- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2-798-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00748-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Nacionalinio vėžio instituto
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio vėžio instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sormedica“ padavė ieškinį, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinio vėžio instituto vykdomo viešojo pirkimo „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. 672571 (toliau – ir pirkimas) sąlygų Techninės specifikacijos 4.5.1 punkto reikalavimą dėl chirurgo kėdės su ne mažiau kaip 5 ratukais arba jį pakeisti, nustatant, kad chirurgo kėdė turi būti suderinama su siūlomos robotinės chirurgijos sistemos chirurgo konsole; patikslinti Techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T5 parametro vertinimo tvarką, nustatant, jog ekonominio naudingumo balai bus skiriami tiekėjams, atitinkantiems bent vieną iš T5 kriterijuje nurodytų funkcionalumų arba T5 kriterijuje įtvirtintus funkcionalumus išskirti į savarankiškus, atskirai vertinamus kriterijus (t. y. (1) kamera seka pagrindinį instrumentą; (2) nurodomi taškai, kuriuose reikia atlikti siuvimą fiksuojantį tinklelį).
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad ieškinys prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovė galės sudaryti pirkimo sutartį bei ją pradėti vykdyti. Jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, pirkimo sutartis būtų laikoma sudaryta pagal neteisėtas pirkimo sąlygas. Dėl to grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.
4. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Be to, teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir atskirąjį skundą patenkinti – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi, arba, alternatyviai, laikinosiomis apsaugos priemonėmis neleisti sudaryti pirkimo sutarties su pirkimo nugalėtoju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė viešųjų pirkimų rezultatus skundė ne mažiau kaip 3 kartus, siekdama pakoreguoti viešųjų pirkimų rezultatus taip, kad jie būtų išskirtinai naudingi vertinant ieškovės pasiūlymą. Ieškovės turima sistema atitinka pirkimo sąlygas, ieškovė gali dalyvauti pirkime. Ieškovė ginčija techninį reikalavimą dėl operacinės kedės, kuri turėtų turėti ne mažiau kaip 5 ratukus, tačiau šis reikalavimas nėra reikšmingas, kadangi kėdės kaina sudaro 0,01 proc. visos pirkimo kainos dalies, kėdė gali būti įsigyjama atskirai. Ieškovė taip pat siekia koreguoti Techninių pranašumų ekonominio vertinimo kriterijaus 5 parametro vertinimo tvarką, siekiant išskirti funkcionalumus į du savarankiškus, kadangi ji būtų diskriminuojama, gautų tik vieną balą. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti.
5.2. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija gali prarasti Europos Sąjungos (toliau – ES) fondo finansavimą pirkimo objektui ir patirti 1 850 000 Eur be PVM nuostolį. Jei pirkimo objektas bus pristatytas po 2023 m. spalio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., perkančioji organizacija bus priversta sistemą pirkti išlaidų kompensavimo būdu. Tokių didelių nuosavų lėšų perkančioji organizacija neturi ir nėra suplanavusi savo biudžete, todėl negalėtų nuosavomis lėšomis atsiskaityti su konkursą laimėjusiu tiekėju. Perkančiajai organizacijai nepavykus sistemos pirkimo atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., ji apskritai netektų ES struktūrinių fondų finansavimo, nes paskirtos lėšos bus paskirstytos kitiems ES projektams.
5.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų ginčus, turėtų įvertinti atsakovo, kaip specializuotą onkologinę pagalbą teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei mokslinę veiklą vykdančios institucijos, statusą bei veiklos specifiką ir į ją atsižvelgti. Pirkimu siekiama įsigyti sistemą, kurią būtų galima eksploatuoti atliekant pilvo, ginekologines, urologines bei krūtinės chirurgines operacijas. Laikinosios apsaugos priemonės pakenktų viešajam interesui, kadangi pacientai prarastų galimybę gauti modernias chirurgines operacijas, kurios sumažina infekcijų riziką ir sutrumpina gulėjimo ligoninėje trukmę, gijimo procesą.
5.4. Laikinosios apsaugos priemonės nėra vienintelis ieškovės civilinių teisių gynimo būdas. Pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas kenksmingesnis nei atsiradusios žalos kompensavimas, t. y. neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas. Būtent su tokia situacija susiduriama šioje byloje.
