Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. e2-384-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00178-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.1 (S)

2025 m. balandžio 3 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,DIAMEDICA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis bei panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Nacionalinio kraujo centro vykdomo viešojo prikimo „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ Nr. 721552 (toliau – Pirkimas) sąlygas, kuriose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai:

1.1. Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: ,,Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV/mL (T1)“;

1.2. Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.2 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: ,,Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“;

1.3. Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.3 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: ,,Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV ½ RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“;

1.4. Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.4 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: ,,Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė šiais argumentais:

2.1. Ieškinys yra grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais, todėl preliminariu vertinimu egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti patenkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Sudarius viešojo pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas.

2.2. Šiuo atveju nėra skubos baigti Pirkimo procedūras. Pagal viešai skelbiamą informaciją atsakovė šiuo metu yra sudariusi identišką sutartį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros nusikeltų tik neilgam laikui.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atmesti ieškovės prašymą. Atsakovė nurodė šiuos atsikirtimus:

3.1. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį bei jame keliamus reikalavimus, neatlikus jokios detalios analizės, galima padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovės atžvilgiu negali būti priimtas palankus sprendimas. Ieškovė įrodymų dėl galimo sprendimo neįvykdymo nepateikė.

3.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų ypač didelių neigiamų pasekmių viešajam interesui. Atsakovė yra kraujo donorystės įstaiga. Atsakovė aprūpina Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiais ir kokybiškais kraujo komponentais. Atsakovė vykdo Pirkimą, siekdama įsigyti vieno mėginio tyrimą – vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu. Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar donoro kraujas yra tinkamas naudoti. Atsakovė, laiku neįsigijusi reikiamų priemonių ir įrangos, negalės atlikti kraujo donorų patikros, tai lemia, jog ir gydymo įstaigų nepasieks pakankamas kiekis ištirto kraujo, tinkamo ir reikalingo gydymams ar procedūroms atlikti, tai gali lemti net pacientų mirtis. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apribota vienintelė veikla, kurią vykdo atsakovė.

3.3. Nors atsakovė turi šiuo metu galiojančią sutartį su UAB „Roche Lietuva“ (sutartis pasirašyta 2024 m. birželio 18 d. ir galioja iki 2025 m. birželio 18 d.), tačiau esamos sutarties turėjimas neužtikrina galimybės po jos pasibaigimo tinkamai ir kokybiškai teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, jeigu bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nukėlus prekių įsigijimo terminą, o galiojančiai sutarčiai pasibaigus, atsakovė neturės jokių galimybių atlikti savo funkcijų, t. y. rinkti donuojamą kraują, jį tirti ir paskirstyti į sveikatos priežiūros įstaigas, jeigu iki to laiko nebus sudaryta nauja sutartis. Net ir pasirašius naują sutartį, nėra galimybės iš karto pradėti dirbti, t. y. atsakovė negali atlikti tyrimų, nes po sutarties pasirašymo dar turi būti atlikti kiti veiksmai. Visi pastarieji veiksmai yra imlūs laikui, todėl Pirkimo neįvykdžius suplanuotais terminais, t. y. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, visi privalomi atlikti procesai nusikels, o tai lems ir teikiamų paslaugų sustojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė, kad ieškovės ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė yra kraujo donorystės įstaiga, ruošianti kraujo komponentus iš neatlygintinų donorų kraujo, aprūpinanti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiais ir kokybiškais kraujo komponentais. Atsakovė vykdo Pirkimą, siekdama įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją nagrinėjamoje byloje ir jos specifiškumą, priėjo prie išvados, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti rimtų pasekmių tiek kraujo tiekimo stabilumui, tiek sveikatos priežiūros įstaigų gebėjimui užtikrinti būtinas procedūras ir operacijas. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju reikalauja netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės teisės gali būti apginamos kitomis adekvačiomis priemonėmis – ieškovė turi galimybę įrodyti savo patirtą žalą ir ją išsiieškoti iš atsakovės.

7. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu, teismas atskirai nepasisakė, nurodęs, jog jie yra teisiškai nereikšmingi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB ,,DIAMEDICA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Panašiose viešųjų pirkimų bylose, kuriose pirkimo objektas yra susijęs su medicinos priemonių ar paslaugų įsigijimu, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos.

8.2. Tenkinus ieškinio reikalavimus, bet byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma arba taptų itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko bei finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo Pirkimo dalyviams.

8.3. Teismo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti rimtų pasekmių tiek kraujo tiekimo stabilumui, tiek sveikatos priežiūros įstaigų gebėjimui užtikrinti būtinas procedūras ir operacijas, nepagrįstas. Pirma, atsakovė mažiausiai iki 2025 m. birželio 18 d. turi galimybę pirkti analogiškas tyrimų paslaugas pagal galiojančią viešojo pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpi, iki 2025 m. birželio 18 d. byla bus baigta nagrinėti apeliacine tvarka. Antra, pagal viešai skelbiamą informaciją Lietuvoje kraują iš donorų surenka ne tik atsakovė, bet ir kitos įstaigos. Net jeigu atsakovė tam tikrą laiką negalėtų priimti donorų kraujo, kraujo surinkimas Lietuvoje nesustotų ir dėl tokio įvykio neatsirastų žalos gyventojų sveikatai ar gyvybei. Trečia, tuo atveju, jei atsakovės ir UAB ,,Roche Lietuva“ viešojo pirkimo sutartis pasibaigtų, tačiau ginčo Pirkimo procedūros dar nebūtų pasibaigusios, atsakovė turėtų galimybę arba išimties tvarka pakeisti esamą sutartį, pratęsiant jos terminą, arba sudaryti laikiną sutartį.

8.4. Atsakovė dešimt metų medicinos priemones, skirtas atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui, perka iš vieno paties tiekėjo – UAB „Roche Lietuva“. Skelbiamas Pirkimas taip pat yra pritaikytas išimtinai UAB „Roche Lietuva“. Tokiu būdu teismas, formaliai bandydamas apsaugoti viešąjį interesą, faktiškai patenkino privataus intereso – UAB „Roche Lietuva“ – poreikius.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi galimybę įrodyti savo patirtą žalą ir ją išsiieškoti iš atsakovės. Šis argumentas nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

9.1. Ieškovės minimose bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, kai ieškovas teismui pateikė konkrečius įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą, o atsakovas neįrodė viešojo intereso svarbos arba šis klausimas ginče apskritai nebuvo sprendžiamas.

9.2. Teismas pagrįstai nusprendė dėl Pirkimo objekto įsigijimo svarbos ir išimtinumo. Pirma, atsakovė vykdo gyvybiškai svarbią veiklą – užtikrina saugaus kraujo tiekimo procesą Lietuvoje. Atsakovė yra pagrindinė institucija, atsakinga už kraujo komponentų saugumo ir tinkamumo medicinos reikmėms užtikrinimą. Taigi, net jei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kraujo donorystė Lietuvoje visiškai nenutrūktų, jos apimtys reikšmingai sumažėtų, sukeldamos grėsmę stabiliai kraujo tiekimo sistemai. Antra, Pirkimo pagrindu siekiamomis įsigyti priemonėmis atliekamas tyrimas padeda kraujo donorui sužinoti apie galimų ligų (infekcijų) indikacijas. Visos infekcijos, kurių identifikavimui atliekamas tyrimas, yra sukeliančios rimtas pasekmes. Kraujas, kuriame identifikuojami pastarųjų infekcijų žymenys, nėra naudojamas kraujo perpylimui ar kitoms procedūroms. Trečia, dabar galiojanti sutartis neužtikrina atsakovės veiklos tęstinumo ir kraujo tiekimo, jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų sudaryta nauja sutartis. Atsakovei svarbu naują sutartį sudaryti dar prieš pasibaigiant šiuo metu galiojančiai sutarčiai, nes, pasirašius naują sutartį, nėra galimybės iš karto pradėti dirbti. Ketvirta, tikėtina, kad ginčas nebus išspręstas iki šiuo metu galiojančios sutarties pabaigos. Penkta, atsakovė neturi teisinės galimybės pratęsti šiuo metu galiojančios sutarties.

