Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

13.1. Teismas visiškai nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo, t. y., skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nevertino ieškinio pagrįstumo ir neanalizavo ieškinio dalyko bei nepateikė argumentų, kodėl vienas ar keli ieškovo argumentai turėtų būti laikomi prima facie pagrįstais.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

19. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

21. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

22. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad ieškovės ieškinio akivaizdų nepagrįstumą įrodo tai, kad ieškovė ieškinyje pareiškė naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami išankstiniame ginčų sprendimo ne teisme procese. Taip pat nors ieškovė ieškiniu įrodinėja menamą tiekėjų konkurencijos ribojimą, tačiau ieškiniu yra ginčijamos tik Pirkimo sąlygos, kurios yra taikomos sutarties vykdymo metu (kuriant informacinę sistemą). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys yra deklaratyvus bei apsiriboja tik bendro pobūdžio teismų praktikos išaiškinimais, neturinčiais esminės sąsajos su šalių ginču bei Pirkimo specifika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimus vertinti kaip preliminariai nepagrįstus.

23. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

25. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė savo pažeistas teises galėtų ginti reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju, palikus patenkintą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesant pakankamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bus pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai. Atsakovės nuomone, Pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, kurį taikė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, neatitinka proporcingumo principo. Esamu atveju, proporcinga būtų taikyti mažiau atsakovės veiksmus ir sprendimus varžančią laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įpareigojimą nesudaryti Pirkimo sutarties su išrinktinu laimėtoju.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų Pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir apeliantei, dėl dvigubo mokėjimo rizikos, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Net ir pritaikius kitą atsakovės atskirajame skunde nurodytą laikinąja apsaugos priemonę – įpareigojimą nesudaryti Pirkimo sutarties su išrinktinu laimėtoju, ji neužtikrintų ieškovės interesų dalyvauti ir pateikti pasiūlymą Pirkime. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl viešojo intereso

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog sustabdžius Pirkimo procedūras būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pripažino, kad šioje byloje prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų bei pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija.

28. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad Pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, nes neįgyvendinus savalaikiai GMP informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo (Pirkimo objekto), kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, kuri yra susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. individų sveikata. Visuomenės intereso (GMP paslaugų kokybiško ir efektyvaus teikimo) patenkinimas ir Europos Sąjungos lėšų savalaikis įsisavinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisina Pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Neįvykdžius Pirkimo ir neįvykdžius sutarties dėl Pirkimo objekto, atsakovė patirs kaštus penkių skirtingų informacinių sistemų eksploatacijai, o tai lems nuolatinius atsakovės nuostolius, kurių optimizavimo siekiama vykdomu Pirkimu.

29. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

31. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kurio objektu yra Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugų pirkimas. Atsakovė nurodo, kad Pirkimu siekia įsigyti vieningą Greitosios medicinos pagalbos informacinę sistemą visiems struktūriniams padaliniams, be kita ko, siekiant centralizuotai valdyti duomenis apie GMP paslaugų teikimą, surinkti ir saugoti informaciją apie pagalbos poreikį, išsiųsti reikiamą informaciją GMP brigadoms ir tolesnę paciento priežiūrą vykdančioms gydymo įstaigoms, taip pat integruoti GMP informacinę sistemą su valstybės registrais ir susijusiomis informacinėmis sistemomis, iš esmės padidinti GMP informacinės sistemos naudotojų operatyvaus darbo efektyvumą ir greitinti (efektyvinti) susijusius veiklos procesus.

33. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas (Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos) yra svarbios siekiant centralizuoti skirtingų GMP informacinių sistemų veikimą, tokiu būdu padidinant pacientų saugumą, tinkamai koordinuojant turimus resursus ir gerinant bendrą sveikatos priežiūros sistemos veikimą, be to, dėl centralizuotos GMP informacinės sistemos sukūrimo galbūt sumažės informacinių sistemų priežiūros ir administravimo kaštai, tačiau vien tai savaime negali pateisinti Pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija naudojasi jau veikiančia atitinkama informacine sistema, todėl ginčijamo pirkimo procedūrų metu nėra neužtikrinamas sveikatos paslaugų teikimas. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti prarandamas Europos Sąjungos specialiųjų lėšų finansavimas, t. y. nepateikė duomenų apie Europos Sąjungos skirto finansavimo panaudojimo terminą, galimybę minėtą terminą pratęsti. Be to, pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti Europos Sąjungos finansavimą. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

34. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, kad pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.