5.5. Iki nugalėtojo pirkime paskelbimo ieškovė negali būti laikoma patyrusi žalą ir negali teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji neturės galimybės reikalauti žalos atlyginimo, t. y. pasiekti tą patį rezultatą, kurio siekiama prašant neleisti vykdyti pirkimo procedūrų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Sormedica“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas nepagrįstai remiasi kitais ginčais su ieškove. Kiekviena ieškovės pretenzija ir (ar) reikalavimas teisme iki šiol buvo patenkintas, t. y. atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais. Todėl būtent atsakovas veikia nesąžiningai, jau trečią kartą paskelbdamas pirkimą ir į jo sąlygas įtraukdamas neteisėtus reikalavimus.
6.2. Atsakovas nepagrįstai prima facie ieškinio pagrįstumą susieja su aplinkybėmis, nustatinėtinomis ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Šias aplinkybes atsakovas aiškina klaidingai. Atsakovas neteisėtai reikalauja pasiūlyti chirurgo kėdę su penkiais ratukais. Ieškovės kėdė yra be penkių ratukų, jos kojos įstatomos į chirurgo konsolės pagrinde esančias angas. Nors visais kitais aspektais ieškovės siūloma sistema tenkina atsakovės reikalavimus, tačiau ji gali gauti mažiau balų. Ginčijama ir ekonominio naudingumo vertinimo tvarka, lemianti, kad ieškovės siūloma sistema bus įvertinama mažesniu ekonominio naudingumo balu, nepaisant to, kad ši sistema turi funkcionalumus, kurie pačio atsakovo išskiriami kaip svarbūs.
6.3. Atskiruoju skundu atsakovas nepaneigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei kad pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią savo pažeistų teisių gynybą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelis galimas ieškovės teisių užtikrinimo būdas, kadangi ji taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovė šiuo atveju yra suinteresuota būtent ir išimtinai tik pirkimo sutarties sudarymu, o ne nuostolių atlyginimu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas galės sudaryti pirkimo sutartį bei ją pradėti vykdyti. Tokiu atveju, jei būtų priimamas ieškovei palankus teismo sprendimas, pirkimo sutartis būtų laikoma sudaryta pagal neteisėtas pirkimo sąlygas. Dėl to grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas. Atsakovas atskirajame skunde niekaip neargumentavo ir nepagrindė, kodėl šiuo atveju priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
6.4. Priešingai nei kitose civilinėse bylose, viešųjų pirkimų bylose, kurios yra nagrinėjamos kur kas greičiau, laikinosios apsaugos priemonės yra iš esmės taikomos visais atvejais, išskyrus išimtines bei išskirtines situacijas, lemiančias perkančiosios organizacijos bei visuomenės poreikį kuo greičiau įsigyti pirkimo objektą.
6.5. Atsakovas neįrodė išskirtinio poreikio skubiai įsigyti pirkimo objektą. Pirkimo objekto pobūdis savaime nepagrindžia susidariusios išskirtinės situacijos. Iš esmės visi viešieji pirkimai yra susiję su visuomenės interesų tenkinimu, viešuoju interesu bei yra reikšmingo pobūdžio. Tačiau tai nepaneigia kito viešųjų pirkimų procedūrose egzistuojančio viešojo intereso – visuomenės intereso užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Atsakovas turėtų pagrįsti, kad šiuo metu egzistuoja išskirtinis poreikis jį įsigyti skubiai (pavyzdžiui, šiuo metu nėra teikiamos visuomenei svarbios paslaugos ar pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia visuomenės intereso, kadangi atsakovas užtikrina, kad sveikatos priežiūros paslaugos (konkrečiai, chirurginės operacijos) būtų visuomenei teikiamos. Tuo tarpu pirkimo objektas yra priemonė, skirta palengvinti chirurgo darbą, o ne jį atstojanti.
6.6. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės gali sukliudyti jai įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė su Centrine projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) sudarytos sutarties, iš kurios būtų galima nustatyti šios sutarties turinį, jos pakeitimo sąlygas ar kitas su projekto įgyvendinimo terminu susijusias aplinkybes. Kartu su atskiruoju skundu pateikiamas CPVA 2023 m. gegužės 17 d. raštas, iš kurio matyti, kad CPVA pratęsė projekto įgyvendinimo terminą. Šis faktas leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas turi galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo terminą ir taip užsitikrinti reikiamą finansavimą. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 170.1 punktas nustato, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą, kai būtina pakeisti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Taigi, atsakovės pirkimo konkurso terminas gali būti pratęstas. Be to, iš CPVA 2023 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad CPVA pakeitė projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei taip pat nustatė naują galutinio mokėjimo prašymo pateikimo pabaigos terminą – 2024 m. sausio 31 d. Įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, šis terminas yra pakankamas pirkimo objektui įsigyti ir ES finansavimui panaudoti.