9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ginčo šalių pusiausvyros. Ieškovės bandymai pagrįsti ginčo šalių interesų pusiausvyrą dėl vieno tiekėjo protegavimo yra argumentai dėl bylos esmės, kurie šioje proceso stadijoje teismo nėra vertinami.

9.4. Ieškovė jokių realių įrodymų dėl galimo sprendimo neįvykdymo nepateikė. Ieškovė bet kuriuo atveju turi teisę apginti savo teises, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – išrašą (diagramas) iš visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos apie kraujo donorystę Lietuvoje 2024 m. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pateikdama naują įrodymą ieškovė siekia pagrįsti skunde nurodytus argumentus, jog atsakovė nėra vienintelė įstaiga, surenkanti kraują iš donorų Lietuvoje.

12. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

13. Ieškovė atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie atskirojo skundo pridėtą naują įrodymą, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, ta pati informacija, kuri atsispindi ieškovės pateiktame išraše (diagramose), atsakovės nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikiant nuorodą į Kraujo donorų registro duomenis (ataskaitą) apie kraujo donorus ir donacijas 2024 m. (https://www.hi.lt/uploads/Institutas/padaliniai/KDR/2024/KDR_statistika_2024_metine.pdf). Taigi, ieškovės pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo ir jo nevertina.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1153‑330/2021).

15. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

17. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, tikėtiną) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas atskiruoju skundu nėra ginčijamas.

18. Pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovė atskirajame skunde šios sąlygos egzistavimą grindžia tuo, kad tenkinus ieškinio reikalavimus, bet nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma arba taptų itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo Pirkimo dalyviams.

19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštais reikalavimai siekia, kad būtų panaikintos Pirkimo sąlygos dėl pasiūlymo ekonominio naudingo vertinimo kriterijų, kurios, ieškovės nuomone, pritaikytos vienai tiekėjai – UAB „Roche Lietuva“, kuri atstovauja gamintoją Roche, ir ieškovei būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo objektą ir atsakovės veiklą, konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti rimtų pasekmių tiek kraujo tiekimo stabilumui, tiek sveikatos priežiūros įstaigų gebėjimui užtikrinti būtinas procedūras ir operacijas. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų žalos valstybės ir jos gyventojų interesams, kurie laikytini svarbesniais už ieškovės galimai pažeistą interesą šioje byloje. Ieškovė nesutikimą su aptartomis teismo išvadomis grindžia tuo, kad: 1) atsakovė nėra vienintelė įstaiga, kuri surenka iš donorų kraują Lietuvoje, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kraujo surinkimas Lietuvoje nesustotų; 2) atsakovė šiuo metu yra sudariusi viešojo pirkimo sutartį dėl identiško Pirkimo objekto ir mažiausiai iki 2025 m. birželio 18 d. turi galimybę pirkti identiškas tyrimų paslaugas, o dėl trumpų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminų byla iki to laiko bus išnagrinėta; 3) atsakovė turi galimybę arba išimties tvarka pakeisti esamą sutartį, pratęsiant jos terminą, arba sudaryti laikiną sutartį.

21. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti (VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatų 1 punktas). Pagrindinis atsakovės veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą aprūpinant asmens Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigas saugiu krauju ir kraujo komponentais (VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatų 10 punktas). Pagrindinės įstaigos veiklos sritys ir rūšys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių: 1) kraujo donorystės veikla (kraujo perpylimo įstaigų ir kraujo bankų veikla): telkti donorus ir vykdyti jų medicininę atranką, rinkti donorų kraują ir jo sudedamąsias dalis ir perdirbti į kraujo komponentus bei jais aprūpinti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigas; skatinti neatlygintiną kraujo donorystę; 2) medicinos laboratorijų veikla: atlikti privalomuosius tyrimus kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorams; 3) teikti slaugos (bendrosios praktikos slaugos) paslaugas (VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatų 11 punktas).

23. Atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu (Techninės specifikacijos 2 punktas). Vieno mėginio tyrimas skirtas: 1) kombinuotam žmogaus imunodeficito 1 ir 2 tipo virusų ribonukleininės rūgšties (HIV 1/2 RNA), hepatito C viruso ribonukleininės rūgšties (HCV RNA), hepatito B viruso dezoksiribonukleininės rūgšties (HBV DNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui (Techninės specifikacijos 2.1.1 papunktis); 2) kombinuotam parvoviruso B19 dezoksiribonukleininės rūgšties (B19V DNA), hepatito A viruso ribonukleininės rūgšties (HAV RNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui (Techninės specifikacijos 2.1.2 papunktis).

24. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieš imant kraują ar kraujo sudėtines dalis turi būti patikrinta donoro sveikata ir atlikta Kraujo donorų registro duomenų apie kraujo donorus patikra. Sveikatos patikrinimo, duomenų apie kraujo donorus patikros Kraujo donorų registre tvarką, privalomų tyrimų sąrašą, reikiamus sveikatos rodiklius ir donorų apklausos anketos formą nustato sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1060 patvirtintas Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ištyrimo dėl infekcijų žymenų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame numatyta, jog imunofermentiniu arba chemiliuminescenciniu metodu turi būti atliekami kiekvienos kraujo ar kraujo sudėtinių dalių donacijos individualaus ėminio, paimto iš donoro kraujo ar kraujo komponento surinkimo sistemos, serologiniai atrankiniai tyrimai dėl šių infekcijų žymenų: hepatito B paviršinio antigeno (toliau – HBsAg), hepatito C viruso antikūnų (toliau – anti HCV), virusų ŽIV-I ir ŽIV-II antikūnų ir ŽIV-I Ag (toliau – ag/anti ŽIV), sifilio sukėlėjo antikūnų (toliau – anti TP) (Aprašo 5 punktas). Tyrimai dėl HBsAg, anti HCV ir ag/anti ŽIV atliekami diagnostiniais rinkiniais, kurie validuoti donorinio kraujo atrankiniams tyrimams (Aprašo 6 punktas). Jeigu serologinių atrankinių tyrimų rezultatai dėl HBsAg, anti HCV, ag/anti ŽIV neigiami, individualūs ėminiai ar ne didesni kaip 24 donorų kraujo kaupiniai, paimti iš donoro kraujo ar kraujo komponento surinkimo sistemos, turi būti tiriami molekuliniais tyrimais dėl ŽIV ribonukleino rūgšties (toliau – RNR), HCV RNR ir HBV dezoksiribonukleino rūgšties (Aprašo 12 punktas). Tuo tarpu kombinuotas parvoviruso B19 dezoksiribonukleininės rūgšties (B19V DNA), hepatito A viruso ribonukleininės rūgšties (HAV RNA) atrankinis molekulinis tyrimas rekomenduojamas atlikti pagal Europos direktorato vaistų kokybei ir sveikatos rūpybai prie Europos Tarybos Kraujo komponentų paruošimo, naudojimo ir kokybės užtikrinimo vadovą (Rekomendacijos Nr. R (95) 15) (162 psl.).

25. Remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su asmenų, kuriems reikalinga kraujo transfuzija, sveikata ar gyvybe. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad be pirmiau aptarto atrankinio molekulinio tyrimo atlikimo negalimas kraujo tiekimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laiku neįsigijus Pirkimo objekto – kraujo mėginio ištyrimui reikalingo medicinos priemonių bei priedų rinkinio, kiltų grėsmė sutrikdyti tinkamai ištirto, saugaus donorų kraujo tiekimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, dėl to galėtų nukentėti asmenų, kuriems reikalinga kraujo transfuzija, sveikata ar gyvybė.

