Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ atstovams advokatui Dainiui Kenstavičiui, Stasiui Križanauskui, įgaliotoms atstovėms Astai Križanauskienei, Linai Aleksienei,

atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atstovams advokatui Karoliui Smaliukui, įgaliotoms atstovėms Aušrytei Kaminskienei, Irinai Kel, Jolantai Žemgulienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ atstovui advokatui Artūrui Liutvinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimo į jį esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Diamedica“ kreipėsi į teismą 2025 m. vasario 14 d. su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ (toliau – ir pirkimas) sąlygose nustatytus šiuos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus:

1.1 pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“;

1.2 pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.2 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“;

1.3 pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.3 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“;

1.4 pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.4 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Susipažinus su Pirkimo sąlygomis paaiškėjo, kad ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijai yra neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei tikslą užtikrinti konkurenciją.

2.2. Pagal atsakovės siekiamą įsigyti objektą, tėra tik dvi pasaulinės kompanijos, kurios gamina priemones, tinkamas kraujo donorų tyrimams atlikti: ieškovės atstovaujamas gamintojas „Grifols“ ir UAB „Roche Lietuva“ atstovaujamas gamintojas „Roche“.

2.3. Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai yra neteisėti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) ekonominio naudingumo kriterijai yra diskriminaciniai ir pažeidžiantys konkurenciją, kadangi jie suteikia pirmenybę tik UAB „Roche Lietuva” platinamiems produktams; 2) ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi, kadangi pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams palyginti su kaina.

Dėl kriterijų svorio

2.4. Analogišką Pirkimo objektui sutartį šiuo metu atsakovė yra sudariusi už 655 472,13 Eur su PVM kaina.

2.5. Iš Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ matyti, kad kokybiniams parametrams yra skiriam net 50 proc. galutinio balo. Šiuo atveju kokybiniai parametrai (sistemos techninės charakteristikos) yra suformuoti taip, kad juos atitinka tik UAB „Roche Lietuva“ siūlomas gaminys. Tai reiškia, kad net tuo atveju, jeigu ieškovė pasiūlytų gerokai mažesnę kainą, joks kitas tiekėjas, išskyrus UAB „Roche Lietuva“, neturi galimybių laimėti Pirkimo. Kaina sudaro tik 50 proc. galutinio balo.

2.6. Kriterijui T1 yra suteikta 15 balų. Tai reiškia, kad T1 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 655 471,13 / 50 * 15 = 196 641,34 Eur. Kriterijui T2 yra suteikta 10 balų. Tai reiškia, kad T2 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 655 471,13 / 50 * 10 = 131094,23 Eur. Kriterijui T3 – 10 balų. Tai reiškia, kad T3 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 655 471,13 / 50 * 10 = 131 094,23 Eur. Kriterijui T4 – 10 balų. Tai reiškia, kad T4 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 655 471,13 / 50 * 10 = 131 094,23 Eur.

2.7. Atsakovė atsakyme į pretenziją minėtų argumentų apskritai nevertino ir juos ignoravo. Atsakovė nepagrindė kiekvieno ekonominio naudingumo kriterijaus svorio proporcingumą atitinkamo kriterijaus sukuriamai ekonominei naudai, todėl parinkti ekonominio naudingumo kriterijai bei jiems sutekti svoriai yra neteisėti (nepagrįsti).

Dėl kriterijų neatitikties konkurencijos užtikrinimo tikslui

2.8. Perkančiosios organizacijos parinkti kriterijai pažeidžia konkurenciją. Pasaulyje yra tik du gamintojai, galintys pasiūlyti reikiamas prekes (Grifols ir Roche). Perkančioji organizacija sąmoningai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus suformulavo taip, kad juos atitiktų tik vieno gamintojo (Roche) gaminama produkcija.

2.9. Konkurenciją užtikrinti turi ir ekonominio naudingumo kriterijai. Ekonominio naudingumo kriterijai, kurie pažeidžia konkurenciją, yra neteisėti ir privalo būti besąlygiškai panaikinti. Bet kokios pirkimo sąlygos, suteikiančios nepagrįstą pranašumą vienam iš tiekėjų (gamintojų), yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Dėl ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1)

2.10. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.1 eil. yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV /mL.(T1).

2.11. Ši Pirkimo sąlyga pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) ir dirbtinai sumažina konkurenciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis), kadangi šį kriterijų atitinka tik Roche įranga. Tuo tarpu UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įranga, kuri yra lygiavertė ir ne prastesnė, šio kriterijaus neatitinka. Tokiu būdu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus diskriminuoja Grifols gamintoją ir nepagrįstai privilegijuoja Roche gamintoją.

2.12. Techninėje specifikacijoje yra nustatyti pakankami reikalavimai aptikimo ribai (Techninės specifikacijos lentelės 3.3 p.): Tyrimo metodo aptikimo riba (LoD) (95 proc. aptikimo riba IDT): 3.3.1. HIV 1 RNA?26,0 TV/mL; 3.3.2 HIV 2 RNA?11,0 TV/mL; 3.3.3. HCV RNA?10,0 TV/mL; 3.3.4 HBV DNA?5 TV/mL; 3.3.5.HAV RNA?1,1 TV/Ml; 3.3.6. B19V DNA?330,0 TV/Ml (tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant mėginius kaupinyje aptikimo riba vienai donacijai yra<10⁴ TV/mL).

2.13. Kadangi aptikimo ribos jau yra nustatytos Techninėje specifikacijoje, nėra jokio pagrindo nustatyti papildomas (didesnes) aptikimo ribas ekonominio naudingumo kriterijuose. Perkančioji organizacija akcentuoja tik HBV ištyrimo svarbą, neatsižvelgdama į grėsmingą epidemiologinę situaciją ir taip įvardydama ekonominio naudingumo kriterijų, palankų tik Roche kompanijos siūlomiems reagentams. Perkančiosios organizacijos pasirinkta kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV /mL yra naudinga tik Roche įrangai. Perkančioji organizacija visiškai ignoruoja (nekelia analogiškų reikalavimų) kitų tyrimų aptikimo ribas, kur Grifols įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis (pvz., HCV ir HIV 1). Tiek Grifols, tiek Roche įrangos yra lygiavertės – vienų tyrimų atveju vieno gamintojo įranga jautresnė, o kitų tyrimų atveju – kito gamintojo įranga yra jautresnė.

2.14. Perkančioji organizacija sąmoningai pasirinko vertinti tik hepatito B jautrumą, kur pranašumą turi Roche gamintojas, ir sąmoningai nevertina kitų tyrimų jautrumo, kur pranašumą turi Grifols. HCV ir ŽIV 1 infekcijų aptikimo ribos su Grifols rinkiniu yra žymiai geresnės, tačiau Perkančioji organizacija į tai neatsižvelgė, taip akivaizdžiai atskleisdama, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parinkti taip, kad proteguotų Roche įrangą. Tokiu būdu Perkančioji organizacija sąmoningai ekonominio naudingumo kriterijus nustatė tokius, kad Pirkimą laimėtų tik Roche gamintoja.

2.15. Jeigu Perkančiajai organizacijai yra išskirtinai svarbūs tik hepatito B tyrimai nustatant itin žemą aptikimo ribą kaupiniuose, tuomet nesuprantama, kodėl Perkančioji organizacija šių tyrimų neatlieka ne kaupiniuose, bet individualiuose tyrimuose, kai aptikimo riba yra dar žemesnė, t. y. iki 5 TV/mL. Pagrindinės ir didžiausios donorinio kraujo vartotojos Lietuvoje yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto ligoninės (toliau – VUL) Santaros klinikos, kurios nurodytus infekcinių žymenų tyrimus atlieka ne kaupiniuose, bet būtent individualiai kiekvienam donorui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija nėra gydymo įstaiga ir donorinio kraujo vartotoja, o yra tik atsakinga už paruošto saugaus kraujo tiekimą Lietuvos gydymo įstaigoms. Todėl kyla klausimas, kaip NKC gali reikalauti kitokių parametrų, nei šiuo metu naudoja minėtos LSMU Kauno klinikos ir VUL Santaros klinikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad tiriant individualias donacijas yra ne tik žemesnė infekcijos žymens aptikimo riba, bet ir sutrumpėja infekcijos langas, per kurį virusas negali būti aptinkamas žmogaus organizme (Galei et. al. 2017. Transfussion).

2.16. Tiek Grifols, tiek Roche įranga atitinka tiek PSO gaires donorų kraujo ištyrimui, tiek ir Europos Sąjungos valstybių narių gaires. Todėl Perkančiosios organizacijos siekis ekonomiškai naudingiausius pasiūlymo vertinimo kriterijus sukurti tokius, kurie proteguotų tik Roche įrangą, yra neteisėtas. Šiuo atveju Perkančiosios organizacijos pasirinktas vertinimo kriterijus reiškia, kad UAB „Diamedica“ yra diskriminuojama Pirkime, o pirmenybė yra suteikiama Roche gamintojui, tokiu būdu pažeidžiant tikslą užtikrinti konkurenciją.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.2. (T2)

2.17. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.2 eil. yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas) (T2).

2.18. Bet kuriuo atveju jau Techninėje specifikacijoje yra keliami pakankami reikalavimai įrangai. Pavyzdžiui, Techninės specifikacijos lentelės 5.1 eil. nustatyta: Tiekėjas pagal panaudą sutarties galiojimo laikotarpiui pateikia tokį Įrangos kiekį, kuris užtikrintų ne mažesnį kaip 400 (keturių šimtų) donacijų ištyrimą nuo Įrangos paruošimo mėginių ištyrimui iki rezultato gavimo per 7 (septynias) valandas, tiriant pagal TS 2 (antroje) ir 3 (trečioje) išnašose nurodytą reikalavimą.

2.19. Pirkimo sąlyga proteguoja Roche, nes šį kriterijų atitinka tik Roche įranga. UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įranga yra sukurta tokiu būdu, kad jos naudojimo metu reikia vidinę kontrolę įpilti į TRC buferį. Tuo tarpu kito tiekėjo (Roche) įranga sukurta taip, kad jos naudojimo metu nereikėtų sumaišyti priemonių rankiniu būdu. UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įranga, kuri yra lygiavertė ir ne prastesnė, šio kriterijaus neatitinka. Tokiu būdu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus diskriminuoja Grifols gamintoją ir nepagrįstai privilegijuoja Roche gamintoją. Tokiu būdu Pirkimo sąlyga pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, pagal kurią pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

2.20. Grifols įranga, kurios naudojimo metu reikia vidinę kontrolę įpilti į TCR buferį, visiškai atitinka visus pasaulinius standartus ir nekelia jokios grėsmės tyrimų patikimumui. Grifols įrangos atveju, kai rinkinio vidinė kontrolė yra supilama į TCR buferį, yra vienintelis rankinis darbas, naudojant Grifols įrangą. Daugiau jokių rankinių etapų ir reagentų bei tirpalų maišymų nėra. Po įpylimo kitas etapas yra atliekamas specialiame inkubatoriuje, kuris automatizuotai ne tik išmaišo supiltas medžiagas, bet kartu pakelia reagentų temperatūrą iki optimalios darbui analizatoriuje Panther. Tai leidžia užtikrinti ne tik visuomet stabilią reagentų temperatūrą, bet ir precizišką sistemos darbą amplifikuojant infekcinių žymenų nukleorūgščių specifinius taikinius. Grifols gamintojas nėra gavęs nė vieno nusiskundimo, kad reagentai būtų užteršti dėl kontrolės įpylimo į TCR buferį. Vidinės kontrolės įpylimas į TCR buferį rankiniu būdu nekelia absoliučiai jokios grėsmės tyrimų patikimumui, dėl to nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus nesuteikia absoliučiai jokios pridėtinės vertės Perkančiajai organizacijai. Aplinkybė, jog Grifols įrangoje reikia rankiniu būdu įpilti vidinę kontrolę į TCR buferį, nedaro jokios rizikos tyrimo tikslumui, saugumui, kokybei. Pagal 2020 m. gruodį paskelbtą tyrimą, Grifols įranga turėjo du kartus mažiau klaidingų (neteisingų) rezultatų palyginti su Roche įranga. Kitaip tariant, Grifols įrangos naudojimo metu buvo gauta tik 1,9 proc. negaliojančių tyrimų, o Roche įrangos naudojimo metu buvo gauta gerokai daugiau, t. y. 4,2 proc. negaliojančių tyrimų. Nepaisant to, jog Grifols įrangos naudojimo metu reikia rankiniu būdu įpilti vidinę kontrolę į TCR buferį, Grifols įranga veikia patikimiau ir tiksliau nei Roche, t. y. gaunama mažiau negaliojančių tyrimų.

2.21. Išsiskiria Perkančiosios organizacijos ir ieškovės požiūriai, ar Grifols siūlomi reagentai yra paruošti naudoti. Perkančioji organizacija laiko, kad tai, jog vidinė kontrolė turi būti supilama į TCR buferį, reiškia, jog medicinos priemonės ir priedai nėra paruošti naudoti.

2.22. Lyginant Roche įrangą ir Grifols įrangą matyti, kad naudojant Roche įrangą rankinio darbo būtų gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Grifols įrangoje naudojamas inkubatorius automatiškai užtikrina tiek temperatūrą, tiek reagentų vienodumą, išvengiant tyrimų rezultatų paklaidos. Tuo tarpu Roche įrangos atveju saugomų reagentų temperatūrą turi užtikrinti laboratorijos darbuotojai, t. y. temperatūrai palaikyti turi būti atliekamas rankinis darbas, tai padidina žmogiškosios klaidos tikimybę.

2.23. Bendrai palyginus Roche ir Grifols įrangą matyti, kad būtent Grifols įranga yra pranašesnė automatizavimo atžvilgiu. Grifols Panther sistema turi tokius stiprius techninius automatizacijos parametrus, kurių neturi Roche:

2.23.1. Nuolatinis mėginių talpinimas. Tai labai svarbi funkcija, nes dirbant analizatoriui galima bet kuriuo metu įdėti atskirą mėginį, nestabdant analizatoriaus darbo. Roche sistema to negali daryti, nes dirba kitu principu (serijomis) ir esant pavieniam mėginiui jo įdėjimas galimas, tik kai Roche Cobas analizatorius baigia tirti procesuojamus mėginius.

2.23.2. STAT funkcija užtikrina, kad įdėjus skubų mėginį jis bus procesuojamas iš karto, o tuo tarpu su Roche Cobas sistema ši funkcija negalima.

2.23.3. Su Panther sistema reikalingas mažesnis mėginio tūris.

2.23.4. Galimas kaupiamas atliekų kiekis analizatoriuje nestabdant jo darbo: Grifols Panther atliekos kaupiamos atliekant 750 testų, tuo tarpu Roche Cobas sistema leidžia kaupti tik 300 testų. Kadangi Pirkimo sąlygose reikalavimas „užtikrinti ne mažesnį kaip 400 (keturių šimtų) donacijų ištyrimą nuo įrangos paruošimo mėginių ištyrimui iki rezultato gavimo per 7 (septynias) valandas“, matyti, kad Roche Cobas įrangos naudojimo atveju Perkančiosios organizacijos personalas privalės stabdyti analizatoriaus darbą ir išvalyti atliekų konteinerius. Tuo tarpu Grifols Panther sistema leidžia visą dienos tyrimų srautą atlikti nestabdant analizatoriaus darbo ir personalui neatliekant jokių papildomų manualinių intervencijų.

2.23.5. Universalūs tirpalai Grifols Panther sistemoje gali būti papildomi bet kuriuo momentu, nestabdant analizatoriaus darbo, tuo tarpu Roche Cobas tokios funkcijos neturi ir tirpalai papildomi tik sustabdžius sistemos darbą.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir konkurencijos užtikrinimo tikslą

2.24. Perkančiosios organizacijos pasirinktas reikalavimas, kad automatizavimą vertinti išimtinai tik medicinos priemonių bei priedų paruošimo naudojimui atžvilgiu (kad jų nereikėtų tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas), naudinga tik Roche įrangai. Tačiau, kaip matyti, Perkančioji organizacija visiškai ignoruoja (nekelia analogiškų reikalavimų) kitų įrangos automatizavimo procesų, kur Grifols įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis. Grifols įranga bendrai paėmus turi aukštesnį automatizavimo lygį, leidžiantį nenutrūkstamą mėginių, atliekų ir tirpalų tvarkymą, nestabdant analizatoriaus darbo. Tačiau perkančioji organizacija į tai neatsižvelgė, taip akivaizdžiai atskleisdama, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parinkti taip, kad proteguotų Roche įrangą. Perkančioji organizacija nesąžiningai proteguoja būtent Roche gamintojo įrangą ir įtvirtina sąlygas, diskriminuojančias UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įrangą. Perkančiosios organizacijos pasirinktas vertinimo kriterijus lemia tai, kad UAB „Diamedica“ yra diskriminuojama Pirkime, o pirmenybė yra suteikiama Roche gamintojui, tokiu būdu pažeidžiant tikslą užtikrinti konkurenciją.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

2.25. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.3 eil. yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/ 2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3).

2.26. Ši Pirkimo sąlyga pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį) ir dirbtinai sumažina konkurenciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis), kadangi šį kriterijų atitinka tik Roche įranga.

2.27. Jau Techninėje specifikacijoje yra keliami pakankami reikalavimai įrangai. Pagal Techninės specifikacijos 5.1 punktą, tiekėjas privalo pateikti kiekvieno proceso etapo laiko apskaičiavimą, įskaitant: kaupinių sudarymą, įrangos paruošimą, molekulinių tyrimų atlikimą ir pakartotinius tyrimus gavus teigiamą ar netinkamą rezultatą. Pagal Techninės specifikacijos lentelės 5.1 p. eil., Tiekėjas pateikia kiekvieno proceso etapo apytikslį laiko apskaičiavimą, į kurį įeina: 5.1.1 kaupinių sudarymas (val., min.); 5.1.2 molekulinių tyrimų atlikimui Įrangos paruošimas tyrimams atlikti (val., min.); 5.1.3 molekulinių tyrimų atlikimas, t. y. tyrimo rezultato gavimas (val., min.); 5.1. 4 gavus kombinuoto (HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA) tyrimo teigiamą kaupinio rezultatą, atliekamas skaidymas bei konkretaus teigiamo IDT išaiškinimas (val., min.); 5.1.5 gavus kombinuoto (B19V DNA ir HAV RNA) tyrimo teigiamą kaupinio rezultatą, atliekamas skaidymas bei konkretaus IDT išaiškinimas ir (arba) teigiamo mažesnio kaupinio išaiškinimas (val., min.); 5.1.6 gavus kombinuoto (HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA) netinkamą (Invalid) kaupinio tyrimo rezultatą, atliekama kaupinio kartojimo procedūra (val., min.); 5.1.7 gavus kombinuoto (B19V DNA ir HAV RNA) netinkamą (Invalid) kaupinio tyrimo rezultatą, atliekama kaupinio kartojimo procedūra (val. min.).

2.28. Techninė specifikacija jau nustato, kad, gavus teigiamą kaupinio rezultatą, bet kuriuo atveju atliekami papildomi tyrimai per 7 valandas (5.1 p.). Todėl neaišku, kodėl reikalaujama, kad konkretus infekcinis žymuo būtų nustatytas jau pirminiame tyrime, jei pakartotinių tyrimų metu vis tiek bus identifikuotas tiek konkretus mėginys, tiek žymuo.

2.29. Be to, pagal Techninės specifikacijos lentelės 4.9 eil., Visos tyrimų atlikimui reikalingos Medicinos priemonės ir priedai turi būti įskaičiuoti į tyrimo (žiūrėti 2.1.1, 2.1.2 papunkčius) įkainį. Šios pirkimo sąlygos išnašoje aiškiai nurodyta: ,,Reikalingas kartojamų tyrimų skaičius, nustačius infekcijos žymenį, neskaičiuojamas kaip vieno mėginio ištyrimas“. Taigi nepriklausomai nuo tyrimų skaičiaus Perkančioji organizacija mokės kainą už vieno mėginio ištyrimą nepriklausomai nuo to, kiek pakartotinių tyrimų reikės atlikti.

2.30. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama Pirkimo sąlyga visiškai nesuteikia absoliučiai jokios pridėtinės vertės Perkančiajai organizacijai.

2.31. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad 80 proc. mėginių bus tiriama kaupinyje. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar pirminio tyrimo metu bus (ar nebus) nustatytas infekcijos žymuo, atlikus tokį tyrimą vis tiek nebus aišku, kuris konkrečiai kaupinio mėginys yra teigiamas. Tiek Roche, tiek Grifols įranga, gavus teigiamą kaupinio rezultatą, privaloma atlikti pakartotinį tyrimą individualiame mėginyje. Skirtumas tas, kad Grifols sistema jau pakartotinio tyrimo metu nustato tiek konkretų infekcinį žymenį, tiek teigiamą mėginį, o Roche – tik teigiamą mėginį. Bet kuriuo atveju reikalingas tyrimo kartojimas, todėl pirminio kaupinių tyrimo metu nustatytas infekcinis žymuo nesuteikia jokios pridėtinės vertės.