6.7. Atskirajame skunde teigiama, kad pirkimo objektą pristačius po 2023 m. spalio 31 d., atsakovas bus priverstas mokėjimo prašymus teikti išlaidų kompensavimo būdu, t. y. padengti pirkimo objekto įsigijimo kainą iš nuosavų lėšų. Tačiau tokioje situacijoje atsakovas yra atsidūręs jau šiuo metu, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirkimo sutarties projektas nustato, kad sistema turės būti pristatyta per 120 kalendorinių dienų. Atitinkamai, net jei šiuo metu būtų sudaryta pirkimo sutartis, sistemos pristatymas galėtų užtrukti iki 2023 m. lapkričio mėn., o mokėjimo prašymas pateiktas dar vėliau.
6.8. Net laikant, kad ES projekto veiklų įgyvendinimo terminas nėra pakankamas ar negali būti dar kartą pratęstas (su kuo nėra pagrindo sutikti), itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ne šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o būtent atsakovo veiksmai lėmė riziką prarasti Europos Sąjungos finansavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė kartu su atsakovo atskiruoju skundu ir 2023 m. liepos 31 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateiktus naujus įrodymus, atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo pateiktų įrodymų vertinimo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – Nacionalinio vėžio instituto ir CPVA sudaryta ES projekto sutartis bei jos priedai.
8. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašytinius paaiškinimus, kadangi šiais paaiškinimais ieškovė realizavo teisę išdėstyti nuomonę dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų ir teismo priimtų naujų įrodymų. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pridėti nauji įrodymai taip pat priimami, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo ieškovei reaguojant į atsakovės pateiktus naujus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdytos pirkimo procedūros, uždrausta sudaryti pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civilinio proceso nuostatose, reglamentuojančiose viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, numatyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose priimamos vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose taikomos esant trijų būtinų sąlygų visumai: 1) tikėtinam ieškinio reikalavimų pagrįstumui, 2) grėsmei teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitikčiai ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei įvertinimui, kad jų neigiamos pasekmės neviršys teikiamos naudos.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trečiosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, jo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo ir keliamos grėsmės teismo sprendimo vykdymui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl trečiosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįstumo.
13. Atsakovo pirkimas vykdomas dėl 4 rankų chirurginio roboto pirkimo, t. y. naujos kartos medicinos įrangos, skirtos itin aukšto tikslumo ir kompleksiškai sudėtingų operacijų atlikimui, kuri bus naudojama pilvo, ginekologinėms, urologinėms bei krūtinės chirurgijos operacijoms. Pirkimas paskelbtas vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą „Inovatyvių kompleksinių sprendimų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje vystymas Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje, Santariškių g. 1“. Pirkimo objektas, t. y. chirurginio roboto įsigijimas, finansuojamas pagal šį ES projektą gautas struktūrinių fondų lėšas.
14. Į bylą pateiktas CPVA 2023 m. gegužės 17 d. raštas dėl ES projekto sutarties keitimo patvirtina, kad ES projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminas baigiasi 2023 m. gruodžio 31 d., nustatomas vėliausias medicinos įrangos įsigijimo terminas 2023 m. gruodžio mėn. Nurodoma, kad jeigu Nacionalinis vėžio institutas išlaidas apmokėti paprašys po 2023 m. spalio 31 d., mokėjimo prašymai gali būti teikiami tik išlaidų kompensavimo būdu. Nurodoma, kad jei projekto veiklos nebaigiamos ir (arba) projekto rezultatai nepasiekiami iki 2023 m. gruodžio 31 d., Nacionalinis vėžio institutas turės po šio termino patirtas išlaidas apmokėti nuosavomis lėšomis.
