- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- eCIK-587/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00178-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- VšĮ Nacionalinis kraujo centras
Nr. DOK-2080 Nr. eCIK-587/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00178-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės, susipažinusi su 2026 m. birželio 1 d. pateiktu atsakovės viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,DIAMEDICA“ ieškinį atsakovei dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2, T3, T4 ir skyrė atsakovei alternatyvią sankciją – 100 000 Eur baudą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą alternatyvią sankciją (baudą) nuo 4,90 proc. iki 1 proc. sutarties vertės, jeigu būtų sprendžiama, jog pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neproporcingi.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sveikatos priežiūros įrangos viešojo pirkimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumo vertinimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog teismai nevertino ar netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, nemotyvavo priimtų sprendimų, todėl būtina tai padaryti iš naujo užtikrinant CPK reikalavimus. Apeliacinis teismas klaidingai teigė, kad kasacinis teismas įvertino visus atsakovės pateiktus įrodymus, todėl pats nevertino byloje pateiktų aplinkybių, įrodymų, paaiškinimų, nepagrįstai nurodė, kad visi atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos pozicijos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams priskirtinus balus, nepagrįstai vertino ne tik T1, T2, T3 ir T4, dėl kurių yra kilęs ginčas, bet ir T5 kriterijų, dėl kurio ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai atsižvelgė į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus: vienu atveju grindė savo sprendimą, argumentuodamas kasacinio teismo motyvais, kitu atveju sprendė kitaip, nei buvo nurodyta minėtoje kasacinio teismo nutartyje (pavyzdžiui, vertindamas T1 kriterijų ir jo lyginamąjį svorį, teismas padarė išvadą, kad iš byloje pateiktų mokslinių straipsnių ir statistinių duomenų analizės matyti šio kriterijaus pridėtinė vertė, tačiau dėl jam priskirto išskirtinai didelio santykinio svorio vis tik šį kriterijų pripažino neteisėtu).
2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas viešojo pirkimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Tiek 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyvos 2004/18/EB, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuostata, kad perkančiosios organizacijos turi teisę ir netgi turėtų būti skatinamos įsigyti prekes, paslaugas ir (arba) darbus, vertinant siūlomo objekto kokybę. Tai itin svarbu tais atvejais, kai vykdomas pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu – žmogaus gyvybe – ir yra įsigyjamos gyvybiškai svarbios medicinos priemonės. Visi konkuruojantys tiekėjai turėtų atitikti techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus, o už pasiūlytus papildomus pagerinimus, vadovaujantis ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijais, skiriami papildomi balai. Toks pasiūlymų vertinimas perkančiajai organizacijai leidžia pasirinkti pasiūlymą, kuris pasižymi tam tikrais pranašumais. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 5 dalyje numatyti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai. Tačiau nei VPĮ, nei teismų praktikoje nenurodoma, kas yra laikoma tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais, kad viešojo pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitinka VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Dėl to neaišku, kodėl atsakovės teikiami moksliniai straipsniai, statistika, jos veiklos organizavimo, patalpų įrengimo ir perplanavimo poreikiai, susiję tiek su pragmatiniais motyvais, tiek finansinėmis sąnaudomis, teismo laikyti netinkamais įrodymais VPĮ 55 straipsnio reikalavimams pagrįsti. Be to, teismas, įvertindamas ekonominio naudingumo kriterijų kaip tariamai diskriminacinio pobūdžio, nevertino to, jog ieškovės atstovaujamo gamintojo sprendinys ne tik reikalautų neadekvačių atsakovės sąnaudų, bet ir sukurtų nepatogumų, t. y. šiuo atveju atsakovės numatyti ekonominiai naudingumo kriterijai sukuria papildomą vertę, siekiant išvengti brangesnio ir galimai nekonkurencingesnio pasiūlymo.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normos, reglamentuojančias alternatyvių sankcijų taikymo taisykles (individualizavimą ir proporcingumą) bei netinkamai vadovavosi teismų praktika, kurioje laikomasi vieningos pozicijos, jog alternatyvios sankcijos tikslas yra ne nubausti perkančiąją organizaciją, bet užtikrinti viešojo intereso apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). Teismas gali taikyti tik vieną iš VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų, konkrečią sankciją ar jos dydį parinkdamas atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus: proporcingumo (perkančiosios organizacijos atliktų pažeidimų pobūdį, mastą, įtaką sąžiningai tiekėjų konkurencijai, racionaliam lėšų panaudojimui, perkančiosios organizacijos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes); atgrasomumo, veiksmingumo. Be to, teismai privalo motyvuoti savo sprendimą dėl skiriamos baudos dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė konkrečių ir tinkamų sprendimo motyvų, be to, bauda neatitinka VPĮ 106 straipsnyje siekiamų tikslų, nėra individualizuota, veiksminga, proporcinga (bauda yra 4,90 proc. sutarties vertės (100 000 Eur), nors pagal teismų praktiką paprastai skiriama bauda apie 1 proc. sutarties vertės). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, rėmėsi neaktualia kasacinio teismo praktika dėl baudos dydžio paskaičiavimo. Skirdamas baudą, teismas nevertino ir nenustatinėjo lengvinančių aplinkybių, kad atsakovė prieš paskelbdama pirkimą 2021 m., viešino techninę specifikaciją ir sudarė visas galimybes tiekėjams teikti pastabas, bet ieškovė pateikė prašymą perkančiajai organizacijai patikslinti techninę specifikaciją ir ekonominio naudingumo vertinimo metodiką jau po pirkimo paskelbimo, praleidusi pirkimo dokumentuose numatytus terminus. Pretenzijos šiame pirkime ieškovė taip pat neteikė, bet kreipėsi į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybą ir SAM dėl Perkančiosios organizacijos galimai netinkamai organizuojamų reagentų viešųjų pirkimų. Nė viena iš šių institucijų pastabų atsakovei nepateikė, atskiro tyrimo nepradėjo. Kadangi alternatyvios sankcijos tikslas – pažeistų teisių gynybos priemonė, šiuo atveju liko neįvertinta, kad ieškovė net neteikė pasiūlymo ir reikalavimo nutraukti pirkimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovei VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ (j. a. k. 126413338) 3584 (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. gegužės 28 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 417732. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.