2.32. Kadangi bet kuriuo atveju, gavus teigiamą kaupinio signalą reikės atlikti papildomą tyrimą, pirminio ištyrimo metu nustatytas infekcinis žymuo nesuteikia jokios realios naudos Perkančiajai organizacijai, todėl toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus neturėjo būti nustatytas. Šiuo atveju Perkančiosios organizacijos pasirinktas vertinimo kriterijus lemia tai, kad UAB „Diamedica“ yra diskriminuojama Pirkime, o pirmenybė yra suteikiama Roche gamintojui, tokiu būdu pažeidžiant tikslą užtikrinti konkurenciją.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

2.33. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.4 eil. yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4).

2.34. Ši Pirkimo sąlyga pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) ir dirbtinai sumažina konkurenciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis), kadangi šį kriterijų atitinka tik Roche įranga.

2.35. Dar Techninėje specifikacijoje yra nustatyta, kad siūloma įranga turi atitikti aukščiausius standartus. Pagal Techninės specifikacijos lentelės 5.5 eil., įrangos gamintojas turi būti sertifikuotas pagal tarptautinį standartą EN ISO 13485:2016 arba lygiavertės kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Akivaizdu, kad jeigu siūloma įranga atitinka tarptautinius standartus, atitinkamai ir įrangos priežiūros medžiagos atitinka (turi atitikti) absoliučiai visus standartus. Šiuo atveju papildomas reikalavimas, kad priežiūros medžiagos neturėtų chloro junginių, yra perteklinis, neproporcingas ir proteguojantis Roche įrangą.

2.36. Grifols įranga, kurios priežiūros metu reikia naudoti chloro junginius, yra visiškai saugi ir nekelianti jokios grėsmės darbuotojų sveikatai. Grifols įrangos priežiūrai iš tiesų reikia naudoti priemones, turinčias chloro junginius. Konkrečiai – Grifols įrangos priežiūrai yra rekomenduojama naudoti universalų valiklį ACE. Šis valiklis yra naudojamas ir praktiškai kiekvieno asmens gyvenamojoje aplinkoje (name, bute) valant įvairius paviršius: virtuvės, vonios kambarius, kranus, virykles, orkaites, plyteles, dušo kabinas, šaldytuvus, mikrobangų krosneles ir pan. Šis produktas yra absoliučiai saugus naudoti nepaisant to, kad jame yra itin maža dalis chloro junginių – tai yra būtent tie cheminiai elementai, kurie padeda dezinfekuoti paviršius ir naikinti bakterijas, virusus, pelėsį ir kitus mikroorganizmus, taip pat padeda panaikinti nemalonius pašalinius kvapus.

2.37. Grifols įrangoje yra naudojamas visiškai įprastas ir pasaulyje vienas populiariausių bei saugiausių valiklių ACE. Toks valiklio naudojimas neabejotinai negali sukelti kokių nors neigiamų pasekmių asmeniui, kuris naudojasi šiuo valikliu. Grifols reagentų instrukcijoje nurodytas 5 proc. koncentracijos natrio hipochlorito tirpalas yra pilamas tiesiai į analizatorių, sąlyčio su personalu neturi, o susidariusios skystosios atliekos šalinamos tiesiai į bendrąją nuotekų sistemą. Be to, Grifols įrangą galima pajungti prie centralizuotos nuotekų sistemos ir susidariusias skystąsias atliekas pašalinti supilant į bendrą nuotekų sistemą. Tai savaime rodo ir patvirtina, kad priežiūros priemonės, naudojamos Grifols, nėra pavojingos ir susidariusias atliekas galima šalinti bendrąja komunalinių nuotekų sistema.

2.38. Chloro junginiai dažnai medicinos įstaigose yra plačiai naudojami kaip patikimi nukenksmintojai, todėl reikalavimas tik PGR sistemai nenaudoti chloro junginių yra visiškai netikslingas – bet kuriuo atveju Perkančiosios organizacijos veikloje neabejotinai bus naudojami chloro junginiai.

2.39. Roche Cobas omni Lysis Reagent sudėtyje yra guanidino tiocianatas, kuris yra kenksminga ir pavojinga cheminė medžiaga, galinti sukelti cheminius nudegimus bei, jeigu panaudotas didelėmis dozėmis, gali būti net mirtinas. Roche reagentų instrukcijoje yra aiškiai nurodoma, kad, esant potencialiai taršai, viską privaloma dezinfekuoti šviežiai paruoštu 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalu, jį ruošiant naudoti buitinį baliklį skiedžiant distiliuotu vandeniu 1:10. Būtent tokios 0,5 proc. koncentracijos natrio hipochlorito tirpalą paviršių ar prietaiso dezinfekcijai rekomenduoja ir Grifols gamintojas. Tačiau Roche Cobas sistemoje dėl Roche Cobas omni Lysis Reagent sudėtyje esančio guanidino tiocianato susidariusios skystosios atliekos yra kenksmingos bei žalingos žmogaus sveikatai ir aplinkai, todėl jos privalo būti kaupiamos ir utilizuojamos kaip kenksmingos cheminės atliekos. Tokių kenksmingų atliekų utilizavimą atlieka specializuotos kompanijos ir tokia paslauga yra brangi.

2.40. Naudojant Roche įrangą bus naudojamos kitokios ir netgi agresyvesnės (kenksmingos medžiagos) bei susidarys žmogaus sveikatai ir aplinkai kenksmingos ir žalingos skystosios atliekos. Kartu pats Roche gamintojas rekomenduoja esant potencialiai taršai viską dezinfekuoti šviežiai paruoštu 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalu (ta patį chloro junginį, kurį Perkančioji organizacija draudžia naudoti).

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir konkurencijos užtikrinimo tikslą

2.41. Perkančiosios organizacijos pasirinktas reikalavimas, kad papildomi balai suteikiami tik įrangai, kuri nenaudoja konkrečios medžiagos (chloro junginius) ir kartu ignoruoja kitas galimai kenksmingas ar agresyvias medžiagas, naudingas tik Roche įrangai. Kaip matyti, Perkančioji organizacija visiškai ignoruoja (nekelia analogiškų reikalavimų) kitų agresyvių ar kenksmingų medžiagų atžvilgiu. Akivaizdu, kad Perkančioji organizacija nesąžiningai proteguoja būtent Roche gamintojo įrangą ir įtvirtina sąlygas, diskriminuojančias UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įrangą.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

3.1. Ieškovė teigia, jog Roche gamintojo priemones tiekia tik konkreti įmonė UAB „Roche Lietuva“, t. y. bando sudaryti įspūdį, jog bet kuris kitas tiekėjas negalėtų pasiūlyti šio gamintojo priemonių. Šiuo atveju ieškovė nepateikia jokių tokią poziciją pagrindžiančių duomenų, pvz., rašto ar patvirtinimo iš gamintojo, jog vienintelis tiekėjas, galintis parduoti jų produkciją, yra UAB „Roche Lietuva“ ir kiti tiekėjai tokių priemonių platinti negali. Bet kuriuo atveju, jeigu ieškovės pozicija ir pasitvirtintų, Europos Sąjungoje veikia laisvo prekių judėjimo tarp Europos Sąjungos šalių principas ir aplinkybė, kad Lietuvoje galbūt yra tik vienas Roche priemonių tiekėjas, nereiškia, kad tas prekes Lietuvoje ir gali teikti tik vienas tiekėjas. Tokią poziciją yra pateikusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2023 m. rugsėjo 7 d. išvadoje Nr. 4S-994.

3.2. Ieškovė teigia, kad Perkančioji organizacija nuo 2015 m. liepos mėnesio medicinos priemones, skirtas atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui, tariamai apribodamas konkurenciją, perka iš tiekėjos UAB „Roche Lietuva“. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovė nemini, jog, pavyzdžiui, 2015 m. pirkimas buvo vykdomas pasiūlymus vertinant pagal mažiausios kainos kriterijų. Ieškovė minimame pirkime taip pat teikė pasiūlymą, tačiau jo nurodyta kaina buvo didesnė: UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo kaina – 1 457 400 Eur, o Tiekėjo pasiūlymo kaina – 1 587 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo įtrauktas į pasiūlymų eilę, akivaizdu, jog jis atitiko pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus, o kainodaros pasirinkimas ir kainos nustatymas konkrečiame pirkime yra absoliučiai Tiekėjo diskrecija. Taigi 2015 m. vykusio pirkimo atveju pati ieškovė jame pateikė pasiūlymą, tačiau dėl savo individualių pasirinkimų, apskaičiuojant pasiūlymo kainą, to pirkimo nelaimėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, kad „jau dešimt metų Perkančioji organizacija neužtikrina konkurencijos“, yra absoliučiai nepagrįstas ir klaidinantis Teismą.

3.3. Iki 2015 m. atsakovė naudojosi ieškovės siūlomai įrangai analogiška tiekėjos UAB „Interlux“ tiekta įranga. Todėl atsakovės darbuotojai turi patirties dirbant su įvairaus pobūdžio (tiek ieškovės siūlomos Grifols analogu, tiek Roche įranga).

3.4. Atsakovės pagrindinė veikla – kraujo donorystės veikla, atitinkamai šiuo Pirkimu ir siekiama įsigyti medicinos priemonių bei priedų rinkinį su įrangos įsigijimu panaudos būdu, skirtą kraujo donorų tyrimui, o Santaros klinikų ir Kauno klinikų pagrindinė veikla yra teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kam atitinkamai reikalinga ir kitokias funkcijas užtikrinanti įranga.

3.5. Pirkimu siekiamos įsigyti priemonės naudojamos ištyrimui, atliekamam vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2014 m. spalio 13 d. Nr. V-1060 patvirtinta Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ištyrimo dėl infekcijų žymenų tvarkos aprašu (toliau – Tvarka). Tvarkos 12 punktas numato, kad „Jeigu serologinių atrankinių tyrimų rezultatai dėl HBsAg, anti HCV, ag/anti ŽIV neigiami, individualūs ėminiai ar ne didesni kaip 24 donorų kraujo kaupiniai, paimti iš donoro kraujo ar kraujo komponento surinkimo sistemos, turi būti tiriami molekuliniais tyrimais dėl ŽIV ribonukleino rūgšties (toliau – RNR), HCV RNR ir HBV dezoksiribonukleino rūgšties (toliau – DNR)“. Taigi šiuo atveju (i) dalis atsakovės perkamo tyrimo (Kombinuotas HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA atrankinis molekulinis tyrimas) yra privalomas atlikti pagal Tvarkos aprašą; (ii) dalis atsakovės perkamo tyrimo (Kombinuotas B19V DNA, HAV RNA atrankinis molekulinis tyrimas) rekomenduojamas atlikti Europos vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato; (iii) Donorinio kraujo ištyrimui gali būti taikomi tik tokie atrankiniai tyrimo metodai, kurie yra validuoti būtent donorinio kraujo ištyrimui, t. y. negali būti taikomi diagnostiniai tyrimų metodai, kurių rinka žymiai didesnė, todėl galima atitinkamai ir didesnė konkurencija.

3.6. Ieškovė klaidina teismą, netinkamai aiškindama atsakovės veiklos specifiką, netinkamai interpretuoja atsakovės Pirkimo sąlygose suformuluotus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, vertindamas juos kaip neproporcingus. Atitinkamai elgiasi nesąžiningai, nutylėdama jam nepalankias faktines aplinkybes, o kitas jų – interpretuodama sau patogia prasme, tokiu būdu tikslingai siekdama suklaidinti teismą.

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitinka Perkančiosios organizacijos poreikius, yra proporcingi, užtikrina viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą bei tiekėjų konkurenciją

3.7. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyvos 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulėje aiškiai nurodomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslai: „Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos pasirinkti tokius sutarties skyrimo kriterijus, kurie sudarytų joms galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.“ Taigi aiškiai nurodoma, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad Perkančioji organizacija, laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, įsigytų aukštos kokybės, jos poreikius geriausiai atitinkančias prekes, paslaugas ir darbus.

3.8. Tiekėjas akivaizdžiai netinkamai supranta ekonominio naudingumo vertinimo prasmę, nes Techninėje specifikacijoje Perkančioji organizacija numato būtinus kokybinius parametrus, kurių neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti (šiuo atveju, techninės specifikacijos reikalavimai net nėra ginčo objektas, nes techninės specifikacijos reikalavimus atitinka tiek Grifols, tiek Roche įranga). Tuo tarpu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sudaro galimybes tiekėjams pasiūlyti papildomus kokybinius parametrus, t. y. taip, kaip numato Direktyva, įsigyti aukštos kokybės kuo geriau Perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias prekes.

3.9. Atsakovės veikla yra griežtai reglamentuota ir būtent atsakovė yra atsakinga už kraujo surinkimą ir kraujo komponentų ruošimą. Atitinkamai, siekdama užtikrinti šią teisės aktuose nurodytą pareigą, Perkančioji organizacija ir suformulavo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus.

3.10. Šio Pirkimo atveju Perkančioji organizacija nustatė atitinkamus ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus, kuriais siekiama, kad:

3.10.1. Kraujo donorų kraujas būtų itin jautriu metodu ištirtas dėl sunkiai aptinkamo hepatito B viruso, tokiu būdu užkertant kelią virusu infekuoto kraujo perdavimui recipientams. Atitinkamai būtų išvengiama hepatito B sergamumo padidėjimo, tai, esant hospitalizavimo poreikiui, kainuotų papildomas gydymo išlaidas, kurias dengtų valstybė iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių.

3.10.2. Medicininės priemonės bei priedai būtų iš karto paruošti naudojimui, tokiu būdu anuliuojant taršos galimybę, tai galėtų nulemti netikslius kraujo donorų tyrimų rezultatus ir (arba) prailgintų ištyrimo laiką.

3.10.3. Būtų įsigyta įranga, kuri jau pirminio ištyrimo metu nustatytų konkretų infekcinį žymenį. Tai reiškia, kad užkrėstas donorų kraujas būtų nustatytas ir ištirtas dar greičiau bei tiksliau, tai atitinkamai taip pat mažina tikimybę virusu infekuoto kraujo perdavimui recipientams.

3.10.4. Atsakovo darbuotojams nereikėtų rizikuoti savo sveikata siekiant ištirti donorų kraują ir įsigytos įrangos kasdienei priežiūrai nereikėtų naudoti agresyvių chloro junginių, kurie dirgina akis, odą, suaktyvina alergijas reakcijas ir gali sukelti (ir, pagal atsakovo darbuotojų patirtį, sukelia) kitas pasekmes.

3.11. Šio Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata, tam tikrais atvejais, ir gyvybe (to pinigais objektyviai neįmanoma išmatuoti), pasirinktas proporcingas kainos ir kokybės santykis, nustatant ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus.

3.12. Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nenumato jokių apribojimų ar privalomų gairių balų pasiskirstymui. Priešingai, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) parengtame „Ekonominio naudingumo skaičiuoklėje pateiktų formulių aprašymai“ dokumente yra pateikta pavyzdžių, kai pirkimo objekto kokybei gali būti skiriama 50 balų ir tai nėra kažkas novatoriško ar labai reto, o galima pirkimo vykdytojo diskrecija pasirinkti labiausiai jos poreikius atitinkančią ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo metodiką.

3.13. Ieškovė dėsto niekuo nepagrįstus teiginius, nurodydama, jog, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovė vykdo panašaus pobūdžio sutartį, tai reiškia, kad, skelbdama Pirkimą, kiekvienam ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui skyrė atitinkamą finansinę reikšmę. Tačiau šis teiginys yra absoliučiai niekuo nepagrįstas ir neatitinkantis realybės, nes 2024 m. vykdyto viešojo pirkimo metu tiekėjo pasiūlyta kaina nebūtinai atitinka šių metų rinkos kainas ir Tiekėjas apskritai nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių argumentų ar įrodymų.

3.14. Patys tiekėjai pasirenka pirkimo strategiją, t. y. įsivertina ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir pasirenka kainos apskaičiavimo metodus. Taigi aplinkybė, kad Tiekėjas nenorėjo / negalėjo (nes Pirkime pasiūlymo taip ir nepateikė) pateikti pasiūlymo Pirkime, nereiškia konkurencijos apribojimo.

3.15. Pirkimo sąlygose nustatytus techninės specifikacijos reikalavimus atitiktų ir ieškovės siūloma Grifols įranga ir išimtinai ieškovės pasirinkimas buvo neteikti pasiūlymo Pirkime. Tuo tarpu proporcingi ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijai nustatyti siekiant užtikrinti teisės aktais reglamentuotas atsakovės funkcijas bei, atitinkamai, apsaugoti didžiausią vertybę – žmonių sveikatą bei gyvybę, užtikrinant, kad recipientams bus perduotas tik saugus kraujas ar jo dalys.

3.16. Kiekvienas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos nurodytas kriterijus yra pagrįstas ir proporcingas.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1).

3.17. Šį reikalavimą atsakovė suformulavo, siekdama užtikrinti, kad recipientams būtų perduotas tik saugus kraujas ar jo dalys. Ieškovės teiginys prieštarauja ekonominio naudingumo vertinimo tikslams. Tiekėjas nepagrįstai interpretuoja atsakovės tikslus, nurodydamas, kad „Perkančioji organizacija sąmoningai pasirinko vertinti tik Hepatito B jautrumą“ neva dėl siekio, kad laimėtų būtent Roche gamintojas. Tačiau, be subjektyvia nuomone paremtų kaltinimų, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Žinoma, kad atsakovė sąmoningai pasirinko ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tarp jų ir vertinti hepatito B jautrumą, nes tokį sprendimą nulėmė praktinė darbo patirtis, tarptautinė praktika bei tikslas užtikrinti saugaus kraujo perdavimą recipientams, o ne siekis dirbti būtent su konkretaus gamintojo įranga.

3.18. Ieškovė siekia įrodyti, kad ŽIV ir HCV (hepatitas C) yra labiau užkrečiamos ligos nei HBV (hepatitas B) ir sergamumas ŽIV bei HCV kasmet auga. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija neatlieka profilaktinių sveikatos patikrinimų, todėl orientuojasi į tuos infekcinių lygų žymenys, kurie praktikoje tarp kraujo donorų pasitaiko dažniausiai. 2015 m. atsakovė atliko rizikos vertinimą dėl infekcijų žymenų (hepatito B, hepatito C, ŽIV) paplitimo atsakovės donorų populiacijoje. Nustatyta, jog vertinant patvirtintų infekcijų žymenų paplitimo dažnį 100 000 donorų, infekcinių ligų žymenų paplitimo dažnis tarp pirminių donorų yra žymiai didesni. Atsižvelgiant į tai, jie priskirtini padidintos rizikos grupei. Po minimo vertinimo metu gautų išvadų, buvo parengtas Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymas dėl atrankinių molekulinių tyrimo atlikimo, jame nurodoma atrankinius molekulinius tyrimus dėl ŽIV RNR, HCV RNR, HBV DNR individualiame ėminyje (IDT) atlikti visiems pirmakarčiams donorams. Nusprendžiant dėl tyrimų jautrumo, svarbu įvertinti ir likutinę perdavimo riziką, t. y. riziką su donoro krauju perduoti slaptas ligų formas. Vadovaujantis 2024 m. atsakovės duomenimis, nustatyta likutinė hepatito B rizika pirmakarčių donorų populiacijoje: 288 dažnis 100 000 donacijų, hepatito C 96 dažnis 100 000 donacijų ir ŽIV 38 dažnis 100 000 donacijų. Tai patvirtina ir 2024 m. Kraujo donorų registro duomenys: HBV likutinė perdavimo rizika žymiai didesnė nei HCV ir ŽIV. Taip pat paminėtina, kad būtent atsakovės laboratorijoje, o ne ieškovės minimose Santaros ar Kauno klinikose HBV DNR (molekulinio tyrimo būdu), kuris leidžia tiksliai nustatyti hepatitą B, buvo nustatyti 5 atvejai. Donorų populiacijoje paplitęs HBV, t. y. tas infekcinis žymuo, dėl kurio nustatymo ir keliamas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T1. Donorų kraujyje laiku nenustačius hepatito B (HBV), jis su donoro krauju ar jo dalimis galėtų būti perduotas recipientams, t. y. asmenims, kuriems perpilamas donoro kraujas. Norint sumažinti hepatito B (HBV) likutinės rizikos perdavimą tarp sergančių slapta hepatito B forma, galima arba papildomai atlikti hepatito B tyrimus, arba naudoti labai jautrų atrankinį molekulinį hepatito B DNR tyrimo metodą, kurio aptikimo riba yra <10 IU/mL.

