniu pozityvumu nuteistojo elgesys nepasižymi, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Visos, aukščiau aptartos aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Tuo tarpu, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti valdomi iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys / kontroliuojantis; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančią medžiagą, o būtent tai, kad nuteistasis vis tik mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, tokiu būdu atskleidžiama, jog nuteistasis nėra linkęs prisiimti kilusios atsakomybės dėl padarytų nusikaltimų. Be to, vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę nėra laikytina, jog nuteistasis suvokia kilusias pasekmes iš priešingo teisei elgesio. Ir nors nuteistojo elgesyje yra nustayti apsauginiai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo sukeltų pasekmių vertinimas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; disciplinuotai laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis turi finansinius įsipareigojimus, tačiau galimo lygtinio paleidimo atveju neturi patvirtintos darbo vietos, kas galėtų leisti nuteistajam susikurti ir išlaikyti finansinį stabilumą. Be to, nuteistasis ir būdamas laisvėje nesusidūrė nei su socialiniais, nei su gyvenamosios vietos sunkumais ir tai jo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio. Tai, jog nuteistasis yra kritiškas savo praeities veiksmams, nors ir teigiamai vertinama, tačiau vis tik, kaip minėta aukščiau, nuteistasis mano, jog jam skirta bausmė yra per griežta, tokiu būdu jis neatskleidžia savo nuoširdaus supratimo, jog dėl jo veiksmų ir iš to kilusių padarinių, jis turi atlikti tokią bausmę kokia yra paskirta. Tuo tarpu, nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas 13 kartų, tačiau paskutinį kartą skatintas buvo tik 2021 m. lapkričio 30 d. Ši aplinkybė atskleidžia, jog nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kadangi per beveik trejus metus, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, kas patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis šiuo metu yra stagnacijoje.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, M. Š. neatliktos bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai ir 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios nusikalstamo elgesio korekcijos pažangos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6824, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6824 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.