26. Pažymima, kad atsakovės donorų kraujo atsargos iš esmės priklauso nuo donorų aktyvumo, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingas donorų kraujo kiekis nėra iš anksto nuspėjamas. Paskutinį kartą atsakovė pranešimu į visuomenę dėl sparčiai senkančių kraujo atsargų kreipėsi 2025 m. vasario 27 d., prašydama gyventojų kuo skubiau paaukoti kraujo (https://kraujodonoryste.lt/naujienos/nkc-kreipiasi-i-salies-gyventojus-sumazejus-kraujo-donoru-aktyvumui-sparciai-senka-kraujo-atsargos). Taigi, neapibrėžtumas dėl donorų aktyvumo ir faktinio donorų kraujo poreikio lemia būtinybę imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų užtikrinant nepertraukiamą saugaus donorų kraujo tiekimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, be kita ko, atrankinio molekulinio tyrimo atlikimui reikalingo medicinos priemonių bei priedų rinkinio įsigijimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė nurodo, jog atsakovė nėra vienintelė kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, tačiau atsakovė yra vienintelė įstaiga, kurios pagrindė veikla yra kraujo donorystės veikla. Kaip matyti iš Kraujo donorų registro duomenų apie kraujo donorus ir donacijas 2024 m., VšĮ Nacionaliniame kraujo centre atliktų donacijų skaičius – 76 898, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose atliktų donacijų skaičius – 26 253, o VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 14 512. Aptarti duomenys patvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigas didžiausiu kiekiu donorų kraujo aprūpina būtent atsakovė, todėl ieškovės argumentas, jog saugaus donorų kraujo tiekimas Lietuvoje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesustotų, atmetamas. Valstybės ir visuomenės galimi praradimai, atidėjus Pirkimo įgyvendinimą, susiję su asmenų, kuriems reikalinga kraujo transfuzija, sveikata ar gyvybe, būtų didesni nei ieškovės galimi turtiniai praradimai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl atsakovės su UAB ,,Roche Lietuva“ sudarytos ir šiuo metu galiojančios sutarties dėl identiško Pirkimo objekto ir pakankamai trumpų maksimalių viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminų nepaneigia skubos dėl Pirkimo objekto įsigijimo. Visų pirma, iš atsakovės ir UAB ,,Roche Lietuva“ 2024 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties matyti, kad sutarties galiojimo terminas – 14 mėnesių (iki 2025 m. rugpjūčio 18 d): 12 mėnesių prekių tiekimui (iki 2025 m. birželio 18 d.) ir likę 2 mėnesiai galutiniam atsiskaitymui pagal sutartį (iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.) (10.1 papunktis). Sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti sutarties galiojimo terminą (10.2 papunktis). Net jei byla ir būtų išnagrinėta iki prekių tiekimo pagal atsakovės ir UAB ,,Roche Lietuva“ sutartį pabaigos (2025 m. birželio 18 d.), atkreipiamas dėmesys į tai, jog pasirašius naują viešojo pirkimo sutartį prekių tiekimas pradedamas ne iš karto: įranga pristatoma per 30 dienų po sutarties įsigaliojimo (Prikimo sutarties Specialiųjų sąlygų 4.1.2 papunktis); įrangos kvalifikavimui yra skirta 14 darbo dienų nuo prekių pristatymo (Techninės specifikacijos 5.17 papunktis). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės galimybės užsitikrinti prekių tiekimą būtų apribotos. Antra, įstatyme nustatyti trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jos taikomos esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų kur kas didesnę žalą, nei jų netaikymas.

28. Ieškovė atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų, susijusių su medicinos sritimi, bylose, ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-539-370/2023; 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-790/2023; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑866-553/2024; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-892-370/2024; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-897-933/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 232-553/2025). Pažymima, kad konkrečioje byloje vertina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, atsižvelgdamas į tos bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo objekto svarba, sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, faktiškai patenkino privataus intereso – UAB „Roche Lietuva“ – poreikius. Šį argumentą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė Pirkime proteguoja vieną tiekėją – UAB ,,Roche Lietuva“. Taigi, ieškovė interesų pusiausvyros pažeidimą iš esmės grindžia ieškinio nagrinėjamoje byloje argumentais. Tačiau šioje proceso stadijoje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų teismas detaliai nevertina ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024).

30. Įvertinęs aptartų motyvų ir aplinkybių visumą bei pagrįstai nustatęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų kur kas didesnę žalą, nei jų netaikymas, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelis galimai ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovei neužkertama galimybė reikalauti padarytos žalos atlyginimo.

31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.