3.19. Ieškovė teigia, kad apsaugai nuo hepatito B (HBV) yra išrasta vakcina, o prieš ŽIV ir HCV vakcinos nėra, todėl Perkančioji organizacija turėtų skirti daugiau dėmesio kraujo donorų tikrinimui ŽIV ir HCV atžvilgiu ir naudoti ieškovės siūlomą įrangą Grifols. Tačiau mokslinėje literatūroje laikomasi bendros nuomonės, jog vakcinacija iki galo neapsaugo nuo užsikrėtimo hepatitu B. Be to, Lietuvoje HBV vakcina į vaikų skiepų kalendorių buvo įtraukta tik nuo 1998 m., todėl, vertinant pilnamečių asmenų, galinčių būti kraujo donorais, populiaciją, išlieka didelė grupė donorų, kurie nebuvo visuotinai vakcinuojami. Remiantis Higienos instituto pateiktais Kraujo donorų registro 2017 m. duomenimis, donorų, kurie pagal amžiaus grupę galėjo būti vakcinuoti HBV vakcina, santykinė dalis bendrame donorų skaičiuje sudaro tik 10–15 proc. Taip pat paminėtini ir atvejai, kai hepatitu B infekuotos nėščios moterys perduoda infekciją vaisiui, bei situacijos, kai asmenims po HBV vakcinos nesusiformuoja imuninis atsakas. Be to, hepatito B virusas išsiskiria iš ieškovės nurodomų ŽIV ir HCV virusų tuo, kad yra sunkiai aptinkamas ir, be visa ko, galima laboratoriškai slapta ligos forma, kai HBsAg neaptinkamas o nukleinorūgšties kiekis nuolat yra mažas, t. y. <10 IU/mL, dėl to būtina parinkti ypač aukšto jautrumo tyrimo metodus. Atsižvelgiant į visa tai, atsakovė Pirkimo sąlygose ir nustatė atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

3.20. Ieškovė nepagrįstai izoliuotai vertina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą oficialią statistiką apie sergamumą užkrečiamomis ligomis 2023 m., neatkreipdama dėmesio į kitas šios statistikos nustatymui aktualias aplinkybes. 2022 m. gegužės 5 d. Nr. V-915 įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo, pradėtos nemokamai tikrinti ieškovės nurodytos rizikos grupės. Tai reiškia, kad asmenys, gimę 1945–1994 m., gali nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C (HCV). Taigi gyventojas, atvykęs pas savo šeimos gydytoją kitais klausimais, gali profilaktiškai pasitikrinti ir dėl hepatito C (HCV). Manytina, kad ši paprasto ir nemokamo pasitikrinimo galimybė taip pat galėjo turėti įtakos HCV sergamumo statistikai. Remiantis Higienos instituto pateiktais duomenimis ir moksliniais straipsniais, tarp kraujo donorų nėra pastebimas hepatito C padidėjimas.

3.21. Ieškovė siekia įrodyti, kad ŽIV ir HCV tyrimai yra ne mažiau svarbūs nei HBV tyrimai. Tačiau nevertinama aplinkybė, kad tikimybė per kraujo donorą perduoti HBV kitam asmeniui išlieka didesnė dėl kelių priežasčių: 1) ŽIV ir HCV infekuoti asmenys nustatomi pasiruošimo donorystei etape. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, didžiausia HCV perdavimo rizika – intraveninių narkotikų vartojimas. Asmenys, siekiantys tapti donorais, turi užpildyti anketą, sudalyvauti gydytojo apžiūroje bei kraujo donorų atrankos procese, kuris leidžia indikuoti galimą užsikrėtimą ŽIV ar HCV. Tie asmenys, kurie patenka į rizikos grupes (pvz.: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės arba kitos elgsenos kyla rizika užsikrėsti infekcine liga ir kt.), nušalinami nuo donorystės; 2) HCV ir ŽIV viruso nustatymas yra paprastesnis ir efektyvesnis. HCV ir ŽIV-1 nukleinorūgšties replikacija greita (HCV viruso pasidvigubėjimas kas 10,8 valandų (0,45 dienos), ŽIV-1 viruso kas 20 valandų (0,83 dienos). HCV ir ŽIV-1 viruso koncentracija greitai auga per sąlyginai trumpą periodą (per 5 dienas pasiekia daugiau kaip 104 koncentraciją). Pabrėžtina, kad HBV yra išsiskiriantis iš kitų ŽIV ir HCV virusų tuo, kad nukleinorūgšties replikacija yra lėta, todėl nukleinorūgšties koncentracijos didėjimas kraujyje yra lėtas ir sunkiai aptinkamas. HBV nukleinorūgšties replikacija lėta (kas 2,6 dienos HBV, užima kelias savaites, kol pasiekia koncentraciją 103–105).

3.22. Ieškovė pakartotinai lygina atsakovės veiklą su Kauno ir Santarų klinikų veikla bei kvestionuoja atsakovės pasirinkimą atlikti hepatito B tyrimą kaupiniuose, o ne individualiuose tyrimuose. Atsakovė priėmė sprendimą testuoti donorų mėginius kaupiniuose, atsižvelgiant į tiriamų virusų paplitimą donorų populiacijoje. Remiantis 2015 m. atliktu rizikos vertinimu, nuspręsta atrankinius molekulinius tyrimus dėl ŽIV RNR, HCV RNR, HBV DNR individualiame ėminyje (IDT) atlikti visiems pirmakarčiams (asmenims, kurie pirmą kartą tiriasi dėl galimybės būti kraujo donorais) donorams. Atliekant 80 proc. donacijų ištyrimą kaupiniuose, o 20 proc. atliekant individualiuose ėminiuose, atsakovė gali per reikiamą laiko trukmę ištirti ir paruošti kraują bei jo komponentus, todėl ištyrimui kaupiniuose naudoja aukščiausio jautrumo ir specifiškumo tyrimus, kai apatinė aptikimo riba yra ?10 TV/mL.

3.23. Hepatito B nustatymas yra sudėtingesnis negu HCV ir ŽIV virusų, todėl, siekiant užtikrinti, kad hepatitas B nebus perduodamas recipientams, reikalinga atlikti „jautresnius tyrimus“. Būtent šių tyrimų atlikimo užtikrinimui atsakovė ir nustatė atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų T1. Pažymėtina, kad šių „jautresnių tyrimų“ atlikimo poreikis, be visa ko, paremtas optimalaus tyrimų atlikimo laiko praktika, atsakovei priimtinomis finansinėmis sąnaudomis ir Higienos instituto duomenimis, nurodančiais, jog dažniausiai tarp kraujo donorų vis tik nustatomas hepatitas B.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.2 (T2)

3.24. Atsakovė T2 reikalavimą nustatė, atlikusi išsamią lyginamąją analizę bei vadovaudamasi teisiniu reguliavimu. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES 1 priedo „Bendrieji saugos ir veiksmingumo reikalavimai“ 11.1. punktu, „medicinos priemonės ir jų gamybos procesai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų pašalinta arba kuo labiau sumažinta infekcijos rizika naudotojui ir, jei taikytina, kitiems asmenims. Projektas turi būti toks, kad, priemone būtų lengva ir saugu naudotis; būtų kuo labiau sumažintas bet koks mikrobų nuotėkis iš priemonės ir (arba) sąlytis su mikrobais naudojimo metu, o prireikus būtų išvengta priemonės užteršimo mikrobais naudojimo metu, o mėginių talpyklos atveju – mėginių užteršimo rizikos“. Atsakovė, siekdama įvertinti paruoštų / neparuoštų medicinos priemonių funkcionalumo skirtumus, atliko palyginamąją analizę (detalizuota atsiliepime).

3.25. Ieškovė teigia, kad, neva pagal 2020 m. gruodį paskelbtą tyrimą, Grifols įranga turėjo du kartus mažiau klaidingų (neteisingų) rezultatų palyginus su Roche įranga. Tačiau Tiekėja nurodo tik procentus, nepaaiškindama priežasčių, dėl ko buvo nustatyti negaliojantys tyrimai. Iš ieškovės kaip priedo pridėto dokumento turinio matyti, kad aptariamas tyrimas vyko Pietų Afrikos nacionalinėje kraujo tarnyboje, kai buvo naudojamas Ultrio / Ultrio Plus. Tyrime minima, kad palyginamasis tyrimas atliekamas su rutiniškai naudojamu Ultrio Plus assay. Taigi darytina prielaida, jog tyrimo rezultatus galėjo nulemti ir patirties naudojantis įranga trūkumas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės cituojamas tyrimas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas.

3.26. Tiekėja nepateikė pasiūlymo, jos pasiūlymas nebuvo vertinamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus, todėl absoliučiai nesuprantama, kuo remdamasi ieškovė daro prielaidą apie Perkančiosios organizacijos vertinimą, kokios situacijos būtų vertinamos kaip paruoštos naudoti priemonės ir priedai, o kokias situacijas vertintų kaip poreikį rankiniu būdu sumaišyti medžiagas.

3.27. Ieškinyje ieškovė vardija jos tiekiamos Grifols įrangos funkcionalumus, tačiau visa ši informacija nėra susijusi su bylos objektu. Ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T2 buvo nustatytas siekiant imtis maksimalių priemonių medicinos priemonių (reagentų, kalibratorių ir t.t.) užterštumą galinčių nulemti sąlygų mažinimui, o ne įsigyti kaip galima labiau automatizuotą sistemą (atsižvelgiant į tai, atsakovė išsamiai nepasisakė dėl šių ieškinio argumentų).

3.28. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, numatantis, kad medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui, nustatytas tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas – užtikrintas reagentų vienodumas, sumažinta reagentų užteršimo rizika ir būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos – tai yra paruošto reagento pagrindinė funkcija. Šiam funkcionalumui užtikrinti nėra kito alternatyvaus lygiaverčio sprendimo, todėl Pirkimo sąlygose numatytas atitinkamas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T2.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

3.29. Pirkimu siekiama įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų su įrangos įsigijimu panaudos būdu. Vieno mėginio tyrimas (t. y. medicinos priemonių bei priedų rinkinys) skirtas kombinuotam žmogaus imunodeficito viruso (HIV 1/2 RNA), hepatito C viruso (HCV RNA), hepatito B viruso (HBV DNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui ar kombinuotam parvoviruso B19 (B19V DNA), hepatito A viruso (HAV RNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui. Ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus (T3) pasirinktas siekiant užtikrinti, kad jau pirminio ištyrimo metu būtų gaunami šių konkrečių infekcinių žymenų rezultatai: 1) ŽIV (HIV) – ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų ir padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis ar tam tikromis vėžio rūšimis. Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV tyrimas, kuris vykdomas dviem etapais. Pirma – atliekamas atrankinis (laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas (ieškoma antikūnų prieš ŽIV arba ir ŽIV antigeno). Antra, jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis (laboratorinis), ŽIV diagnozę patvirtinantis tyrimas kitais tyrimo metodais, t. y. dažniausiai atliekamas imunobloto tyrimas (ŽIV antikūnų nustatymas, atliekant imunobloto reakciją); 2) hepatitas B (HBV DNA) – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Europoje kasmet hepatitu B užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Imlumas virusiniam hepatitui B yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi nepasiskiepiję nuo hepatito B asmenys gali užsikrėsti šiuo virusu; 3) hepatitas C (HCV RNA) – hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas gali būti ūmus ir lėtinis. Pastarasis yra pavojingas dėl savo komplikacijų: kepenų cirozės, kepenų vėžio ir kt. Norint įsitikinti, ar asmuo serga hepatitu C, reikia atlikti kraujo tyrimą, t. y. pirmiausia atlikti anti - HCV (antikūnų prieš hepatito C virusą) tyrimą. Esant teigiamam anti - HCV tyrimui, žmogus turi būti tiriamas toliau, nes reikia patvirtinti (ar atmesti), ar žmogus serga lėtiniu hepatitu C; 4) parvovirusas (B19V DNA) – pacientams, sergantiems lėtinėmis hematologinėmis ligomis, parvovirusas gali sukelti ūmų, mirtinai pavojingą hemoglobino kiekio serume sumažėjimą. Parvovirusas gali infekuoti ir vaisių, jei motina neturi antigenų prieš sukėlėją. Parvovirusas infekuoja vaisiaus kepenis, kadangi ankstyvose vaisiaus vystymosi stadijose kepenyse intensyviai vyksta eritrocitų gamyba. Virusas vaisių pasiekia per placentą, sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, išsivysto anemija, o tai nulemia vandenę ar netgi persileidimą, manoma, kad šis virusas prisideda prie vaisiaus širdies nepakankamumo. Užsikrėtus antrąjį trimestrą, yra didžiausia tikimybė išsivystyti vaisiaus vandenei – šis virusas sukelia iki penktadalio visų vaisiaus vandenės atvejų; 5) hepatitas A (HAV RNA) – ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV), kuris tam tikrais atvejais gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ar net mirtį. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais (tiriamas kraujas).

3.30. Visos infekcijos, kurių identifikavimui atliekamas tyrimas, yra sukeliančios rimtas pasekmes, o ankstesnis ir tikslesnis (kad ir pirminis) ištyrimas užtikrina tiek infekcijos suvaldymą, tiek savalaikį gydymą, o svarbiausia – kraujas, kuriame identifikuojami pastarųjų infekcijų žymenys, nėra naudojamas kraujo perpylimui ar kitoms procedūroms, t. y. apsisaugoma nuo užkrėsto kraujo paplitimo galimybių.

3.31. Ieškovė neįvertina jau anksčiau šiame atsiliepime aptartų atsakovės funkcijų ir kraujo donacijų skaičiaus, kai atsakovės per metus atlieka 76 898 donacijų. Atsižvelgiant į tokį didelį donacijų mastą, akivaizdu, jog atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku atlikti savo funkcijas, siekia išvengti nebūtinų (jeigu tą patį rezultatą galima gauti pirmojo tyrimo metu) pakartotinių tyrimų atlikimo. T3 ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijumi siekiama užtikrinti galimybę, kad, tiriant IDT/kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, ParvoB19 DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui. Donorai, kuriems atrankinis sudėtinis nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas teigiamas, bet diskriminatorinis tyrimas (Grifol tyrimas, kuris nustato konkretų infekcinį žymenį) nenustatė jokios infekcijos, sunku nustatyti / nuspręsti, ar tai klaidingai teigiamas tyrimo rezultatas, ar galimai laboratoriškai slaptos formos hepatitas B su svyruojančiais HBV DNA viruso kiekiais kraujyje.

3.32. Atsakovė, nustačiusi ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų, siekia užtikrinti kraujo / kraujo komponentų saugumą; tolimesnį donoro ištyrimą; laboratoriškai slaptos hepatito B formos aptikimą; slaptos hepatito B formos nešiotojų, t. y. kraujo donorų, identifikavimą. Įvertinus tai, kad hepatito B nešiotojo kraujo donoro perdavimas recipientui nulemtų padidėjusį hepatitu B sergančiųjų asmenų skaičių, atitinkamai papildomas valstybės skiriamas išlaidas tokių asmenų gydymui, manytina, nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus yra absoliučiai proporcingas siekiamiems tikslams.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4).

3.33. Akivaizdu, kad ACE valiklis kelia pavojų žmogaus sveikatai, o dirbant su šia priemone kasdien, rizika tik didėja. Atsakovė, dirbdamas su Roche įranga nuo 2015 m. nė karto nepasinaudojo prekės instrukcijoje nurodytu valikliu. Roche įrangos instrukcijoje nėra nurodyta būtinybė naudoti ieškovės aprašytą valiklį, o nurodoma alternatyva: „Įvykus išsiliejimui, nedelsdami dezinfekuokite šviežiai paruoštu 0,5 % natrio hipochlorito tirpalu distiliuotame arba dejonizuotame vandenyje (buitinį baliklį praskieskite santykiu 1:10) arba laikykitės tinkamų darbo vietos procedūrų.“ Taigi atsakovė visais atvejais, siekdama tinkamai naudotis įranga, gali pasirinkti savo tolimesnius veiksmus ir, siekdama užtikrinti patikimą bei sklandų įrangos veikimą, neprivalo naudoti jokių galbūt sveikatai pavojingų tirpalų, priešingai negu Grifols įrangos atveju.

3.34. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, numatantis, kad kasdienei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai), buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad standarto LST EN ISO 15189 „Medicinos laboratorijos. Kokybės ir kompetencijos reikalavimai“, kuriuo laboratorijos privalo vadovautis, nurodyta, kad laboratorijoje turi būti darbui skirta erdvė įrengta taip, kad būtų užtikrinta vartotojams teikiamų paslaugų kokybė, saugumas, veiksmingumas bei laboratorijos darbuotojų apsauga ir sauga bei Pasaulinės sveikatos organizacijos direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“, nurodo, kad visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika.

3.35. Kasdienei / mėnesinei įrangos priežiūrai naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) turėtų poveikį atsakovės darbuotojų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės darbuotojų sveikata yra ne mažiau svarbi nei donorų bei recipientų sveikatos būklė, atsakovė nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie ne tik garantuotų optimaliausią tyrimų kokybę, tačiau ir saugiausią tyrimų organizavimo procesą.

Ieškovė apskritai neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose numatytų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų

3.36. Pirkimo sąlygose nurodytus techninės specifikacijos reikalavimus atitinka ir ieškovės siūloma Grifols įranga, tačiau dėl subjektyvių priežasčių ieškovė, nusprendusi, kad negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, nusprendė Pirkime apskritai nedalyvauti. Pirkimo sąlygos neapribojo Tiekėjos galimybių dalyvauti Pirkime, ji pati pasirinko neteikti pasiūlymo, atitinkamai nėra vertinamas kaip Pirkimo dalyvis VPĮ prasme ir, akivaizdu, neturi suinteresuotumo sudaryti konkrečią sutartį. Ieškovei negali būti pripažintas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės sprendimus, nes ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai niekaip neapriboja ieškovės teisės pateikti pasiūlymą, dalyvauti Pirkime, o gal jį ir laimėti.

3.37. Ieškovė, teikdama ieškinį, neįrodinėja, kad turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, nes iš ieškinio visiškai nėra aišku, kokiu būdu Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai pažeidė ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažintu Pirkimo laimėtoju. Ieškovė galėjo dalyvauti Pirkime ir jo siūloma Grifols įranga būtų atitikusi Pirkimo techninėje specifikacijoje keliamus techninius reikalavimus, tačiau dėl subjektyvių priežasčių nusprendusi, kad negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, ieškovė pati nusprendė Pirkime apskritai nedalyvauti ir tokia ieškovės teisė negali ir neturi būti ginama.

II. Teismui pateiktų paruošiamųjų dokumentų esmė

3. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1).

4.1. Perkančioji organizacija atsiliepime net neginčija ir pripažįsta, jog šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinka tik Roche gamintojas, o tuo tarpu Grifols gaminama įranga minėto kriterijaus neatitinka. Tai reiškia, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus pažeidžia konkurenciją, tai reiškia, jog toks kriterijus yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Perkančioji organizacija nepateikė pagrindimo, kodėl buvo nustatyta būtent <10 IU/mL hepatito B (HBV) jautrumo (aptikimo riba) tiriant kaupinyje. Šis dydis nėra pagrįstas nei teisės aktais, nei jokiais kitais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Roche, tiek Grifols įranga tiriant donorų kraują individualiai (IDT) geba pasiekti dar geresnį jautrumą nei <10 IU/mL ir tokiu būdu efektyviai aptikti hepatitą B, Perkančiosios organizacijos nustatytas diskriminacinis reikalavimas dėl <10 IU/mL hepatito B (HBV) jautrumo (aptikimo riba) tiriant kaupinyje turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.2 (T2)

4.2. Tiek Roche, tiek Grifols įranga yra automatizuotai veikiančios. Nepaisant to, Perkančioji organizacija, puikiai suvokdama Grifols ir Roche įrangos veikimo skirtumus, sąmoningai nustatė tokį reikalavimą, kuris, nors ir neturi įtakos įrangos automatizavimui ar tyrimų atlikimo laikui bei kokybei, tačiau leidžia atitinkamą balų skaičių suteikti Roche įrangai, bet nesuteikti Grifols įrangai.

4.3. Jau Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad įranga turi pasiekti tam tikrą rezultatą (400 tyrimų) per tam tikrą laiką (7 valandas). Tai reiškia, kad ekonominio naudingumo kriterijus, ribojantis galimybę rankiniu būdu sumaišyti dvi (ar daugiau) medžiagas, yra perteklinis ir neproporcingas.

4.4. Perkančioji organizacija sąmoningai nustatė tokį ekonominio naudingumo kriterijų, kurį atitiktų tik Roche gamintojas, bet kurio neatitiktų Grifols gamintojas, bei tokiu būdu sąmoningai parengė konkurenciją pažeidžiančias Pirkimo sąlygas.

4.5. Perkančioji organizacija atsiliepime net neginčija ir pripažįsta, jog šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinka tik Roche gamintojas, o tuo tarpu Grifols gaminama įranga minėto kriterijaus neatitinka. Tai reiškia, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus pažeidžia konkurenciją, tai reiškia, jog toks kriterijus yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Vien Perkančiosios organizacijos teiginiai, jog jai yra labai „svarbus“ šis kriterijus ir jog šis kriterijus neva užtikrina labai aukštą tyrimų ,,kokybę“, nėra ir negali būti nei priežastis, nei pagrindas pažeisti konkurenciją.