15. Šios aplinkybės patvirtina, kad galutinis terminas pirkimui įvykdyti ir pagal ES projektą gauti pirkimui skirtas struktūrinių fondų lėšas yra 2023 m. gruodžio 31 d. Aplinkybę, kad praleidęs pirkimo objekto įsigijimo terminą atsakovas turės dėl to patirtas išlaidas apmokėti nuosavomis lėšomis, patvirtina ir CPVA 2023 m. liepos 25 d. raštas. Taisyklių 6.24 punktas, apibrėždamas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpį, taip pat numato, kad projekto išlaidų tinkamumo finansuoti pabaiga laikoma 2023 m. gruodžio 31 d.
16. Ieškovė teisingai nurodo, kad Taisyklių 175 punktas numato, jog įvertinusi iš projekto vykdytojo, ministerijos ar kitų šaltinių gautą informaciją, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CVPA) gali inicijuoti projekto sutarties keitimą. Vis dėlto Taisyklių 175 punktas taip pat numato, kad toks sutarties keitimas galimas tik tada, jeigu nurodyti projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimai yra galimi. Šiuo atveju Taisyklių 6.24 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir šios nutarties 14–15 punktuose paminėti CPVA raštai sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, kad projekto sutarties pakeitimas, kuriuo būtų pratęsiamas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti terminas, šiuo atveju nėra galimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjama civilinė byla, įvertinus CPK nustatytus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose galėtų būti išnagrinėta anksčiausiai 2023 m. spalio mėn. Tuo atveju, jeigu visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovui būtų draudžiama vykdyti pirkimo procedūras, pasibaigus bylos nagrinėjimui dar būtų reikalingas laikas pirkimo procedūroms įvykdyti. Be to, pirkimo sutarties projekto 8.1 punkte yra numatytas 120 dienų terminas nuo sutarties įsigaliojimo prekėms pristatyti. Todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir pirkimo procedūrų sustabdymas galėtų sukelti realią grėsmę prarasti pirkimo objekto įsigijimui skirtą finansavimą. Kadangi byloje nėra paneigti atskirajame skunde atsakovo nurodyti teiginiai, kad kiti finansavimo šaltiniai pirkimo objektui įsigyti nėra suplanuoti, laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis sustabdomos pirkimo procedūros, pritaikymas šiuo konkrečiu atveju sukelia realią grėsmę apskritai neįsigyti pirkimo objekto.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). ES projekto įgyvendinimo informacijoje nurodoma, kad įgyvendinus ES projektą ir įsigijus chirurginį robotą, Nacionaliniame vėžio institute bus optimizuotos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės II ir III lygio paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tai leis taikyti efektyviausią operacinį gydymą ir pasiekti geresnių rezultatų; sumažins personalo klaidų, komplikacijų tikimybę, taip pat lovadienių skaičių; pacientų sveikatos atstatymo periodiškumas taps greitesnis. Taigi, grėsmė neįsigyti pirkimo objekto neabejotinai sukeltų neigiamą poveikį viešajam interesui užtikrinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams tinkamą ir modernų gydymą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas – pažeidžia viešąjį interesą ir sukelia neigiamas pasekmes, viršijančias jų teikiamą naudą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitų skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje – teisėtumą, konstatuoja, kad ši laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje užtikrina viešąjį interesą, susijusį su sąžininga konkurencija pirkime, įgyvendinimą, kadangi tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, pirkimas pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas negalėtų toliau vykti, turėtų būti organizuojamas naujas pirkimas pagal pakeistas ir teisėtas pirkimo sąlygas ir ieškovė turėtų pagrindą pretenduoti sudaryti pirkimo sutartį naujame pirkime. Kita vertus, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nedaro neigiamos įtakos visuomenės interesui dėl pirkimo objekto įsigijimo, kadangi byloje nepritaikius pirkimo procedūrų sustabdymą varžančių laikinųjų apsaugos priemonių bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros galės vykti. Tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, šios procedūros galėtų būti užbaigtos sudarant pirkimo sutartį, likus pakankamam laikui iki ES projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos termino (2023 m. gruodžio 31 d.), tuo būdu grėsmės prarasti pirkimo objektui skirtą finansavimą nekiltų. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės pripažįsta šias aplinkybes.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytų argumentų visumą, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, paliekant galioti pritaikytą draudimą sudaryti pirkimo sutartį, o kitą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį viešajame pirkime „4 rankų chirurginio roboto pirkimas“ Nr. 672571 iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Kitą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.“