4.6. Perkančioji organizacija sąmoningai parinko tokį ekonominio naudingumo kriterijų, kuris, nors ir neturi įtakos tyrimų patikimumui bei tikslumui, tačiau suteikia nepagrįstą pranašumą Roche įrangai ir nepagrįstai diskriminuoja Grifols įrangą. Nustačius, jog ekonominio naudingumo kriterijų atitinka tik Roche gamintojas, o tuo tarpu Grifols gaminama įranga minėto kriterijaus neatitinka, konstatuotinas konkurencijos užtikrinimo pažeidimas, dėl to Perkančiosios organizacijos pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus turėtų būti panaikintas.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

4.7. Nustatytas reikalavimas reiškia, kad jau pirmą kartą ištyrus skirtingų kraujo mėginių komplektą (kaupinį), turi būti aišku, kuris konkretus virusas (pvz., ŽIV, hepatitas B ar C ir kt.) buvo rastas. Tokiu būdu pagal nustatytą reikalavimą tyrimo nereikėtų kartoti antrą ar trečią kartą, kad suprastum, koks virusas aptiktas. Iš karto po pirmojo tyrimo jau yra aiškus konkretus rezultatas, koks būtent virusas aptiktas. Tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi, net ir pirminio tyrimo metu nustačius konkretų virusą, nebus nustatytas, kurio konkrečiai žmogaus (kraujo donoro) kraujas yra užkrėstas. Kitaip tariant, net jei pirminio kaupinio ištyrimo metu yra nustatomas konkretus virusas (pavyzdžiui, hepatitas B ar ŽIV), bet kuriuo atveju reikėtų tyrimą kartoti siekiant nustatyti, kurio konkrečiai kraujo donoro (žmogaus) kraujas yra infekuotas.

4.8. Bet kuriuo atveju pakartotiniai tyrimai privalės būti atliekami nepriklausomai nuo to, kokią įrangą (Roche ar Grifols) naudotų Perkančioji organizacija. Kadangi antrojo tyrimo išvengti bet kuriuo atveju neįmanoma, pirminio tyrimo metu gautas rezultatas, nurodantis konkretų infekcinį žymenį, praranda savo praktinę reikšmę. Toks reikalavimas nesuteikia jokio pranašumo nei tyrimo tikslumo, nei saugumo, nei laiko taupymo požiūriu, kadangi vis tiek reikės pakartoti tyrimus individualiai kiekvienam kaupinį sudarančiam donorui. Dėl to įranga, kuri pirminiu tyrimu tik nustato faktą, jog mėginių kaupinys yra užkrėstas (neįvardijant konkretaus viruso, kaip yra Grifols įrangos atveju), iš esmės yra lygiavertė, nes ir vienu, ir kitu atveju galutiniam rezultatui – konkretaus donoro ir jo užkrėtimo identifikavimui – reikia papildomo tyrimo.

4.9. Grifols įrangos metu jau po pirminio tyrimo paaiškėja, ar kaupinyje buvo aptiktas koks nors virusas (tačiau dar nėra aišku, koks konkrečiai virusas). Procleix Ultrio Elite tyrime nurodyta, kad „naudojamas ŽIV, HCV ir HBV aptikimui tuo pat metu, Procleix Ultrio Elite tyrimas diferencijuoja vidinės kontrolės ir kombinuotą ŽIV /HCV /HBV signalą, tačiau individualiai neišskiria ŽIV, HCV ir HBV signalo“. Tai reiškia, kad, esant aptiktam virusui, Grifols sistema apie tai praneš. Bet kuriuo atveju, tiek Roche, tiek Grifols įrangos naudojimo atveju gavus teigiamą kaupinio rezultatą, privaloma atlikti pakartotinį tyrimą individualiame mėginyje. Skirtumas tik tas, kad Grifols sistema pakartotinio tyrimo metu nustato tiek konkretų infekcinį žymenį, tiek teigiamą kaupinio mėginį, o Roche – tik teigiamą kaupinio mėginį. Bet kuriuo atveju reikalingas tyrimo kartojimas, todėl pirminio kaupinių tyrimo metu nustatytas infekcinis žymuo nesuteikia jokios pridėtinės vertės Perkančiajai organizacijai.

4.10. Perkančiosios organizacijos teiginys, jog šiuo reikalavimu išvengiama nebūtinų papildomų tyrimų, yra visiškai nepagrįstas, nes antrinis (papildomas) individualus tyrimas tampa būtinu abiem atvejais, kai tiriami kaupiniai. Abiejų tyrimų metodai – ir nustatantys konkretų virusą pirminio tyrimo metu, ir tik identifikuojantys faktą apie užkrėtimą – reikalauja pakartotinio ištyrimo individualiai kiekvienam kaupinio donorui.

4.11. Perkančiosios organizacijos pasirinktas kriterijus nelemia nei proceso sutrumpinimo, nei efektyvumo didinimo, nei tyrimų skaičiaus sumažinimo. Perkančiosios organizacijos argumentai yra klaidinantys, dėl to konstatuotina, jog Perkančioji organizacija neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo.

4.12. Perkančiosios organizacijos pasirinktas vertinimo kriterijus lemia tai, kad UAB „Diamedica“ yra diskriminuojama Pirkime, o pirmenybė yra suteikiama Roche gamintojui, tokiu būdu pažeidžiant tikslą užtikrinti konkurenciją.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

4.13. Perkančioji organizacija neįrodė, jog Grifols gamintojo įrangos priežiūrai naudojami buitinio pobūdžio valikliai (pvz., ACE valiklis) yra netinkamas. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ACE valiklis yra neva labai „pavojingas“, ir kad neva patys gamintojai rekomenduoja „nenaudoti“ šių priemonių. Tokie Perkančiosios organizacijos teiginiai tėra subjektyvūs išvedžiojimai. Visos tokios priemonės, laikantis ant jų pakuočių pateiktų gamintojo nurodymų, yra visiškai saugios naudoti.

4.14. Perkančiosios organizacijos pasirinktas reikalavimas, kad papildomi balai suteikiami tik įrangai, kuri nenaudoja konkrečios medžiagos (chloro junginius) ir kartu ignoruoja kitas galimai kenksmingas ar agresyvias medžiagas, naudingas tik Roche įrangai. Kaip matyti, Perkančioji organizacija visiškai ignoruoja (nekelia analogiškų reikalavimų) kitų agresyvių ar kenksmingų medžiagų atžvilgiu.

4.15. Akivaizdu, kad Perkančioji organizacija nesąžiningai proteguoja būtent Roche gamintojo įrangą ir įtvirtina sąlygas, diskriminuojančias UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo Grifols įrangą. Ginčijama Pirkimo sąlyga pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis) ir dirbtinai sumažina konkurenciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis), kadangi šį kriterijų atitinka tik Roche įranga, todėl ginčijamas ekonominio naudingumo kriterijus turėtų būti panaikintas.

4.16. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nepaneigė aplinkybės, jog pagal Perkančiosios organizacijos siekiamą įsigyti objektą tėra tik dvi pasaulinės kompanijos, kurios gamina priemones, tinkamas kraujo donorų tyrimams atlikti: Grifols ir Roche.

4.17. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį taip pat nepaneigė, jog tiek Grifols, tiek Roche gamintojai gamina aukščiausius standartus bei naujausias tendencijas atitinkančias medicinos prekes. Abu gamintojai yra visuotinai pasaulyje pripažįstami kaip aukščiausios klasės ir kokybės gamintojai.

4.18. Konstatuotina, kad bet kuriuo atveju ekonominio naudingumo kriterijai, kurie proteguoja vienus gamintojus (net neatsižvelgiant ir nevertinant galimų tiekėjų skaičiaus), yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

Perkančioji organizacija jau dešimt metų perka iš to paties tiekėjo

4.19. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nepaneigė ir netgi patvirtino aplinkybę, jog Perkančioji organizacija jau dešimt metų medicinos priemones, skirtas atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui, perka iš vieno ir to paties tiekėjo – UAB „Roche Lietuva“. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015 metais konkurse dalyvavo ir pasiūlymą pateikė UAB „Diamedica“ su Grifols įranga, tačiau konkursą pralaimėjo. Tačiau ši aplinkybė nepakeičia fakto kad jau dešimt metų Perkančioji organizacija paslaugas perka tik iš UAB „Roche Lietuva“. Minėta aplinkybė patvirtina, kad 2015 metai buvo paskutiniai metai, kai dar egzistavo konkurencija analogiškame viešajame pirkime. Visus kitus viešuosius pirkimus Perkančioji organizacija vykdė taip, kad juose galėtų laimėti (ne tik dalyvauti, bet būtent laimėti) UAB „Roche Lietuva“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiame Pirkime būtina užtikrinti konkurenciją ir panaikinti diskriminacines Pirkimo sąlygas.

Pagrindinės Lietuvos ligoninės kraujo surinkimui naudoja Grifols įrangą

4.20. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nepaneigė, o tik patvirtino, kad pagrindiniai Perkančiosios organizacijos surinkto kraujo naudotojai yra ligoninės.

4.21. Perkančioji organizacija, sąmoningai parinkdama ekonominio naudingumo kriterijus, naudingus tik Roche, sudaro situaciją, kad įsigis gerokai brangesnį produktą, nei galėtų. Akivaizdu, kad Roche atstovai, teikdami pasiūlymą ir žinodami, kad Grifols įranga neatitinka praktiškai nė vieno ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kokybinio kriterijaus, gali pasiūlyti gerokai didesnę kainą ir vis tiek laimėti Pirkimą.

4.22. Tiek Roche, tiek Grifols įranga yra lygiavertės viena kitos atžvilgiu ir abi yra aukšto lygio įrangos. Tačiau tai, kad Perkančioji organizacija paslėptu būdu bando įsigyti būtent Roche įrangą, nėra teisėta ir pagrįsta priežastis nustatyti konkurenciją ribojančias Pirkimo sąlygas. Ginčijamos Pirkimo sąlygos yra parengtos taip, kad Pirkimą laimėtų tas pats vienintelis tiekėjas, t. y. UAB „Roche Lietuva“. Tokios Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, pažeidžiančios konkurenciją ir turi būti panaikintos.

Perkančioji organizacija nepagrindė kriterijų lyginamojo svorio dydžių

4.23. Kokybiniai parametrai (sistemos techninės charakteristikos) yra suformuoti taip, kad juos atitinka tik UAB „Roche Lietuva“ siūlomas gaminys. Tai reiškia, kad net tuo atveju, jeigu UAB „Diamedica“ pasiūlytų gerokai mažesnę kainą, joks kitas tiekėjas, išskyrus UAB „Roche Lietuva“, neturi galimybių laimėti Pirkimo.

4.24. Analogiška Pirkimo sutartis yra sudaryta už 655 472,13 Eur su PVM kainą. Tai reiškia, kad lygiai tokią pačią ekonominę naudą (655 472,13 Eur) Perkančioji organizacija suteikė ekonominio naudingumo svorio kriterijams, kadangi kaina sudaro tik 50 proc. galutinio balo. Atsižvelgiant į tai, Perkančioji organizacija turi turėti tvirtą pagrindimą, kodėl tokį didelį svorį suteikė būtent ekonominio naudingumo kriterijams bei ar parinkti ekonominio naudingumo kriterijai iš tiesų yra verti 655 472,13 Eur kainos.

4.25. Tiekėjas pretenzijoje buvo nurodęs, kad net ir vertinant kiekvieną ekonominio naudingumo kriterijaus svorį vis tiek konstatuotina, kad yra suteikta neproporcingai didelė reikšmė kiekvienam kriterijaus svoriui. Perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenziją, nei atsiliepime į ieškinį minėtų argumentų apskritai nevertino ir juos ignoravo. Perkančioji organizacija nepagrindė kiekvieno ekonominio naudingumo kriterijaus svorio proporcingumą atitinkamo kriterijaus sukuriamai ekonominei naudai. Perkančioji organizacija nepateikė absoliučiai jokio pagrindimo, dėl kokių konkrečiai priežasčių nusprendė suteikti itin didelį svorį kiekvienam ekonominio naudingumo kriterijui, o bendrai paėmus – net 50 proc. Perkančiajai organizacijai nepateikus tokio pagrindimo laikytina, kad parinkti ekonominio naudingumo kriterijai bei jiems suteikti svoriai yra neteisėti (nepagrįsti).

4.26. Perkančioji organizacija privalėjo pagrįsti ekonominio naudingumo kriterijams nustatytus svorius ir atitinkamai pagrįsti, kokia yra parinktų kriterijų potenciali ekonominė nauda, tačiau to nepadarė. Ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai vien dėl neproporcingo kriterijams nustatyto svorio (nevertinant absoliučiai jokių kitų aplinkybių) turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 5 dalies bei suformuotos Lietuvos Respublikos teismų praktikos pagrindu.

Dėl kriterijų neatitikties konkurencijos užtikrinimo tikslui

4.27. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog Grifols įranga neatitinka ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų. Be to, Perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti neteisėtus ekonominio naudingumo kriterijus, atsiliepime į ieškinį bandė įrodyti, jog Grifols įranga yra kažkuo „blogesnė“ nei Roche įranga, tuo tik patvirtindama, jog ekonominio naudingumo kriterijai proteguoja Roche gamintoją. Konkurenciją turi užtikrinti ne tik Techninė specifikacija, bet ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai.

4.28. Ekonominio naudingumo kriterijai, kurie pažeidžia konkurenciją, yra neteisėti ir privalo būti panaikinti. Bet kokios pirkimo sąlygos, suteikiančios nepagrįstą pranašumą vienam iš tiekėjų (gamintojų), yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

4.29. Ieškovės teisės buvo pažeistos, kaip ir nurodyta ieškinyje, Pirkimo sąlygose nustatant diskriminacinius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kuriuos atitinka Roche įranga, bet neatitinka Grifols įranga. Ginčijamos Pirkimo sąlygos (ekonominio naudingumo kriterijai) bendrai sudaro 45 balus iš 100. Tai reiškia, kad teikėjas, siūlantis Grifols įrangą, neturi absoliučiai jokių galimybių laimėti pirkimo, kadangi jis neteks net 45 balų iš 100; o tuo tarpu Roche atstovas neabejotinai šiuos balus surinks.

4.30. Šiuo atveju ieškovės teises pažeidžia ne tai, kad ieškovė gali (ar negali) pateikti pasiūlymo pirkime, bet tai, jog ginčijami ekonominio naudingumo balai yra surašyti taip, kad juos surinktų tik tiekėjas, siūlantis Roche įrangą.

4.31. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog Grifais įranga neatitinka ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų. Be to, Perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti neteisėtus ekonominio naudingumo kriterijus, atsiliepime į ieškinį bandė įrodyti, jog Grifais įranga yra kažkuo „blogesnė“ nei Roche įranga, tuo tik patvirtindama, jog ekonominio naudingumo kriterijai proteguoja Roche gamintoją.

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tripliko pagrindu papildomai nurodė šias aplinkybes:

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

5.1. Pirkime numatyti ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijai atitinka Perkančiosios organizacijos poreikius, yra proporcingi ir reikalingi siekiant užtikrinti atsakovės pagrindinę funkciją – surinkti kraują ir jo komponentus ir užtikrinti kokybišką kraujo ir jo komponentų ištyrimą. Tuo tarpu mažesni nei numatyta Pirkime reikalavimai, tikėtina, keltų riziką surinkto ir perduodamo kraujo bei jo komponentų saugumui.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1)

5.2. Ieškovė ir toliau kvestionuoja ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus, netinkamai interpretuodama jų esmę bei tikslus: „Nustačius, jog ekonominio naudingumo kriterijų atitinka tik Roche gamintojas, o tuo tarpu Grifols gaminama įranga minėto kriterijaus neatitinka, konstatuotinas konkurencijos užtikrinimo pažeidimas, dėl ko Perkančiosios organizacijos pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus turėtų būti panaikintas.“

5.3. Ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus eil. Nr. 2.1 (T1) nustatytas remiantis atsiliepime gausiai cituojamais šaltiniais, o šių „jautresnių tyrimų: atlikimo poreikis, be visa ko, paremtas optimalaus tyrimų atlikimo laiko praktika, atsakovei priimtinomis finansinėmis sąnaudomis ir Higienos instituto duomenimis, nurodančiais, jog dažniausiai tarp kraujo donorų vis dėlto nustatomas hepatitas B.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.2 (T2)

5.4. Visi ieškovės teiginiai, susiję su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 pagrįstumu, turėtų būti vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

5.5. T3 ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijumi siekiama užtikrinti galimybę, kad tiriant IDT/kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, ParvoB19 DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui. Donorai, kuriems atrankinis sudėtinis nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas teigiamas, bet diskriminatorinis tyrimas (Grifol tyrimas, kuris nustato konkretų infekcinį žymenį) nenustatė jokios infekcijos, sunku nustatyti / nuspręsti, ar tai klaidingai teigiamas tyrimo rezultatas, ar galbūt laboratoriškai slaptos formos hepatitas B su svyruojančiais HBV DNA viruso kiekiais kraujyje.

5.6. Atsakovė aptariamų tyrimų metu tikrina donorų kraują dėl tokių infekcijų, kaip ŽIV, hepatitas B, hepatitas C, hepatitas A, parvovirusas, ir visos jos yra sukeliančios rimtas pasekmes, o ankstesnis ir tikslesnis (kad ir pirminis) ištyrimas užtikrina tiek infekcijos suvaldymą, tiek savalaikį gydymą, o svarbiausia – kraujas, kuriame identifikuojami pastarųjų infekcijų žymenys, nėra naudojamas kraujo perpylimui ar kitoms procedūroms, t. y. apsisaugoma nuo užkrėsto kraujo paplitimo galimybių. Tuo tarpu pakartotiniai tyrimai, kurių galima išvengti, paspartina atsakovės veiklą ir užtikrina, kad recipientai sulauks saugaus kraujo kaip įmanoma anksčiau, o ne po Pirkimo sąlygose numatyto 7 val. termino.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

5.7. Atsakovė atsiliepime niekur nenurodė, kad ACE valiklis yra labai „pavojingas“ ar kad gamintojai rekomenduoja „nenaudoti“ šių priemonių. Dublike ieškovė nurodo, kad neva „valikliai kaip ACE, Domestos, CIF gali sukelti pavojų sveikatai tik tokiu atveju, jeigu jie yra netinkamai naudojami (nesilaikoma instrukcijų)“. Pažymėtina tai, kad pardavėjai, naudojant ACE valiklį, rekomenduoja naudoti apsaugines pirštines ir naudoti akių ar veido apsaugos priemones, tačiau niekur nepateikia informacijos, jog minėtųjų priemonių naudojimas, priešingai, nei teigia ieškovė, minėtąsias priemones daro saugias naudoti. Dublike pati ieškovė bando klaidinti teismą perfrazuodamas, subjektyviai išvedžiodama ir neteisingai remdamasi atsiliepime pateikiamais duomenimis, tokiu būdu tik bandydama sukurti sau palankų faktų interpretavimą.

5.8. Atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą savo darbuotojų sveikatos lygį bei vadovaudamasi mokslu ir priimtais nacionalinis teisės aktais, pagrįstai sprendė vengti pavojų sveikatai galinčių sukelti valymo priemonių, savo sudėtyje turinčių chloro junginių, kasdienio naudojimo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose numatytų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų

5.9. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) pripažįstamas tik tiems ūkio subjektams, kurie gali įrodyti, kad turi ar turėjo suinteresuotumą sudaryti konkrečią sutartį ir kad būtent dėl skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų jiems buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika. Ieškovė ieškinyje niekaip neįrodė, kad nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai kokiu nors būdu ribojo jos galimybę pateikti pasiūlymą arba nėra susiję su Pirkimo objektu ir dėl to turėtų būti visiškai panaikinti. Nesant teisinio suinteresuotumo, ieškinys turi būti atmestas, o Byla nutraukta, nes teismo sprendimas neapgintų jokių ieškovės teisių.

5.10. Ieškovė neįrodinėja, kad turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, nes iš ieškinio visiškai nėra aišku, kokiu būdu Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai pažeidė ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažintu Pirkimo laimėtoja. Dar daugiau, ieškovė net nežinodama Perkančiosios organizacijos vertinimo dėl ieškovės siūlomos įrangos atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, savo iniciatyva priima sprendimus ir ima juos kvestionuoti, o galiausiai, teisme skundžia reikalavimus, kuriuos pats galbūt atitinka T3.

5.11. Atsakovė galėjo dalyvauti Pirkime ir jo siūloma Grifols įranga galbūt būtų atitikusi Pirkimo techninėje specifikacijoje keliamus techninius reikalavimus, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, nusprendęs, kad negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, ieškovė pats nusprendė Pirkime apskritai nedalyvauti ir tokia ieškovo teisė negali ir neturi būti ginama.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 11 637,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“. Atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“; „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ ir „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ pripažinimo neteisėtais.“ Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-689-618/2025 pasiūlė šalims per 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, papildomus rašytinius įrodymus ir pan. dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su alternatyvios sankcijos taikymu. Nustatė šalims 14 dienų terminą pateikti nuomonę dėl uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą į bylą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, ir nustatė jai 30 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos išvadai pateikti.

8. Atsakovė 2025 m. liepos 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė juos priimti į bylą bei proporcingai nepatenkintiems reikalavimams priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Rašytinius paaiškinimus grindžia šiais argumentais:

9.1. Vertinant skiriamos alternatyvios sankcijos pobūdį bei dydį, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes, apeliacinio teismo konstatuoto pažeidimo mažareikšmiškumą bei tai, kad nebuvo nei ieškovės pagrįsta, nei apeliacinio teismo konstatuota, jog ekonominio naudingumo kriterijus (T4) kokiu nors būdu sukliudė tiekėjui pateikti pasiūlymą ir konkuruoti Pirkime. Apeliacinis teismas tik konstatavo, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų dėl šio reikalavimo poreikio pagrįstumo.

Dėl Sutarties trukmės sutrumpinimo

9.2. Šios Sutarties atveju svarbu pastebėti, kad tam, jog atsakovė galėtų atlikti kraujo donorų tyrimus, turėjo atlikti pristatytos įrangos patikrinimus ir kitus paruošiamuosius veiksmus, tai vidutiniškai užtrunka apie 2 mėnesius.

9.3. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra du gamintojai, galintys pasiūlyti atsakovės poreikius atitinkančią įrangą, ginčų tikimybė ir ateities pirkimuose išlieka didelė. Taigi siekiant užtikrinti donorų kraujo tyrimų veiklos tęstinumą, Atsakovei reikia mažiausiai 5 mėnesių paruošiamųjų veiksmų atlikimui (viešojo pirkimo procedūroms bei įrangos paruošimui).

9.4. Atsakovė vykdo gyvybiškai svarbią veiklą – užtikrina saugaus kraujo tiekimo procesą Lietuvoje, o be šia Sutartimi įsigyjamų prekių bei įrangos Perkančioji organizacija negalės atlikti savo funkcijų.

9.5. Atsakovei laiku neįsigijus reikiamų priemonių ir įrangos, objektyviai nebūtų įmanoma atlikti kraujo donorų patikros, tai lemtų kritinį kraujo tiekimo sutrikimą Lietuvos gydymo įstaigoms. Sudaryta situacija sąlygotų ne tik kraujo stygių, bet ir realų pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei, kadangi neištirtas ir laiku nepristatytas kraujas sutrikdytų gyvybiškai svarbių procedūrų atlikimą.

9.6. Sutarties 5.5 p. numatyta, jog atsakovė su laimėtoju atsiskaito vieną kartą per mėnesį už praeitą mėnesį atsakovės sunaudotas priemones pagal atliktų tyrimų skaičių. Akivaizdu, jog sutrumpinus Sutarties vykdymo laikotarpį, būtent laimėtojas patirtų galimus nuostolius. Tuo tarpu teismo skiriama alternatyvi sankcija turėtų būti orientuota į atsakovę, o ne laimėtoją. Manytina, kad alternatyvi sankcija, kai sutrumpinamas Sutarties terminas, nėra proporcinga ir pagrįsta.

9.7. Vertintina, kad, pritaikius alternatyvią sankciją ir sutrumpinus Sutarties vykdymo terminą, pasekmės kiltų ne tik Perkančiajai organizacijai, tačiau ir laimėtojas patirtų atitinkamų nuostolių, kas, vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, prieštarautų alternatyvios sankcijos skyrimo tikslams. Jeigu būtų nuspręsta sutrumpinti Sutarties vykdymo terminą, būtina atsižvelgti į tai, kad naujo viešojo pirkimo įvykdymui, Sutarties sudarymui, įrangos pristatymui, jos įdiegimui ir kvalifikavimui atsakovei bus reikalingi mažiausiai 5 pasiruošimui skirti mėnesiai.

Dėl baudos paskyrimo

9.8. Šios Sutarties atveju baudos dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo 1 692 500 Eur sumos be PVM ir maksimalus baudos dydis neturėtų būti didesnis nei 169 250 Eur. Tačiau, atsakovės vertinimu, šio ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo skirti Perkančiajai organizacijai maksimalų baudos dydį.

9.9. Ieškovė niekaip nepagrindė ir apeliacinis teismas nekonstatavo, kad būtent ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 (dėl kurio nepagrįstumo apeliacinis teismas iš dalies ir tenkino ieškovės ieškinį) nulėmė, jog ieškovas negalėjo dalyvauti Pirkime. Priešingai, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo vertinimo metodikos esmę ir prasmę, akivaizdu, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai niekaip negali apriboti tiekėjų galimybės dalyvauti konkrečiame pirkime, nes tai nėra privalomi techniniai reikalavimai, o papildomi kokybiniai reikalavimai, už kuriuos tiekėjai gauna papildomus ekonominio naudingumo vertinimo balus.

9.10. Sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio būtina įvertinti apeliacinio teismo konstatuoto pažeidimo reikšmę Pirkimo eigai, t. y. tai, jog nėra duomenų, kad šis reikalavimas kokiu nors būdu nulėmė Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičių. Apeliacinis teismas tiesiog nurodė, kad atsakovė pakankamai nepagrindė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T4 reikalavimo pagrįstumo, tačiau nenurodė, kokia ir ar iš viso buvo padaryta žala konkurencijai.

9.11. Manytina, kad veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus atitiktų ir minimalaus dydžio alternatyvi sankcija – bauda, kurios dydis neturėtų viršyti 0,5 proc.

9. Ieškovė 2025 m. liepos 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė teismui nusprendus taikyti baudą kaip alternatyvią sankciją, į bylą neįtraukti uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi tokiu atveju nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai nusprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ teisių ir pareigų; atsakovei taikyti alternatyvią sankciją – baudą, sudarančią ne mažiau kaip 5 procentus nuo pirkimo sutarties vertės. Rašytinius paaiškinimus grindžia šiais argumentais:

Dėl sutarties vykdymo termino sutrumpinimo

10.1. Nagrinėjamuoju atveju vertintina, kad alternatyvi sankcija kaip pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimas visiškai nepasiektų savo tikslų.

10.2. Sutrumpinus Pirkimo sutarties terminą nebus pasiektas alternatyvios sankcijos veiksmingumo ir atgrasomumo tikslas. Sutrumpinus Pirkimo sutartį iki, pvz., 12 mėnesių, Perkančioji organizacija nepatirs neigiamų pasekmių – Perkančioji organizacija tokiu atveju turės tik įvykdyti naujas analogiško Pirkimo objekto procedūras anksčiau nei planuota.

10.3. Pirkimo sutarties sutrumpinimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių Perkančiajai organizacijai ir Pirkimo sutarties vykdymo atžvilgiu. Sutrumpinus Pirkimo sutarties terminą Perkančioji organizacija nepajustų jokio pokyčio savo veikloje ir dėl Pirkimo sutarties sutrumpinimo Perkančioji organizacija neturėtų atlikti papildomų veiksmų, pvz., grąžinti prekių ar atlyginti nuostolius tiekėjui ir pan.

10.4. Pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas – būtų neefektyvi ir neatitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų: veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo. Tokia sankcija neturėtų jokio realaus poveikio Perkančiajai organizacijai, nes šios veiklai, susijusiai su pirkimų organizavimu ir vykdymu, ji nesukurtų jokių neigiamų pasekmių ar poveikio – priešingai, suteiktų galimybę Perkančiajai organizacijai vykdyti analogiško objekto pirkimą anksčiau nei planuota. Tokia situacija lemtų, kad Perkančioji organizacija, padariusi pažeidimą (nustačiusi neteisėtas ir konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas), iš esmės liktų be jokių neigiamų pasekmių, t. y. dėl savo neteisėtų veiksmų nesulauktų absoliučiai jokių neigiamų poveikio priemonių.

Dėl baudos skyrimo

10.5. Šiuo atveju vienintelė tinkama alternatyvi sankcija Perkančiajai organizacijai būtų proporcinga piniginė bauda, kuri kitaip nei sutarties termino trumpinimas, priklausomai nuo baudos dydžio galėtų turėti realų poveikį ir prevencinį tikslą, skatindama Perkančiąją organizaciją ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

10.6. Šiuo atveju sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio turėtų būti įvertinta, kad Perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus – Perkančioji organizacija, nustatydama neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė konkurencijos užtikrinimo tikslą.

10.7. Tokiu būdu buvo padarytas paties pagrindinio viešųjų pirkimų reguliavimo tikslo užtikrinti konkurenciją pažeidimas.

10.8. Perkančiajai organizacijai padarius konkurencijos pažeidimą, buvo sudarytos galimybės Pirkime sėkmingai dalyvauti vieninteliam gamintojui. Konstatuotina, kad dėl Perkančiosios organizacijos pažeidimo efektyvi konkurencija Pirkime buvo iš esmės eliminuota, todėl šioje byloje neturėtų būti skiriama mažesnė alternatyvi sankcija (bauda) nei įstatyme nurodytų maksimalaus ir minimalaus dydžių baudos vidurkis – 5 proc.

10.9. Šiuo atveju nėra jokių Perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti mažesnę nei 5 proc. baudą. Be to, mažesnės nei 5 proc. dydžio baudos skyrimas nepasiektų savo tikslo – būti pakankamai atgrasančia ir veiksminga sankcija, sulaikančia Perkančiąją organizaciją nuo panašių pažeidimų ateityje.

10.10. Pažymėtina, kad tokio dydžio bauda būtų pakankamai atgrasanti ir veiksminga, o mažesnio dydžio bauda nesukurtų neigiamo poveikio Perkančiajai organizacijai bei nepasiektų savo tikslo.

10.11. Jeigu teismas nuspręstų taikyti baudą kaip alternatyvią sankciją, UAB „Roche Lietuva“ neturėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi toks teisminis procesas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepaveiks UAB „Roche Lietuva“ teisių ir pareigų.

10. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsta į bylą įtraukti UAB „Roche Lietuva“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nustatant terminą atsiliepimui dėl alternatyvios sankcijos taikymo.

11. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateikė išvadą dėl bylos dalies dėl alternatyvios sankcijos taikymo. Nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais, jog taikomos alternatyvios sankcijos turi atitikti VPĮ 106 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tarnyba, vykdydama jai pavestas VPĮ numatytas funkcijas, neturi pakankamai praktikos, kad galėtų kompetentingai pasisakyti dėl alternatyvios sankcijos parinkimo ir (ar) dydžio klausimų šioje byloje.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Roche Lietuva“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė neskirti alternatyvios sankcijos – Pirkimo sutarties termino sutrumpinimo, o dėl numatytos alternatyvios sankcijos taikymo, įskaitant baudos dydžio, spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pritartina ieškovės pozicijai, kad Sutarties termino sutrumpinimas kaip alternatyvi sankcija visiškai nepasiektų savo tikslų, būtų neefektyvi ir neatitiktų VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatytų tikslų. Taip pat pritartina ir Perkančiosios organizacijos pozicijai, kad sutrumpinus Sutarties terminą tokios sankcijos poveikis labiau nei pačią Perkančiąją organizaciją paveiktų Pirkimo laimėtoją Roche, kuri neturėtų būti baudžiama dėl tik po Sutarties sudarymo paaiškėjusių Pirkimo pažeidimų.

13.2. Pirkimo Sutarties sutrumpinimas sukeltų dideles neigiamas finansines pasekmes Roche, kuri sąžiningai dalyvavo Pirkime ir teikė pasiūlymą, taip pat ir sudarė Sutartį nežinodama apie vykstantį teisminį ginčą bei negalėdama numatyti, kad Sutarties terminas galėtų būti sutrumpintas.

13.3. Jeigu Sutarties terminas būtų sutrumpintas, Roche patirtų finansinį nuostolį, nes neatsipirktų ir nebūtų kompensuotos ruošiantis vykdyti Sutartį atliktos investicijos. Į anksčiau aptartą nuostolių skaičiavimą šiuo atveju net neįtraukiamos negautos pajamos (apie 47 000 Eur per mėnesį), kurias dalyvaudama Pirkime ir sudariusi Sutartį Roche taip pat turėjo teisėtą lūkestį gauti.

13.4. Sprendžiant dėl alternatyvios sankcijos taikymo yra būtina atsižvelgti ir į Roche kaip sąžiningo Pirkimo laimėtojo interesus ir nesudaryti situacijos, kuri susiklostytų sutrumpinus Sutarties terminą, kad būtent Roche būtų labiausiai paveikta šalimi dėl tokios pritaikytos sankcijos.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos e2-689-618/2025 nagrinėjimą, iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-193-378/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ir atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-344-450/2025.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje konstatavo, kad: „bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams keliamus reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Teismai pirmiausia turėjo įvertinti ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu šios sąlygos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar jos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui, taip pat įvertinti ginčijamų kokybės kriterijų ir jiems suteikiamų lyginamųjų svorių, atsižvelgiant į šių kriterijų išsamumą (detalumą), proporcingumą (ar tokiu būdu nėra privilegijuojami tam tikri tiekėjai). Šioje byloje teismai tokio vertinimo tinkamai neatliko, nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant šį ginčo klausimą, vertinimo (žr. šios nutarties 65–66 punktus). Be to, bylą nagrinėję teismai, atskirai vertindami kiekvieno iš ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą, taip pat iš esmės nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo ginčijami kriterijai T2 ir T3 kaip neproporcingi, nesuteikiantys pridėtinės vertės Pirkimo objektui (žr. šios nutarties 73, 75 punktus). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą kriterijų T4 neteisėtu, kaip minėta, viena vertus, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimo, taip pat nemotyvavo, kodėl atsakovės pateikta mokslinių straipsnių ir kita informacija yra vertinama kaip nepakankama. Kita vertus, teismai nepasisakė ir dėl ieškovės argumentų bei įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kriterijaus T4 neteisėtumas. Dėl nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų ginčas galėjo būti neteisingai išspręstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. atsakovė ir UAB „Roche Lietuva“ sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. 8-56. Kaip nurodyta šios nutarties 86 punkte, teismai šioje byloje neatliko tinkamo ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitikties VPĮ įtvirtintam imperatyvui vertinimo ir tai turėtų būti padaryta nagrinėjant bylą iš naujo. Nurodytų kriterijų neįvertinimas kaip visumos VPĮ įtvirtintų imperatyvų kontekste reiškia esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio buvo netinkamai atskleista bylos esmė. Jeigu atlikus tokį vertinimą būtų nustatytos nutarties 86 punkte nurodytos aplinkybės, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymo klausimas, o tai galėtų būti susiję su kitos Pirkimo sutarties šalies (Pirkimo laimėtojo) teisėmis ir pareigomis, todėl šis asmuo turėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).“

16. Klaipėdos apygardos teisme perduotai iš naujo nagrinėti bylai suteiktas Nr. e2-933-618/2025, civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis paskirta nagrinėti teisėjai Larisai Šimanskienei.

17. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-689-618/2025 nagrinėjimas atnaujintas, nuspręsta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl civilinių bylų Nr. e2-689-618/2025 ir Nr. e2-933-618/2025 sujungimo.

18. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuspręsta sujungti civilines bylas į vieną, civilinę bylą Nr. e2-933-618/2025 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-689-618/2025, paliekant bylos numerį e2-689-618/2025, teisminio proceso numerį 2-55-3-00178-2025-0. Sujungtą civilinę bylą Nr. e2-689-618/2025 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Larisai Šimanskienei.

19. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuspręsta pasiūlyti šalims iki 2026 m. sausio 9 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, papildomus rašytinius įrodymus ir pan. dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų aplinkybių.

20. Ieškovė 2026 m. sausio 12 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį patenkinti visa apimtimi. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais argumentais:

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų vertinimo kaip visumos

21.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 nurodė, kad pirmiausia ekonominio naudingumo kriterijai turi būti įvertinami kaip visuma. Todėl pirmiausia šioje byloje turėtų būti įvertinta, ar ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijai kaip grupė (visuma) nepažeidžia konkurencijos užtikrinimo tikslo bei lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.

21.2. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo nustatytą aplinkybę, kad „visame pasaulyje yra tik du gamintojai (Grifols ir Roche), galintys pasiūlyti Perkančiosios organizacijos perkamą prekę“. Taip pat į tai, kad byloje ieškovė nuosekliai įrodinėjo, jog tik vieno gamintojo (Roche) įranga atitinka ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijus (T1-T4). Šios aplinkybės nepaneigė nei Perkančioji organizacija, nei bylą nagrinėję teismai.

21.3. Minėti kriterijai (T1-T4) sudaro net 45 proc. viso galutinio pasiūlymui skiriamo balo. Šių aplinkybių visuma lemia vienareikšmę išvadą, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (T1–T4), vertinami kaip visuma, eliminuoja vieną iš dviejų pasaulinių gamintojų (Grifols) iš konkurencijos, palikdami Pirkime tik vieną realų dalyvį (Roche). Tokia situacija savaime paneigia konkurencijos buvimą, nes konkurencija tarp vieno subjekto neegzistuoja, t. y. yra eliminuota.

21.4. Nagrinėjamuoju atveju Perkančioji organizacija ne sukūrė, bet eliminavo konkurenciją. Perkančioji organizacija sumodeliavo situaciją taip, kad net 45 viso galutinio balo surinktų Roche siūlomas gaminys (produktas), ir nepaliko galimybės antrajam pasauliniam konkurentui Grifols konkuruoti (sėkmingai varžytis dėl galimybės sudaryti Pirkimo sutartį, o ne vien formaliai teikti pasiūlymą). Nurodytos aplinkybės reiškia, kad net ir gamintojo Grifols atstovei ieškovei pasiūlius ekonomiškai palankesnę kainą, jis objektyviai negali realiai konkuruoti dėl pirkimo laimėjimo. Tai paneigia pačią ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo instituto esmę.

21.5. Ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai turi būti pripažinti neteisėtais ne tik atskirose dalyse, bet visa apimtimi, kadangi jų visuma, dėl kurios net 45 proc. galutinio balo surinks tik Roche siūlomas gaminys (produkcija), neteisėtai ir nepagrįstai eliminuoja konkurenciją Pirkime.

Dėl kriterijų svorio proporcingumo palyginti su realia ekonomine nauda

21.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 taip pat nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijai turi būti įvertinami pagal kriterijų proporcingumą realiai ekonominei naudai. Nurodyta kasacinio teismo praktika reiškia, kad kiekvienas ekonominio naudingumo kriterijus turi būti įvertintas atsižvelgiant į tai, ar svoris, suteiktas ekonominio naudingumo kriterijui, nėra neproporcingas suteikiamai realiai ekonominei naudai.

21.7. Nurodyta kasacinio teismo praktika reiškia, kad kiekvienas ekonominio naudingumo kriterijus turi būti įvertintas atsižvelgiant į tai, ar svoris, suteiktas ekonominio naudingumo kriterijui, nėra neproporcingas suteikiamai realiai ekonominei naudai.

21.8. Įvertinus Pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamojo svorio dydžius, Pirkimo sąlygose nustatyti kokybinių kriterijų svoriai yra neproporcingai dideli. Ekonominė analizė parodė, kad kiekvieno atskiro ekonominio naudingumo kriterijaus balo svoris ekonomine verte sudaro maždaug po pusę milijono eurų, t. y. 409 585 – 614 377,50 Eur. Perkančioji organizacija neįrodė (ir net nebandė įrodinėti, t. y. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų), kad kiekvienas kriterijus atskirai galėtų būti vertas maždaug po pusę milijono eurų pinigų sumos, todėl Pirkimo sąlygos, kuriomis yra įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai (T1-T4), turėtų būti panaikintos vien dėl šios priežasties.

Dėl konkurencijos eliminavimo praktinių pasekmių

21.9. Perkančiosios organizacijos pirkimų seka patvirtina sistemišką ir nuoseklią praktiką nuo 2018 metų formuoti pirkimo sąlygas taip, kad realią galimybę laimėti turėtų tik UAB „Roche Lietuva“. Po 2015 m. pirkimo, kuriame buvo reikalaujama naujos įrangos ir egzistavo reali konkurencija, vėlesniuose pirkimuose buvo nuosekliai atsisakyta bet kokių naujumo ar gamybos metų reikalavimų, sudarant išskirtines sąlygas Roche naudoti tą pačią anksčiau patiektą įrangą, kai kiti tiekėjai objektyviai priversti siūlyti naują. Ši praktika eliminavo konkurenciją, sudarė diskriminacines dalyvavimo sąlygas ir lėmė kainų augimą. Tai patvirtina, kad ginčijamas Pirkimas yra pritaikytas konkrečiam tiekėjui – UAB „Roche Lietuva“, todėl konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos turi būti panaikintos kaip pažeidžiančios lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus.

Dėl ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1)

21.10. Perkančioji organizacija sąmoningai pasirinko vertinti tik hepatito B jautrumą, kur pranašumą turi Roche gamintojas, ir sąmoningai nevertina kitų tyrimų jautrumo, kur pranašumą turi Grifols. HCV ir HIV 1 infekcijų aptikimo ribos su Grifols rinkiniu yra žymiai geresnės, tačiau Perkančioji organizacija į tai neatsižvelgė, taip akivaizdžiai atskleisdama, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parinkti taip, kad proteguotų Roche įrangą.

21.11. Tokiu būdu Perkančioji organizacija sąmoningai ekonominio naudingumo kriterijus nustatė tokius, kad Pirkimą laimėtų tik Roche gamintojas.

21.12. Perkančioji organizacija sąmoningai sumodeliavo situaciją, pagal kurią buvo pasirinkta tokia hepatito B aptikimo riba, kurią atitiko Roche įranga, bet neatitiko Grifols įranga. Tokiu būdu ginčijama pirkimo sąlyga (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1) turėjo būti pripažinta neteisėta ir panaikinta.

Dėl ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.2 (T2)

21.13. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, jog ieškovė pateikė objektyvius įrodymus, pagrindžiančius, jog nuo T2 kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas, bei jog T2 kriterijus nekuria jokios papildomos objektyvios vertės ir pats savaime nepagerina tyrimų kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad T2 kriterijus nesuteikia jokios objektyvios pridėtinės vertės, vien šiuo pagrindu minėtas kriterijus turėjo būti pripažintas neteisėtu. Nustačius, jog T2 kriterijus nesuteikia pridėtinės vertės, darytina išvada, kad šis kriterijus neatitinka kasacinio teismo reikalavimų dėl kokybinių reikalavimų nustatymo, todėl vien šiuo pagrindu turėjo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

21.14. Ginčijamas T2 kriterijus vertintinas kaip neteisėtai ribojantis konkurenciją, pažeidžiantis proporcingumo principą ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką. Ginčijamas T2 kriterijus nesukuria jokios objektyvios pridėtinės vertės tyrimų kokybei ar pacientų saugumui. Kriterijus T2 nepagrįstai suteikia pranašumą Roche įrangai, nors pasauliniai tyrimai rodo, kad būtent Grifols įranga demonstruoja geresnius ir tikslesnius kraujo tyrimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija byloje neįrodė jokio realaus pavojaus tyrimų užteršimui, T2 kriterijus privalo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas kaip nepagrįstai diskriminuojantis ir pažeidžiantis konkurencijos užtikrinimo tikslą.

Dėl ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

21.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą būtina įvertinti aplinkybę, kad abiejų įrangų atžvilgiu pirminio tyrimo nepakaks tam, kad būtų nustatyta, kurio konkrečiai donoro ir (arba) kuris konkrečiai virusas buvo rastas.

21.16. Kriterijus T3 neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo bei kasacinio teismo nustatytų reikalavimų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijams, nes kriterijus T3 nėra objektyviai pateisinamas, nepagrįstai suteikia pranašumą konkrečiam gamintojui (Roche) ir dirbtinai riboja potencialių tiekėjų (Grifols) konkurenciją. Vadovaujantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, toks kriterijus pripažintinas neteisėtu, o ši Pirkimo sąlygų dalis – naikintina kaip pažeidžianti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

21.17. Kadangi antrojo tyrimo išvengti bet kuriuo atveju neįmanoma, pirminio tyrimo metu gautas rezultatas, nurodantis konkretų infekcinį žymenį, praranda savo praktinę reikšmę. Todėl kriterijus T3 nesuteikia jokio pranašumo nei tyrimo tikslumo, nei saugumo, nei laiko taupymo požiūriu, kadangi vis tiek reikės pakartoti tyrimus individualiai kiekvienam kaupinį sudarančiam donorui.

21.18. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 pateiktais išaiškinimais, ekonominio naudingumo kriterijus T3 pripažintinas neteisėtu, nes šis kriterijus nesukuria Perkančiajai organizacijai objektyvios pridėtinės vertės ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad naudojant bet kurio gamintojo įrangą (Roche ar Grifols) pirminio tyrimo rezultatas nėra pakankamas galutiniam sprendimui priimti, nes abiem atvejais privaloma atlikti pakartotinį tyrimą siekiant identifikuoti konkretų infekuotą donorą. Tai reiškia, kad kriterijaus T3 reikalavimas jau pirminiame etape nustatyti viruso tipą nelemia nei tyrimų apimties sumažėjimo, nei didesnio infekcijų kontrolės efektyvumo. Kadangi kriterijus T3 faktiškai pritaikytas tik vienam gamintojui (Roche) ir nesukuria pridėtinės vertės Pirkimo objektui, šis kriterijus pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo bei skaidrumo principus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir negali būti laikomas teisėtu kokybiniu vertinimo kriterijumi.

Dėl ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

21.19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje įpareigojo teismą nustatyti, ar Grifols įrangai prižiūrėti naudojami apie dešimt kartų švelnesni valikliai, t. y. turintys tik 0,5 proc. chloro junginių, nei buityje įprastai naudojami produktai gali būti laikomi pavojingais žmonių sveikatai, jeigu jais naudojamasi laikantis instrukcijų. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus darytina išvada, kad jeigu byloje Perkančioji organizacija neįrodys, jog apie dešimt kartų švelnesni valikliai, t. y. turintys tik 0,5 proc. chloro junginių, nei buityje įprastai naudojami produktai daro žalą darbuotojų sveikatai net ir produktą naudojant pagal instrukcijas, kriterijus T4 turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstai ribojantis konkurenciją.

21.20. Nagrinėjamuoju atveju Perkančioji organizacija bylai nepateikė įrodymų, jog valikliai, t. y. turintys tik 0,5 proc. chloro junginių, švelnesni nei buityje įprastai naudojami produktai, daro žalą darbuotojų sveikatai net ir produktą naudojant pagal instrukcijas.

21.21. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T4 yra neteisėtas. Perkančioji organizacija neįrodė, jog valikliai, turintys chloro junginių, naudojami pagal gamintojo instrukcijas, kelia bet kokią realią grėsmę darbuotojų sveikatai, nors tokia įrodinėjimo pareiga jai tiesiogiai tenka. Priešingai, byloje nustatyta, kad Grifols įrangai naudojami itin švelnūs (0,5 proc.) chloro pagrindo valikliai yra daug kartų silpnesni nei įprasti buitiniai produktai, kurie teisėtai ir masiškai naudojami kasdienėje praktikoje, taip pat nei dezinfekcinės priemonės, kurių naudojimą tam tikrais atvejais imperatyviai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Todėl T4 kriterijus neturi objektyvaus, moksliškai ar teisiškai pagrįsto ryšio su darbuotojų sveikatos apsauga, yra akivaizdžiai neproporcingas, dirbtinai riboja konkurenciją ir faktiškai pritaikytas vieno gamintojo įrangai.

21. Atsakovė 2026 m. sausio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė šiuos paaiškinimus priimti į bylą bei proporcingai nepatenkintiems reikalavimams priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais argumentais:

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1)

22.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, jog tik nustačius aptikimo ribą ?10 TV / mL galima efektyviai atlikti tyrimus ir nustatyti hepatito B virusą kraujyje. Taigi vertinama, jog šis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra būtinas, siekiant užtikrinti kokybišką įrangos veikimą ir patikimą tyrimo rezultatą.

22.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis kriterijus dėl savo svarbos ir tikslų netgi galėtų būti nustatomas ir techninėje specifikacijoje: „<...> kad toks parametras turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams.“ (žr. Nutarties 70 p.). Tačiau atsakovė, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, atitinkamą kriterijų įtvirtino kaip neprivalomą, tačiau Perkančiajai svarbų kokybinį parametrą.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.2 (T2)

22.3. Atsakovė, tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad nėra suprantama, kodėl ieškovė yra įsitikinusi, jog neatitinka šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šį kriterijų kvestionuoja, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat teikė išsamius paaiškinimus bei pagrindimą, kodėl šis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus kuria kokybinę vertę.

22.4. Ieškovė nepateikė pasiūlymo, todėl atsakovė nevertino ieškovės siūlomos įrangos atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams. Tačiau, nuosekliai vertinant Pirkimo sąlygų reikalavimus ir ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nėra suprantama, kurį iš šių veiksmų jis vertina kaip neatitinkantį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus (T2).

22.5. Ginčo tarp šalių dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus (T2) nėra ir negali būti, nes ieškovė akivaizdžiai neturi teisinio suinteresuotumo skųsti aptariamą kriterijų. Ieškovė pasiūlymo nėra pateikusi, tačiau nuosekliai vertinant procesiniuose dokumentuose pateiktą informaciją, vertintina, kad ieškovės tiekiama įranga galbūt atitinka ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (T2). Tuo tarpu Tiekėjo siekis apskųsti kaip galima daugiau ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (įskaitant ir tuos, pagal kuriuos galbūt gautų ekonominio naudingumo balus), tik įrodo ieškovės siekį pateisinti savo sprendimą nedalyvauti Pirkime ir suklaidinti teismą, nurodant, jog dėl šio sprendimo atsakinga išimtinai atsakovė ir jos suformuluotos Pirkimo sąlygos.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

22.6. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nevertina faktinių aplinkybių ir pasisako tik dėl teisės aiškinimo klausimų, pažymėtina, jog šio ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus proporcingumas turėtų būti vertinamas susietai su faktu apie atsakovės vykdomą didelį kraujo donacijų skaičiaus tyrimą. Tuo tarpu esminis įrangos skirtumas, kurį nulemia ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T3, yra tai, kada ir kokiomis sąnaudomis molekulinių tyrimų sistemos leidžia gauti galutinį rezultatą, o aplinkybė, kad tam tikrais atvejais bus reikalingi papildomi tyrimai, neleidžia Roche ir Grifols įrangos šiuo aspektu vertinti vienodai.

22.7. Greitesnis informacijos apie galimą infekciją gavimas reiškia, kad kraujo komponentai ištiriami greičiau ir sumažėja rizika, kad dalis kraujo komponentų nebus panaudota dėl pasibaigusio galiojimo terminų, tai itin svarbu tokiems kraujo komponentams kaip trombocitai, kurių galiojimo laikas yra tik 5 dienos.

22.8. Tiekėjas labai lengvabūdiškai vertina Perkančiosios organizacijos poreikius per kuo trumpesnį terminą atlikti kuo tikslesnius tyrimus ir perduoti reikalingas kraujo atsargas gydymo įstaigoms, teigdamas, kad iš esmės nėra skirtumo, kiek kartų ir kokius tyrimus reikės kartoti, jeigu galutinis rezultatas bus toks pats.

22.9. Atsižvelgiant į tokį didelį donacijų mastą, akivaizdu, jog atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku atlikti savo funkcijas, siekia išvengti nebūtinų (jeigu tą patį rezultatą galima gauti pirmojo tyrimo metu) pakartotinių tyrimų atlikimo. Kitaip tariant, siekiama kokybiškesnio rezultato, kokia ir yra ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų esmė – įsigyti kokybiškesnę įrangą.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

22.10. Grifols įrangos priežiūrai reikalingas kasdienis valiklis, kurio sudėtyje yra cheminių medžiagų. Tuo tarpu Roche įrangos valymui tokių cheminių medžiagų nereikia, išskyrus potencialios taršos atveju. Kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, potenciali tarša šiame kontekste suprantama kaip „žmogaus kilmės medžiagų išsiliejimas“, tai, akivaizdu, nėra kasdienis įvykis.

22.11. Roche įranga yra visiškai automatizuota molekulinių tyrimų sistema, kurios gamintojo techninėje dokumentacijoje ir įrangos eksploatacijos instrukcijose natrio hipochloritas nėra numatytas kaip įrangos priežiūros ar dezinfekcijos priemonė. Įrangos valymas ir priežiūra atliekami naudojant gamintojo patvirtintas priemones, pvz., 70 proc. spiritą. Natrio hipochloritas, kaip jau minėta, gali būti naudojamas tik esat biologiniam užterštumui.

22.12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei išanalizavus natrio hipochlorito (kurio yra ieškovės siūlomos įrangos priežiūrai rekomenduojamame valiklyje ACE) saugos duomenų lapą „Priedas Nr. 1. SDL Natrio hipochloritas“, pažymėtina, kad 7 skirsnyje „Tvarkymas ir sandėliavimas“ 7.1 punkte aiškiai nurodyta, jog natrio hipochloritą leidžiama naudoti tik gerai vėdinamose patalpose arba patalpose, kuriose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. To paties skirsnio 7.2 punkte nurodyta, kad ši medžiaga turi būti laikoma gamintojo pakuotėje patalpose su ištraukiamąja ventiliacija. Atsakovė neturi patalpų, kuriose būtų įrengta priverstinė ištraukiamoji ventiliacija, todėl natrio hipochlorito naudojimas ir laikymas šiose patalpose neatitinka saugos duomenų lape nustatytų reikalavimų.

22.13. Atsakovės molekulinių tyrimų laboratorija – vientisa laboratorijos patalpa, skirta prieanaliziniams, analitiniams ir postanaliziniams darbams. Patalpoje užtikrinamos bendros higienos ir saugos sąlygos, leidžiančios saugiai atlikti laboratorinius tyrimus. Kadangi medicinos priemonių ir įrangos gamintojas nenurodo specifinių aplinkos sąlygų, laikomasi bendrųjų laboratorijos standartų: i) pakankamas apšvietimas ir vėdinimas; ii) paviršių ir darbo vietų galimybė valyti ir dezinfekuoti; iii) tinkama atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema; iv) prieiga prie rankų plovimo ir apsaugos priemonių; v) patalpos erdvė išdėstyta taip, kad būtų užtikrintas sklandus darbo procesas nuo mėginių priėmimo iki analizės rezultatų pateikimo.

22.14. Jeigu atsakovė būtų siekusi apriboti tiekėjų konkurenciją Pirkime, Techninėje specifikacijoje būtų suformulavęs privalomą reikalavimą, kad kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nebūtų naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai). Tačiau Perkančioji organizacija siekė užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir šį reikalavimą, kuris kaip matyti iš anksčiau pateiktų argumentų ir įrodymų, yra būtinas, atsižvelgiant į atsakovės patalpas, kuriose būtų naudojama įranga ir atliekami tyrimai. Taigi atsakovė Pirkimo sąlygose atitinkamai numatė galimybę tiekėjams siūlyti savo įrangą ir, esant poreikiui, pritaikyti patalpas siekiant užtikrinti tinkamą ir saugų įrangos eksploatavimą. Tačiau, kaip pagrįsta anksčiau, Tiekėjas nė karto, dalyvaudamas Pirkime, šia galimybe nepasinaudojo, tiesiog tendencingai skundžia Atsakovo paskelbtas Pirkimo sąlygas.

Dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir jos parinkimo kriterijų

22.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad, jeigu atlikus vertinimą, būtų nustatytos Nutarties 86 punkte nurodytos aplinkybės, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymo klausimas.

22.16. Įvykdžius Pirkimą, dėl kurio ir kilo ginčas, sudarytos Sutarties objektas yra sudėtinis: vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingų medicinos priemonių bei priedų rinkiniai, skirti kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu (toliau – Įranga).

22.17. Šiuo metu Įranga yra pristatyta, patikrinta, paruošta eksploatacijai ir naudojama atliekant kraujo donorų tyrimus ir vykdomi tyrimai, užsakomi reagentai, atliekama techninė Įrangos priežiūra ir teikiamos konsultavimo paslaugos.

22.18. Teismui nusprendus, vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išsaugoti Sutartį, teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nuspręs dėl alternatyvios sankcijos taikymo: i) sutarties trukmės sutrumpinimo; ii) dėl baudos atsakovei skyrimo, kuri gali būti ne didesnė negu 10 procentų Sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai).

22.19. Alternatyvios sankcijos skyrimas galėtų būti svarstomas tik tokiu atveju, jeigu teismas nuspręs, kad Pirkimo sąlygos pažeidė VPĮ reikalavimus ir neužtikrino tiekėjų konkurencijos, nors atsakovė laikosi pozicijos, kad visi nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijai proporcingi ir atitinka VPĮ reikalavimus.

22.20. Pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai parinkti atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, siekį užtikrinti viešąjį interesą – sveikatos apsaugą bei griežtai laikantis VPĮ ir Lietuvos teismų praktikoje formuluojamų reikalavimų. Jeigu teismas nuspręstų, jog turi būti sprendžiamas klausimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia arba VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymo, būtina atsižvelgti į būtinybę užtikrinti nepertraukiamą Sutartimi įsigytų paslaugų teikimą, Pirkimo objekto specifiką, Sutarties sudarymui reikalingą trukmę bei alternatyvių sankcijų taikymo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

22. Nustatyta, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras paskelbė viešąjį pirkimą „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“, pirkimo Nr. 721552.

23. 2025 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei (Perkančiajai organizacijai) pretenziją, kuria prašė panaikinti Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje nustatytus kriterijus: T1, T2, T3, T4. 2025 m. vasario 3 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

24. Ieškovė UAB „Diamedica“ 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės VšĮ Nacionalinio kraujo centro (toliau – ir Perkančioji organizacija) paskelbto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ (toliau – ir Pirkimas) specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1-T4.

25. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 11 637,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

28. Atsakovė tiesiogiai nekvestionuoja ieškovės teisinio suinteresuotumo, tačiau, be kita ko, akcentuoja, jog ieškovė dėl subjektyvių priežasčių pati nusprendė nedalyvauti Pirkime, manydama, jog, esant ginčijamiems Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijams, negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, todėl jos teisė negali ir neturi būti ginama. Ieškovė su minėtais atsakovės argumentais nesutiko, nurodė, kad jos teisės buvo pažeistos dėl Pirkimo sąlygose nustatytų diskriminacinių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuriuos atitinka Roche įranga, bet neatitinka Grifols įranga.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

30. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovės UAB „Diamedica“ pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba įvairia laboratorine ir kita medicinos, farmacijos ir biotechnologijų pramonės įranga, priemonėmis, reagentais bei visos siūlomos įrangos techninis aptarnavimas, priežiūra, remontas, servisas, įdiegimas, integracija, įrangos kvalifikavimo paslaugos, gydymo įstaigų specialistų mokymai. Teismas, įvertinęs pirmiau minėtus šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų lyginamojo svorio teisėtumas. Taigi ieškovė pagrįstai galėtų tikėtis, jog jai sėkmingo proceso atveju ateityje vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jai konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimo sąlygose įtvirtintais vertinimo kriterijais ir jų lyginamuoju svoriu.

Dėl perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų lyginamojo svorio

31. VPĮ 55 straipsnyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo ir palyginimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti taikydama vieną iš trijų pasiūlymų vertinimo kriterijų (būdų), kurie yra: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudos (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) kaina (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje vertinamas atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokiam ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdui, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodė, jog VPĮ 55 straipsnio 5 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl veiksmingos konkurencijos užtikrinimo atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tiesiogiai įgyvendinama VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji konkurencijos užtikrinimo pareiga – planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalyje (46 punktas).

33. Įrodinėjimo prasme pažymėtina ir tai, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimo pažeidimui nustatyti svarbesnė reikšmė turi būti teikiama ne aplinkybei dėl tiekėjo, t. y. konkurento, ginčijančio pirkimo sąlygas, siūlomos įrangos neatitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, o aplinkybei dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pritaikymo išimtinai vienam tiekėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis, 65 punktas).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje (86 punktas) konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams keliamus reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Teismai pirmiausia turėjo įvertinti ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu šios sąlygos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar jos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui, taip pat įvertinti ginčijamų kokybės kriterijų ir jiems suteikiamų lyginamųjų svorių, atsižvelgiant į šių kriterijų išsamumą (detalumą), proporcingumą (ar tokiu būdu nėra privilegijuojami tam tikri tiekėjai).

35. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės paskelbto viešojo pirkimo „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ (pirkimo Nr. 721552) Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje nustatytus kriterijus dviem pagrindais: pirma, kad Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ kokybiniams parametrams yra skiriama net 50 proc. galutinio balo ir kokybiniai parametrai (sistemos techninės charakteristikos) yra suformuoti taip, kad juos atitinka tik UAB „Roche Lietuva“ siūlomas gaminys; antra, kad specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1, T2, T3, T4 yra nepagrįsti, pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją.

37. Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija (nagrinėjamu atveju atsakovė) turi teisę pasirinkti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti teikiami pasiūlymai, ir nustatyti kiekvieno iš pasirinktų kriterijų lyginamąjį svorį, VPĮ nenumato jokių apribojimų ar privalomų gairių balų pasiskirstymui. Ginčo Pirkime tiekėjai gali konkuruoti siūlydami mažesnę kainą ir (arba) įrangos kokybinį pranašumą. Ieškovė, ginčydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, iš esmės siekia, kad juos atitiktų visi rinkos dalyviai ir tiekėjai konkuruotų tik dėl kainos. Atsakovės teigimu, toks ieškovės siekis iš esmės prieštarauja ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų esmei.

38. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog visame pasaulyje yra tik du gamintojai (Grifols ir Roche), galintys pasiūlyti Perkančiosios organizacijos perkamą prekę, ir abiejų gamintojų įranga atitinka esminius techninius reikalavimus (Pirkimo sąlygose įtvirtintą techninę specifikaciją). Ieškovės ginčijami kriterijai sudaro 45 proc. viso galutinio skiriamo balo (Kaina sudaro 50 proc. galutinio balo; kriterijui T1 yra suteikta 15 balų; kriterijui T2 –10 balų; kriterijui T3 – 10 balų; kriterijui T4 – 10 balų; kriterijui T5 – 5 balai). Ieškovė nurodė ir kitokių duomenų byloje nėra, kad jos teikiama Grifols įranga neatitinka 4 iš 5 Pirkimo sąlygose nustatytų kokybės pranašumų (T1–T4), kurie, minėta, sudaro 45 proc. viso galutinio skiriamo balo. Trečiojo asmens tiekiama Roche įranga, priešingai, atitinka visus reikalavimus. Teismo posėdžio metu, šalių darbuotojams teikiant paaiškinimus ir atsakant į klausimus, paaiškėjo, jog tiek ieškovei ir trečiajam asmeniui, tiek perkančiajai organizacijai puikiai žinomos abiejų gamintojų tiekiamos įrangos ir, be kita ko, pirkimo objekto techninės charakteristikos. Perkančioji organizacija, žinodama abiejų gamintojų tiekiamo pirkimo objekto esminius skirtumus ir Pirkimo sąlygose nustatydama kokybės kriterijus, jiems suteikdama reikšmingus balus (nuo 10 iki 15 kiekvienam) sukūrė trečiajam asmeniui, siūlančiam Roche produktą, galimybę surinkti 45 proc. viso galutinio balo. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad, esant tokiems Pirkimo sąlygų reikalavimams, antrajam pasauliniam konkurentui Grifols nebuvo realios galimybės konkuruoti, t. y. sėkmingai varžytis dėl galimybės sudaryti Pirkimo sutartį.

39. Sprendžiant klausimą, ar, kaip teigia ieškovė, Pirkime neproporcingai didelis svoris yra suteikiamas kokybiniams parametrams palyginti su kaina, yra aktuali atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. kovo 13 d. sudaryta Viešojo pirkimo sutartis Nr. 8-56. Pradinės sutarties vertė ir sutarties kaina, kai taikoma fiksuota įkainio kainodara, sudaro 2 047 925,00 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad kaina sudaro tik 50 proc. galutinio balo, sutiktina su ieškove, jog ji turėjo pasiūlyti ne daugiau kaip 204 587 Eur su PVM kainą, nei pasiūlė trečiasis asmuo (t. y. apie dešimt kartų mažesnę kainą) tam, kad laimėtų Pirkimą.

40. Ieškovė, be kita ko, pateiktais skaičiavimais įrodinėjo kiekvieną ekonominio naudingumo kriterijaus svorį: (i) kainai Pirkime yra suteikta 50 balų, o kriterijui T1 – 15 balų. Tai reiškia, kad T1 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 2 047 925,00 / 50 * 15 = 614 377,50 Eur; (ii) kainai Pirkime yra suteikta 50 balų, o kriterijui T2 – 10 balų. Tai reiškia, kad T2 kriterijaus ekonominė vertė yra esmės yra 2 047 925,00 / 50 * 10 = 409 585 Eur; (iii) kainai Pirkime yra suteikta 50 balų, o kriterijui T3 – 10 balų. Tai reiškia, kad T3 kriterijaus ekonominė vertė yra esmės yra 2 047 925,00 / 50 * 10 = 409 585 Eur; (iv) kainai Pirkime yra suteikta 50 balų, o kriterijui T4 – 10 balų. Tai reiškia, kad T3 kriterijaus ekonominė vertė iš esmės yra 2 047 925,00 / 50 * 10 = 409 585 Eur.

41. Kaip matyti, šiais skaičiavimais, kurių atsakovė neginčijo, kiekvieno atskiro ekonominio naudingumo kriterijaus balo svoris ekonomine verte sudaro maždaug po pusę milijono eurų (409 585 Eur – 614 377,50 Eur), tai suponuoja išvadą, jog perkančioji organizacija ginčo Pirkime suteikė neproporcingai didelę reikšmę kiekvienam kriterijaus svoriui ir atskirai kiekvienam kriterijui. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog anksčiau pateiktais skaičiavimais įrodyta, kad, jeigu kuris nors tiekėjas neatitiktų kurio nors vieno (tik vieno) ekonominio naudingumo kriterijaus balo, šis tiekėjas turėtų siūlyti bent puse milijono eurų mažesnę kainą kiekvieno atskiro ekonominio naudingumo balo atžvilgiu tam, kad tokio tiekėjo pasiūlymas išlaikytų konkurencingumą palyginti su kitu tiekėju, kurio produktas atitinka vieną ar kitą ekonominio naudingumo kriterijų.

42. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad VPĮ nenumato jokių apribojimų ar privalomų gairių balų pasiskirstymui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) parengtose 2021 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse nurodyta, kad viena iš svarbiausių užduočių, kurią būtina išspręsti prieš pradedant pirkimą, yra nustatyti tinkamus kriterijų vertinimo lyginamuosius svorius (kai kurių formulių atveju - kitus koeficientus ar kitas reikšmes). Praktikoje matomos 90/10, 80/20, 60/40 ir panašios (kainos / kokybės) proporcijos dažnai nustatomos iš įpročio ar tiesiog nusikopijavus iš kito pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentų. Niekur nėra nustatyta, kad šie svoriai turi būti „apvalūs“ skaičiai. Atsižvelgiant į pasiūlymų vertinimo kriterijus bei pirkimo vykdytojo pasiryžimą už juos mokėti daugiau, kokybei gali būti skirtas ir 5, 2 ar net 0,5 (pusės) balo lyginamasis svoris.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustatė 50/50 kainos / kokybės proporciją, ieškovės ginčijamiems kriterijams skyrė nuo 10 iki 15 balų (kriterijui T1 yra suteikta 15 balų; kriterijui T2 – 10 balų; kriterijui T3 – 10 balų; kriterijui T4 – 10 balų) ir tik kriterijui T5 skyrė 5 balus. Pastebėtina, kad pagal savo esmę kriterijai T2 (Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas), T3 (Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui) ir T5 (Galimybė visus tyrimus (HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, B19V DNA ir HAV RNA) atlikti vieno sistemos paleidimo metu) yra panašūs, tačiau kriterijams T2 ir T3 perkančioji organizacija kažkodėl suteikė dvigubai didesnį svorį.

Minėta, Tarnyba parengtose gairėse perkančiosios organizacijos rekomenduoja kokybei skirti 5, 2 ar net 0,5 (pusės) balo lyginamuosius svorius. Ginčo pirkime atsakovė tik vienam kriterijui skyrė 5 balus, kitiems 10–15 balų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodymų, pagrindžiančių kokybės kriterijų ekonominę reikšmę, realią pridėtinę vertę ir proporcingumą, nepateikė.

43. Minėta, kad kiekviena ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (sprendimo 36 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijai pažeidžia konkurenciją, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, iš esmės pritaikyti vienam gamintojui, todėl atsakovė, atsikirsdama, jog ginčo pasiūlymų vertinimo kriterijai nediskriminuoja ir nesudaro sąlygų nesąžiningai konkurencijai, užtikrina galimybę tiekėjams efektyviai konkuruoti tarpusavyje, privalėjo tai įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius jų nustatymą.

44. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad jos nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai apibūdina realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę, dėl to suteikia realią pridėtinę vertę (plačiąja prasme yra susieti su Pirkimo objektu), kad jiems suteikti balai (vertė) yra proporcingi, neįrodė nė vieno kriterijaus ekonominės reikšmės, pateikė tik bendro pobūdžio argumentus apie vykdomą veiklą ir jos pobūdį.

45. Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirkimo objektą apskritai galėjo pasiūlyti tik du gamintojai (Roche ir Grifols), perkančioji organizacija ekonominio naudingumo kriterijus (T1–T4), kurių kiekvieno atskiro kriterijaus balo svoris ekonomine verte sudaro nuo 409 585 Eur iki 614 377,50 Eur, suformulavo ir suteikė jiems neproporcingą svorį (45 proc. vertinamojo balo) taip, kad ginčo Pirkimo sąlygų visumą atitinka tik vienas tiekėjas (Roche). Vadinasi, nustatytų reikalavimų grupė, t. y. Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai (T1–T4) in corpore (kaip visuma), lemia, jog pasiūlymą ginčo Pirkime realiai galėjo pateikti tik vienas konkretus tiekėjas – UAB „Roche Lietuva“. Teismas, įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes, mano, jog ginčo Pirkimo sąlygų nustatytų naudingumo kriterijų visuma pažeidė tiekėjų sąžiningą konkurenciją (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis) ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

46. Konstatavus, kad Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų (T1–T4) visuma, juos taikant kartu, diskriminuoja tiekėjus dėl pritaikymo išimtinai vienam tiekėjui – UAB „Roche Lietuva“, sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus kriterijus neteisėtais, teismas taip pat atliks ir atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų kokybės kriterijų teisėtumo vertinimą, atsižvelgdamas į kasacinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties 70, 73, 75, 81, 85 ir 87 punktuose pateiktus išaiškinimus.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.1 (T1)

47. Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.1 eil. nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus – Tyrimo metodas – užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV/mL. (T1).

48. Ieškovė teigia, kad Techninėje specifikacijoje yra nustatyti pakankami reikalavimai aptikimo ribai, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti papildomas (didesnes) aptikimo ribas ekonominio naudingumo kriterijuose; minėtas kriterijus dirbtinai mažina konkurenciją, nes šį reikalavimą atitinka tik Roche: įranga Roche įrangos kaupinio HBV DNA (hepatito B) aptikimo riba yra 8,4 TV/ml, o Grifols įrangos atveju 17,2 TV/ml); jeigu perkančioji organizacija būtų siekusi iš tiesų skaidrių pirkimo procedūrų bei įsigyti kokybišką įrangą, ji būtų nustačiusi objektyvias sąlygas visiems tyrimams (o ne vienam atrinktam hepatitui B), ir palyginusi gamintojų gaminamos įrangos jautrumą visų tyrimų (o ne tik hepatito B) atžvilgiu; tiek Grifols, tiek Roche įrangos yra lygiavertės – vienų tyrimų atveju vieno gamintojo įranga jautresnė, o kitų tyrimų atveju – kito gamintojo įranga yra jautresnė.

49. Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutinka, teigia, kad Techninėje specifikacijoje Perkančioji organizacija numato būtinus kokybinius parametrus, kurių neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti (kaip jau nurodyta anksčiau sprendime, techninės specifikacijos reikalavimai nėra ginčo objektas, nes techninės specifikacijos reikalavimus atitinka tiek Grifols, tiek Roche įranga). Tuo tarpu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sudaro galimybes tiekėjams pasiūlyti papildomus kokybinius parametrus. Pažymėjo, jog, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis kriterijus dėl savo svarbos ir tikslų netgi galėtų būti nustatomas ir techninėje specifikacijoje.

50. Ieškovė ir atsakovė bylai pateikė mokslinius straipsnius, įvairiausius tyrimus, kurie pagrindžia jų dėstomus argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotos atstovės negalėjo paaiškinti, kodėl Pirkimo sąlygose nusprendė nustatyti būtent <10 IU/mL aptikimo ribą tiriant kaupinyje, taip pat nepagrindė, kodėl pasirinko vertinti tik hepatito B jautrumą, apsiribojo bendro pobūdžio argumentais apie dažniausiai tarp kraujo donorų pasitaikiusius infekcinių ligų žymenis.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje dėl kriterijaus „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“ teisėtumo nurodė, kad toks parametras turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams (70 punktas).

52. Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog atsakovės nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, kurį, be kita ko, (i) atitinka tik vieno gamintojo priemonės; (ii) kurio proporcingumo perkančiosios organizacijos poreikiams atsakovė tinkamai nepagrindė; (iii) kuriam perkančioji organizacija, be kita ko, skyrė didžiausią svorį (15 balų), pagal jam suteiktas būtinas savybes atitinka privalomus techninės specifikacijos reikalavimus, bet ne perkančiosios organizacijos pageidaujamas (angl. nice to have), todėl vien šiuo pagrindu minėtas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pripažįstamas nepagrįstu ir pertekliniu, o šalių išdėstyti argumentai dėl minėto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus pagrįstumo ir teisėtumo nebeturi reikšmės.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.2. (T2)

53. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.2 eil., yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas) (T2).

54. Ieškovė iš esmės šį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ginčija dėl jo neproporcingumo, teigdama, kad nuo reagentų paruošimo formos nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas. Ieškovė, įrodinėdama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 neproporcingumą, pateikė objektyvius įrodymus, pagrindžiančius, jog nuo T2 kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas, ir jog T2 kriterijus nekuria jokios papildomos objektyvios vertės ir pats savaime nepagerina tyrimų kokybės. Ginčo dėl to nėra, tai konstatuota kasacinio teismo nutartyje.

55. Atsakovė nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, numatantis, kad medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui, nustatytas tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas – užtikrintas reagentų vienodumas, sumažinta reagentų užteršimo rizika ir būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos – tai yra paruošto reagento pagrindinė funkcija. Šiam funkcionalumui užtikrinti nėra kito alternatyvaus lygiaverčio sprendimo. Atsakovė atliko palyginamąją analizę siekdama įvertinti paruoštų / neparuoštų medicinos priemonių funkcionalumo skirtumus. Ši analizė (jos turinys) leidžia teigti, kad šio kriterijaus nustatymas leidžia užtikrinti reagentų vienodumą, sumažina reagentų užteršimo riziką ir leidžia išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos. Ieškovė nepateikė pasiūlymo, todėl neturi teisinio suinteresuotumo skųsti aptariamą kriterijų, nes perkančioji organizacija nevertino ieškovės siūlomos įrangos atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams.

56. Kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties 74 punkte nurodė, jog panašų reikalavimą dėl automatinio mėginio praskiedimo kasacinis teismas jau yra analizavęs, vertindamas jo, kaip techninės specifikacijos reikalavimo, teisėtumą. Tuomet kasacinis teismas konstatavo, jog byloje aiškiai nenustatyta, kad rankinis mėginio atskiedimas yra nepatikimas, vengtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 76 punktas). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad rankinis mėginio atskiedimas yra nepatikimas, vengtinas.

57. Taigi sutiktina su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje vien tai, kad ieškovės atstovaujamo gamintojo Grifols technologinis sprendimas numato vidinės kontrolės įpylimą rankiniu būdu, savaime nesudaro jokio teisinio pagrindo pripažinti šį sprendimą prastesniu ar nepriimtinu. Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 padaryta išvada yra tiesiogiai taikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčijamas T2 kriterijus savo esme yra identiškas. Atsakovės atlikta ir minima palyginamoji analizė, suponavusi perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti ginčijamą kriterijų, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, jog rankinis vidinės kontrolės įpylimas į TRC buferį būtų nepatikimas, vengtinas ar keliantis užterštumo riziką. Kitų įrodymų, objektyviai pagrindžiančių minėto kriterijaus funkcionalumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams, atsakovė nepateikė.

58. Ieškovė, priešingai, pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius objektyvius duomenis, be kita ko, ir trečiųjų šalių surašytus dokumentus bei trečiųjų šalių atliktus mokslinius tyrimus, kurie patvirtina, jog pasiūlymo vertinimo kriterijus T2 nėra susijęs su apsauga nuo užterštumo. Gamintojo Grifols įranga, kurioje yra naudojamas dalinis rankinis darbas vidinę kontrolę įpilant į specialų buteliuką, nelemia tyrimų užteršimo. Ieškovės pateikti įrodymai ir pasaulinė praktika patvirtina, kad darbas su Grifols įranga yra visiškai saugus, nepasitaiko atvejų, kad dėl vidinės kontrolės įpylimo į specialų buteliuką kraujo tyrimai taptų užteršti. Taigi sutiktina su ieškovės argumentu, jog T2 kriterijus, kuriuo eliminuojami sprendimai vien dėl to, kad juose egzistuoja tam tikras dalinis rankinis veiksmas, kai nėra įrodyta, jog toks būdas nepatikimas ar vengtinas, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos ir laikytinas nepagrįstu bei neproporcingu.

59. Be to, kaip teisingai akcentavo ieškovė, kriterijus T2 nėra susijęs su tyrimų užterštumu, kadangi Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.18 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad įranga turi užtikrinti, jog nebūtų užterštumo. Taigi vien dėl nurodytos aplinkybės kriterijus T2, jeigu juo siekiama užkirsti kelią tyrimų užterštumui, vertinamas pertekliniu ir dubliuojančiu Techninės specifikacijos 5.18 punktą.

60. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįstama, pirma, jog ginčijamas kriterijus dėl reagentų paruošimo formos yra neproporcingas pirkimo tikslui, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas; antra, keliamas reikalavimas dėl tyrimų atlikimo techninės formos nekuria jokios papildomos objektyvios vertės ir pats savaime nepagerina tyrimų kokybės; trečia, įvertinus, kad pasaulyje yra tik du gamintojai, kurių įranga skiriasi, be kita ko, ir naudojama reagentų paruošimo forma, nurodytas kriterijus suteikia pranašumą Roche įrangai ir, atitinkamai, diskriminuoja Grifols įrangą, todėl teismas sprendžia, kad ginčijamas T2 kriterijus yra neteisėtas, nes pažeidžia proporcingumo principą, prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, diskriminuoja ir riboja konkurenciją, neproporcingas perkančiosios organizacijos poreikiams.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus eil. Nr. 2.3 (T3)

61. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.3 eil., yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/ 2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo vertinant ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų T3 būtina, be kita ko, įvertinti aplinkybę, kad abiejų įrangų atžvilgiu pirminio tyrimo nepakaks tam, kad būtų nustatytas, kurio konkrečiai donoro ir (arba) kuris konkrečiai virusas buvo rastas.

63. Ieškovė teigia, kad Techninėje specifikacijoje yra keliami pakankami reikalavimai įrangai, nes bet kuriuo atveju gavus teigiamą kaupinio signalą reikės atlikti papildomą tyrimą, pirminio ištyrimo metu nustatytas infekcinis žymuo nesuteikia jokios realios naudos atsakovei, todėl toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus neturėjo būti nustatytas. Ieškovė teigia ir tai, kad, vadovaujantis techninės specifikacijos reikalavimais, atsakovė, nepriklausomai nuo tyrimų skaičiaus, mokėtų kainą už vieno mėginio ištyrimą, nepriklausomai nuo to, kiek pakartotinių tyrimų reikės atlikti. Atsakovė bet kuriuo atveju per 7 val. po pirminio arba pakartotinio tyrimo identifikuos konkretų žymenį. Atsižvelgiant į tai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 nesuteikia atsakovei jokios papildomos pridėtinės vertės.

64. Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Nurodė, kad Pirkimu siekiama įsigyti vieno mėginio tyrimą, kuris skirtas: kombinuotam žmogaus imunodeficito viruso (HIV 1/2 RNA), hepatito C viruso (HCV RNA), hepatito B viruso (HBV DNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui ar kombinuotam parvoviruso B19 (B19V DNA), hepatito A viruso (HAV RNA) atrankiniam molekuliniam tyrimui. Ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T3 pasirinktas siekiant užtikrinti, kad jau pirminio ištyrimo metu būtų gaunami šių konkrečių infekcinių žymenų rezultatai. Šis reikalavimas taikomas ne tik tyrimams kaupiniuose, bet ir individualiuose mėginiuose, todėl visi ieškovės teiginiai, orientuoti tik į tyrimus kaupiniuose, nėra teisingi ir pagrįsti. Ieškovė neįvertina atsakovės funkcijų, veiklos specifikos ir kraujo atsakovės per metus atliekamų 76 898 donacijų skaičiaus. Siekiant išvengti nebūtinų (jeigu tą patį rezultatą galima gauti pirmojo tyrimo metu) pakartotinių tyrimų atlikimo yra pakankamas pateisinti ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus T3 nustatymą, nes atsakovei aktualu išvengti pakartotinų tyrimų skaičiaus įsigyjant kokybiškesnę įrangą.

65. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3, nustatymu konstatuoja, jog atsakovė nepateisino ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus T3 nustatymo. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau dėstomų argumentų.

66. Pirmiausia pažymėtina, jog ginčijamas kriterijus nustatytas, kad, tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/ 2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, jau pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui. Nors atsakovė teigia, kad minėtas reikalavimas taikomas ne tik tyrimams kaupiniuose, bet ir individualiuose mėginiuose, tačiau nenurodo, kiek donacijų bus tiriama IDT ir kiek kaupiniuose, vadinasi, nepagrindė T3 kriterijaus ekonominės vertės – 409 585 Eur (2 047 925,00 / 50 * 10), jam suteikto lyginamojo svorio, ekonominės naudos.

67. Antra, tiriant kraujo mėginius kaupiniuose abiejų įrangų atveju būtina atlikti pakartotinį tyrimą: Roche įrangos atveju būtina atlikti pakartotinį tyrimą, kad būtų nustatyta, kokio konkrečiai donoro kraujas buvo užkrėstas; Grifols įrangos atveju būtina atlikti pakartotinį tyrimą, kad būtų nustatyta, koks konkrečiai virusas buvo rastas bei kokio konkrečiai donoro kraujas buvo užkrėstas. Taigi esminio skirtumo tarp abiejų gamintojų įrangos nėra, nes bet kokiu atveju pirminio tyrimo nepakaks tam, kad būtų nustatytas, kurio konkrečiai donoro ir (arba) kuris konkrečiai virusas buvo rastas.

68. Trečia, iš esmės atsakovė ginčijamo kriterijaus proporcingumą grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie jai priskirtų funkcijų tinkamą ir savalaikį atlikimą, veiklos specifiką ir pan. Tačiau atkreiptinas šalių dėmesys, jog kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. konstatavo, kad viešasis interesas apsaugoti žmonių sveikatą, poreikis pasiekti tikslius ir kokybiškus tyrimus tėra bendro pobūdžio argumentai, todėl nelaikytini tinkamais siekiant aiškiai pagrįsti pridėtinę vertę kokybei kiekvieno iš nustatytų kriterijų atveju. Be to, atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai apie jos statusą, vykdomą veiklą ir Pirkimo objektą (laboratoriniams tyrimams atlikti būtina įranga ir medžiagos) vien dėl savo pobūdžio (socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

69. Apibendrinant pirmiau minėtas aplinkybes ir nurodytus argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje, konstatuojama, jog atsakovė neįrodė, kad ginčijamas kriterijus T3 objektyviai sukuria pridėtinę vertę Pirkimo objektui, yra proporcingas ir pagrįstas, o kadangi jį atitinka tik vienas iš dviejų pasaulyje esamų gamintojų, tai, teismo vertinimu, be kita ko, riboja konkurenciją. Taigi ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus eil. Nr. 2.3 (T3) pripažįstamas neteisėtu, nes pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo bei skaidrumo principus, diskriminuoja ir riboja konkurenciją.

Dėl Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijaus eil. Nr. 2.4 (T4)

70. Pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 p. lentelės 2.4 eil., yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4).

71. Ieškovė teigia, kad Techninėje specifikacijoje yra keliami pakankami reikalavimai įrangai. Grifols įranga yra visiškai saugi ir kokybiška, jai prižiūrėti naudojami tik 0,5 proc. chloro junginių turintys valikliai.

72. Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai tapatina kasdienei Grifols priežiūrai reikalingus ACE valiklius, dėl kurių pavojingumo įspėja net šio valiklio platintojai, ir Roche įrangos valymui, esant potencialiai taršai, reikalingo tirpalo sudėtį. Potenciali tarša šiame kontekste suprantama kaip „žmogaus kilmės medžiagų išsiliejimas“, tai, akivaizdu, nėra kasdienis įvykis.

73. Atsakovė, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, numatantį, kad kasdienei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai), vadovavosi Direktyva, rėmėsi moksliniais straipsniais. Chloro junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, dirgina akis, odą, sukelia alergines akių, kvėpavimo sistemos, odos ligas. Nustatyta, kad chloraminas gali sukelti astmą, alerginį kontaktinį dermatitą, kontaktinę dilgėlinę. Atsakovės minimi moksliniai straipsniai (jų turinys) leidžia teigti, kad atsakovės nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T4, siekiant užtikrinti atsakovės darbuotojų sveikatą, t. y. garantuoti saugiausią tyrimų organizavimo procesą, garantuoti optimaliausią tyrimų kokybę, sukuria pridėtinę vertę.

74. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai nurodė, jog Roche įranga yra visiškai automatizuota molekulinių tyrimų sistema, kurios gamintojo techninėje dokumentacijoje ir įrangos eksploatacijos instrukcijose natrio hipochloritas nėra numatytas kaip įrangos priežiūros ar dezinfekcijos priemonė. Įrangos valymas ir priežiūra atliekami naudojant gamintojo patvirtintas priemones, pvz., 70 proc. spiritą. Natrio hipochloritas gali būti naudojamas tik esat biologiniam užterštumui. Grifols įrangos naudojimo instrukcijose numatyta reguliari darbo zonų ir paviršių dezinfekcija natrio hipochlorito tirpalais. Molekulinių tyrimų laboratorijoje yra numatyta ir veikia savaiminė (natūrali) oro vėdinimo sistema. Patalpų mikroklimato kontrolei (vidaus oro temperatūros palaikymui) naudojama oro kondicionavimo sistema. Atsakovės Molekulinės biologijos laboratorija (kurioje naudojama įranga) yra įrengta pastato 3 aukšte. Išanalizavus natrio hipochlorito (kurio yra Ieškovo siūlomos įrangos priežiūrai rekomenduojamame valiklyje ACE) saugos duomenų lapą „Priedas Nr. 1. SDL Natrio hipochloritas“, pažymėtina, kad 7 skirsnyje „Tvarkymas ir sandėliavimas“ 7.1 punkte aiškiai nurodyta, jog natrio hipochloritą leidžiama naudoti tik gerai vėdinamose patalpose arba patalpose, kuriose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. To paties skirsnio 7.2 punkte nurodyta, kad ši medžiaga turi būti laikoma gamintojo pakuotėje patalpose su ištraukiamąja ventiliacija. Atsakovė neturi patalpų, kuriose būtų įrengta priverstinė ištraukiamoji ventiliacija, todėl natrio hipochlorito naudojimas ir laikymas šiose patalpose neatitinka saugos duomenų lape nustatytų reikalavimų. Be papildomų priemonių, atsakovės laboratorijoje nėra galimybės vykdyti kasdienės įrangos priežiūrą naudojant priemones, kurių sudėtyje yra chloro junginių.

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad aptariamas ginčo kriterijus T4, nors suformuluotas aiškiai, yra pernelyg detalus – nukreipiantis į konkrečią valymo priemonės cheminę medžiagą (chlorą). Tokiu atveju atsakovė turėtų pagrįsti, kodėl įrangos valymo priemonių būtent be chloro naudojimas yra pranašesnis už kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra kitos cheminės medžiagos (81 punktas). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl ieškovės argumentų ir įrodymų, pateiktų su dubliku, taip pat nurodytų ir apeliaciniame skunde, kad šiuo metu gaminamai Grifols įrangai prižiūrėti naudojami apie dešimt kartų švelnesni valikliai, t. y. turintys tik 0,5 proc. chloro junginių, nei buityje įprastai naudojami produktai ir kad toks produktas negali būti laikomas pavojingu žmonių sveikatai, jeigu juo naudojamasi laikantis instrukcijų (85 punktas).

76. Teismo posėdžio metu atsakovės darbuotojos papildomai nurodė, jog anksčiau dirbo su chloro junginiais ir turi asmeninę neigiamą patirtį dirbant su minėta chemine medžiaga, kuri neigiamai veikia sveikatą. Be to, 0,5 proc. chloro junginių nėra, perkančiosios organizacijos darbuotojams reikės juos pagaminti (skiesti), pirkti dideles talpyklas ir jas transportuoti į trečią aukštą, tai sudarys nepatogumų ir reikalaus papildomų kasdienių darbo sąnaudų. Teismo vertinimu, reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs, tačiau perkančiosios organizacijos įgaliotų atstovų paaiškinimai suponuoja išvadą, kad kriterijus T4 pasirinktas subjektyviais motyvais.

77. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius duomenis, jog perkančiosios organizacijos atsiliepime minimas chloro junginių turintis ACE valiklis, turintis 5 proc. chloro junginių, kiti buitiniai valikliai, balikliai, pelėsių naikikliai ar dezinfekuojantys skysčiai savo sudėtyje turi chloro junginių ir yra naudojami daugelio žmonių namuose be jokio pavojaus sveikatai. Grifols įrangos priežiūrai turėtų būti naudojamas itin švelnus, tik 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalas, todėl toks produktas negali būti laikomas pavojingu žmonių sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ 136 punktu, „Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė mažas kraujo ir (ar) kūno skysčio, ekskreto kiekis, nušluostomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, po to paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu ir dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, skirtu paviršių dezinfekcijai, pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.“ Pagal tos pačios higienos normos 137 punktą, „Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didelis kraujo ir (ar) kūno skysčio, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas užpilant skystį sugeriančiomis granulėmis arba per uždėtą skystį sugeriančią servetėlę drėkinamas (užpilamas) 1 proc. (10000 ppm) aktyviojo chloro dezinfekcijos tirpalu. Paviršius, pašalinus teršalus, valomas valymo priemonės tirpale sudrėkinta vienkartine popierine ar audeklo servetėle.“ Pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 4190317 „Dezinfekcijos priemonė aktyvaus chloro pagrindu (atviras konkursas)“, siekia įsigyti chloro junginių pagrindu dezinfekcinę priemonę, kadangi būtent tokios priemonės (aktyvus chloras) naikina bakterijas, virusus, grybelius, tai labai svarbu ligoninėse, kur yra didelė infekcijų plitimo rizika. Ieškovės teigimu, jos pateikti papildomi duomenys įrodo, kad chloro junginiai yra ne tik nekenksmingi (tinkamai juos naudojant), bet netgi geresnė (saugesnė) alternatyva nei kokie nors kiti cheminiai junginiai.

78. Teismas, vertindamas ekonominio naudingumo kriterijaus T4 teisėtumą ir proporcingumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į perkančiosios organizacijos naudojamos įrangos, perkamo objekto specifiką bei paskirtį. Ginčo pirkimu atsakovė siekė įsigyti (įsigijo) vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą Medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų su Įrangos įsigijimu panaudos būdu. Minėtas medicinos priemonių bei priedų rinkinys skirtas tirti donorų kraują ir naudojamas atsakovės laboratorijoje. Atsakovė yra didžiausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, aptarnaujanti ligonines ir besirūpinanti, kad pacientai gautų saugų kraują bei reikalingus jo komponentus. Vadinasi, jos laboratorijoje turi būti užtikrinta ypač saugi ir sterili aplinka. Antra, Ieškovė pateikė objektyvius duomenis, kad jos platinamos Grifols įrangos priežiūrai turėtų būti naudojamas itin švelnus, tik 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalas, dešimt kartų silpnesnis negu buityje naudojami cheminiai valikliai. Trečia, Dezinfekcijos priemones aktyvaus chloro pagrindu savo kasdienėje veikloje naudoja gydymo įstaigos (be kita ko, Kauno klinikos). Ketvirta, dezinfekavimo priemonės aktyvaus chloro pagrindu plačiai naudojamos medicinos įstaigose, baseinuose ir pan., nes efektyviai naikina bakterijas, virusus, grybelius. Penkta, Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ nurodo paviršių, ant kurio išsipylė ar išsitaškė kraujo ar kūno skystis, dezinfekuoti aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, skirtu paviršių dezinfekcijai pagal gamintojų naudojimo instrukcijas. Šešta, atsakovė, teigdama jog valikliai, turintys chloro junginių, naudojami pagal gamintojo instrukcijas, kelia bet kokią realią grėsmę darbuotojų sveikatai, objektyvių įrodymų nepateikė. Apsiribojo bendro pobūdžio duomenimis apie chloro junginių toksiškumą ir daromą žalą sveikatai. Septinta, siekdama įrodyti ginčo kriterijaus T4 pagrįstumą ir proporcingumą, atsakovė nepagrindė, kodėl įrangos valymo priemonių būtent be chloro naudojimas yra pranašesnis už kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra kitos cheminės medžiagos. Aštunta, atsakovė iš anksto žinojo, kad tik du gamintojai gali pateikti pasiūlymą Pirkime, tik vieno gamintojo įrangos kasdienėje eksploatacijoje natrio hipochloritas nėra numatytas, pasirinko ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai), nepateikė objektyvaus, moksliškai ar teisiškai pagrįsto ryšio su darbuotojų sveikatos apsauga, todėl sutiktina su ieškove, kad ginčo kriterijus T4 yra akivaizdžiai neproporcingas, dirbtinai ribojantis konkurenciją ir faktiškai pritaikytais vieno gamintojo įrangai.

79. Esant nustatytoms aplinkybėms, Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 pripažįstamas neteisėtu, nes pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo principus.

Dėl alternatyviosios sankcijos

80. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 174 punktas).

81. Teismas, įvertinęs ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, konstatavo, jog Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų (T1-T4) visuma, juos taikant kartu, diskriminuoja tiekėjus dėl pritaikymo išimtinai vienam tiekėjui – UAB „Roche Lietuva“, todėl pripažino ginčijamus pirkimo sąlygų kokybės kriterijus neteisėtais. Vadinasi nagrinėjamoje byloje taip pat spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių 2025 m. kovo 13 d. sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai Nr. 8-56.

82. Teismo vertinimu, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į pirkimo tikslą bei pirkimo objektą, t. y. į tai, jog pirkimu siekiamos įsigyti medicininės priemonės, reikalingos kraujo tyrimams atlikti teikiant kraujo donorystės paslaugas, įvertinus atsakovės atliekamų kraujo donacijų skaičių, kraujo ištyrimo operatyvumo poreikį bei būtinybę teikti kokybiškas asmenų sveikatos apsaugos paslaugas, iš esmės perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešuoju interesu, t. y. šiuo atveju kokybiškų medicinos paslaugų teikimu žmonėms, vykdymą, todėl nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų.

83. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą, kuri skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai).

84. Teismas sprendžia, kad ginčijamos sutarties sutrumpinimas šiuo atveju yra neracionali sankcija, kadangi jau yra užbaigtas visas sutarties vykdymui reikalingas įrangos pristatymo ir paruošimo eksploatavimui procesas, sutartis yra vykdoma, perkančioji organizacija naudoja įrangą atlikdama kraujo donorų tyrimus, teismo skiriama alternatyvi sankcija turėtų būti orientuota į perkančiąją organizaciją, o sutrumpinus sutarties vykdymo laikotarpį, būtent trečiasis asmuo patirtų galimus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad alternatyvi sankcija, kai sutrumpinamas sutarties terminas, nėra proporcinga ir pagrįsta.

85. Teismas mano, jog egzistuoja pagrindas dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytą sandorį išsaugoti ir skirti alternatyvią sankciją – baudą, neviršijančią 10 proc. jo vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

86. Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą – neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktai).

87. Dėl alternatyvios sankcijos – baudos – dydžio nustatymo kriterijų vienoje kasacinio teismo bylų pradėtos formuluoti aiškesnės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės; jose nurodyta, kad, įvertinus atlikto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė negu 10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės, perkančiajai organizacijai skirtina įstatyme nurodytų maksimalaus ir minimalaus dydžių baudos vidurkis – 5 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

88. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertė – 2 047 925 Eur su PVM. Perkančiajai organizacijai skirtina 100 000 Eur dydžio bauda (apie 4,9 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės). Atsižvelgdamas į tai, kad: (i) būtent dėl tiekėjų konkurenciją ribojančių sąlygų Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, su kuriuo neteisėtai buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis; (ii) atsakomybė už neteisėtas Pirkimo sąlygas tenka atsakovei; (iii) remiantis viešai skelbiama atsakovės veiklos ataskaita taikoma proporcinė baudos suma nuo sandorio dydžio nevertinama kaip aiškiai per didelė perkančiosios organizacijos našta, teismas mano, kad skirtinos baudos dydis yra proporcingas ir atgrasantis, taip pat priversiantis atsakovę kruopščiau rengtis kitiems viešojo pirkimo konkursams.

Dėl bylos baigties

89. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, VPĮ įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, reiškia, kad vien šių principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).

90. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad atsakovės nustatytų Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų (T1–T4) visuma ir kiekvienas kriterijus (T1–T4) atskirai pažeidė tiekėjų sąžiningą konkurenciją (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis), taip pat VPĮ 17 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, todėl ieškinys tenkinamas, ginčijami kriterijai pripažįstami neteisėtais, atsakovei taikoma alternatyvioji sankcija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

92. Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

93. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė, pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 3 386 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštą ieškinį, įskaitant ir 56 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 56 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš viso 3 442 Eur žyminio mokesčio.

94. Už pretenzijos parengimą ikiteismine tvarka ieškovė patyrė 968 Eur, už ieškinio parengimą – 2 117,50 Eur, už atskirojo skundo parengimą – 1 210 Eur, už dubliko parengimą – 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso 6 715,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (civilinės bylos Nr. e2-486-777/2025, DOK-4607).

95. Už pretenzijos parengimą ikiteismine tvarka galima maksimali priteistina suma – 671,37 Eur (0,3 (rekomendacijų 8.1 punktas) x 2 237,90 Eur); už ieškinio parengimą – 5 594,75 Eur (2,5 (rekomendacijų 8.2 punktas) x 2 237,90 Eur); už atskirąjį skundą – 895,16 Eur (0,4 (rekomendacijų 8.15 punktas) x 2 237,90 Eur); už dubliko parengimą – 3 356,85 Eur (1,5 (rekomendacijų 8.3 punktas) x 2 237,90 Eur). Iš viso galima priteisti 10 518,13 Eur suma. Konstatuoja, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

96. Iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro 10 157,50 Eur (3 442 Eur + 6 715,5 Eur).

97. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo sumokėjo 3 330 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (DOK-2635). Teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 5 594,75 Eur (2,5 (rekomendacijų 8.9 punktas) x 2 237,90 Eur). Iš viso ieškovė patyrė 6 355 Eur (3 330 Eur + 3 025 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

98. Už paaiškinimų dėl alternatyvių sankcijų parengimą ieškovė patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. rugpjūčio 20 d. DOK-10395, civilinės bylos Nr. e2-228-618/2026 (buvęs bylos Nr. e2-689-618/2025)). Teisinės pagalbos išlaidos už paaiškinimų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 935,08 Eur (0,4 (rekomendacijų 8.16 punktas) x 2 337,70 Eur).

99. Už kasacinio skundo parengimą ieškovė sumokėjo 3 420 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 2 420 Eur už kasacinio skundo parengimą ir 3 025 Eur už atsiliepimą į atsakovės kasacinio skundo parengimą teisinės pagalbos išlaidų (DOK-3992). Teisinės pagalbos išlaidos už kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą neviršija nustatytų Rekomendacijų maksimalių dydžių – 5 142,94 Eur (2,2 (rekomendacijų 8.13 punktas) x 2 337,70 Eur) ir 3 974,09 Eur (1,7 (rekomendacijų 8.14 punktas) x 2 337,70 Eur). Iš viso kasacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 8 865 Eur (5 445 Eur + 3 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

100. Kasacinis teismas nusprendė civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 907,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2026 m. sausio 19 d., DOK-677).

101. Už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma – 242,76 Eur (0,1 (rekomendacijų 8.19 punktas) x 2 427,60 Eur). Nors ieškovė išsamiai nedetalizavo pasirengimo teismo posėdžiui trukmės, tačiau, įvertinus 2026 m. sausio 19 d. teismo posėdžio trukmę (apie 7 val.), nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiui ir dėl atstovavimo teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teisinės pagalbos išlaidos už paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą – 971,04 Eur (0,4 (rekomendacijų 8.16 punktas) x 2 427,60 Eur), todėl ieškovės prašoma priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 971,04 Eur. Iš viso bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė turi teisę į 1 878,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

102. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė iš viso šioje byloje patyrė ir gali tikėtis 27 861,04 Eur (10 157,50 Eur + 6 355 Eur +605 Eur + 8 865 Eur + 1 878,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

103. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, visiškai patenkinus ieškinį ir pripažinus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus neteisėtais bei pritaikius alternatyvią sankciją atsakovei, ieškovei iš atsakovės priteistina 27 861,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

104. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė, pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 11 637,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat papildomas 24 748,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacine, kasacine tvarka bei bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, iš viso patyrė 36 385,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

105. Trečiasis asmuo veikė atsakovės pusėje, pateikė atsiliepimą byloje. Kadangi atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos. Be to, trečiasis asmuo apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

106. Ieškovė, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens.

107. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. atsakovė ir UAB „Roche Lietuva“ sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. 8-56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi, be kita ko, nurodė, kad byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymo klausimas, o tai galėtų būti susiję su kitos Pirkimo sutarties šalies (Pirkimo laimėtojo) teisėmis ir pareigomis, todėl šis asmuo turėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

108. Kadangi pirkimo organizatorė buvo atsakovė, ieškinį patenkinus ir pripažinus, kad atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, ir pritaikius jai sankcijas, nėra pagrindo pripažinti, kad prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo prisidėjo ir trečiasis asmuo, nors ir veikė byloje atsakovės pusėje. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, kaip sąžiningas Pirkimo laimėtojas, atsiliepimą teikė todėl, kad VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymas galėjo būti susijęs su jo teisėmis ir pareigomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtais atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“; „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“; „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“; „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

Skirti atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui (juridinio asmens kodas 126413338) 100 000 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro (juridinio asmens kodas 126413338) 27 861,04 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 04 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Diamedica“ (juridinio asmens kodas 111768155).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.